2023-04-26 Nr. AB-8938-3-61-3-09753-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1587-662-2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09753-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. M. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. M. (toliau – ir pareiškėja) skunde prašė: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) direktoriaus 2022 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. TE-5-355/2022(11.5.35E) „Dėl vidaus tarnybos kapitonės S. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Departamento Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Panevėžio PGV) Visagino priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – ir Visagino PGT) vyriausiosios specialistės pareigas; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje visiško įvykdymo dienos. Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Departamente 2022 m. lapkričio 25 d. priimta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-84/2022 (3.68E) „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Visagino priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiosios specialistės S. M. galimo pareigūno vardo pažeminimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad pareiškėja nesilaikė ir pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 21 straipsnio 2 punkto reikalavimus, Departamento direktoriaus 2022 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-1 „Dėl Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 7.1, 7.4, 11.1 ir 11.3 punktų reikalavimus ir pažemino pareigūno vardą. Pareiškėja 2022 m. lapkričio 25 d. buvo supažindinta su Įsakymu dėl atleidimo ir nuo 2022 m. lapkričio 28 d. atleista iš einamų pareigų už pareigūno vardo pažeminimą. Atleidimas iš vidaus tarnybos buvo paskirtas remiantis neišsamia Išvada, kurioje nebuvo pagrįstai nustatytas teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimas, tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, Išvadoje pateikti faktiniai duomenys neatitinka realios tikrovės, tinkamai neįvertinta pareiškėjos kaltė, neteisingai pritaikytos teisės normos.

2.2. Iš tarnybos ji atleista nesant materialinio teisinio pagrindo – tarnybos pareigūno vardo pažeminimo. Statuto 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Iš pareiškėjos pateiktų paaiškinimų ir Išvadoje cituojamo pareiškėjos paaiškinimo matyti, kad juose pateiktos aplinkybės tarnybinio tyrimo metu netirtos, nevertintos ir nepaneigtos, atsakovas interpretavo pareiškėjos paaiškinimus ir iškreipė jų esmę, todėl konstatuotos išvados yra nepagrįstos. Atsakovas tarnybinio patikrinimo metu konstatavo, kad pareiškėjos kaltės forma yra netiesioginė tyčia, tačiau su tokia išvada pareiškėja nesutinka.

2.3. Nesutinka su nustatytu faktu, kad Nuotrauką Nr. 1 nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2022 m. gegužės 27 d. „Facebook“ (toliau – ir FB) paskyroje ji sukūrė ir laikė kaip pagrindinę profilio nuotrauką ir tokiu būdu ją viešai demonstravo. Šios aplinkybės nėra tinkamai ištirtos ir įrodytos, prieštarauja pateiktiems paaiškinimas. Tyrimo metu nebuvo atsižvelgta į programos „Facebook“ veikimo ypatumus. „Facebook“ viešai skelbiamose taisyklėse nurodyta, kad net ir negrįžtamai ištrynus „Facebook“ paskyrą, kai kuri informacija ar pranešimai gali išlikti. Pareiškėja 2022 m. gegužės 26 d. iš nepažįstamo asmens sužinojusi apie nuotraukas, iš karto 13 val. 40 min. paskambino savo vyrui iš nuosavo telefono ir paprašė, kad jis pasižiūrėtų per savo „Facebook“ paskyrą jos nuotraukas. Po kelių minučių vyras jai paskambino ir pasakė, kad mato nuotraukas ir liepė jas pašalinti. Pareiškėja prisijungė savo asmeniniame telefone prie savo „Facebook“ paskyros ir pašalino nuotraukas. Vėliau 14 val. 06 min. vėl susiskambino su vyru ir vyras jai pasakė, kad nuotraukų nesimato „Facebook“. Taigi, pareiškėja iš karto ir operatyviai stengėsi pašalinti nuotraukas, kai tik apie jas sužinojo. Telefono išklotinė parodo, kad pareiškėja tik sužinojusi apie nuotraukas nedelsiant skambino vyrui, norėdama išsiaiškinti, ar tikrai tokios nuotraukos yra, o vėliau norėdama išsiaiškinti kaip jas pašalinti, tačiau iškart jų pašalinti nepavyko tiek dėl „Facebook“ programos veikimo, tiek dėl informacinių technologijų žinių stokos. Nuo 2022 m. gegužės 27 d. pareiškėja „Facebook“ paskyrą ištrynė negrįžtamai, nes paaiškėjo, kad per tam tikras programas buvo galima matyti jos „Facebook“ informaciją. Todėl pareiškėja nesutinka su Išvadoje pateikta aplinkybe, kad: „<...> FB paskyrą S. M. panaikino ne 2022-05-26 (kai tik gavo informaciją apie galimai daromus pažeidimus bei po bendravimo su žurnalistu), o tik kitą dieną – 2022-05-27 (ir tik po N. K. skambučio jos tiesioginiam vadovui A. J.) (IV).“

2.4. Nesutinka su Išvadoje pateikta aplinkybe, kad ji 2022 m. spalio 12 d. teikdama papildomą paaiškinimą, patvirtino, kad tai ji pati galėjo uždėti rėmelius su uždrausta simbolika ant nuotraukų, kuriose ji dėvi tarnybinę Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – ir VPGT) pareigūnės uniformą, todėl nuotraukų su uždraustąja simbolika sukūrimo faktas šioje tarnybinio patikrinimo išvadoje yra įrodytas. Pareiškėja nuosekliai teikė parodymus, kad apie nuotraukas, ant kurių yra uždėti uždrausti rėmeliai, sužinojo iš nepažįstamo asmens 2022 m. gegužės 26 d. sulaukusi skambučio ir teikdama 2022 m. rugsėjo 30 d. paaiškinimą, nurodė kad iki nepažįstamo asmens skambučio net nežinojo ir niekada nematė savo „Facebook“ paskyroje nuotraukų rėmelių su uždrausta simbolika. Ji paaiškino, kad tiksliai nežino kaip rėmeliai su uždrausta simbolika galėjo atsirasti, tik padarė prielaidas, kad galbūt sveikinant savo draugus ar gimines „Facebook“ su Pergalės diena šie rėmeliai užsidėjo automatiškai. Tačiau šios aplinkybės nebuvo tirtos, tiesiog buvo atmestos be jokių paaiškinimų. Pareiškėja neneigia, jog galbūt yra tikimybė, kad dėl jos veiksmų galėjo atsirasti „Facebook“ paskyroje ant jos nuotraukų rėmeliai su uždrausta simbolika, tačiau ji sąmoningai nesiekė uždėti šių rėmelių ir juolab juos viešinti, siekdama palaikyti Sovietų Sąjungos santvarką. O jei ir buvo tokios nuotraukos, jos buvo skirtos tik artimiausių draugų ratui. Paskyrai tapus viešai, nuotraukų su uždraustais rėmeliais pareiškėja neviešino ir tokių duomenų Išvadoje nenustatyta.

2.5. Pareigūno vardo pažeminimas, galimas tik tyčiniais, sąmoningais, kaltais veiksmais, kurių buvimas turi būti patvirtintas neabejotinais įrodymais. Šiuo atveju pareiškėjos veiksmuose nebuvo tyčinio, sąmoningo siekimo viešai demonstruoti asmenines fotonuotraukas su draudžiama simbolika bei parinktomis frazėmis reiškiančiomis palaikymą ir pasididžiavimą Lietuvai priešiška valstybe. Atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, neatsižvelgė į nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, sukeltus padarinius. Išvadoje nėra duomenų, kad pareiškėja palaikytų Sovietų Sąjungą, reikštų palaikymą ar pasididžiavimą Lietuvai priešiškai valstybei ir nebuvo vertintos aplinkybės, kad iki tarnybinio patikrinimo pradžios nebuvo kilusių abejonių dėl pareiškėjos netinkamo elgesio palaikant Lietuvai priešišką valstybę. Pareiškėjos tiesioginis vadovas Panevėžio PGV Visagino PGT viršininkas A. J. informavo, kad S. M. yra lojali tarnybai ir Lietuvos Respublikai pareigūnė, nėra priešiškai nusiteikusi, nepalaiko šiuo metu vyksiančio karinio konflikto, nei anksčiau, nei šiuo metu nereiškė / -ia ir neviešino / -a jokio palaikymo Rusijos Federacijai. Pareiškėjos buvo paprašyta nurodyti savo poziciją dėl karo vykstančio Ukrainoje. Teikdama 2022 m. spalio 10 d. papildomus paaiškinimus, ji nurodė, kad susiklosčiusi situacija Ukrainoje – tai baisiausias dalykas, kuris galėjo atsitikti. Baisu, kada yra žudomi žmonės, vaikai. Be to, portale „ALFA“ paskelbtame straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ pateikiamas pareiškėjos komentaras: „(duomenys neskelbtini)“, – sakė S. M..“

2.6. Iš pateiktų duomenų, galima konstatuoti, kad jos veiksmų chronologija (pareiškėja apie nuotraukų su uždrausta simbolika skelbimą sužinojusi iš trečiojo asmens, iškart ėmėsi veiksmų jas pašalinti, nepavykus iš pirmo karto visiškai pašalinti, ji deaktyvavo savo „Facebook“ paskyrą, nėra jokių duomenų, kad ji būtų reiškusi palaikymą ar pasididžiavimą Lietuvai priešiška valstybei ir pan.), nėra jokių duomenų, kad ji sąmoningai viešai demonstruotų draudžiamą simboliką, leidžia daryti išvadą, kad ji galėjo sąžiningai klysti dėl savo veiksmų teisėtumo ir per neapdairumą buvo sukurtos nuotraukos su uždrausta simbolika be jokio tikslo jas viešai demonstruoti ir propaguoti pačią karinę agresiją, tiek ja daromus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, skaldyti visuomenę ir kurstyti nesantaiką. Sovietinių ir nacistinių simbolių pasidalinimas su artimaisiais ir draugais neturėtų būti laikomas neteisėta veika.

2.7. Nebuvo atsižvelgta ir nebuvo tirtos aplinkybės, kad pareiškėja nuo 2022 m. pradžios pakeitė savo paskyros privatumo nustatymus ir paskyrą padarė viešai prieinamą su tikslu labiau viešinti VPGT skelbiamą informaciją dėl prevencijos priešgaisrinės saugos srityje, tačiau niekas iš Departamento darbuotojų nematė nuotraukų (Nr. 1 ir Nr. 2) su uždėtais rėmeliais, tai tik įrodo, kad pareiškėja šių nuotraukų tikrai nesiekė viešinti.

2.8. Atsakovas nenurodė, kokiais konkrečiai veiksmais pareiškėja pažeidė Išvadoje bei Įsakyme paminėtus Etikos kodekso punktus, kaip jos neteisėti veiksmai pasireiškė. Pareiškėja nesutinka su kaltinimu, kad ji pažeidė Etikos kodekso 7.4 punktą, kuris įpareigoja nedaryti ir netoleruoti daromų ar padarytų teisės pažeidimų, apie rengiamus, daromus ar padarytus teisės pažeidimus nedelsdami pranešti kompetentingai institucijai ar įstaigai ir tiesioginiams vadovams. Pareiškėja nežinojo apie jos „Facebook“ paskyroje esančius rėmelius, kurie buvo uždėti ant nuotraukų, tačiau, sužinojusi apie šį faktą, iškart ėmėsi veiksmų šias nuotraukas pašalinti, todėl ji negalėjo pažeisti minėto Etikos kodekso punkto. Išvadoje nėra pateikta objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, kad pareiškėja savo valia, sąmoningai uždėjo rėmelius, siekdama palaikyti priešiškai Lietuvos atžvilgiu nusistačiusią šalį. Pareiškėja taip pat nesutinka su kaltinimu, kad ji pažeidė Etikos kodekso 7.2 punktą, kuris įpareigoja nepažeisti valstybės konstitucinės santvarkos. Atliekant tarnybinį patikrinimą nėra jokių objektyvių duomenų, kad sąmoningai, savo aktyviais veiksmais siektų viešai demonstruoti ir propaguoti pačią karinę agresiją, tiek daromus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, skaldyti visuomenę ir kurstyti nesantaiką.

2.9. Ji turėtų būti grąžinta į eitas Departamento Panevėžio PGV Visagino PGT vyriausiosios specialistės pareigas, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki galutinio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, kaip tai numato Statuto 79 straipsnis.

3. Pareiškėja pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog, atliekant tarnybinį patikrinimą, informacija buvo renkama be teisinio pagrindo, nes nėra jokių duomenų, kad pareiškėjos tarnybinį patikrinimą būtų pavesta atlikti komisijai, kurios nariais galėjo būti A. S., D. B. ar N. K. ir kurių tarnybiniais pranešimais atsakovas rėmėsi Išvadoje. Taip pat yra praleistas Statuto 39 straipsnio 9 dalyje nustatytas 2 mėnesių terminas sprendimui dėl pareigūno vardo pažeminimo priimti, nes atsakovas Įsakymą priėmė daugiau nei po 4 mėnesių. Šiuo atveju nėra jokių objektyvių pateisinamų priežasčių (atostogų, komandiruočių ir pan.) dėl tokio žymaus termino praleidimo, nėra duomenų, kad pareiškėja kliudytų atlikti tyrimą ar, kad tyrimas buvo tęsiamas siekiant visapusiškai, objektyviai išsiaiškinti faktines aplinkybes. Dėl kaltės formos pareiškėja akcentavo, kad ji nekūrė „Facebook“ rėmelių, jais viešai nesidalino, be to, tarnybinio patikrinimo metu nėra nustatyta, kad jos veiksmai buvo nukreipti palaikyti ir pasididžiuoti Lietuvai priešiška valstybe. Rėmelius sukūrė ir juos platino pats socialinis tinklas „Facebook“, kuriuo naudojasi ir valstybės institucijos, taip pat ir atsakovas. Pareiškėja nepripažįsta, kad ji pati galėjo uždėti rėmelius su uždrausta simbolika ant nuotraukų, kuriose ji dėvi tarnybinę VPGT pareigūnės uniformą ir tai ji patvirtino 2022 m. spalio 12 d. teikdama papildomus paaiškinimus.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

5.1. Išvadoje yra išnagrinėti ir išanalizuoti pareiškėjos pirminio ir papildomo paaiškinimo argumentai tarnybinio patikrinimo metu pateiktų kaltinimų dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) ribose. Pareiškėja tarnybinio patikrinimo metu pateikė du paaiškinimus, kurie buvo vertinami ir nagrinėjami, paaiškinimuose pateikti esminiai argumentai buvo nenuoseklūs, dalis paaiškinimų argumentų („Iki šiol net nežinojo ir niekada nematė savo FB paskyroje savo nuotraukos su uždrausta 2022 m. simbolika“, „Gali įtarti, kad kai pažymėjo „patinka“, FB pats sugeneravo ant jos nuotraukos simboliką“, „Peržiūrėjo FB paskyroje esantį veiksmų žurnalą, kuriame galima paskyros naudotojui pasižiūrėti savo nuotraukų, užrašų, vaizdo ir t. t. paskelbimą ir nuo 2016 m. iki pat 2022-05-27 nerado veiksmų žurnale, kad ji asmeniškai buvo paskelbusi savo nuotraukas su uždrausta simbolika 2018-2022 metais, nors visi kiti veiksmai buvo matomi“) buvo paneigti tarnybinio patikrinimo metu gavus asmenų, paliudijusių tarnybinio patikrinimo metu, paaiškinimais bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga. Pareiškėja skunde nepateikė nesutikimo su nustatytos kaltės forma motyvų ir argumentų bei jos formą paneigiančių faktinių aplinkybių. Išvadoje pagrįstai ir tinkamai įvertinti pareiškėjos atlikti, priešingi teisei veiksmai, ir nustatyta kaltės forma – netiesioginė tyčia.

