e6ffb9c4-83b3-42e4-b2fc-2079d312105d · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2S-1495-603/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23693-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.; 3.3.2.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantų (ieÅ¡kovų) S. A. ir E. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovų E. A., S. A. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl teisių pažeidimo pripažinimo ir turtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai E. A. ir S. A. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos 3 000 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , atnaujinti procesÄ byloje, kurios teisminio proceso Nr. 2-49-3-02104-2015-3, ir bylÄ paskirti nagrinėti bet kuriame bendrosios kompetencijos teisme, iÅ¡skyrus Vilniaus regiono teismÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovų E. A. ir S. A. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl teisių pažeidimo pripažinimo ir turtinės žalos atlyginimo.

3. Teismas konstatavo, jog ieškinys negali būti priimtas, kadangi tokio procesinio dokumento pagrindu civilinė byla negali būti iškelta. Pažymėjo, kad iš ieškinio nėra aiškus ieškovų reikalavimas bei tikslus siekiamas teisinis rezultatas. Teismas nurodė, jog nuo reiškiamo reikalavimo priklauso ir bylos teismingumas bendros kompetencijos teismui ar administraciniam teismui.

4. Teismas pažymėjo, jog nesant galimybės nustatyti ieÅ¡kovų tikslaus siekio ir pasirinkto teisių gynimo bÅ«do netaikytinas procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo institutas. Teismo vertinimu, nėra galimybių iÅ¡skirti konkrečių procesinio dokumento trÅ«kumų, kuriuos ieÅ¡kovams paÅ¡alinus, galėtų bÅ«ti iÅ¡kelta civilinė byla, todėl ieÅ¡kovai turėtų apsispręsti, kokį savo teisių gynimo bÅ«dÄ jie nori pasirinkti, ir atsižvelgdami į tai suformuluoti procesinio dokumento turinį pagal įstatymuose nustatytus reikalavimus. III. Atskirojo skundo argumentai 5. Apeliantai (ieÅ¡kovai) S. A. ir E. A. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir iÅ¡spręsti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ .

6. IeÅ¡kovai nesutikimÄ su skundžiama nutartimi grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė ieÅ¡kinio trÅ«kumų instituto, nors tÄ turėjo padaryti pagal procesinės teisės normas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

8. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, ieškovams įrodinėjant, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė trūkumų šalinimo instituto.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismÄ , bet nenustato Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygias teises naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento pateikimas.

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , atsisakė jį priimti pažymėdamas, jog iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio nėra aiÅ¡ku, kokius reikalavimus reiÅ¡kia ieÅ¡kovai bei kokio teisinio rezultato siekia.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kinio turinį, juo keliamus reikalavimus ir skundo argumentus neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kad ieÅ¡kinio reikalavimai nėra tiksliai ir aiÅ¡kiai apibrėžti, kadangi neaiÅ¡ku, ar pateikiant procesinį dokumentÄ siekiama proceso atnaujinimo minimoje civilinėje byloje, ar reiÅ¡kiamas savarankiÅ¡kas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Atskirajame skunde ieÅ¡kovai papildomai nurodo, kad siekia įvertinti neigiamÄ valstybės institucijų veiksmÄ , įvertinti turtinę ir neturtinę žalÄ .

13. Pažymėtina, kad viena iÅ¡ į teismÄ besikreipiančio asmens procesinių pareigų – procesinio dokumento, atitinkančio įstatymo reikalavimus pateikimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisę kreiptis į teismÄ teisinės gynybos suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobÅ«džio reikalavimÄ â€“ ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. iÅ¡dėstydamas aiÅ¡kų ir konkretų praÅ¡ymÄ , kaip turėtų bÅ«ti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiÅ«riu jo pažeistos teisės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2018 41 punktÄ ).

Ä®statymo reikalavimas teismui teikiamame procesiniame dokumente, kuriuo inicijuojama byla, nurodyti ieÅ¡kinio elementus yra ne savitikslis. Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro sÄ lygas prieÅ¡ingai ginčo Å¡aliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimÄ ), taip užtikrinant ginčo Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ , bet ir sudaro sÄ lygas procesinio dokumento priėmimÄ sprendžiančiam teismui įvertinti, ar pareiÅ¡kėjas tinkamai įgyvendina savo teisę ir pažeistÄ ar ginčijamÄ teisę siekia apginti teisme, kurio kompetencijai priskirtas atskiro klausimo nagrinėjimas.

14. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , privalo ex officio (savo iniciatyva) iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra laikytasi asmens teisės kreiptis į teismÄ prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų. Jeigu ieÅ¡kinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato ieÅ¡kovui terminÄ procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti ir tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovas (ieÅ¡kovai) iÅ¡ esmės pažeidžia kreipimosi į teismÄ tvarkÄ , teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus, civilinės bylos nagrinėjimo ribas nustato ginčo Å¡alys, t. y. tik asmuo, besikreipiantis į teismÄ , nurodydamas reikalavimo dalykÄ ir jo pagrindÄ , individualizuoja kiekvienÄ konkretų civilinį ginÄÄ . Taigi, teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ .

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti ieÅ¡kinį, nors pripažino, kad iÅ¡ jo turinio sudėtinga įvertinti reiÅ¡kiamus reikalavimus. Å i aplinkybė (netiksliai, neaiÅ¡kiai suformuluotas ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas) sudaro pagrindÄ taikyti trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , tokiu bÅ«du suteikiant ieÅ¡kovams galimybę tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir paÅ¡alinti kliÅ«tis ir taip pasinaudoti teise į teisminę gynybÄ . Tik pateikus teismui pakankamai aiÅ¡kų ieÅ¡kinį, kuriame nurodyta reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos, teismas gali iÅ¡spręsti klausimÄ dėl tokio ieÅ¡kinio teismingumo.

16. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį netaikęs trÅ«kumų Å¡alinimo instituto, yra pagrindas skundžiamÄ 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti bei ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: tenkinti ieÅ¡kovų S. A. ir E. A. atskirÄ jį skundÄ . Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir perduoti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėja Loreta BujokaitėÂ