e702edaa-e1a2-4885-b92a-c96292e86b4b · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Edita Lapinskienė

     Baudž. byla Nr. 1A-485-174/2010      Procesinio sprendimo kategorijos:  2.4.; 2.4.5.2.; 1.2.25.4.3.; 1.1.9.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

n u t a r t i s

Lietuvos respublikos vardu

2010 m. rugsėjo 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės, teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Valentino Janonio,

sekretoriaujant Aurelijai Urbšaitytei,

dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,

gynėjai Jovitai Usonytei,

teismo posėdyje

apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-09

nuosprendžio, kuriuo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 3 dalį dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK

75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistÄ jį per vienerius metus ir Å¡eÅ¡is mėnesius atlyginti nukentėjusiosioms padarytÄ Å¾alÄ bei be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis BK

67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta G.

M. baudžiamojo poveikio priemonė – dvejus metus uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Nukentėjusiosios

C. M. F. S. (C. M.

F. S.) civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Iš G. M. nukentėjusiajai C. M. F. S. priteista 500 EUR (1 726,4 Lt) neturtinės žalos

atlyginimui. Įskaityta draudimo bendrovės UADB „Seesam Lietuva“ nukentėjusiajai

C. M. F. S. atlyginta 1 632,5 EUR (5 636,7 Lt) turtinė žala ir 500 EUR (1 726,4 Lt) neturtinė žala.

Nukentėjusiosios

I. T. B. (I. T. B.) civilinis ieškinys patenkintas visiškai, įskaityta

draudimo bendrovės UADB „Seesam Lietuva“ nukentėjusiajai I. T. B. atlyginta 4 253,8 EUR (14 687,52 Lt) turtinė žala ir

500 EUR (1 726,4 Lt) neturtinė žala. Iš nuteistojo G. M. nukentėjusiajai

I. T. B. priteista 700 EUR (2 416,96 Lt) neturtinės žalos atlyginimui.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė:

G. M. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra G. M. 2009 m. birželio 21 d., apie 21.36 val., Klaipėdos mieste, Naujojoje Uosto gatvėje, ties 2 namu, vairuodamas automobilį „Nissan 350Z“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukeldamas pavojų saugiam eismui bei pažeisdamas kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus – vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, taip pat į eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių – esant sausai asfaltuotai kelio dangai, natÅ«raliam apÅ¡vietimui, kai matomumas į priekį apie 70 m., nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir, persirikiuodamas iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ jÄ , nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, dėl to iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir, užvažiavęs ant Å¡aligatvio, partrenkė Å¡aligatviu ėjusias pėsčiÄ sias nukentėjusiÄ sias C. M. F. S. ir I. T. B.,

dėl to nuo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajai I. T. B. sveikata sutrikdyta nesunkiai, o nukentėjusiajai C. M. F. S. sveikata sutrikdyta

sunkiai.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. M. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-09 nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo: panaikinti jam paskirtÄ Ä¯pareigojimÄ , numatytÄ BK 75 straipsnio 2 dalies

7 punkte, – be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, taip pat sumažinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje,

terminÄ nuo dvejų iki vienerių metų. Nurodo, kad pagal BK 75 straipsnio 2 dalį atidėdamas laisvės atėmimo

