e7061bfc-cd2d-43d8-a3c4-345b39f74e28 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas P. Jaržemskis                                                             Civilinė byla Nr. 2A-2589-56/2011Teisėja J. M.                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-02-3-10867-2010-2                                                                                                    Proc. sprendimo kategorijos:11.5.1;11.9.5;                                                                                                    11.9.10.6;121.15;121.18; 121                                                                                               VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                                      N U T A R T I S                                                 2011 m. rugsėjo 6 d.                                                             Vilnius                Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš                 kolegijos pirmininko                                      Petro Jaržemskio,                kolegijos teisėjų                                             Ritos Kisielienės,                                                                                           Danutės Kutrienės,               sekretoriaujant                                               Silvijai Rimavičiūtei,                                                               dalyvaujant ieškovės atstovui                  adv.

Nerijui Stukui,                                                        atsakovų atstovams                                          D. B., D. R.,                vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovės M.

V. ieÅ¡kinys atsakovams Nacionalinei žemės tarybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į darbÄ , su darbo teisiniais santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo buvo atmestas.                Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                n u s t a t ė:                 I.Ginčo esmė              IeÅ¡kovė M.

V. su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ ir prašė pripažinti ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus teritorinio žemėtvarkos skyriaus specialistės pareigų neteisėtu; priteisti ieÅ¡kovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti iÅ¡ atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Nurodė, kad ieÅ¡kovė nuo 2005 m. rugsėjo 8 d. dirbo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje specialiste.

Ä®gyvendinant apskričių reformÄ ir jas likvidavus, buvo likviduotas ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, todėl ieÅ¡kovė gavo 2010 m. birželio 17 d. likviduojamos Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos likvidatoriaus įsakymÄ Nr. 3.1.-K-164-(5.1.) dėl jos atleidimo, kurio pagrindu nuo 2010 m. birželio 30 d. buvo atleista iÅ¡ darbo. Panaikinus apskritis, jų funkcijos žemėtvarkos srityje buvo perleistos Nacionalinei žemės tarybai prie Žemės Å«kio ministerijos, todėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus funkcijoms atlikti buvo sukurtas Nacionalinei žemės tarybai prie Žemės Å«kio ministerijos pavaldus Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius.

IeÅ¡kovė 2010 m. spalio 1 d. sužinojo, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje buvo įdarbinti 13 iÅ¡ 16 pagal darbo sutartis Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje dirbusių asmenų, todėl manė, kad iÅ¡ darbo buvo atleista neteisėtai. Be to, ieÅ¡kovė buvo atleista jÄ diskriminuojant dėl socialinių priežasčių, ji iÅ¡siskyrusi ir viena auginÄ vaikÄ , todėl ieÅ¡kovės manymu, tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios jai nebuvo pasiÅ«lyta įsidarbinti Nacionalinėje žemės tarnyboje.

Buvusių ieÅ¡kovės bendradarbių įdarbinimas Nacionalinėje žemės tarnyboje vyko neskaidriai. Ji patyrė diskriminacijÄ , kadangi nebuvo pasiÅ«lyta įsidarbinti pas atsakovę. Be to, jos atžvilgiu turėjo bÅ«ti taikomos Darbo kodekso 135 straipsnio nuostatos, kaip vienai auginančiai vaikÄ iki 16 metų. Dėl atleidimo iÅ¡ darbo patyrė diskomfortÄ , psichologinę įtampÄ , jaučia nuolatinį nerimÄ dėl savo Å¡eimos ateities, vienai auginant mažametį vaikÄ , darbo paieÅ¡kos tapo sudėtingesnės.             Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti.             Nurodė, kad likviduojant darbdavį, atleidžiami visi darbuotojai, o likviduoto juridinio asmens teisių ir pareigų perdavimas kitiems asmenims nenumatytas, todėl likviduojamos Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos likvidatoriaus 2010 m. birželio 17 d.