5.2. Pareiškėja, klaidindama teismą, skunde cituoja tik Išvados ištrauką, kurioje jos padarytas tarnybinis nusižengimas vertinamas ir apibūdinamas kaip trunkamasis nusižengimas, t. y. detalizuojama kada (data) ir nuo kokio jos veiksmo prasidėjo tarnybinio nusižengimo darymas bei nustatoma jo nutraukimo data bei aplinkybės. Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjos padaryto trunkamojo tarnybinio nusižengimo darymo pradžios laikas yra 2019 m. gegužės 8 d. (kuomet ji sukūrė Nuotrauką Nr. 1 ir padarė ją pagrindine „Facebook“ paskyros nuotrauką (nevertinant kiek laiko ši nuotrauka buvo laikoma kaip pagrindine paskyros nuotrauka), o pabaiga laikytina būtent 2022 m. gegužės 27 d., kai Nuotraukos Nr. 1 ir Nr. 2 buvo ištrintos iš pareiškėjos „Facebook“ paskyros.

5.3. Pareiškėja teigia, kad nebuvo atsižvelgta į „Facebook“ veikimo ypatumus, jog ir negrįžtamai ištrynus „Facebook“ paskyrą, kai kuri informacija ar pranešimai gali išlikti, bei pateikia informaciją apie jos skambučių, atliktų 2022 m. gegužės 26 d. telefono numeriu (duomenys neskelbtini) išklotinę, tokiu būdu teigdama, kad iš karto ir operatyviai stengėsi pašalinti nuotraukas Nr. 1 ir Nr. 2, kai tik apie jas sužinojo. Tačiau pareiškėja skunde teismui nurodo kitas aplinkybes nei tarnybinio patikrinimo metu, t. y. pareiškėja savo pirminiame paaiškinime pateikė šiems skunde nurodytiems argumentams prieštaraujančius faktus – „Nuo 2022-05-27 jos FB paskyra buvo deaktyvuota, o vėliau birželio mėnesį pašalinta. Peržiūrėjo FB paskyroje esantį veiksmų žurnalą, kuriame galima paskyros naudotojui pasižiūrėti savo nuotraukų, užrašų, vaizdo ir t. t. paskelbimą. Nuo 2016 m. iki pat 2022-05-27 nerado veiksmų žurnale, kad ji asmeniškai buvo paskelbusi savo nuotraukas su uždrausta simbolika 2018–2022 metais, nors visi kiti veiksmai buvo matomi“. Be to, pareiškėja net ir skunde teismui teigia, kad ne pati nedelsiant ėmėsi veiksmų savo paskyroje, o pirmiausia skambino sutuoktiniui ir prašė, kad jis iš savo „Facebook“ paskyros jungtųsi ir peržiūrėtų jos „Facebook“ paskyros informaciją. Pareiškėja teismui pateikia tik telefono skambučių išklotinę (ekrano nuotrauką) apie skambučius (adresatas „My love“), tačiau nėra šių skambučių pokalbio turinio, todėl tokie teiginiai negali būti laikytini įrodymais, jie yra niekuo nepagrįsti ir nepaneigia tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su Nuotraukų Nr. 1 ir Nr. 2 panaikinimo data. Tarnybinio patikrinimo metu, išnagrinėjus turimą dokumentinę medžiagą ir liudytojų paaiškinimus, pagrįstai yra įrodyta, kad Nuotraukas Nr. 1 ir Nr. 2 pareiškėja panaikino tik 2022 m. gegužės 27 d.

5.4. Pareiškėja nesutinka su Išvadoje pateikta aplinkybe, kad ji 2022 m. spalio 12 d. teikdama papildomus paaiškinimus, patvirtino, kad tai ji pati galėjo uždėti rėmelius su uždrausta simbolika ant nuotraukų, kuriose ji dėvi VPGT pareigūnės uniforma, todėl nuotraukų su uždraustąja simbolika sukūrimo faktas šioje tarnybinio patikrinimo Išvadoje yra įrodytas. Pareiškėja teigia, kad nuosekliai teikė parodymus apie tai, kad iki nepažįstamo asmens skambučio net nežinojo ir niekada nematė nuotraukų Nr. 1 ir Nr. 2 (paaiškino, kaip prielaidą kad rėmeliai galėjo „užsidėti automatiškai“ kai sveikino draugus ir gimines su Pergalės diena). Tačiau pareiškėja toliau skunde neneigia, jog galbūt yra tikimybė, jog dėl jos veiksmų galėjo atsirasti rėmeliai su uždrausta simbolika (Nuotrauka Nr. 1 ir Nr. 2), tačiau ji sąmoningai nesiekė uždėti šių rėmelių ir juolab jų viešinti bei taipogi prieštaraudama pati savo pateiktiems argumentams nurodo, kad jei ir buvo tokios nuotraukos, tai jos buvo skirtos tik artimajam draugų ratui. Taigi, yra akivaizdu, kad pareiškėja netgi teikdama skundą teismui yra nenuosekli, teikia prieštaraujančias aplinkybes ir argumentus. Tokie pareiškėjos argumentai (neatitinkantys tikrovėje nustatytų faktinių aplinkybių) nelaikytini įrodymais ir nevertintini kaip veikos padarymą paneigiančios (lengvinančios) aplinkybės. Be to, pareiškėja pokalbio su žurnalistu metu pripažino, kad Pergalės diena jai yra svarbi dėl jos senelio, dalyvavusio šiame kare, atminimo.

5.5. Pati pareiškėja pripažino, kad Nuotraukos Nr. 1 ir Nr. 2 galėjo būti naudojamos tik jai ir jos artimųjų ratui, t. y. artimiesiems ir draugams, sveikinant per tam tikras datas (Pergalės diena), tačiau net ir artimųjų asmenų ratui (tarp kurių galėjo būti ir ne tik pareiškėjos artimieji giminaičiai) tokių nuotraukų, kuriose ji yra užfiksuota dėvint tarnybinę VPGT uniformą ir užsidėjusi rėmelius su draudžiama simbolika bei užrašais, reiškiančiais pasididžiavimą priešiškos valstybės pergalėmis (frazės „didžiuojuosi“, „kol mes atsimename – jie gyvi“), rodymas prilygintinas sąmoningai atliktam viešam demonstravimui ir akivaizdžiai parodo pareiškėjos požiūrį į priešiškos Lietuvai valstybės pergales. Šias aplinkybes taip pat įrodo tarnybinio patikrinimo metu nustatyta faktinė aplinkybė, kad Nuotrauką Nr. 1 „patinka“ pažymėjo 12 (dvylika) žmonių ir 1 (vienas) žmogus parašė komentarą, o Nuotrauką Nr. 2 „patinka“ pažymėjo 7 (septyni) žmonės, ir šios faktinės aplinkybės buvo viešai prieinamos ir matomos.

5.6. Statutas nustato aukštesnius darbo drausmės, moralės, garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Pareiškėja savo veiksmais suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad statutiniai valstybės pareigūnai tarnybos ir ne tarnybos metu gali elgtis nevykdant visiems Lietuvos Respublikos piliečiams nustatytų teisės aktų reikalavimų, o visa tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą VPGT sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje. Šią aplinkybę įrodo internetiniame tinklapyje „Alfa.lt“ patalpintas informacinis straipsnis, kuriame visuomenei pateikiama informaciją apie pareiškėjos elgesį viešojoje erdvėje, kurioje yra nurodomos jos pareigos bei pateikiamos Nuotrauka Nr. 1 ir Nr. 2, aptariamas draudžiamųjų ženklu ir frazių, reiškiančių palaikymą ir didžiavimąsi priešiškos Lietuvai valstybės pergalėmis, kuriose pareiškėja atpažįstama kaip VPGT pareigūnė iš dėvimos tarnybinės uniformos. Be to, pareiškėjos priešingas teisei elgesys buvo atskleistas ne pačios pareiškėjos iniciatyva, o PAGD gavus pasitikėjimo elektroniniu paštu gavus Lietuvos gyventojų pranešimus / skundus. Pareiškėjos veika pagal visas nustatytas aplinkybes tinkamai ir objektyviai įvertintina kaip žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą VPGT bei ją kompromituojanti.

5.7. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos AVPK) Visagino rajono policijos komisariato (toliau – ir Visagino PK) pareigūnai pareiškėjai 2022 m. birželio 22 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 49-ANR_P-896-2022 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 524 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad ji nuo 2019 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. gegužės 27 d. „Facebook“ asmeniniame profilyje demonstravo asmeninę fotonuotrauką, kurioje vaizduojami draudžiami komunistiniai simboliai – penkiakampė žvaigždė, kurioje kūjis su pjautuvu. Pareiškėjai už padarytą administracinį nusižengimą buvo paskirta administracinė atsakomybė – 150 Eur dydžio bauda, kurią pareiškėja sumokėjo ir protokolo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Ši aplinkybė patvirtina ir pagrindžia pareiškėjai pritaikytą tarnybinę atsakomybę pagal Etikos kodekso 7.4 punktą. Nors tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjai buvo pritaikyta administracinė atsakomybė, atsakovas pareiškėjos, kaip vidaus tarnybos sistemos pareigūnės statusą turinčio asmens, elgesį tarnybinio patikrinimo metu vertino jos tarnybos santykių kontekste. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos atlikti veiksmai yra nesuderinami su vidaus tarnyba, su jos statusu ir atliekamomis pareigomis, žemina jos, kaip pareigūnės, vardą, griauna pasitikėjimą įstaiga kurioje ji tarnauja ir eina pareigas, o tai yra pagrindas atleisti iš pareigų.

5.8. Pareiškėja skunde nesutinka, kad ji pažeidė Etikos kodekso 7.2 punktą, kuris įpareigoja nepažeisti valstybės konstitucinės santvarkos, tačiau Išvadoje nebuvo konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Etikos kodekso 7.2 punktą, todėl šis skundo argumentas neatitinka Išvados turinio.

6. Atsakovas pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad jis, vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 9 dalimi, 2022 m. birželio 3 d. tyrimą sustabdė ir 2022 m. birželio 7 d. raštu Nr. 9.4-1349 Utenos AVPK Visagino PK perdavė medžiagą apie pareiškėjos galbūt padarytą administracinį nusižengimą ir įpareigojo priėmus sprendimą jos atžvilgiu, informuoti atsakovą. Atsakovas, nesulaukęs informacijos iš policijos įstaigos, ėmėsi veiksmų ir 2022 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 9.4-2039 kreipėsi į pirmiau nurodytą įstaigą primindamas, kad 2022 m. birželio 7 d. teikė medžiagą dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo vertinimui ir pakartotinai paprašė pateikti informaciją apie priimtus sprendimus.

Utenos AVPK Visagino PK tik 2022 m. rugsėjo 16 d. atsakovui pateikė informaciją apie pareiškėjai pritaikytą administracinę atsakomybę, po to atsakovas, nepažeisdamas nustatyto termino, atnaujino tarnybinio patikrinimo procedūrą. Taigi, atsakovas ėmėsi visų veiksmų, nebuvo pasyvus, nepiktnaudžiavo savo teisėmis, kadangi informaciją apie baigtą administracinio nusižengimo bylos procesą gavo 2022 m. rugsėjo 16 d. ne dėl atsakovo kaltės. Teismui pateiktuose A. S., D. B. ir N. K. paaiškinimuose yra nurodoma, kad pareiškėjos paskyros informaciją, kurią galima buvo viešai matyti socialiniame tinkle „Facebook“, šie pareigūnai peržiūrėjo atitinkamai 2022 m. gegužės 26 d.

– kuomet atsakovo elektroniniu paštu pagd@vpgt.lt buvo gauti: pirmas anoniminis elektroninis laiškas, adresuotas „Pasitikėjimo linijai“ (reg. Nr. GP-88), ir antras laiškas (reg. Nr. GP-89); 2022 m. gegužės 27 d. tikrinant, ar pareiškėja panaikino (paslėpė, pakeitus nustatymus) jos profilyje esančias nuotraukas. Šie veiksmai buvo atliekami ne tarnybinio patikrinimo metu (tarnybinis patikrinimas Departamento direktoriaus pavedimu buvo pradėtas 2022 m. birželio 2 d.), o informacijos tikslinimo metu. Šie asmenys buvo apklausti laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d.

įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 19.2 punkto, pagal kurį tikrintojui suteikta teisė apklausti su tikrinama veika susijusius pareigūnus ir kitus asmenis. Aplinkybė, kurią pareiškėja nurodo, kad pats socialinis tinklas „Facebook“ sukūrė ir platino rėmelius su uždrausta simbolika, niekaip nepanaikina pareiškėjos atsakomybės, nes pačios pareiškėjos pareiga buvo neuždėti tokių rėmelių ant savo fotonuotraukos, o ypatingai ant nuotraukos, kurioje ji dėvi VPGT tarnybinę uniformą.

Pareiškėja sukūrė ne vieną nuotrauką, o dvi, t. y. 2019 m. gegužės 8 d. sukūrė Nuotrauką Nr. 1 ir po metų – 2020 m. gegužės 9 d. sukūrė Nuotrauką Nr.

2. Todėl yra akivaizdu, kad pareiškėjos paaiškinimai, kad kažkas sugeneravo, sukūrė ar kitaip padarė tas nuotraukas, o ypatingai padarius vienų metų pertrauką nuo Nuotraukos Nr. 1 sukūrimo, niekaip negali būti vertinami kaip teisingi teiginiai.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjos S. M. skundą atmetė.

8. Teismas, be kita ko, nustatė, kad:

8.1. Pareiškėja – vidaus tarnybos kapitonė, ėjo Departamento Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Visagino priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiosios specialistės pareigas. Pareiškėja buvo atleista iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą), 76 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsniu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 150 straipsnio 2 dalies 4 punktu, atsižvelgus į Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-84/2022(3.68E) „Dėl priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Visagino priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistės S. M. galimo pareigūno vardo pažeminimo“.

8.2. 2022 m. gegužės 26 d. Departamente el. paštu gautas anoniminis pranešimas (reg.Nr.GP-88), kuriuo pranešėjas atsiuntė 2 fotonuotraukas, kuriose užfiksuota tarnybinę uniformą (jos dalį) vilkinti pareiškėja S. M.. Fotonuotraukoje (ant kurios užrašyta 2019 m. gegužės 8 d. data) uždėtas rėmelis su sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės, sovietinio kūjo, pjautuvo ženklais ir užrašu (Kol mes prisimename – jie gyvi, gegužės 9-oji (rusų kalba), nuotrauka Nr. 1), antroje nuotraukoje (ant kurios užrašyta 2020 m. gegužės 9 d. data) uždėtas rėmelis su užrašu (Aš didžiuojuosi. 75 m. pergalei (rusų kalba) nuotrauka Nr. 2). Pranešėjas kėlė klausimą, ar normalu pareigūnui tokie rėmeliai. 2022 m. gegužės 26 d. Departamentas gavo pil. S. V. el. laišką (2022 m. gegužės 27 d., reg. Nr.GP-89), kuriame buvo pridėtos tos pačios nuotraukos (Nr. 1 ir Nr. 2). Minėtame el. laiške nurodyta, kad nuotraukos buvo patalpintos „Facebook“, pabrėžiama, kad abiejuose nuotraukose pareigūnė dėvi VPGT pareigūno uniformą, kartu viešai demonstruoja SSRS simbolius taip rodydama nepagarbą Lietuvos Respublikai, savo, kaip valstybės tarnautojos statusu, menkina valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reputaciją ir kt.

8.3. 2022 m. gegužės 26 d. Departamento Vidaus tyrimo skyriui buvo pavesta patikslinti gautą informaciją. Buvo nustatyta, kad Nuotraukose Nr. 1 ir Nr. 2 yra užfiksuota pareiškėja. 2022 m. gegužės 26 d. internetiniame tinklapyje „Alfa.lt“ taip pat buvo paskelbtas straipsnis „(duomenys neskelbtini)“, kuriame aptariamas S. M. elgesys socialiniame tinkle „Facebook“. 2022 m. birželio 2 d. Departamento direktoriaus sprendimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo. 2022 m. birželio 3 d. teikimu Nr. V-1022 tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas ir jo metu surinkta medžiaga perduota policijai nagrinėti pagal kompetenciją. 2022 m. rugsėjo 16 d. gauta informacija, jog pareiškėjai 2022 m. birželio 22 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 49-ANR-P-896-2022 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 524 straipsnio 1 dalyje. 2022 m. rugsėjo 20 d. teikimu Nr. V-1609 ir Departamento direktoriaus sprendimu tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo atnaujintas. Pareiškėja nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki 2022 m. rugsėjo 28 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą. 2022 m. rugsėjo 29 d. jai įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo). 2022 m rugsėjo 30 d. pareiškėja pateikė paaiškinimą, 2022 m. spalio 12 d. ji buvo papildomai apklausta.

9. Teismas detaliai aptarė Išvadoje nustatytas aplinkybes, tarnybinio tyrimo metu surinktus duomenis (Departamento Panevėžio PGV Visagino PGT viršininko A. J., Departamento patarėjo A. S., Departamento Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. B., Departamento Vidaus tyrimų skyriaus viršininko N. K., pareiškėjos pateiktus paaiškinimus).

10. Teismas sutiko su Išvadoje konstatuotais faktais, kad yra įrodyta, jog S. M. pati sukūrė Nuotrauką Nr. 1 ir Nr. 2 (jos teigimu, norėdama pasveikinti savo artimuosius gegužės 9 d. proga), 2019 m. gegužės 8 d. ir 2020 m. gegužės 9 d. atitinkamai jas padarė pagrindinėmis „Facebook“ asmeninės paskyros nuotraukomis ir viešai jas demonstravo apie savaitę laiko, 2022 m. gegužės 26 d. ir 2022 m. gegužės 27 d. pareigūnės nuotraukos buvo viešai prieinamos jos „Facebook“ paskyros nuotraukų albume, „Facebook“ paskyrą S. M. panaikino ne 2022 m. gegužės 26 d. (kai tik gavo informaciją apie galbūt daromus pažeidimus bei po bendravimo su žurnalistu), o tik kitą dieną – 2022 m. gegužės 27 d. (ir tik po N. K. skambučio jos tiesioginiam vadovui A. J.). Teismas vertino, kad tokie S. M. atlikti veiksmai laikytini viešu sovietinės simbolikos demonstravimu.

11. Teismas akcentavo, kad vidaus tarnyba yra grindžiama statutiniais pagrindais, kurių pobūdis lemia ypatingą tarnybinės drausmės ir tarnybinės atsakomybės reikšmę vidaus tarnybos sistemoje. Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Statuto 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti. Autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi, pareigūno atsakomybė pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte kyla, kuomet yra nustatoma minėtų aplinkybių visuma.

12. Teismas sutiko su Išvadoje nurodytais argumentais, kad pareigūnės veiksmuose nustačius tyčinį, sąmoningą siekimą viešai demonstruoti asmenines fotonuotraukas su draudžiama simbolika ir parinktomis frazėmis reiškiant palaikymą ir pasididžiavimą Lietuvai priešiškai valstybei, įvertinus jos veiksmų pobūdį ir kitas nustatytas aplinkybes, pareiškėjos veikimas gali būti vertinamas kaip žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis, kas yra viena iš atsakomybės už pareigūno vardo pažeminimą kilimo sąlygų. Pareiškėja – vidaus tarnybos pareigūnė, jos pagrindinė užduotis – teisėtvarkos užtikrinimas, kelio daromiems nusikaltimams ir teisės pažeidimams užkirtimas (Statuto 21 str. 2 p.), tačiau ji nuo 2019 m. gegužės 8 d. vykdė priešingus teisei veiksmus. Pareiškėja pati sukūrė Nuotraukas Nr. 1 ir Nr. 2, uždėjo ant jų rėmelius su draudžiama simbolika ir priešiškos valstybės pergalę palaikančiais užrašais. Nuotraukose ji dėvi VPGT pareigūnės tarnybinę uniformą, nuotraukas skelbė socialiniame tinkle „Facebook“ . Pareiškėja elgėsi netinkamai, pažeisdama pareigūno statusą reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėja buvo supažindinta su tarnybinės etikos normų reikalavimais (2022 m. sausio 10 d.). VPGT pareigūnams (kaip ir kitiems valstybės tarnautojams) yra keliami aukštesni elgesio reikalavimai negu kitiems piliečiams. Atitinkamas pareigūno elgesys tarnyboje ir ne tarnybos metu gali turėti įtakos neigiamam kitų asmenų požiūriui į valstybės tarnybą apskritai.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja turėjo laikytis Statuto bei Etikos kodekso reikalavimų ir vengti elgesio, kuris skatintų asmenis suformuoti neigiamą nuomonę apie tarnybą. Pareiškėjos elgesys, kai ji ant nuotraukos, kurioje dėvi tarnybinę uniformą, uždėjo rėmelius su draudžiama simbolika ir frazėmis, išreiškiančiomis palaikymą priešiškai valstybei bei nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2022 m. gegužės 27 d. laikė jas „Facebook“ asmeniniame profilyje, pažeidžia tarnybinės etikos reikalavimus. Atsakovas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Statuto 21 straipsnio 2 punkto reikalavimus bei Etikos kodekso 7.1, 7.4, 11.1, 11.3 punktų nuostatas.

14. Teismas vertino, jog pareiškėja galėjo suvokti, kad viešai demonstruodama Nuotraukas Nr. 1 ir Nr. 2 ji daro atitinkamas pasekmes sukeliantį teisės pažeidimą. Ji galėjo pasirinkti elgtis kitokiu, nekeliančiu neigiamų pasekmių, būdu, tačiau sąmoningai leido kilti neigiamoms pasekmėms. Pareiškėjos profesinės žinios ir gyvenimiškoji patirtis buvo pakankama tinkamai suvokti ir įvertinti pasekmes, kurias sukels minėtų Nuotraukų sukūrimas ir jų viešas demonstravimas. Pareiškėjos kaltės forma – netiesioginė tyčia. Pareiškėjai nebuvo priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, veikti kitaip, nei to reikalauja teisės aktais. Pareiškėja leido kilti neigiamoms pasekmėms (nuotraukos buvo paskelbtos „Facebook“ tinklapyje, apie jas atsakovą informavo pašaliniai asmenys, nurodydami, kad pareigūnė yra nelojali valstybei ir tarnybai). Pareiškėja savo veiksmais suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad statutiniai pareigūnai tarnybos ir ne tarnybos metu gali elgtis netinkamai, nederamai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, taip menkinant ir griaunant pasitikėjimą VPGT sistema ir joje dirbančiais pareigūnais. Teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog pareiškėjos veika vertintina kaip žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą VPGT ir ją kompromituojanti. Tarnybinio patikrinimo metu tarnybinį nusižengimą sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos tiesioginis viršininkas A. J., apklaustas teisme liudytoju, patvirtino, kad pareiškėja yra pareiginga, gerai išmanė savo darbą, nebausta. Liudytojas paaiškino, kad jis nematė pareiškėjos „Facebook“ paskyros ir joje esančių nuotraukų. Pareiškėja jį raštu informavo apie jai surašytą administracinio nusižengimo protokolą 2022 m. birželio 23 d., šis pranešimas nebuvo įregistruotas.

15. Teismas vertino, kad pareiškėja darė trunkamąjį pažeidimą, jis pradėtas 2019 m. gegužės 8 d. jai sukūrus ir įkėlus Nuotrauką Nr. 1 į savo asmeninę „Facebook“ paskyrą ir padarius ją pagrindine nuotrauka, tokiu būdu pradėjus viešai demonstruoti, o daromo trunkamojo pažeidimo data laikytina 2022 m. gegužės 27 d., pareiškėjai panaikinus asmeninę paskyrą (panaikinus „Facebook“ erdvėje esančias Nuotraukas Nr. 1 ir Nr. 2).

16. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog pareiškėja pažemino pareigūno vardą. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos, ji negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis.

17. Teismas nenustatė, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, būtų padaręs esminių procedūrinių pažeidimų, kurie lemtų paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš vidaus tarnybos, panaikinimą. Teismas vertino, kad Departamento direktorius priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą, todėl pareiškėjos reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Atmetęs reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinių reikalavimų įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Departamento vyriausiosios specialistės pareigas bei priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

18. Teismas nurodė, kad, atmestus pareiškėjos skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).

III. 19. Pareiškėja S. M. apeliaciniame skunde prašo panaikini Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti ir panaikinti Departamento Įsakymą; įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Departamento Panevėžio PGV Visagino PGT vyriausiosios specialistės pareigas; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje visiško įvykdymo dienos. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 400 Eur.

20. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išnagrinėjo formaliai ir paviršutiniškai, neatliko išsamaus, objektyvaus ir visapusiško įrodymų tyrimo pagal įrodymų vertinimo taisykles, priimdamas skundžiamą sprendimą apsiribojo Išvadoje pateiktų faktų konstatavimu, dalis pareiškėjos pateiktų esminių argumentų nebuvo vertinami, todėl buvo pažeista pareiškėjos teisė į teisingą teismą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Pareiškėja apeliaciniame skunde akcentuoja, kad:

20.1. Įsakyme ir Išvadoje nepakankamai pagrįsta pareiškėjos kaltė, jos veiksmai netinkamai kvalifikuoti ir individualizuoti, nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja turėjo tikslą uždėti draudžiamus rėmelius, norėjo parodyti palankumą Lietuvos valstybei priešingai šaliai ar Tarybų Sąjungai ir nesiėmė jokių veiksmų siekdama išvengti pasekmių. Pareiškėjos atveju turėtų būti konstatuojamas aplaidumas, kadangi ji nenumatė ir nesuvokė, kad pažeidžia visuotinai priimtas taisykles, nes nežinojo, kad ant jos nuotraukų yra uždėti draudžiami rėmeliai, ji nesiekė (nenorėjo) ant savo nuotraukų uždėti draudžiamus rėmelius ir demonstruoti. Pareiškėja galbūt ir turėjo būti atsargi naudodamasi „Facebook“ programą bei dėdama savo foto su uniforma, bet tai atitinka neatsargios kaltės formą. Ji nuosekliai teikė parodymus, jog apie faktą, kad ant nuotraukų su uniforma uždėti uždrausti rėmeliai sužinojo iš nepažįstamo asmens, iki to laiko nežinojo ir niekada nematė savo „Facebook“ paskyroje rėmelių su uždrausta simbolika. Ji tiksliai nežino kaip rėmeliai su uždrausta simbolika galėjo atsirasti, tik padarė prielaidas, kad galbūt sveikinant savo draugus ar gimines „Facebook“ su Pergalės diena šie rėmeliai užsidėjo automatiškai. Tačiau šios aplinkybės nebuvo tirtos, tiesiog buvo atmestos be jokių paaiškinimų. Pareiškėja sąmoningai nesiekė uždėti šių rėmelių ir juolab jų viešinti siekdama palaikyti Sovietų Sąjungos santvarką. Tarnybinio patikrinimo metu nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja savo veiksmais sąmoningai siektų propaguoti komunistines idėjas, komunistinio okupacinį režimą, propaguotų antidemokratines idėjas, reikštų palaikymą ar pasididžiavimą Lietuvai priešiškai valstybei. Nebuvo vertintos aplinkybės, kad iki tarnybinio patikrinimo pradžios nebuvo kilusių abejonių dėl pareiškėjos netinkamo elgesio palaikant Lietuvai priešišką valstybę. Netirtos aplinkybės, kad pareiškėja nuo 2022 m. pradžios pakeitė savo paskyros privatumo nustatymus ir paskyrą padarė viešai prieinamą su tikslu labiau viešinti VPGT skelbiamą informaciją dėl prevencijos priešgaisrinės saugos srityje, tačiau niekas iš Departamento darbuotojų nematė nuotraukų (Nr. 1 ir Nr. 2) su uždėtais rėmeliais, tai tik įrodo, kad pareiškėja šių nuotraukų tikrai nesiekė viešinti.

20.2. Išvadoje nėra aiškiai, nuosekliai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokia veika (veiksmais ar neveikimu) pareiškėja pažeidė Išvadoje nurodytus teisės aktų reikalavimus, t. y. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nenustatytos aplinkybės (sąlygos), kurių buvimas (atsiradimas) galėtų būti pagrindu taikyti tokią griežtą priemonę – pareigūno vardo pažeminimą. Pareiškėja nesutinka su kaltinimu, kad ji pažeidė Etikos kodekso 7.4 punktą. Pareiškėja nežinojo apie jos „Facebook“ paskyroje esančius rėmelius, kurie buvo uždėti ant nuotraukų, tačiau, sužinojusi apie šį faktą, iškart ėmėsi veiksmų šias nuotraukas pašalinti, todėl ji negalėjo pažeisti minėto Etikos kodekso punkto. Išvadoje nėra pateikta objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, kad pareiškėja savo valia, sąmoningai uždėjo rėmelius, siekdama palaikyti priešiškai Lietuvos atžvilgiu nusistačiusią šalį.

20.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė ir neanalizavo fakto dėl trečiųjų asmenų dalyvavimo tarnybinio patikrinimo tyrime. Atsakovas pagrindines išvadas tarnybinio patikrinimo išvadoje darė, remdamasis Departamento patarėjo A. S. 2022 m. lapkričio 21 d. pateiktu tarnybiniu pranešimu Nr. TNT-39/2022(3.68 E), Departamento Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. B. 2022 m. lapkričio 18 d. pateiktu tarnybiniu pranešimu Nr. TNT-37/2022(3.68 E) bei Departamento Vidaus tyrimų skyriaus viršininko N. K. 2022 m. lapkričio 23 d. pateiktu tarnybiniu pranešimu Nr. TNT-40/2022(3.68 E). Nėra aišku kokiu teisiniu pagrindu šie asmenys atliko tyrimą dėl pareiškėjos veiksmų. Departamento direktorius 2022 m. birželio 2 d. pavedė A. S. atlikti tarnybinį patikrinimą, kuris nukreipė N. K. vykdyti pavedimą, N. K. nukreipė atlikti tyrimą A. G.. Nėra jokių duomenų, kad pareiškėjos tarnybinį patikrinimą būtų pavesta atlikti komisijai, kurios nariais galėjo būti A. S., D. B. ar N. K.. Šie asmenys rinkti duomenis bei atlikti patikrinimą galėjo tik tuo atveju, jeigu, vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 7 dalimi, jiems būtų pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą arba būtų sudaryta komisija šiam tarnybiniam patikrinimui atlikti ir jie būtų paskirti jos nariais. Taigi, nurodytų asmenų atliktas patikrinimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes buvo atliktas be atsakingo vadovo pavedimo. Be to, pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė pateikti savo paaiškinimus į tarnybiniuose pranešimuose pateiktas aplinkybes, tokiu būdu buvo pažeista teisė į gynybą, neužtikrinta galimybė tinkamai gintis nuo konkrečių kaltinimų, pvz., „Facebook“ paskyros panaikinimo datos bei aplinkybių.

20.4. Atsakovas nesilaikė Statuto 39 straipsnio 9 dalyje nustatyto 2 mėnesių termino ir sprendimą dėl pareigūno vardo pažeminimo priėmė daugiau nei po 4 mėnesių, įvertinus ir pareiškėjos ligos laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki 2022 m. rugsėjo 28 d. Toks žymus termino praleidimas parodo atsakovo piktnaudžiavimą teise ir akivaizdų aplaidumą. Šiuo atveju nėra jokių objektyvių pateisinamų priežasčių, (atostogų, komandiruočių ir pan.) dėl tokio žymaus termino praleidimo, nėra duomenų, kad pareiškėja kliudytų atlikti tyrimą ar, kad tyrimas buvo tęsiamas siekiant visapusiškai, objektyviai išsiaiškinti faktines aplinkybes.

21. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymi, kad:

22.1. Pareiškėja pripažino, jog „Facebook“ asmeninę paskyrą sukūrė ir naudojosi nuo 2016 m. pati (t. y. jokie pašaliniai asmenys jos paskira nesinaudojo) bei kad Nuotrauka Nr. 1 ir Nr. 2 galėjo būti naudojamos tik jai ir jos artimųjų ratui, t. y. artimiesiems ir draugams, sveikinant per tam tikras datas (Pergalės diena). Pareiškėja yra atsakinga už jos asmeninės paskyros informaciją, kadangi „Facebook“ paskyros informacija gali būti viešai prieinama, todėl kiekvieno „Facebook“ vartotojo atsakomybė yra žinoti kokią informaciją jis skelbia, kokie nustatymai šiai informacijai yra nustatyti, ar ši informacija yra nepažeidžianti (šiuo atveju vertinant S. M. kaip Lietuvos Respublikos pilietę ir VPGT pareigūnę) ne tik VPGT veiklą reglamentuojančias, bet ir Lietuvos Respublikos įstatymų, nutarimų ir kitų teisės aktų normas. Pareiškėjos teiginiai apie tai, kad ji nieko nežinojo, yra paneigti faktinių įrodymų ir kitų nustatytų aplinkybių visuma. Pareiškėja pati prieštarauja savo teiginiams apie tai, kad nežinojo apie rėmelius bei kad nesiekė jų demonstruoti, kadangi pati pareiškėja pripažino, kad Nuotrauka Nr. 1 ir Nr. 2 galėjo būti naudojamos tik jai ir jos artimųjų ratui, t. y. artimiesiems ir draugams, sveikinant per tam tikras datas (Pergalės diena), o demonstravimą paliudiją faktinė aplinkybė, kad Nuotrauką Nr. 1 „patinka“ pažymėjo 12 (dvylika) žmonių ir 1 (vienas) žmogus parašė komentarą, o Nuotrauką Nr. 2 „patinka“ pažymėjo 7 (septyni) žmonės, ir šios faktinės aplinkybės buvo viešai prieinamos ir matomos. Todėl yra akivaizdu, kad pareiškėja žinojo ir suprato padarytų Nuotraukų Nr. 1 ir Nr. 2 turinį ir esmę bei paskirtį. Be to, pareiškėja turėjo 17 metų tarnybos VPGT, kaip statutinės pareigūnės, stažą, todėl tokia ilga jos profesinė patirtis turėjo leisti suprasti ir suvokti tokio jos elgesio neteisėtumą ir baudžiamumą. Pareiškėja nei tarnybinio patikrinimo metu, nei teikdama skundą teismui, nei apeliaciniame skunde nepateikė jokių, jos kaltę paneigiančių faktinių duomenų bei įrodymų.

22.2. A. S., D. B. ir N. K. paaiškinimuose yra nurodoma, kad pareiškėjos paskyros informaciją, kurią galima buvo viešai matyti, socialiniame tinkle „Facebook“, šie pareigūnai peržiūrėjo atitinkamai 2022 m. gegužės 26 d. – kuomet atsakovo elektroniniu paštu pagd@vpgt.lt buvo gauti: pirmas anoniminis elektroninis laiškas, adresuotas „Pasitikėjimo linijai“ (reg. Nr. GP-88), ir antras laiškas (reg. Nr. GP-89); 2022 m. gegužės 27 d. tikrinant ar pareiškėja panaikino (paslėpė, pakeitus nustatymus) jos profilyje esančias nuotraukas. Šie veiksmai nebuvo susiję su informacijos tikslinimo procesu bei buvo atliekami ne tarnybinio patikrinimo metu (tarnybinis patikrinimas PAGD direktoriaus pavedimu buvo pradėtas 2022 m. birželio 2 d.), o, siekiant įgyvendinti įstaigai keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus (nustatyti, pirmiausia, ar tikrai tokių nuotraukų egzistavimo faktas yra (prieš patariant PAGD direktoriui dėl informacijos tikslinimo procedūros pradėjimo bei atitinkamai po pareigūnės perspėjimo tikrinant ar pareiškėja panaikino netinkamus vaizdus iš savo profilio). Be to, priešingai nei mano pareiškėja, šiems asmenims, kaip ir bet kokiam Lietuvos Respublikos ar kitos šalies piliečiui nėra nustatytas draudimas peržiūrėti kito asmens (šiuo atveju pareiškėjos) paskyrą socialiniame tinke, juo labiau, kai ši paskyra yra vieša ir visiems prieinama, ir tokiam veiksmui atlikti nereikalingas joks teisinis reguliavimas (o tuo labiau kažkokio asmens pavedimas / leidimas). Todėl pareiškėjos argumentai, kad šių pareigūnų veiksmai, kuomet jie peržiūrėjo pareiškėjos paskyrą, yra neteisėti ir nepagrįsti, nes nebuvo atsakingo vadovo pavedimo, yra nepagrįsti.

22.3. Nors pareiškėja teigia, kad jai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su minėtų asmenų tarnybiniuose pranešimuose pateikta informacija ir nuo jos gintis, tačiau surinkti faktiniai duomenys paliudijo Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo jai inkriminuotus galimai padarytus tarnybinius nusižengimus ir jo ribos nebuvo peržengtos, po šių gautų duomenų nekilo poreikis suformuoti naujų kaltinimų pareiškėjai, t. y. nebuvo nustatyta naujų aplinkybių dėl kurių pareiškėjai turėjo būti teikiamas papildomas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo. A. S., N. K. ir D. B. buvo apklausti laikantis Tvarkos aprašo 19.2 punkto, pagal kurį tikrintojui yra suteikta teisė apklausti su tikrinama veika susijusius pareigūnus ir kitus asmenis.

22.4. Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad buvo pažeisti Statuto 39 straipsnio 4 dalyje nustatyti terminai. Statuto 39 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinti dvejopo pobūdžio terminai: procedūrinio pobūdžio ir materialinio teisinio pobūdžio, kuriems pasibaigus išnyksta materialiniai teisiniai pagrindai tarnybinei atsakomybei kilti. Dviejų mėnesių terminas yra procedūrinis, o trijų metų – materialinis. Dviejų mėnesių termino galimas pažeidimas pats savaime nesukelia įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo neteisėtumo teisinių padarinių, išskyrus tuos atvejus, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti atsakovo piktnaudžiavimą teise arba akivaizdų aplaidumą veiksmais ar neveikimu, skirtingai nei tais atvejais, kai praleidžiamas 3 metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti (pareigūno vardo pažeminimui konstatuoti) nuo tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) padarymo dienos. Atsakovas, vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 9 dalimi, 2022 m. birželio 3 d. tyrimą sustabdė ir 2022 m. birželio 7 d. raštu Nr. 9.4-1349 Utenos AVPK Visagino PK perdavė medžiagą apie pareiškėjos galbūt padarytą administracinį nusižengimą bei įpareigojo priėmus sprendimą jos atžvilgiu informuoti atsakovą. Atsakovas, įvertinęs administracinių nusižengimų bylų teisenos vykdymo terminus (atsižvelgiant ir į apskundimo terminus) bei nesulaukęs informacijos iš policijos įstaigos, ėmėsi veiksmų ir 2022 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 9.4-2039 kreipėsi į pirmiau nurodytą įstaigą, primindamas, kad 2022 m. birželio 7 d. teikė medžiagą dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo ir pakartotinai paprašė pateikti informaciją apie priimtus sprendimus. Utenos AVPK Visagino PK tik 2022 m. rugsėjo 16 d. atsakovui pateikė informaciją apie pareiškėjai pritaikytą administracinę atsakomybę, po to atsakovas, nepažeisdamas nustatyto termino, atnaujino tarnybinio patikrinimo procedūrą ir ją baigė Tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Taigi, atsakovas ėmėsi visų veiksmų, nebuvo pasyvus ar aplaidus, nepiktnaudžiavo savo teisėmis, kadangi informaciją apie baigtą administracinio nusižengimo bylos procesą gavo 2022 m. rugsėjo 16 d. ne dėl atsakovo kaltės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš vidaus tarnybos kapitonės pareigų už pareigūno vardo pažeminimą.