bausmės vykdymÄ teismas paskiria nuteistajam vienÄ ar kelis įpareigojimus. Tokia įstatymo formuluotė reiÅ¡kia, kad teismas turi paskirti bent vienÄ iÅ¡ Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytų įpareigojimų. Teismas paskiria konkretų įpareigojimÄ , atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę ir į tai, ar nuteistasis galės juos įvykdyti. Teismas negali skirti kitokių įpareigojimų, nei įstatyme numatyta (kasacinė byla Nr. 2K-7-527/2006). Taip pat skirdamas įpareigojimus pilnamečiam nuteistajam teismas turi atsižvelgti į jų bÅ«simÄ poveikį nuteistajam, tikslingumÄ , nuteistojo galimybę juos įvykdyti, taip pat į nukentėjusiojo interesus.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas jo padarytus nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Nuteistasis nurodo, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, taip pat teisme neginčijo savo kaltės, prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, neigiamai vertina savo poelgį ir iÅ¡gyvena dėl tokių savo veiksmų. Tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 75 straipsnį ir atidėdamas bausmės vykdymÄ , minėtų aplinkybių nevertino ir formaliai paskyrė BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytÄ Ä¯pareigojimÄ â€“ be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Apeliantas nurodo, kad jis yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, nevedęs, nedirba, tėvas miręs, mama pensininkė ir II grupės invalidė, jis turi įsipareigojimų SEB bankui, nes yra paėmęs kreditÄ ir Å¡iuo metu kredito likutis yra 4 966,95 EUR. Be to, Å¡iuo metu jis nėra grÄ Å¾inęs 578,80 EUR kredito dalies pagal paskolos grÄ Å¾inimo grafikÄ ir 140,96 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų palÅ«kanų. Taip pat pagal finansinio lizingo sutartį Å¡iuo metu bankui jis skolingas 3 950,78 EUR, o įsiskolinimas yra 1 488,74 EUR priskaičiuotos ir nesumokėtos palÅ«kanos, toliau yra skaičiuojami delspinigiai.

Nuteistasis aiÅ¡kina, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis nurodė sutinkantis atlyginti nukentėjusiosioms padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Jis yra pasiryžęs ir nori tai padaryti kuo greičiau, kadangi iki Å¡iol iÅ¡gyvena dėl tokių savo veiksmų, kuriais sutrikdė nukentėjusiosioms sveikatÄ , tačiau yra bedarbis, Lietuvoje darbo neranda, be to, turi finansinių įsipareigojimų bankui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ bei turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju. Apeliantas nurodo, kad jis turi galimybę iÅ¡vykti dirbti į AnglijÄ , tačiau teismo paskirtas įpareigojimas,

numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte, neleidžia jam to padaryti. Nors pateikus motyvuotÄ praÅ¡ymÄ dėl bÅ«tinumo

iÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ryÅ¡ium su darbo santykiais, institucija, prižiÅ«rinti bausmės vykdymo atidėjimÄ , svarstytų galimybę tokį praÅ¡ymÄ tenkinti, tačiau jokių garantijų, kad toks jo praÅ¡ymas bÅ«tų patenkintas, nėra. Apeliantas nurodo norintis kuo greičiau atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiosioms bei grÄ Å¾inti bankui finansinius įsiskolinimus, tačiau tai padaryti galėtų tik dirbdamas užsienyje, nes Lietuvoje tikrai neturi galimybės susirasti darbÄ . Todėl praÅ¡o panaikinti jam paskirtÄ BK 75 straipsnio

2 dalies 7 punkte numatytÄ Ä¯pareigojimÄ arba pakeisti jį paskiriant kitÄ BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytÄ Ä¯pareigojimÄ .

Be to, nuteistojo teigimu, teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , paskirdamas jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ vairuot kelių transporto priemones dvejiems metams. Apeliantas nurodo, kad jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, jis nusikalto pirmÄ kartÄ , nusikaltimo padaryti nesiekė, juo labiau nesiekė sukelti tokių pasekmių ir dėl jų labai gailisi. Sutinka, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – privalėjo bÅ«ti taikoma, toks apylinkės teismo sprendimas taikyti jam BK 68 straipsnio nuostatas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi eismo įvykį jis sukėlė bÅ«tent naudodamasis Å¡ia teise, Å¡iurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl to kilo dideli materialiniai padariniai, autoįvykio metu buvo sužalota nukentėjusiųjų sveikata – viena iÅ¡ labiausiai saugomų asmens vertybių. Tačiau nuteistasis G. M. nesutinka, kad BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamoji poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teisė vairuoti kelių transporto priemones, jam turi bÅ«ti atimta dvejų metų laikotarpiui. Apeliantas nurodo, kad Å¡iuo metu jis gyvena kartu su mama, kuri yra pensininkė ir II grupės invalidė, dėl to jÄ tenka dažnai vežti į poliklinikÄ , vaistines, taip pat pačiam važiuoti pirkti vaistus. Jų gyvenamojoje vietoje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ autobusai nevažinėja, todėl vienintelė visuomeninė susisiekimo priemonė yra individualių įmonių mikroautobusai, kurie jų gyvenamojoje vietoje važiuoja nedažnai. Todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejų metų laikotarpiui apsunkins ne tik jo, bet ir mamos gyvenimÄ , kadangi bus sunkiau pasiekti gydymo įstaigas, o samdyti kitÄ Å¾mogų jis ir mama neturi finansinių galimybių.

Gynėja praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokuroras praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam G.

M. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalyje, dvejų metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimÄ dvejiems metams, pagrįstai apeliantui paskyrė vienÄ iÅ¡ BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų įpareigojimų – be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. BK

75 straipsnio 2 dalyje nurodyta norma paskirti vienÄ ar kelis nurodytus įpareigojimus yra imperatyvi. Apeliantas nurodo, kad jis yra bedarbis, Lietuvoje darbo neranda, turi realiÄ galimybę iÅ¡vykti dirbti į užsienį ir atlyginti nusikaltimu padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ nukentėjusiosioms, be to, turi finansinių įsipareigojimų bankui, kurių dėl nedarbo negali vykdyti, tuo tarpu teismo paskirtas įpareigojimas yra kliÅ«tis tai padaryti. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis, norėdamas iÅ¡vykti dėl darbo santykių iÅ¡ gyvenamosios vietos, turi gauti institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimÄ . Kolegijos nuomone, pateikus motyvuotÄ praÅ¡ymÄ , esant galimybei – ir dokumentus, pagrindžiančius darbo santykius bei jų pagrindu bÅ«tinumÄ iÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, taip pat ir iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos, nebÅ«tų kliūčių gauti tokios institucijos sutikimÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju. Todėl minimo sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms dėl darbo santykių negavimas gali bÅ«ti laikomas teisės į darbÄ pažeidimu. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad Å¡iuos klausimus sprendžianti institucija darytų tokius pažeidimus.

Nuteistasis sutinka, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – paskirta pagrįstai, nes jis eismo įvykį sukėlė būtent naudodamasis šia teise, šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl to kilo dideli materialiniai padariniai, autoįvykio metu buvo sužalota nukentėjusiųjų sveikata – viena iš labiausiai saugomų asmens vertybių. Tačiau nuteistasis G. M. nesutinka, kad BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamoji poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teisė vairuoti kelių transporto priemones, jam turi būti atimta dvejų metų laikotarpiui.

Kolegija nesutinka su nuteistojo G. M. apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai tokiam ilgam laikotarpiui uždraudė jam naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones.

BK 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – pagal BK 67 straipsnio 3 dalį gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme, o BK 68 straipsnio

1 dalis nustato esminę Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sÄ lygÄ â€“ teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis Å¡ia teise asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgos (Teismų praktika Nr. 30) 24 p. pažymėta, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , taip pat pritarta teismų praktikai, kai Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Å ioje byloje nustatyta, kad G. M. nusikalstamÄ veikÄ padarė pažeisdamas KET reikalavimus, nes nepasirinko saugaus važiavimo persirikiuodamas iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ , nesuvaldęs vairuojamos transporto priemonės, iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , po to užvažiavo ant Å¡aligatvio ir partrenkė Å¡aligatviu ėjusias dvi pėsčiÄ sias nukentėjusiÄ sias – C. M. F. S. ir I. T. B.. Nors G. M. padarė neatsargų nusikaltimÄ , tačiau Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė pažeisdamas Kelių eismo taisykles, be jokios atsakomybės ignoruodamas elementarias, visuotinai žinomas eismo saugumo taisykles ir keldamas realiÄ

grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. Ši nuteistojo veika sukėlė sunkius padarinius – dėl šio eismo

įvykio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios Ch. M. F. S. sveikata, nukentėjusiajai I. T. B. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Taigi

G. M. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Pažymėtina ir tai, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. M. nuo 2002 metų net penkiolika kartų buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus. Tai rodo, kad jis nuolat daro

administracinės teisės pažeidimus vairuodamas transporto priemonę. Todėl pirmosios instancijos teismas,

atidėjęs G. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jam bÅ«tina skirti baudžiamojo poveikio

priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemonę, kadangi, neskyrus realios laisvės atėmimo

bausmės, tik Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė pagal savo pobÅ«dį bus pakankamai efektyvi siekiant paveikti G. M. laikytis įstatymų ir užkirsti jam keliÄ daryti naujas nusikalstamas veikas, naudojantis teise vairuoti transporto priemones. Esant tokioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas G.

M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ dvejiems metams naudotis teise vairuoti transporto priemonę, tinkamai vadovavosi baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek jos rūšį, tiek ir jos trukmę, siekiant priversti G. M. laikytis įstatymų ir užkirsti jam keliÄ daryti naujas nusikalstamas veikas naudojantis teise vairuoti transporto priemones.

Nors nuteistasis nurodo, kad pernelyg ilgas Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminas apsunkins ne tik jo, bet ir jo pensinio amžiaus II grupės invalidės mamos gyvenimÄ , kadangi bus kliÅ«tis nuvažiuoti į gydymo įstaigas, vaistines, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, Å¡is

apelianto skundo teiginys negali bÅ«ti suabsoliutintas. Kaip minėta, K. M. anksčiau ne kartÄ buvo baustas administracine tvarka

už kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, todėl kolegija neabejoja, kad G. M. vėl vairavo transporto priemonę neatsakingai

ignoruodamas elementarias, visuotinai žinomas eismo saugumo taisykles ir keldamas realiÄ grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, ir bÅ«tent tokiu bÅ«du padarė nusikaltimÄ , tai yra dėsningas jo atsainaus požiÅ«rio į įstatymų nustatytas taisykles rezultatas. Tokiu savo elgesiu G.

M. sÄ moningai ignoravo aplinkybę, jog taip besielgdamas gali prarasti jam buityje reikalingÄ teisę

vairuoti transporto priemones. Neabejotinai baudžiamojo poveikio priemonė G. M. skirta, be kitų tikslų, ir siekiant

apsaugoti kitų asmenų gyvybę, sveikatÄ bei turtÄ nuo galimų naujų nusikalstamų veikų, naudojantis teise vairuoti kelių transporto priemones. Tai liečia ir galimų naujų nusikalstamų veikų prevencijÄ , nuteistajam naudojantis Å¡ia specialia teise. Todėl G. M. argumentai, kad paskirtoji poveikio priemonė dvejų metų laikotarpiui atims galimybę pasirÅ«pinti senyvo amžiaus sergančia motina, neduoda pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadų dėl bÅ«tinumo skirti minimÄ baudžiamojo poveikio priemonę dvejų metų laikotarpiui pagrįstumu. Atkreiptinas dėmesys ir į tÄ aplinkybę, jog pats nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad ketina iÅ¡vykti dirbti į užsienį, taigi iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos jis negalėtų pasirÅ«pinti savo motina. Be

to, pažymėtina, kad naudotis teise vairuoti transporto priemones G. M. uždrausta tik dvejiems metams, tai yra ne maksimaliam

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui. Tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ sutrumpinti jam paskirtÄ baudžiamojo

poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonę – terminÄ nėra pagrindo. Taigi kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemonę, tinkamai vadovavosi baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek jos rūšį, tiek ir jos trukmę. Keisti nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

BylÄ nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta

esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį

apelianto G. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

nuteistojo G. M. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos

pirmininkė                                                                                      Violeta

Miliuvienė

Kolegijos teisėjai                                                                                           Eduardas Maškevičius

Valentinas Janonis