2025-11-26 Nr. AB-20848-3-61-3-01518-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1171-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01518-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.4; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Z. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją (toliau – ir KAM) per 5 dienas suorganizuoti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Z. V. priėmimą pas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrą; 2) nedelsiant atsakyti pareiškėjui į jo 2024 m. kovo 7 d. raštą; 3) priteisti pareiškėjui 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos žalos atlyginimo sumos, skaičiuojant nuo skundo priėmimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi pareiškėjo skundas priimtas.

Pareiškėjas 2024 m. spalio 4 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo pareiškė papildomus reikalavimus: 1) nutraukti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos (toliau – ir Kanceliarija) neteisėtą neveikimą ir įpareigoti ją per 15 dienų suorganizuoti pareiškėjo priėmimą pas Lietuvos Respublikos Prezidentą; 2) priteisti iš Lietuvos Respublikos 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos žalos atlyginimo sumos, skaičiuojant nuo skundo priėmimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi 2024 m. spalio 4 d. patikslintas skundas priimtas.

Regionų administraciniame teisme 2025 m. liepos 10 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriuo jis pareiškė papildomus reikalavimus: 1) nutraukti atsakovo KAM neveikimą, įpareigojant atsakyti į pareiškėjo 2025 m. gegužės 17 d., 2025 m. birželio 5 d. ir 2025 m. birželio 10 d. raštus, taip pat 2025 m. gegužės 17 d. Z. V. raštu prašomos informacijos nepateikimo; 2) nutraukti atsakovo Kanceliarijos neteisėtą neveikimą, įpareigojant ją pateikti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Z. V. medžiagą pagal 2025 m. birželio 5 d. Z. V. prašymo reikalavimus 6.1 ir 6.2.

Patikslintame skunde pareiškėjas taip pat prašė: 1) iš atsakovų išreikalauti 2025 m. birželio 23 d. Krašto apsaugos ministerijos teikimą Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl pulkininko laipsnio suteikimo L. I. ir medžiagą, kurios pagrindu L. I. suteiktas pulkininko laipsnis; 2) dėl viešų patarimų, kaip nužudyti, liudytoju apklausti Lietuvos šaulių sąjungos vadą pulkininką L. I.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartimi pareiškėjo 2025 m. liepos 10 d. patikslintą skundą Nr. DOK-31917 atsisakyta priimti, prašymas dėl papildomos medžiagos išreikalavimo ir liudytojo L. I. apklausos atmestas. Teismo nutartyje nurodyta, kad nutartis neskundžiama.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui paskutinis ginčo šalių atsiliepimas išsiųstas 2025 m. balandžio 8 d., taigi pareiškėjo patikslintas skundas pateiktas žymiai praleidus keturiolikos kalendorinių dienų terminą nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos, kitų pagrindų skundui, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalyje, patikslintam skundui priimti, nėra.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo prašoma išreikalauti medžiaga, susijusi su pulkininko laipsnio suteikimu L. I., taip pat jo paaiškinimai apie pokalbio detales, niekaip nesusiję su nagrinėjamu ginču, jie negali patvirtinti ar paneigti jokių bylos aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, taigi neatitinka sąsajumo taisyklės. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo prašymą išreikalauti medžiagą, susijusią su pulkininko laipsnio suteikimu L. I., taip pat prašymą liudytoju apklausti L. I. atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas 2025 m. liepos 21 d. padavė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad priimti skundo reikalavimus ir pridėti naujus įrodymus yra būtina bylai teisingai išspręsti.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 24 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 11 d. nutarties ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, jog teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartis priimta vadovaujantis ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi, kuri imperatyviai numato, kad teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama.

Teismas pažymėjo, kad įrodymų pateikimą ir rinkimą reglamentuoja ABTĮ 56 straipsnis, kurio 5 dalis numato, jog įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai; prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama, o ABTĮ 56 straipsnis nenumato, kad nutartys, kuriomis išsprendžiami klausimai dėl įrodymų rinkimo, gali būti skundžiamos atskiruoju skundu. Be to, teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, o argumentus dėl įrodymų pakankamumo pareiškėjas galės pateikti tiek nagrinėjant bylą iš esmės, tiek apeliaciniame skunde, jeigu nesutiks su teismo vertinimu dėl įrodymų pakankamumo ir jų vertinimo.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį nėra nei vienos sąlygos, kuriai esant atskirasis skundas gali būti teikiamas dėl 2025 m. liepos 11 d. nutarties (tą draudžia ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis, to nenumato ABTĮ 56 straipsnis ir tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai).

Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 153 straipsnyje numatyta atskirųjų skundų nagrinėjimo tvarka, numatanti atskirojo skundo priėmimą, yra išimtis iš ABTĮ 138 straipsnio 4 dalyje nustatytos bendros taisyklės dėl apeliacinio skundo priėmimo. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ABTĮ 153 straipsnis nenumato, jog dėl teismo nutarties atsisakyti priimti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuri pagal įstatymus negali būti skundžiama atskiruoju skundu, gali būti duodamas atskirasis skundas, ši teismo nutartis yra neskundžiama, nes ji neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad skundžiama teismo nutartis yra be motyvų. Teismas nevertino pareiškėjo 2025 m. liepos 21 d. atskirojo skundo argumentų. Papildomi pareiškėjo reikalavimai yra dėl atsakovų vis tęsiamo neveikimo dėl šios bylos ginčo dalyko, bet ir papildomai patvirtina, kad pareiškėją nužudyti ketinantis L. I. atsakovų yra ne tik ginamas, bet ir skatinamas šiai neteisėtai ir net nusikalstamai veikai. Teismas nepagrįstai atsisakė pridėti naujus įrodymus. Nauji skundo reikalavimai ir įrodymai ne tik tiesiogiai susiję su ginčo dalyku, bet ir užkerta galimybę bylos nagrinėjimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 24 d. nutarties, kuria ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundžiama teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti patikslintą skundą ir atmestas prašymas dėl papildomos medžiagos išreikalavimo ir liudytojo L. I. apklausos, atskiruoju skundu negali būti skundžiama, pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad pareiškėjo nauji skundo reikalavimai ir įrodymai ne tik tiesiogiai susiję su ginčo dalyku, bet ir užkerta galimybę bylos nagrinėjimui.

ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. liepos 10 d. pateikė teismui patikslintą skundą, prašydamas: 1) nutraukti atsakovo KAM neveikimą, įpareigojant atsakyti į pareiškėjo 2025 m. gegužės 17 d., 2025 m. birželio 5 d. ir 2025 m. birželio 10 d. raštus, taip pat 2025 m. gegužės 17 d. Z. V. raštu prašomos informacijos nepateikimo; 2) nutraukti atsakovo Kanceliarijos neteisėtą neveikimą, įpareigojant ją pateikti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Z. V. medžiagą pagal 2025 m. birželio 5 d. Z. V. prašymo reikalavimus 6.1 ir 6.2. Patikslintame skunde taip pat pareiškėjas prašė: 1) iš atsakovų išreikalauti 2025 m. birželio 23 d. Krašto apsaugos ministerijos teikimą Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl pulkininko laipsnio suteikimo L. I. ir medžiagą, kurios pagrindu L. I. suteiktas pulkininko laipsnis; 2) dėl viešų patarimų, kaip nužudyti, liudytoju apklausti Lietuvos šaulių sąjungos vadą pulkininką L. I.

Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 11 d. nutartimi pareiškėjo 2025 m. liepos 10 d. patikslintą skundą Nr. DOK-31917 atsisakė priimti ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo prašymą dėl papildomos medžiagos išreikalavimo ir liudytojo L. I. apklausos, padaręs išvadą, kad pareiškėjo prašoma išreikalauti medžiaga, susijusi su pulkininko laipsnio suteikimu L. I., taip pat jo paaiškinimai apie pokalbio detales, niekaip nesusiję su nagrinėjamu ginču, jie negali patvirtinti ar paneigti jokių bylos aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, taigi neatitinka sąsajumo taisyklės.

Kadangi pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo patikslintą skundą atskiruoju skundu neskundžiama, nes neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2025 m. liepos 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 11 d. nutarties ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Šiame kontekste akcentuotina tai, kad ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje, nustatančioje pareiškėjo teisę tikslinti skundą, yra įgyvendintas proceso koncentracijos principas – tai yra proceso šalies teisė atlikti tam tikrus procesinius veiksmus iki tam tikros proceso stadijos. Šaliai neįgyvendinus ABTĮ nustatyta tvarka savo teisės tikslinti skundą, teismas gali neleisti įgyvendinti šios teisės (nepriimti patikslinto skundo), teismo diskrecijai (atsižvelgiant į ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes dėl atsakovo pozicijos, būtinybės pateikti skundą vėliau atsiradimo, teismo manymo dėl būtinumo bylai teisingai išspręsti) yra paliktas klausimas dėl patikslinto skundo priėmimo, o atsisakymas priimti patikslintą skundą yra neskundžiamas. Šiuo reguliavimu siekiama užtikrinti proceso operatyvumo principą, neleisti proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, pvz., neribotai tikslinti skundą, taip nepagrįstai prailginant pradėtą teismo procesą (ABTĮ 11 straipsnis). Teismo atsisakymas priimti patikslintą skundą neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į teismą su nauju skundu pradedant kitą teismo procesą, tačiau nepagrįstai neprailginant jau pradėto teismo proceso.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje taip pat nurodė, kad ABTĮ 56 straipsnis nenumato, jog nutartys, kuriomis išsprendžiami klausimai dėl įrodymų rinkimo, gali būti skundžiamos atskiruoju skundu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2025 m. liepos 24 d. nutartimi konstatavo, jog 2025 m. liepos 11 d. nutartis, kuria atmestas prašymas dėl papildomos medžiagos išreikalavimo ir liudytojo L. I. apklausos, negali būti atskirojo skundo objektu, t. y. atskirojo skundo pateikimas dėl tokios nutarties nėra galimas.

Nepagrįsti ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad skundžiama teismo nutartis yra be motyvų. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 24 d. nutartimi nurodė pakankamai aiškius motyvus, kodėl atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 11 d. nutarties.

Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytų aplinkybių ir nekeičia jų teisinio įvertinimo.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius