e6ff0b2d-41fa-497a-b72d-63bdf7be61da · Klaipėdos apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-320-904/2023

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01525-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.5.1; 2.5.2; 2.5.3; 2.5.5; 2.5.7; 2.5.9; 2.6.1.2; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.1.6.1; 3.1.7.6.; 3.2.3.1; 3.2.6.1.; 3.2.6.5

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 2 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,

sekretoriaujant Neringai Dužinienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui Virginijai Miloš, Gediminui Šepkui,

atsakovui A. U., jo atstovui advokatui Leonidui Zubanovui,

trečiojo asmens N. U. atstovui advokatui R. S.,

vieÅ¡ajame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo „PliusPlius Baltic“ OU Lietuvos filialo patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui A. U. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys N. U., I. Z., notarė Neringa Bartkuvienė, antstolis Aleksandras Selezniovas.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas kreipėsi su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo:

1) pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo A. U. (duomenys neskelbtini) sudarytÄ vienaÅ¡alį sandorį – atsisakymÄ priimti palikimÄ (palikimo atsisakymo fakto identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)), atsiradusį po atsakovo tėvo V. U. mirties;

2) leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo A. U. pagal KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro A. B. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini) į N. U., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 3/8 dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 33/400 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1453/16376 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

3) leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo A. U. pagal KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro A. B. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 3-551 į 3 029,31 Eur piniginių lėšų sumÄ (179,94 Eur neiÅ¡mokėtos ligos iÅ¡mokos + 2 849,15 Eur piniginių lėšų iÅ¡mokėtų iÅ¡ pensijų kaupimo sÄ skaitos + 0,22 Eur piniginių lėšų su priskaičiuotomis palÅ«kanomis ir kompensacijomis sukauptų „Swedbank“ AB, banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. E-3094), esančių N. U., (duomenys neskelbtini), valdyme;

4) priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaras A. B. (duomenys neskelbtini) iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 2 461,82 Eur skolÄ bei 6 proc. dydžio metinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pasibaigimo (2019 m. gruodžio 19 d.) iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo. Minėtas vykdomasis įraÅ¡as buvo perduotas vykdyti antstolio Aleksandro Selezniovo kontorai, kuris užsivedė vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0010/20/00756 dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai.

Antstolis Aleksandras Selezniovas, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nustatė, jog atsakovas registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , neturi. Atsakovas įsidarbino, iÅ¡skaitos įsiskolinimui dengti yra neženklios, jo banko sÄ skaitos yra areÅ¡tuotos. Nuo reikalavimo perleidimo dienos iÅ¡ atsakovo priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procese skolos dengimui pagal vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 3-551 yra iÅ¡ieÅ¡kota 62,72 Eur suma. BendrÄ atsakovo įsiskolinimo dydį ieÅ¡kovui 2023 m. sausio 2 d. patikslinto ieÅ¡kinio parengimo dienai sudarė 2 907,39 Eur.

Nurodė, kad vykdymo proceso metu buvo nustatyta, jog atsakovas savo veiksmais atsisakė palikimo. IeÅ¡kovas gavo iÅ¡ antstolio Aleksandro Selezniovo kontoros informacijÄ apie tai, jog atsakovas, po savo tėvo V. U. mirties, (duomenys neskelbtini) atsisakė priimti palikimÄ bÅ«damas pirmos eilės įpėdiniu, o atsakovo motinai N. U. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimas, kuriuo ji po palikėjo mirties įgijo šį turtÄ : ½ dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 22/200 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1453/12282 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

½ dalį lengvojo automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalį piniginių lėšų su priklausančiomis palÅ«kanomis ir kompensacijomis, kurių likutį 2021 m. balandžio 23 d. sudarė 3 364,094 vnt., 0,21 Eur negrÄ Å¾inta pinigų suma kreditoriui „Swedbank“, AB; 479,85 Eur neiÅ¡mokėtos ligos iÅ¡mokos suma. Nurodo, kad viso Å¡io paveldėto ¾ turto lygiomis dalimis turėjo atitekti atsakovui ir jo seseriai trečiajam asmeniui I. Z.. Nurodo, kad ginčijamo sandorio (palikimo atsisakymo) sudarymo metu ieÅ¡kovas turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teise į atsakovÄ , kuri buvo pripažinta notaro iÅ¡duotu vykdomuoju įraÅ¡u.

Ginčijamas paveldėjimo teisių atsisakymo sandoris yra pažeidžiantis ieÅ¡kovo interesus, nes tokiu bÅ«du atsakovas iÅ¡ esmės sumažino savo turtÄ ir taip sukėlė realiÄ grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. Atsakovui atsisakius palikimo, likusio jo turto (gaunamų pajamų) akivaizdžiai nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Atsakovas sudarydamas ginčijamÄ sandori – atsisakydamas palikimo, neabejotinai žinojo, kad turi įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui, bei aiÅ¡kiai suvokė, kad atsisakius po tėvo mirties atsiradusio palikimo, iÅ¡ esmės bus apsunkintas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas, kadangi jokio kito turto ar nuolatinio pajamų Å¡altinio iÅ¡ kurių galėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma, jis neturi, o geranoriÅ¡kai atsiskaityti su ieÅ¡kovu atsakovas vengia.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas apie atsakovo vienaÅ¡alį palikimo atsisakymo sandorį sužinojo iÅ¡ antstolio Aleksandro Selezniovo 2022 m. birželio 14 d. gavęs Testamentų registro iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, jog atsakovas 2021 m. balandžio 14 d. atsisakė palikimo po tėvo V. U. mirties, todėl nagrinėjamu atveju nėra suėjęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. IeÅ¡kovui nėra žinomos jokios aplinkybės, kurių pasėkoje atsakovas bÅ«tų privalėjęs sudaryti ginčijamÄ sandorį ir, tokiu bÅ«du atsisakyti savo paveldėjimo teisių, tuo iÅ¡ esmės apsunkinant priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ieÅ¡kovo naudai procesÄ .