24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą Įsakymą. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, teigia, jog dėl nurodytų pažeidimų skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

25. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjos skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, papildomos sprendime padarytos išvados.

27. Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti (Statuto 2 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai taip pat nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5358-1062/2018). Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, t. y. pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-165/2005; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (žr., pvz., 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2659/2012; 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013, 2017 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2840-575/2017).

28. Šiame kontekste akcentuotina, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016, 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3813-556/2020).

29. Taigi, esant ginčui, ar pareiškėjas akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, kyla ginčas dėl byloje esančių įrodymų vertinimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

30. Byloje nustatyta, kad tik pati pareiškėja naudojosi savo 2016 metais sukurta „Facebook“ asmenine paskyra (t. y. jokie pašaliniai asmenys jos paskira nesinaudojo) ir ginčo laikotarpiu pareiškėjos profilis buvo viešas. Nuotraukose pareiškėja yra užfiksuota dėvinti tarnybinę VPGT uniformą, o ant nuotraukų yra užsidėjusi rėmelius su draudžiamąja simbolika bei užrašais, reiškiančiais pasididžiavimą priešiškos valstybės pergalėmis – t. y. panaudoti rėmeliai su frazėmis „Aš didžiuojuosi. 75 m. pergalei“ ir „Kol mes prisimename – jie gyvi. Gegužės 9-oji“. Nurodyta informacija buvo paskelbta viešai – interneto tinklalapyje „Alfa.lt“, t. y. visuomenei buvo pateikta / atskleista informacija apie pareiškėjos elgesį viešojoje erdvėje, kurioje yra nurodomos jos pareigos bei pateikiamos Nuotrauka Nr. 1 ir Nr. 2, aptariamas draudžiamųjų ženklų ir frazių, reiškiančių palaikymą ir didžiavimąsi priešiškos Lietuvai valstybės pergalėmis, kuriose pareiškėja atpažįstama kaip VPGT pareigūnė iš dėvimos tarnybinės uniformos

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja tokiais savo veiksmais darydama ANK 524 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą (Nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, vėliavų, ženklų ar uniformų, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolių ar uniformų, nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdų, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių, kuriuos šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai, vykdomiems ar įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams propaguoti, platinimas, naudojimas susirinkimuose, viešosiose vietose arba kitoks viešas demonstravimas, taip pat nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himno viešas atlikimas), už kurį buvo patraukta administracinėn atsakomybėn 2022 m. birželio 22 d. Utenos AVPK Visagino PK, taip pat pažeidė Etikos kodekso 7 punkte įtvirtinto pagarbos ir lojalumo valstybei principą, kuris nustato, kad pareigūnai privalo gerbti valstybės interesus (7.1 p.), nedaryti ir netoleruoti daromų ar padarytų teisės pažeidimų, apie rengiamus, daromus ar padarytus teisės pažeidimus nedelsdami pranešti kompetentingai institucijai ar įstaigai ir tiesioginiams vadovams (7.4 p.), 11 punkte įtvirtintą padorumo principą, kuris nustato, kad pareigūnai privalo saugoti nepriekaištingą valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo reputaciją (11.1 p.), darbinėje veikloje ir asmeniniame gyvenime, jei tai gali pakenkti nepriekaištingai valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir (ar) darbuotojo reputacijai, elgtis sąžiningai, mandagiai, garbingai (11.3 p.) reikalavimus, Statuto 21 straipsnio 1 punktą bei tuo pažemino pareigūno vardą. Pareiškėja savo veiksmais padarė reputacinę žalą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, pakenkė šios institucijos autoritetui ir pažemino pareigūno vardą, todėl jos atleidimas iš vidaus tarnybos yra adekvati drausminės atsakomybės poveikio priemonė.

32. Byloje taip pat nustatyta, kad pareigūnai A. S., D. B. ir N. K. peržiūrėjo pareiškėjos viešos paskyros socialiniame tinkle „Facebook“ informaciją 2022 m. gegužės 26 d., kai atsakovo elektroniniu paštu pagd@vpgt.lt buvo gauti anoniminiai elektroniniai laiškai, adresuoti „Pasitikėjimo linijai“ (reg. Nr. GP-88) ir (reg. Nr. GP-89) bei 2022 m. gegužės 27 d., patikrinimo tikslu, siekdami nustatyti, ar pareiškėja panaikino (paslėpė, pakeitus nustatymus) jos profilyje esančias nuotraukas. Šie veiksmai nebuvo susiję su informacijos tikslinimo procesu bei buvo atliekami ne tarnybinio patikrinimo metu (tarnybinis patikrinimas PAGD direktoriaus pavedimu buvo pradėtas 2022 m. birželio 2 d.), o, siekiant įgyvendinti įstaigai keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, t. y. pirmiausiai nustatyti aptartų nuotraukų egzistavimo faktą prieš patariant PAGD direktoriui dėl informacijos tikslinimo procedūros pradėjimo bei atitinkamai po pareigūnės perspėjimo tikrinant ar pareiškėja panaikino netinkamus vaizdus iš savo profilio). Be to, priešingai nei nurodo pareiškėja, šiems asmenims, kaip ir bet kuriam kitam, nėra nustatytas draudimas / suteiktas leidimas peržiūrėti kito asmens viešą paskyrą socialiniame tinke, todėl pareiškėjos argumentai, kad nurodytų pareigūnų veiksmai, kuomet jie peržiūrėjo pareiškėjos paskyrą, yra neteisėti ir nepagrįsti, nes nebuvo atsakingo vadovo pavedimo, yra atmetami kaip nepagrįsti.

33. Vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 4 dalimi, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos pabaigos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo, patikrinimo pabaigos dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos.

34. To paties straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardo pažeminimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinis patikrinimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo tyrimas sustabdomas ir tuo atveju, kai paaiškėja, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas arba bylos dėl administracinio nusižengimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio nusižengimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisena, tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ar sprendimas dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo veikos tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos eigą.

35. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, kad atsakovas, vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 9 dalimi, 2022 m. birželio 3 d. tyrimą sustabdė ir 2022 m. birželio 7 d. perdavė medžiagą Utenos AVPK Visagino PK apie pareiškėjos galbūt padarytą administracinį nusižengimą, o Utenos AVPK Visagino PK tik 2022 m. rugsėjo 16 d., po pakartotinio atsakovo 2022 m. rugsėjo 8 d. paklausimo, pateikė atsakovui informaciją apie pareiškėjai taikytą administracinę atsakomybę, ir atsakovas skundžiamą Įsakymą priėmė 2022 m. lapkričio 25 d., teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nors ir buvo nesilaikyta 2 mėnesių procedūrinio termino, tačiau nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo piktnaudžiavimą teise arba akivaizdų aplaidumą veiksmais ar neveikimu dėl šio termino praleidimo.

36. Pažymėtina, kad toks pažeidimas pats savaime nesukelia įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo neteisėtumo teisinių padarinių, išskyrus tuos atvejus, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti atsakovo piktnaudžiavimą teise arba akivaizdų aplaidumą veiksmais ar neveikimu, skirtingai nei tais atvejais, kai praleidžiamas 3 metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Byloje nenustačius, kad atsakovas atliko veiksmus (neveikė) tokiais pagrindais, kurie dėl 2 mėnesių termino pažeidimo paneigtų tarnybinės nuobaudos skyrimo teisėtumą, atsižvelgiant į tai, kad materialinis teisinis 3 metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos nebuvo pasibaigęs, konstatuotina, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta nepažeidžiant Statuto 39 straipsnio 4 dalyje nustatytų terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3095-415/2022).

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų arba išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Pažymėtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus, tačiau šis straipsnis nėra aiškinamas, kaip įpareigojantis teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91); 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 34/1996/753/952); 2003 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Suominen prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 37801/97)).

38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė