e7046bcd-a7bb-4df4-9a85-c40db8ced3b6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilines bylos NrCivilines bylos Nr. 2-2223/2011 Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Arturo Driuko (teiseju kolegijos pirmininkas ir pranešejas), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo atsakovu F. S. ir A. A. atskiraji skunda del Klaipedos apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutarties, kuria buvo patenkintas prašymas del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo, civilineje byloje Nr. 2-1857-538/2011 pagal ieškovo bankrutuojancios uždarosios akcines bendroves „Memelio statyba“ ieškini atsakovams F.

S. ir A. A. del žalos atlyginimo. Teiseju kolegija n u s t a t e : I. Ginco esme Byloje nagrinejamas gincas del nuostoliu, atsiradusiu laiku nesikreipiant del bankroto bylos iškelimo.Atskiruoju skundu keliami klausimai del teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, teisetumo.Ieškovas BUAB „Memelio statyba“ 2011 m. birželio 15 d. kreipesi i Klaipedos apygardos teisma su ieškiniu, kuriuo praše priteisti iš atsakovo F. S. ir subsidiariai iš atsakovo A. A. 118 608,08 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentus metiniu palukanu už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo.

Nurode, kad Klaipedos apygardos teismo nutartimi bankroto byla UAB „Memelio statyba“ buvo iškelta 2010 m. gegužes 28 d., taciau imone buvo nemoki jau nuo 2008 m. sausio menesio ir kiekvienais metais jos isipareigojimai kreditoriams vis didejo, nes imone ju nemažino, o didino, prisiimdama nauju isipareigojimu pagal paskolos sutartis. Del šios priežasties bankroto administratorius, gindamas pacios imones bei imones kreditoriu interesus ir vadovaudamasis Imoniu bankroto istatymu, teikia ieškini buvusiam UAB „Memelio statyba“ vadovui ir akcininkui F.

S. bei akcininkui A. A. del imones kreditoriams bei imonei padarytu nuostoliu laiku nesikreipiant del bankroto bylos iškelimo. Ieškovas taip pat praše nepranešus atsakovams taikyti laikinaja apsaugos priemone – atsakovu F. S. ir A. A. kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto ir/ar lešu, esanciu pas atsakovus ar treciuosius asmenis, arešta. Nurode, kad ieškinio suma labai didele, atsakovai yra fiziniai asmenys ir yra labai didele busimo teismo sprendimo neivykdymo rizika. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esme Klaipedos apygardos teismas 2011 m. birželio 16 d. nutartimi patenkino ieškovo BUAB „Memelio statyba“ prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo ir nurode areštuoti atsakovui F.

S. ir atsakovui A. A. priklausanti nekilnojamaji ir kilnojamaji turta bei turtines teises, o ju nesant ar esant nepakankamai, lešas, priklausancias atsakovams ir esancias pas atsakovus arba treciuosius asmenis, neviršijant 118 608,08 Lt sumos, uždraudžiant ši turta perleisti, ikeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmes sumažinti jo verte. Konstatavo, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobudžio, prašoma priteisti iš atsakovu, kaip fiziniu asmenu, 118 608,08 Lt suma labai didele, ieškovas yra bankrutuojanti imone, teismui atsakovu finansine ir turtine padetis nera žinoma.

Nurode, kad atsakovai turima turta gali paslepti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu budu apsunkinti savo turtine padeti, todel teismas turi pagrinda manyti, kad netaikius laikinuju apsaugos priemoniu busimo teismo sprendimo ivykdymas gali pasunketi ar pasidaryti nebeimanomas. Teismas taip pat nurode, kad laikinuju apsaugos priemoniu taikymo klausimas sprendžiamas nepranešus atsakovams, nes prašyme išdestytos aplinkybes leidžia daryti išvada, jog yra reali gresme, kad toks pranešimas sutrukdys laikinuju apsaugos priemoniu taikyma arba ju taikyma padarys neimanoma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo i atskiraji skunda argumentai Atsakovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipedos apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutarti. Skunda grindžia šiais argumentais:Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas be kita ko reiškia, kad tuo atveju, jeigu šalis pareiške reikalavimus teisme, ji turi irodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimu pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybemis, kuriu irodineti nereikia. Todel ieškovas privalejo teismui pateikti irodymus, kad yra reali gresme, jog atsakovai perleis turta, ji pasleps ar kitaip suvaržys.

