e704a4cc-a795-4fdc-b38a-4f083b98ffbf · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-463-275/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07888-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 34.3.; 34.5.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L.

T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo L. T. ieÅ¡kinį atsakovui R. T. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas L. T. prašė pripažinti negaliojančiu 1987-09-02 atsakovui iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ dalyje dėl 1/3 dalies paveldėto turto. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas, atsakovas ir jųdviejų tėvai buvo iÅ¡keldinti iÅ¡ jiems priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), minėtÄ turtÄ paimant valstybės reikmėms.

Visiems buvo suteikti kiti butai. 1987-02-22 mirė ieÅ¡kovo ir atsakovo tėvas I. T., kuris, kaip nurodo ieÅ¡kovas, mirties momentu jokio turto neturėjo. 1994-05-26 mirus ieÅ¡kovo ir atsakovo motinai A. T., Å¡alys priėmė jos palikimÄ . 2007-12-10 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimu ieÅ¡kovui, atsakovui ir jų motinai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi Å¡alys po tėvo mirties teisiÅ¡kai nebuvo priėmusios jo palikimo, pastarųjų praÅ¡ymu teismas 2009-09-30 nutartimi atnaujino terminÄ palikimui, atsiradusiam po I.

T. mirties, priimti. IeÅ¡kovui kreipusis į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo pagal 2009-09-30 teismo nutartį, L. T. buvo informuotas, kad R. T. 1987-09-02 buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl ieÅ¡kovas negali priimti palikimo. IeÅ¡kovo nuomone, 1987-09-02 buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl 1/3 dalies paveldėto turto yra negaliojantis, kadangi atsakovas neteisėtai, be ieÅ¡kovo žinios, 1987-09-02 priėmė jų tėvo palikimÄ - indėlį banke, apie kurį ieÅ¡kovas sužinojo tik 2009 m. lapkričio mėnesį, įsiteisėjus teismo sprendimui.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai vertintini kritiÅ¡kai, kadangi prieÅ¡tarauja vieni kitiems: teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas paveldėjo tėvo žemę ir nori gauti jam priklausančio palikimo dalį, todėl kreipėsi į teismÄ , vėliau nurodė, kad palikėjo visas turtas atiteko valstybei. IeÅ¡kovo atstovo teiginiai, kad 1987-09-02 iÅ¡duotame paveldėjimo liudijime nurodyta, jog A.

T. atsakovo naudai atsisakė savo teisės į velionio palikimÄ , tačiau apie L. T. teisių į palikimÄ atsisakymÄ minėtame liudijime duomenų nėra, nors Å¡is asmuo laikytinas velionio įpėdiniu, todėl darytina prielaida, kad ieÅ¡kovas apie paveldėjimo liudijimÄ ir paveldėtinÄ indėlį liudijimo iÅ¡davimo momentu galėjo nežinoti – atmestini, kadangi ieÅ¡kovui neatlikus jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimÄ , pagal teismų praktikÄ ir paveldėjimo teisės doktrinÄ darytina iÅ¡vada, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo.

Ä®vertinęs aplinkybes, kad ieÅ¡kovas, atsakovas ir jų dviejų tėvai buvo iÅ¡keldinti iÅ¡ jiems priklausiusio namo, esančio (duomenys neskelbtini), minėtÄ turtÄ paimant valstybės reikmėms; kad jų Å¡eimoms buvo suteikti kiti butai; kad ieÅ¡kovas ir Å¡alių tėvas gavo kompensacijas už savo namo dalį; kad ieÅ¡kovui buvo žinomas tėvo mirties faktas, bet jis neatliko jokių veiksmų palikimui priimti; kad Å¡alių motina iki mirties buvo prižiÅ«rima atsakovo (visų Å¡ių aplinkybių neginčija ir ieÅ¡kovas), teismas pažymėjo, kad labiau tikėtina, buvus Å¡eimos susitarimui apie tai, jog tėvo palikimÄ priims tik atsakovas.

Teismas nustatė, kad 2007-12-10 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimu ieÅ¡kovui, atsakovui ir jų motinai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 2010-03-03 Vilniaus miesto 41 notarų biure paveldėtojams R. T. ir L. T. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl palikimo, atsiradusio po A. T. mirties, priėmimo. Kadangi ieÅ¡kovas nebuvo priėmęs tėvo palikimo, o atsakovas neprisiminė palikimo priėmimo fakto, Å¡alys negalėjo įregistruoti mirusio tėvo vardu atkurtos nuosavybės teisės į žemę savo vardu.

IeÅ¡kovo ir atsakovo praÅ¡ymu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-30 nutartimi pastariesiems buvo atnaujintas terminas palikimui, atsiradusiam po I. T. mirties, priimti. IeÅ¡kovui kreipusis į Vilniaus miesto 41 notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, notarė J. M. 2009-12-16 nutarimu atsisakė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , motyvuodama aplinkybe, jog 1987-09-02 R. T. jau yra priėmęs velionio palikimÄ . IeÅ¡kovo atstovo teigimu, atsakovas nesuprato, kad vizito pas notarÄ metu priėmė velionio palikimÄ â€“ kredito įstaigoje laikomÄ banko indėlį, todėl nei pats atsakovas, nei juo labiau ieÅ¡kovas nežinojo apie palikimo priėmimo faktÄ .

Å i aplinkybė jiems abiem tapo žinoma tik 2009 metų gruodžio mėnesį. Teismas pabrėžė, kad atsakovas yra veiksnus asmuo, kuriam taikytini protingo ir rÅ«pestingo žmogaus kriterijai, todėl, neatsižvelgiant į aplinkybę, kad Å¡iuo metu jis nepamena, kokį dokumentÄ 1987-09-02 jam iÅ¡davė notaras, preziumuotina, kad jis turėjo žinoti ir bÅ«ti susipažinęs su sÄ lygomis, susijusiomis su 1987-09-02 iÅ¡duotu paveldėjimo teisės liudijimu, kadangi minėtas dokumentas iÅ¡duotas paties atsakovo praÅ¡ymu.

Teismas laikė, kad atsakovas žinojo arba turėjo suvokti, kad priima velionio palikimÄ . Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas savo valios priimti tėvo palikimÄ neiÅ¡reiÅ¡kė, į paveldėjimo santykius per įstatymo nustatytÄ terminÄ neįstojo ir tokiu bÅ«du paveldėjimo santykiai nutrÅ«ko. Atsakovas savo teises įgyvendino tinkamai, palikimo atsiradimo metu galiojančių įstatymų nustatyta tvarka. IeÅ¡kovas nurodė, kad apie 1987-09-02 atsakovui iÅ¡duotÄ Paveldėjimo teisės liudijimÄ bei velionio tėvo turėtÄ indėlį sužinojo tik 2009 m. gruodžio mėnesį.

Teismas konstatavo, kad Å¡i aplinkybė paneigta paties atsakovo paaiÅ¡kinimais bei liudytojų J. T., L. T. parodymais. Vadovaujantis liudytojų parodymais, ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo ir jų motinos nuolatos reikalavo atiduoti jam tėvo po mirties paliktus pinigus, tuo tarpu atsakovas, 1987 metais paėmęs paveldėtus pinigus iÅ¡ velionio sÄ skaitos (Nr. 17537), juos perdavė kaip I. T. palikimo dalį. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas apie velionio I. T. palikimÄ Å¾inojo arba turėjo žinoti dar 1987 metais.

IeÅ¡kovo atstovo argumentas, jog byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų perdavęs ieÅ¡kovui paveldėto indėlio sumÄ , o tokiais atvejais įstatymai numato raÅ¡ytinę sandorio formÄ , atmestinas. Piniginės lėšos buvo iÅ¡ karto perduotos ieÅ¡kovui, todėl, laikytina, kad piniginių lėšų perdavimo sandoris buvo įvykdytas jo sudarymo metu. Vadinasi, nors pinigų suma virÅ¡ijo 5000 piniginių vienetų, atsakovui pinigų perdavimo sandorį įvykdžius sandorio sudarymo su ieÅ¡kovu momentu, sandorio raÅ¡ytinė forma nebuvo privaloma, todėl pripažintina, kad pinigai ieÅ¡kovui perduoti tinkamai.

Teismas, įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ bei vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu ir vidiniu savo įsitikinimu, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas L. T. 1987 metais tinkamai neįgyvendino savo kaip įstatyminio paveldėtojo teisių, nors apie savo pažeistÄ teisę sužinojo (ar turėjo sužinoti) dar 1987 metais. Teismas sprendė, kad 2010 m. balandžio 26 d., ieÅ¡kovas yra praleidęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

III. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas L. T. praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Apeliantui nėra aiÅ¡ku, kodėl teismas kritiÅ¡kai įvertinto ieÅ¡kovo parodymus. Teismo nurodyti prieÅ¡taravimai visiÅ¡kai neturi įtakos ginčo sprendimui. IeÅ¡kovas nurodė ieÅ¡kinyje ir teisme patvirtino, kad po tėvo mirties 1987 metais į notarų biurÄ dėl turto paveldėjimo likusio po tėvo mirties nesikreipė, kadangi jokio registruotino turto nebuvo, be to, buvo su broliu susitarę, kad likęs po tėvo mirties turtas – namų apyvokos reikmenys, knygos ir kiti daiktai liks motinai.

Vėliau negalėjo registruoti 1/6 namo dalies priklausiusio tėvui, nes neturėjo paveldėjimo teisės liudijimo, kreipėsi į teismÄ ir Vilniaus miesto 1 miesto apylinkės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi tenkino praÅ¡ymÄ ir pareiÅ¡kėjams L. T. ir R. T. atnaujino praleistÄ terminÄ priimti palikimui po tėvo mirties. Nors ieÅ¡kovas iÅ¡ tiesų po tėvo mirties 1987 metais į notarų biurÄ dėl turto paveldėjimo likusio po tėvo mirties ieÅ¡kovas nesikreipė, kadangi jokio registruotino turto nebuvo, tačiau tik atnaujinus terminÄ priimti palikimui bei kreipusis į notarÄ , ieÅ¡kovas sužinojo apie broliui iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Jokio susitarimo tarp Å¡eimos narių, kad tėvo palikimÄ priims tik atsakovas, nebuvo. R. T. paaiÅ¡kinimais teismui, kad tik po ginčo kilimo pats suvokė apie tai, kad jau yra priėmęs palikimÄ , ieÅ¡kovo ir atsakovo kreipimasis į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui priimti, įrodo, kad atsakovas nesuvokė, jog priėmė palikimÄ po tėvo mirties. Teismo iÅ¡vada, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovas apie velionio I. T. palikimÄ Å¾inojo arba turėjo žinoti dar 1987 m., yra įrodyta, visiÅ¡kai nepagrįsta.

Teismas padarydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad liudytojos J. T. ir L. T., atsakovo sutuoktinė ir dukra, yra suinteresuotos bylos baigtimi. Teismas nepagrįstai atmetė liudytojo M. S. paaiÅ¡kinimus. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas 1987 metais paėmė paveldėtus pinigus iÅ¡ velionio sÄ skaitos ir juos perdavė kaip I. T. palikimo dalį ieÅ¡kovui. Teismas neatkreipė dėmesio, kad atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, kad po tėvo mirties visÄ indėlį visa apimtimi gavo iÅ¡ motinos, kad paveldėtÄ indėlį jis nusprendė atiduoti motinai A., kuri jį atidavė broliui L.

Nei atsakovas, nei liudytojai negalėjo paaiškinti, kodėl tariamai ieškovui perduota suma sudarė tik 1/3 palikėjo turto dalį. Tiek pinigų perdavimo ieškovui metu galiojęs 1964 m. Civilinio kodekso 58 str. 2 d., tiek Civilinio kodekso 1.93 str. numatė, kad įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais, o tai reiškia, kad teismas be teisinio pagrindo rėmėsi atsakovo liudytojų parodymais.

IeÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, tÄ Ä¯rodo atsakovo paaiÅ¡kinimai teismo metu: jis nežinojo kokį dokumentÄ iÅ¡davė notaras; apie tėvo palikimo dalies priėmimÄ sužinojo tik kilus ginčui, po tėvo mirties motina paveldėjo pinigus, kuriuo vėliau pervedė jam. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ Â tik 2012-01-11, t.y. praleidęs apylinkės teismo nustatytÄ Â 2010-12-08 raÅ¡tu 20 dienų terminÄ , todėl jis nepriimtinas byloje, nenustačius svarbių priežasčių praleisti tokiam terminui. IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Skundas atmestinas.Nustatyta, kad ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas 2010 m. balandžio mėn. 26 d. pateiktu ieÅ¡kiniu panaikinti 1987 m. rugsėjo mėn. 2 d. iÅ¡duotÄ jo broliui, atsakovui R. T., paveldėjimo teisės liudijimÄ , praleido ieÅ¡kininės senaties terminÄ Â ir nebuvo pagrindo jį atstatyti. IeÅ¡kininės senaties termino pradžia ginčyti paveldėjimo teisės liudijimÄ Â yra diena, kai ieÅ¡kovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio liudijimo iÅ¡davimÄ . Mirus ieÅ¡kovo tėvui 1987-02-22 dienÄ , palikimÄ priėmė ieÅ¡kovo brolis - atsakovas, kuris pateikė pareiÅ¡kimÄ notarui dėl palikimo priėmimo ( b.l.9).

Tai, kad bendraamžiui ieÅ¡kovo broliui buvo suprantama, kad jis turi priimti palikimÄ , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ir ieÅ¡kovas turėjo suvokti tai, jog norėdamas priimti tėvo palikimÄ , turi kreiptis dėl palikimo priėmimo. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas turėjo suvokti, kad kiti paveldėtojai po jo tėvo mirties gali kreiptis dėl palikimo priėmimo ir paveldėti mirusiojo turtÄ , t.y. suvokti, jog bet kuris iÅ¡ paveldėtojų gali gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ praėjus 6 mėnesiams nuo tėvo mirties.

IeÅ¡kovas nenurodė aplinkybių, kad jo suvokimas dėl turtinių teisių realizavimo į likusį turtÄ , Å¡iuo atveju piniginį indėlį, buvo žymiai menkesnis dėl tam tikrų objektyvių priežasčių, nei jo brolio. Taigi, ieÅ¡kovas turėjo žinoti, jog tėvo turto paveldėtojai galėjo gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Â po 1987 m. rugpjūčio mėn. ir ginčyti šį liudijimÄ per 3 metų senaties terminÄ , kurį numatė teisės į palikimÄ atsiradimo laikotarpiu galiojusios teisės normos, t.y. 1964 m.

Civilinio kodekso 84 straipsnio 1 dalis. Taigi, ieÅ¡kovui per trejus metus (nuo 1987 metų rugsėjo mėn.) neginčijus paveldėjimo teisės liudijimo, jis prarado teisę jį nuginčyti. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį teigdamas, kad yra suėjęs ieÅ¡kininės senaties terminas, iÅ¡ esmės praÅ¡o taikyti senatį, nes Å¡iuo metu galiojančios teisės normos, t.y. senaties termino taikymo momentui galiojančios normos numato senaties termino taikymÄ tik ginčo Å¡aliai reikalaujant ( 2000 m.

CK 1.126 straipsnio 2 dalis).Vilniaus m. pirmos apylinkės teismo 2009-09-30 nutartimi buvo atnaujintas terminas ieÅ¡kovui ir atsakovui nuo 1987 metų iki 2009 metų palikimui priimti. Tai, kad byloje pateikti duomenys, jog atsakovas buvo priėmęs palikimÄ , kuriam priimti teismas atnaujino terminÄ , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad palikimÄ priėmęs asmuo sutiko, kad kitam paveldėtojui bÅ«tų atnaujintas terminas palikimui priimti. Tai, kad teismas priėmė Å¡iÄ nutartį, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kininės senaties terminÄ Â ginčyti palikimÄ dėl svarbios priežasties.

Dėl pagrindo senaties terminui atnaujinti byloje nebuvo padarytos iÅ¡vados. Tai, ar ieÅ¡kovas turėjo svarbių priežasčių praleisti terminui ginčyti 1987 metais iÅ¡duotÄ Â paveldėjimo teisės liudijimÄ , teismas nenagrinėjo, todėl Å¡ioje byloje daromos iÅ¡vados dėl senaties termino praleidimo neprieÅ¡tarauja iÅ¡vadoms, padarytoms kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios Å¡alys. Tai, kad teisė į ieÅ¡kinį, t.y. siekti palikimo paveldėjimo ieÅ¡kovui atsirado po tėvo mirties galiojant 1964 m.

Civilinio kodekso normoms, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nagrinėjant teisę į palikimÄ , taikytinos ir kitos 1964 m. Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Å io kodekso 588 straipsnio 2 dalis numatė, jog tais atvejais, kai teismas prailgina terminÄ palikimui priimti, įpėdiniui, praleidusiam terminÄ palikimui priimti, perduodama iÅ¡ jam priklausančio turto, kitų įpėdinių priimto, tik tai, kas iÅ¡liko natÅ«ra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitÄ jam priklausančio turto dalį.

Taigi, ieÅ¡kovas turi teisę, galiojant teismo nutarčiai atstatyti terminÄ Â palikimui priimti, siekti, kad jam bÅ«tų perduota dalis kito įpėdinio priimto palikimo, o ne ginčyti paveldėjimo teisės liudijimÄ , kuris buvo notaro iÅ¡duotas teisėtai, nesant pagrindo iÅ¡davimo momentui jį iÅ¡duoti kitam paveldėtojui - ieÅ¡kovui. Nors nuosavybės teisės į ieÅ¡kovo siekiamÄ gauti 1/6 dalį gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato nėra įregistruotos atsakovui, darytina iÅ¡vada, kad jis galėtų įgyti nuosavybės teises į šį turtÄ , jei toks turtas yra likęs kaip tėvo nuosavybės teisėmis valdytas turtas.

Å ioje byloje nenagrinėtina aplinkybė, ar Å¡iÄ namo dalį paliko įpėdiniams I. T., kadangi byloje ieÅ¡kovas reikalauja iÅ¡ atsakovo ne turto, likusio natÅ«ra po tėvo mirties, o ginčija teisėtai iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ . Toks reikalavimas buvo pagrįstai atmestas pirmosios instancijos teismo, ne tik dėl ieÅ¡kininės senaties termino praleidimo, bet ir dėl to, kad tokiu pagrindu, kokiu pareikÅ¡tas reikalavimas, jis negali bÅ«ti tenkinamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pripažintina, kad ieÅ¡kinio suma byloje yra 1/3 dalis turto, likusio po tėvo mirties,  kuriÄ paveldėti siekia ieÅ¡kovas, teigdamas, kad atsakovas nepagrįstai yra paveldėjęs jam priklausančiÄ turto dalį.

Tai, kad ieÅ¡kovas nepraÅ¡o priteisti pinigų sumos, ieÅ¡kinio pagrindu nenurodo savo teisių pažeidimo dėl atsakovo priimto piniginio indėlio po tėvo mirties,  ieÅ¡kinio suma yra turto, kurį siekia įgyti ieÅ¡kovas, vertė. Tai, kad ieÅ¡kovas nurodo, jog negali įregistruoti 1/3 dalies namo su Å«kiniais pastatais, dėl to kreipiasi į teismÄ ginčydamas paveldėjimo teisės liudijimÄ , tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis siekia įgyti 1/3 dalį nuo ieÅ¡kovo tėvui priklausiusio namo su Å«kiniais pastatais dalies.

PraÅ¡ydamas pripažinti 1/3 dalyje paveldėjimo teisės liudijimÄ negaliojančiu, ieÅ¡kovas gina savo turtines teises į 1/3 dalį nekilnojamojo turto, esančio Pasienių kaime, nurodyto registro 2010-03-16 iÅ¡raÅ¡e ( b.l.34) kaip neįregistruotas turtas, t.y. 1/6 dalį Å¡io turto. Å ios dalies turto vertė yra 1305, 56 Lt ( nuo 23500 Lt vertės 1/18 dalis), todėl ieÅ¡kovas turėjo sumokėti nuo Å¡ios reikalavimo dalies 39,17 Lt. Mokėtinas žyminis mokestis byloje yra ne mažiau nei 50 Lt ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taikant ieÅ¡kinio ir apeliacinio skundo padavimo metu galiojantį vartojimo kainų indeksÄ , 66,05 Lt.

IeÅ¡kovas yra apmokėjęs už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ po 66,05 Lt žyminio mokesčio, t.y. pakankamÄ dydį mokesčio, todėl 2010-05-27 teismo nutartis atidėti ieÅ¡kovui žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo byloje nevykdyta buvo pagrįstai. PaÅ¡to iÅ¡laidos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo mažesnės, nei 10 Lt, todėl jų priteisimo klausimas nesvarstomas. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ Â palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Rita Kisielienė Danutė Kutrienė                                                                  Vidas Stankevičius