įsakymas Nr. 3.1-K-164-(5.1) „Dėl M. V. atleidimo“, kuriuo ieÅ¡kovė, vadovaujantis Darbo kodekso 136 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 140 ir 177 straipsniais, 2010 m. birželio 30 d. atleista dėl darbdavio likvidavimo iÅ¡ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų, iÅ¡mokant jai trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas remdamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, nurodė, kad likviduojamų apskričių virÅ¡ininkų administracijų vykdytos žemės tvarkymo ir administravimo funkcijos kaimo ir miesto gyvenamosiose teritorijose priskiriamos Nacionalinei žemės tarnybai.

Be to, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo Nacionalinės žemės tarnybos vienas iÅ¡ struktÅ«rinių padalinių, ir nebuvo savarankiÅ¡kas juridinis asmuo (darbdavys) ar padalinys, įgaliotas priimti sprendimus dėl darbuotojų priėmimo ir darbo sutarčių sudarymo. IeÅ¡kovė M. V. nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybÄ , kaip galimÄ darbdavį, dėl jos galimybės įsidarbinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje nuo 2010 m. liepos 1 d.

Atsakovas Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kinį atmesti.Nurodė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija pranešė ieÅ¡kovei, kad nuo 2010 m. birželio 30 d. panaikinama jos pareigybė dėl įstaigos likvidavimo, o Civilinio kodekso antros knygos VIII skyrius likviduoto juridinio asmens teisių ir pareigų perdavimo kitiems asmenims nenumato. IeÅ¡kovė klaidingai nurodo, kad ji turėjo bÅ«ti perkelta į Nacionalinę žemės tarnybÄ , kadangi tokio kaitumo darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, Darbo kodeksas nenumato.

Apskrities virÅ¡ininkas nebuvo įpareigotas ieÅ¡koti darbuotojams naujų darbų, be to, jo kompetencijoje buvo tik Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, o kadangi ji buvo likviduojama, jis taip pat negalėjo siÅ«lyti jokių pareigų savo įstaigoje. Nesant nustatytų neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų atleidžiant ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo, reikalavimas priteisti turtinę bei neturtinę žalÄ taip pat yra nepagrįstas. Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, kadangi ieÅ¡kovė praleido nustatytÄ 1 mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminÄ (DK 297 str. 1 d.).II.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmėVilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinys atmestas.           Teismas pažymėjo, kad 2010 m. birželio 17 d. likviduojamos Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos likvidatoriaus įsakymu, ieÅ¡kovė, vadovaujantis LR apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymu, LR Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 514 „Dėl LR Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių virÅ¡ininkų administracijų likvidavimo ir LR Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1787 „Dėl apskričių virÅ¡ininkų administracijų likvidacinių komisijų sudarymo ir veiksmų likviduojant apskričių virÅ¡ininkų administracijas“ pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo, Darbo kodekso 136 str. 1 dalies 6 punkto (darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, likvidavus darbdavį), 140 straipsnio ir 140 straipsnio pagrindais atleista iÅ¡ darbo nuo 2010 m. birželio 30 d., iÅ¡mokant trijų vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės darbvadvys buvo likviduotas, o įstatymas nenumatė darbdavio teisės spręsti nutraukti ar ne darbo sutartį su darbuotoju, o įsakmiai nurodė, kad darbo sutartis turi bÅ«ti nutraukiama, o likviduoto juridinio asmens teisių ir pareigų perdavimo kitiems asmenims nenumatė (CK 2 knygos VIII skyrius). Teismas įvertinęs ieÅ¡kovės argumentus, dėl jos perkėlimo į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus teritorinio padalinio, žemėtvarkos skyrių, remdamasis Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnio 1 ir 3 dalimis, padarė iÅ¡vadÄ , jog perkeliami galėjo bÅ«ti tik karjeros valstybės tarnautojai pateikę praÅ¡ymÄ juos perkelti į kitas laisvas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jei jis atitiko pareigybės apraÅ¡yme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

Tuo tarpu ieÅ¡kovė dirbo pagal darbo sutartį, todėl teismas sprendė, kad Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos jai netaikytinos, o Darbo kodeksas tokio kaitumo darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, nenumatė. Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , teismas konstatavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus m. žemėtvarkos skyriuje nuo 2010 m. liepos 1 d. yra patvirtinta 16 darbuotojų pareigybių darbuotojų pareigybių, dirbančių pagal darbo sutartis. 2010 m. liepos 12 d. įsakymais dėl darbuotojų priėmimo į Vilniaus m.

žemėtvarkos skyrių buvo priimta dirbti 16 asmenų, tačiau pati ieÅ¡kovė nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybÄ , kaip galimÄ darbdavį, dėl jos galimybės įsidarbinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus m. žemėtvarkos skyriuje, todėl spręsti, jog ieÅ¡kovė buvo diskriminuojama, teismas neturėjo pagrindo. Teismo vertinimu, Darbo kodekso 132 straipsnio nuostatos ieÅ¡kovei netaikytinos, nes ji iÅ¡ darbo buvo atleista likvidavus darbadavį, o pirmenybe pasinaudoti pirmumo teise likti darbe turi darbuotojai, su kuriais darbo sutartis nutraukiama pagal Darbo kodekso 129 straipsnį.

Esant nurodytiems argumentams teismas sprendė, kad pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo neteisėtai ir jÄ grÄ Å¾inti į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus m. teritorinio žemėtvarkos skyriaus specialistės pareigas nebuvo pagrindo. Spręsdamas dėl atsakovo, Valstybės tarnybos departamento, praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovės reikalavimams, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė įsakymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo gavo 2010 m. birželio 17 d. tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu į teismÄ turėjo kreiptis iki 2010 m. liepos 19 d.

IeÅ¡kinys teismui paduotas 2010 m. spalio 26 d., t.y. praleidus vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl teismo vertinimu, buvo pagrindas atmesti ieÅ¡kinį ir Å¡iuo pagrindu.                     III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai IeÅ¡kovė M. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės M. V. ieÅ¡kinį dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į darbÄ ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai.            Nurodo, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl Darbo kodekso 138 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo, tuo tarpu pagrindiniai ieÅ¡kovės argumentai susiję su neteisėtu atleidimu iÅ¡ darbo rėmėsi bÅ«tent Darbo kodekso 138 straipsniu, draudžiančiu nutraukti darbo sutartį pasikeitus įstaigos ir/ar organizacijos pavaldumui.

Tuo tarpu teismas sprendime apsiribojo nurodydamas aplinkybes dėl teisės aktais numatyto Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos likvidavimo ir juose nenumatytų Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos teisių ir pareigų susijusių su darbo teisinių santykių perėmimu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad teisių perėmimo atveju darbo teisiniai santykiai nesibaigia, o tęsiasi toliau, todėl pagrindo spręsti apie teisėtÄ ar neteisėtÄ darbo sutarties nutraukimÄ nebuvo pagrindo, nes tuo atveju, jei apskričių likvidavimÄ reguliavusiais teisės aktais bÅ«tų numatytas darbo teisinių santykių su Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi tęstinumas, nebÅ«tų poreikio spręsti Darbo kodekso 138 straipsnio taikymo ir aiÅ¡kinimo klausimų.

Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , teismas neįvertino, kad Darbo kodekso 138 straipsnis yra bÅ«tent ta teisės norma, kuri suteikia darbuotojams platesnę jų teisių ir interesų apsaugÄ , negu kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams, nes pakeitus įmonės, įstaigos ar organizacijos pavaldumÄ nenumatant teisių perėmimo, civilinių teisinių santykių dalyvių teisė ir pareigos tokio asemens atžvilgiu pasibaigia, iÅ¡skyrus Darbo kodekso 138 straipsnyje numatytÄ papildomÄ darbuotojų teisių ir pareigų apsaugÄ .

Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas neatsižvelgė ir nevertino, kad ankstesnis ieÅ¡kovės darbdavys de jure buvo likviduotas be teisių perėmėjo, nutraukiant darbo teisinius santykius, nors de fakto toliau vykdė tÄ pačiÄ veiklÄ kaip de jure, naujas subjektas su pakeistu pavaldumu. Skundžiamame sprendime teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė atleidžiant jÄ iÅ¡ darbo nebuvo diskriminuojama bei visiÅ¡kai nepasisakė dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodyto argumento, kad pas atsakovÄ Ä¯darbintų darbuotojų atranka buvo neskaidri, nebuvo vadovaujamasi jokiais objektyviais kriterijais ir teisės aktais, o skaidrumo neužtikrinimas pagal Europos SÄ jungos Teisingumo teismo praktikÄ yra prilyginamas diskriminacijai (pvz.

Danfoss byla C-109-88). Teismas neįvertino, kad atsakovo atstovai teismo posėdyje negalėjo nurodyti jokio mechanizmo ar pagrindo, kai buvę Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus darbuotojai buvo informuoti apie galimybę įsidarbinti pas atsakovÄ ir kaip užtikrintas minėto proceso objektyvumas ir skaidrumas. Byloje nebuvo pateikti jokie duomenys kaip darbuotojus atrinko buvusi Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja L.

K., nors Å¡eÅ¡iolikos pateiktų darbuotojų praÅ¡ymai buvo patenkinti ir jie priimti į darbÄ . Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė praleido Darbo kodekso 297 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes apie tai, kad ieÅ¡kovės buvusi darbovietė tęsia tÄ pačiÄ veiklÄ , tik pakeitusi pavaldumÄ ieÅ¡kovė sužinojo tik 2010 m. spalio mėnesį iÅ¡ buvusių bendradarbių ir tik tada atsirado pagrindas ginčyti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo kaip neteisėtÄ .      Atsakovas Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimÄ .      Nurodo, kad Apskrities valdymo įstatymų ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ,,Apskričių virÅ¡ininkų ir jų pavaduotojų pareigybės panaikinamos 2010 m. birželio 30 d. ir apskričių virÅ¡ininkų ir jų pavaduotojų pareigybės panaikinamos 2010 m. liepos 1 d., todėl nuo 2010 m. liepos 1 d.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija buvo visiÅ¡kai likviduota, o ne reorganizuota, todėl ieÅ¡kovės argumentai susiję su Darbo kodekso 138 straipsnio aiÅ¡kinimu ir taikymu nepagrįsti. IeÅ¡kovė dirbo pagal darbo sutartį, todėl jai tarnybinio kaitumo nuostatos įtvirtintos Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnyje negalėjo bÅ«ti taikomos. Nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, kad atleidžiant iÅ¡ darbo ji buvo diskriminuojama, nes augina vaikÄ iki trejų metų amžiaus, kadangi ji atleista remiantis Darbo kodekso 136 straipsnio 6 punktu, kai darbdavys likviduojamas.

Esant nurodytam atleidimo pagrindui darbuotojams garantijos numatytos darbo kodekso 129 straipsnyje netaikomos. IÅ¡ buvusio ieÅ¡kovės darbo į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos buvo priimta 16 žmonių, tačiau pati ieÅ¡kovė į tarnybÄ nesikreipė, todėl ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog atleidžiant iÅ¡ darbo ji buvo diskriminuojama. Nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, jog apie tai, kad darbuotojai dirbę pagal darbo sutartis buvo priimti dirbti pagal naujai sudarytas darbo sutartis, ji sužinojo tik 2010 spalio mėnesį, nes likviduojant 10 apskričių darbuotojai perkelti dirbti tarnybinio kaitumo bÅ«du arba su dirbusiais pagal darbo sutartis buvo sudarytos naujos darbo sutartys, todėl ieÅ¡kovei bÅ«nat pasyviai ir nepasinaudojus savo teise sudaryti naujÄ darbo sutartį, neigiamos pasyvumo pasekmės tenka jai pačiai.      Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerjos atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o skundžiamÄ jį teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .      Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas bei tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas reglamentuojančias ginčo santykį.

Likviduojant Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo dėl darbdavio likvidavimo, o ne dėl jo reorganizavimo, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi Darbo kodekso 138 straipsnio nuostatomis. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė taip pat nereikalavo pripažinti neteisėtu Vilniaus apskrities administracijos likvidatoriaus 2010 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. 3.1-K-164-(5.1), kuriuo ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ darbo nuo 2010 m. birželio 30 d., todėl pagrindo pripažinti, jog ji atleista neteisėtai nėra pagrindo.

IeÅ¡kovė nepateikė Nacionalinei žemės tarnybai praÅ¡ymo dėl jos priėmimo į darbÄ , todėl nėra pagrindo teigti, kad priimant į darbÄ buvusius ieÅ¡kovės bendradarbius, ji buvo diskriminuojama. Be to ieÅ¡kovė praleido Darbo kodekso 297 straipsnio 1 dalyje nustatyta vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminÄ .       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.        Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).       IeÅ¡kovės M.

V. apeliacinis skundas netenkintinas.       Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundÄ teisinius argumentus bei juos įvertinęs (CPK 183 str., 185 str.) konstatuoja, kad Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimas atitinka faktines bylos aplinkybes, pirmos instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė Darbo kodekso 138 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ .       Byloje nustatyta, kad įgyvendinant apskričių reformÄ ir jas likvidavus, buvo likviduotas ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrius, kuriame specialiste, darbo sutarties pagrindu dirbo ieÅ¡kovė.       Civilinio kodekso 2.25 straipsnyje nustatyta, kad juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo bÅ«du.       Apeliantė teigia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, o bÅ«tent Darbo kodekso 138 straipsnio nuostatas, tiek, kiek tai yra susiję su jos darbo teisinių santykių pasibaigimu.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais.       Juridinio asmens, Å¡iuo atveju, buvusio ieÅ¡kovės darbdavio pabaigÄ nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimas Nr. 514 (nauja redakcija) ,,Dėl apskričių virÅ¡ininkų administracijų likvidavimo“.        Tai reiÅ¡kia, kad juridinis asmuo – Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, su visais savo struktÅ«riniais padaliniais buvo likviduota (CK 2.25 str.).

Minėtuoju LR Vyriausybės nutarimu nustatyta, kad atskiri likviduojamo juridinio asmens struktūriniai padaliniai išlieka po likvidavimo ir prijungiami prie kito juridinio asmens ir tampa jo struktūrine dalimi. Tai, kad panaikinus Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrių, jo funkcijos atiteko Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, nereiškia, kad buvo įvykdyta juridinio asmens reorganizacija (CK 2.97 str.), todėl ieškovės darbo teisinių santykių pasibaigimui Darbo kodekso 138 straipsnio nuostatos netaikytinos.        Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad ji turėjo būti įdarbinta Nacionalinėje žemės tarnyboje perkėlimo tvarka, atsižvelgiant į jos teises nustatytas Darbo kodekso 132 straipsnio 2 dalyje.        Kaip jau nurodyta, ieškovė likviduotoje institucijoje dirbo LR Darbo kodekso nustatytais darbo sutarties pagrindais.

Valstybės tarnautojų kaitumÄ reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnis. Å io straipsnio nuostatos detalizuojamos LR Vyriausybės 2007 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1114 patvirtintomis Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo bÅ«du į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, taisyklėmis. Asmenims dirbantiems pagal darbo sutartis Darbo kodeksas nenustato jokių kaitumo sÄ lygų. IeÅ¡kovė iÅ¡ darbo buvo atleista pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ reglamentuojantį darbo sutarties nutraukimÄ likvidavus darbdavį, todėl akivaizdu, jog nebelikus darbdavio, ieÅ¡kovės atžvilgiu negalėjo bÅ«ti taikomos Darbo kodekso 129 straipsnio nuostatos.       Esant nurodytiems argumentams, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas (CPK 265 str., 263 str.), todėl ieÅ¡kovės M.

V. apeliacinis skundas atmestinas.       Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,        n u t a r ė:        Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o       ieÅ¡kovės M. V. apeliacinį skundÄ atmesti.         Kolegijos pirmininkas                                                                                 Petras Jaržemskis         Teisėjos                                                                                                        Rita Kisielienė                                                                                                                                Danutė Kutrienė      Â