Ieškovui šito neirodžius, nebuvo pagrindo taikyti laikinasias apsaugos priemones.Atsakovai turi pakankamai nekilnojamojo turto, kad, nurodžius konkretu areštuotina turta, butu užtikrinti ieškinio reikalavimai, o laikinosios apsaugos priemones nebutu taikomos ju lešoms, tokiu budu atsakovams sukeliant neproporcingus nepatogumus. Ieškovas, nevykdydamas pareigos aktyviai dalyvauti byloje, nepateike viešuosiuose registruose prieinamu duomenu apie atsakovams priklausanti turta ir sieke neproporcingos laikinosios apsaugos priemones taikymo.Byloje esantys irodymai patvirtina, kad, teikiant ieškini ir areštuojant turta, taip pat siekiama užtikrinti ir paciu atsakovu reikalavimus, nes atsakovai yra pagrindiniai BUAB „Memelio statyba“ kreditoriai – ju kreditorinis reikalavimas sudaro 88 117, 11 Lt arba apie 74, 34 proc. nuo visos ieškinio sumos.

Patenkinus ieškini ir išieškojus iš atsakovu žalos atlyginima, trys ketvirtadaliai žalos atlyginimo atitektu patiems atsakovams, todel reali gincytina suma yra keturis kartus mažesne nei nurode ieškovas. Be to, viena iš ieškovo kreditoriu, V. S. yra atsakovo F. S. žmona, o laikinosios apsaugos priemones yra nukreiptos taip pat ir i šios kreditores turta, bendrosios jungtines nuosavybes teise valdoma kartu su F. S.. Todel manytina, kad atsakovas piktnaudžiauja teise, veikia prieštaraudamas teisingumo ir protingumo principams.Šalis, prašanti taikyti laikinasias apsaugos priemones iš anksto nepranešus atsakovui, privalo pateikti negincijamu irodymu esant realia gresme pareiškejo interesams.

Tokiu irodymu ieškovas nepateike, todel laikinuju apsaugos priemoniu klausimas turejo buti sprendžiamas išklausius proceso dalyvius.Atsakovai, siekdami ivykdyti BUAB „Memelio statyba“ isipareigojimus, sudetingu finansiniu laikotarpiu iš asmeniniu lešu suteike ieškovui beprocentines paskolas, taip de facto asmeniškai prisiimdami bendroves isipareigojimus ir iš ju kylancia rizika, bei asmeninemis lešomis sieke sudaryti salygas antrus metus veikianciai imonei iveikti ekonomini sunkmeti prasidedancios recesijos laikotarpiu, todel teigti, kad atsakovai elgesi nesažiningai ir yra reali gresme jog jie pasleps, suvaržys ar perleis turta tretiesiems asmenims, nera jokio objektyvaus bylos irodymais patvirtinto pagrindo.Teismas nepagristai pritaike laikinaja apsaugos priemone visu atsakovu atžvilgiu.

Atsakovas A. A. ieškinyje nurodytas subsidiariu atsakovu, taciau areštas jo turtui pritaikytas neatsižvelgiant i kito atsakovo areštuoto turto verte. Taip buvo pritaikytos neproporcingos laikinosios priemones visam abieju atsakovu turtui, nes A. A. yra subsidiarus atsakovas, taciau ieškovo atstovas, reikalaudamas areštuoti turta, nenurode koki konkretu konkretaus atsakovo turta reikalauja areštuoti.Atsižvelgiant i tai, kad ieškovo kreditoriai ir atsakovai sutampa, akivaizdu, kad faktine ginco suma yra žymiai mažesne – nesutampanciu kreditoriu reikalavimai yra ne didesni nei 30 490,97 Lt.

Ši reikalavimo suma dviems atsakovams, turintiem pakankamai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, yra pakankamai maža, kad nebutu pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.              Ieškovas atsiliepimu i atskiraji skunda prašo skundžiama nutarti palikti nepakeista, o atsakovu atskiraji skunda atmesti. Atsiliepima grindžia šiais argumentais:Atsakovai teigia, kad ju turtine padetis yra labai gera ir jiems ieškiniu reikalaujama suma nera didele, taciau teismui su atskiruoju skundu nepateikia jokiu tai pagrindžianciu irodymu.

Nesant duomenu apie atsakovams priklausanti turta ir isipareigojimus, negalima teigti, jog ju turtine padetis yra gera, ieškinio suma jiems nera didele ir atskirajame skunde nurodyti argumentai sudaro pagrinda panaikinti skundžiama nutartimi pritaikytas laikinasias apsaugos priemones.Teismas neprivalejo atsižvelgti i faktus, kad atsakovai patys padejo imonei sunkiu finansiniu laikotarpiu suteikdami beprocentines paskolas, bei kad faktine ginco suma yra daug mažesne, nes, spresdamas laikinuju apsaugos priemoniu taikymo klausima, teismas nevertina materialinio reikalavimo ir jo dydžio pagristumo.Ieškinio suma yra vienas iš pagrindiniu kriteriju, kuris gali patvirtinti gresme, jog sprendimas, jei jis bus palankus ieškovui, gali likti neivykdytas arba jo vykdymas gali pasunketi.

Kadangi atsakovai neirode, kad reikalaujama priteisti suma jiems nera didele, todel, atsižvelgiant i tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, o Lietuvos ekonomikoje yra krizine situacija, ieškinio suma vertintina kaip ypac didele ir konstatuotina, kad yra reali gresme, kad teismo sprendimo ivykdymas gali pasunketi arba pasidaryti nebeimanomas.Teismas nepažeide ekonomiškumo principo, nes nustate, kad pirmiausia yra areštuojamas atsakovams priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas bei turtines teises, o ju nesant ar esant nepakankamai, lešos neviršijant ieškinio sumos.

Taigi, antstoliui nustacius, kad nekilnojamojo ir kilnojamojo turto yra pakankamai ieškinio sumai, atsakovai gales laisvai disponuoti jiems priklausanciomis lešomis. IV. Apeliacines instancijos teismo argumentai              Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagristai taike laikinasias apsaugos priemones atsakovams - fiziniu asmenu turto arešta pagal ieškini del 118 608,08 Lt žalos atlyginimo priteisimo. Siekiant teisingai išspresti nagrinejama proceso teises klausima, reikia atsižvelgti i laikinuju apsaugos priemoniu paskirti, ištirti, ar byloje esantys duomenys sudaro pagrinda daryti išvada, kad atsakovu turtine padetis yra labai gera ir teismo sprendimo neivykdymo gresme neegzistuoja, ar teismas atsakovu turto arešta taike pagal jiems pareikšta reikalavima kaip pagrindine ir subsidiariaja, o ne solidariaja ar daline prievole turintiems bendraskoliams.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujanciu byloje asmenu prašymu, gali imtis laikinuju apsaugos priemoniu, jeigu ju nesiemus, teismo sprendimo ivykdymas gali pasunketi arba pasidaryti nebeimanomas.

Laikinuju apsaugos priemoniu taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realu ir tinkama ivykdyma, todel tokiu priemoniu taikymo pagrindas gali buti tik pagristos prielaidos, kad nesiemus šiu priemoniu, busimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo ivykdymas gali pasunketi arba pasidaryti nebeimanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilineje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismu praktikoje suformuluota taisykle, pagal kuria aplinkybe, kad teismo sprendimo ivykdymas gali pasunketi arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis gincas tarp šaliu atsirado del dideles sumos, kadangi didele reikalavimo suma gali objektyviai padidinti busimo teismo sprendimo neivykdymo rizika (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkricio 29 d. nutartis civilineje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilineje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilineje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsejo 10 d. nutartis civilineje byloje Nr. 2-905/2009).

Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrecias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti i atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ja su nuosavybes teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, isipareigojimais kreditoriams, yra didele (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkricio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didele suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neivykdymo rizika, nera absoliuti.

Atsakovas atsiliepime i prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo ir (ar) atskirajame skunde gali paneigti šia prezumpcija, pateikdamas duomenis, irodancius jo gera turtine padeti (CPK 12, 178 str.). Tai gali buti duomenys iš viešu registru, kredito istaigu duomenys apie turimas lešas, duomenys apie gaunamas pajamas ir pan. Ieškovas, igyvendindamas dispozityvumo principa, turi teise pareikšti reikalavima keliems asmenims kaip bendraskoliams. Esant solidariai skolininku pareigai, kreditorius turi teise reikalauti, kad prievole ivykdytu tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš ju skyrium, be to, tiek visa prievole, tiek jos dali (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.).

Nurodyta materialiosios teises norma suteikia kreditoriui teise pasirinkti ne tik savo pažeistu teisiu gynybos buda, reikalavimo dalyka, bet ir nuspresti, iš kokiu asmenu reikalauti prievoles ivykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus ieškovo ieškini keliems solidariaja pareiga turintiems skolininkams, jis igytu teise pasirinkti, iš kurio atsakovo išieškoti priteista pinigu suma. Todel ieškovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, turi teise pasirinkti, kuriu atsakovu atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinasias apsaugos priemones, o teismas yra saistomas ieškovu pareikšto prašymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-890/2010).

Tokiu atveju teismas, spresdamas klausima del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo, vertina tu atsakovu turtine padeti, kuriu turta prašo areštuoti ieškovas. Jeigu ieškovas atsakovais patraukia kelis bendraskolius ir irodineja, kad vienas iš ju yra pagrindinis skolininkas, o kiti pagal istatyma atsako subsidiariai, teismas, spresdamas del pagal subsidiariaja prievole patrauktu atsakovu turto arešto, visu pirma, turi ivertinti pagrindinio bendraskolio turtine padeti, taip pat atsižvelgti i aplinkybe, kuriu bendraskoliu atžvilgiu ieškovas prašo taikyti laikinasias apsaugos priemones.

Jeigu ieškovas prašo laikinasias apsaugos priemones taikyti visu atsakovu atžvilgiu, tik nepakankant pagrindinio skolininko turto užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo ivykdyma, turi buti vertinama subsidiariaja prievole turinciu atsakovais patrauktu bendraskoliu turtine padetis. Jeigu pagrindinio skolininko turtine padetis yra gera ir ieškinio suma jam nera didele, turto areštas, kaip laikinoji apsaugos priemone, netaikoma nei jo, nei juo labiau subsidiariais bendraskoliais patrauktu asmenu atžvilgiu. Taciau tuomet, kai duomenu apie pagrindinio skolininko turtine padeti nera, o esami duomenys apie kitus bendraskolius, kuriu atsakomybe kreditoriui yra subsidiari, nepagrindžia ju geros turtines padeties, teismas, neviršydamas ieškinio sumos, turetu taikyti visu atsakovais patrauktu bendraskoliu turto arešta, taip pat ir tu, kuriu atsakomybe yra subsidiari (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsejo 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2026/2011).  Taigi atsakovais patrauktu bendraskoliu atsakomybes rušis (solidarioji ar subsidiarioji) nulemia ir laikinuju apsaugos priemoniu taikymo bendraskoliams ypatumus.

Jeigu atsakovais patrauktu asmenu atsakomybe pagal ieškini yra ne solidari, o bendraskoliai atsako tik tuomet, jeigu ieškinyje pareikštu reikalavimu patenkinimui neužtektu pagrindinio skolininko turto (subsidiarioji prievole), sprendžiant del turto arešto taikymo atsakovu atžvilgiu, pirmiausia ivertinama pagal ieškinio faktines aplinkybes pagrindiniu skolininku patraukto asmens turtine padetis, ir tik, jei ji nera pakankamai gera, vertinama subsidiariaja prievole ieškovui turinciu bendraskoliu bendra turtine padetis. Laikantis šiu taisykliu, sprendžiama, ar egzistuoja teismo sprendimo neivykdymo gresme.Nagrinejamu atveju ieškovas – bankrutuojanti imone pareiške ieškini del 118 608,08 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovais patrauktu F.

S. ir A. A.. Ieškinys grindžiamas atsakovu patraukto ieškovo buvusio vadovo F. S., kuris yra ir ieškovo akcininkas, neteisetu neveikimu – nesikreipimu i teisma del bankroto bylos iškelimo ieškovui tuomet, kai ieškovas buvo nemokus. Ieškinyje taip pat irodinejama ir atsakovo A. A., kuris taip pat yra ieškovo akcininkas, civiline atsakomybe. Ieškovas ieškini del žalos atlyginimo reiškia pagrindiniam skolininkui F. S. ir irodineja, kad A. A. civiline atsakomybe yra subsidiari (b.l. 2-5). Taigi ieškinio patenkinimo atveju reikalavimas pirmiausia butu nukreiptas i atsakovo F.

S. turta ir tik neužtekus šio atsakovo turto, butu galima reikalavima nukreipti i kito atsakovo, kuris patrauktas kaip subsidiariaja prievole turtintis bendraskolis, turta. Atitinkamai ir sprendžiant del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo, visu pirma, turi buti ivertinta, ar ieškinio suma pagrindiniam skolininkui F. S. yra didele. Nustacius, jog šiam atsakovui ieškinio suma didele, turi buti vertinama subsidiariaja prievole turincio bendraskolio A. A. turtine padetis. Tai reiškia, kad laikinosios apsaugos priemones – turto areštas A.

A. atžvilgiu gali buti taikomas tik tuomet, jei neužtektu pagrindinio skolininko F. S. turto. Ieškinys del 118 608,08 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš pagrindinio skolininko (fizinio asmens) ir subsidiariaja prievole turincio bendraskolio (kito fizinio asmens) teismu praktikoje laikomas ieškiniu del dideles sumos priteisimo. Didele reikalavimo suma gali objektyviai padidinti busimo teismo sprendimo neivykdymo rizika, nebent atsakovu patrauktas pagrindinis bendraskolis bei subsidiariaja prievole turintis bendraskolis irodytu, kad ši suma, palyginus su ju turimu turtu, nera didele (CPK 12, 178 str.).

Taciau nagrinejamoje byloje atsakovai nepateike jokiu duomenu apie savo turtine padeti, o tai reiškia, kad jie nepaneige ieškinio del dideles sumos priteisimo neivykdymo rizikos.Kaip nepagristi atmestini apeliantu atskirojo skundo argumentai, kad teismas turejo ivertinti, jog jie yra ieškovo kreditoriai, kurie investavo asmenines lešas i imones veikla ir laikinasias apsaugos priemones teismas galejo taikyti tik sumai, kuri susidaro iš ieškovo reikalaujamos priteisti sumos atemus teismo patvirtinta atsakovu kreditorinio reikalavimo dydi, t. y. 30 490,97 Lt (118 608,08 - 88 117,11).

Byloje pagal bankrutuojancios imones ieškini sprendžiama tik del 118 608,08 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovu. Taigi, ir sprendžiant del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo, teisiškai reikšmingos tik su šio ieškinio pareiškimu susijusios aplinkybes. Patenkinus ieškini, priverstinio vykdymo procesas vyktu pagal CPK V dalies reikalavimus. Tai, kad teismas ieškovo bankroto byloje yra patvirtines atsakovu kreditorinius reikalavimus ieškovui, nesudaro pagrindo atlikti iskaitymo, kuris, beje, pagal Imoniu bankroto istatymo imperatyvias nuostatas, negalimas.

Todel ši apeliantu nurodyta aplinkybe neturi teisines reikšmes sprendžiant klausima del atsakovu turto arešto taikymo pagal ieškovo ieškini.  Taciau kolegija sutinka su apeliantu atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai atsakovu turta areštavo kaip solidariaja prievole turinciu bendraskoliu, nors ieškovas atsakova F. S. byloje patrauke pagrindiniu skolininku, o atsakova A. A. kaip subsidiariaja prievole turtini bendraskoli. Del kitu atskirajame skunde bei atsiliepimuose i juos išdestytu argumentu teiseju kolegija nepasisako, nes jie nera reikšmingi teisingam nagrinejamo klausimo išsprendimui.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagristai areštavo atsakovu turta pagal ieškovo pareikšta reikalavima, taciau neatsižvelge i atsakovais patrauktu bendraskoliu atsakomybes ruši – vieno iš atsakovu atsakomybe yra subsidiarioji, kuri nulemia ir laikinuju apsaugos priemoniu taikymo bendraskoliams ypatumus (CPK 144 str. 1 d., 337 str. 2 p.). Del šiu priežasciu žemesnes instancijos teismo nutartis keistina. Nurodytina, jog atsakovui A. A. priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas bei turtines teises, o ju nesant ar esant nepakankamai, lešos, priklausancios atsakovui ir esancios pas ji ar treciuosius asmenis, areštuotini tik nesant ar nepakankant atsakovo F.

S. areštuoto turto, neviršijant 118 608,08 Lt sumos, uždraudžiant atsakovui A. A. ši turta perleisti, ikeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmes sumažinti jo verte. Kita nutarties dalis paliktina nepakeista.Apie nutarties priemima informuojamas Turto arešto aktu registro tvarkytojas (CPK 152 str. 3 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu ir 152 straipsnio treciaja dalimi, teiseju kolegija n u t a r i a: Klaipedos apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutarti pakeisti, nurodant, jogtik nesant ar nepakankant atsakovui F.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausancio areštuoto turto, areštuoti atsakovui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priklausanti nekilnojamaji ir kilnojamaji turta bei turtines teises, o ju nesant ar esant nepakankamai, lešas, priklausancias atsakovui ir esancias pas ji ar treciuosius asmenis, neviršijant 118 608,08 Lt sumos, uždraudžiant atsakovui A. A. ši turta perleisti, ikeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmes sumažinti jo verte.Kita nutarties dali palikti nepakeista.Nutarties kopijas išsiusti šalims bei Turto arešto aktu registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos istaigai.

Teisejai:                                                                                  Arturas Driukas                                                                                                                                                                            Konstantinas Gurinas                                                                                  Egidijus Žironas