Pažymėjo, kad iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas į atsakovui nuosavybės teise nepriklausantį turtÄ Å¡iuo atveju negali bÅ«ti vertinamas kaip pažeidžiantis trečiojo asmens N. U. teisėtus interesus, nes atsakovui neatlikus nesÄ Å¾iningų ir ieÅ¡kovo teisėtus interesus pažeidžiančių veiksmų, t. y. nustatyta tvarka priėmus jam po tėvo mirties tenkančiÄ palikimo dalį, N. U. nebÅ«tų įgijusi teisės Å¡io turto paveldėti. Taigi N. U. turtinė padėtis pagerėjo dėl neteisėtų ir nesÄ Å¾iningų atsakovo veiksmų nepriimant palikimo, todėl N. U. iÅ¡ neteisės teisė negali atsirasti.

Pažymėjo, kad nuo reikalavimo perleidimo dienos iš atsakovo priverstinio išieškojimo procese yra išieškota tik 62,72 Eur suma, o atsakovo įsiskolinimas 2023 m. sausio 2 d. sudarė 2 907,39 Eur.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartimi ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

2023 m. vasario 8 d. ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ dėl dalies patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakymo, kuriuo atsisakė reikalavimo, kuriuo praÅ¡oma leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo A. U. pagal KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro A. B. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini) į N. U., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 33/400 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovo atstovė Virginija MiloÅ¡ teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad atsakovo skola ieÅ¡kovei sudaro apie 3 000 Eur. Atsakovas atsisakė palikimo po tėvo mirties, taip sudarydamas vienaÅ¡alį sandorį, kuriuo pažeidžia ieÅ¡kovo kaip kreditoriaus teises. Mano, kad atsakovas, atsisakydamas priimti palikimÄ ir turėdamas įsiskolinimÄ ieÅ¡kovei, elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes paveldėto turto bÅ«tų užtekę atsiskaityti su ieÅ¡kovu. NesÄ Å¾iningÄ atsakovo elgesį įrodo atsakovo pasyvumas, nenoras atsiskaityti su ieÅ¡kovu.

IeÅ¡kovo atstovas Gediminas Å epkus teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad dėl žmogiÅ¡kos klaidos patikslintame ieÅ¡kinyje liko reikalavimas nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ pastatÄ -tvartÄ , praÅ¡o vadovautis 2023 m. vasario 8 d. pateiktu atisakymu nuo dalies patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų. Nurodė, kad trečiojo asmens I. Z. atsisakymas nuo palikimo nėra ginčijamas, tuo vadovaujantis patikslintame ieÅ¡kinyje yra paskaičiuotos turto dalys, į kurias praÅ¡o nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Atsakovo A. U. atstovas advokatas Leonidas Zubanovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su atsakovu per teismo nustatytÄ terminÄ susisiekti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti jo pozicijÄ dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio nepavyko. Mano, kad atsakovas ir jo sesuo I. Z. atsisakė priimti palikimÄ po tėvo mirties, kadangi prie Å¡io turto sukÅ«rimo neprisidėjo ir norėjo jį visÄ palikti motinai. Nesutinka, kad ieÅ¡kovė teisingai paskaičiavo atsakovui tenkančio palikimo dalį.

Atsakovas A. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad turi įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirba automechaniku, teisinių žinių neturi. Sesuo trečiasis asmuo I. Z. taip pat yra įgijusi vidurinį iÅ¡silavinimÄ . Nurodė, kad jo skolas sudaro paskirtos baudos dėl vairavimo be teisių, taip pat buvo sudaręs lizingo sutartį. Turi sutuoktinę ir du vaikus, gyvena nuomojamame bute. Motinos paveldėtu nekilnojamuoju turtu nesinaudoja. Apie po tėvo mirties likusias lėšas žinojo, bet į jas nepretendavo. Po tėvo mirties paveldėjimo klausimus tvarkė motina, visi trys vyko pas notarÄ . Jis su seserimi pasikalbėjo, kad tėvų turtu nesirÅ«pino, jį sukaupti nepadėjo, todėl nusprendė į jį nepretenduoti, o kaip bus po motinos mirties, matys. Atsisakyti priimti palikimÄ nutarė jis su seserimi, sprendimas buvo priimtas bendrai. Kiek jis bÅ«tų paveldėjęs turto, nežino, notarė jam nesakė. Notarė užsiminė, kad kreditoriai gali pretenduoti į paveldėtÄ turtÄ , bet jis iki galo nesuprato kaip gali viskas vykti. Nurodė, kad Å¡iuo metu dirba, gauna didesnį atlyginimÄ nei minimali mėnesio alga, antstoliai nuskaito lėšas nuo jo darbo užmokesčio, jis su kreditoriais nori atsiskaityti, skolų nesiekia iÅ¡vengti. Turimos skolos Å¡iuo metu sudaro apie 20 000 Eur. Žino, kad skolas reikia iÅ¡mokėti, jų nevengia, žino, kad, jei neiÅ¡mokės pats, skolos liks vaikams. Jau iki bendro pokalbio su seserimi ir motina, jis buvo apsisprendęs nepretenduoti į tėvo turto dalį, nes žino, kad tai tėvų uždirbtas turtas.

Trečiasis asmuo N. U. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su reikalavimu leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ 3/8 dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad atsakovas galėjo paveldėti 3/8 dalis pusės buto, o ne viso buto 3/8 dalis. Pažymėjo, kad galėtų bÅ«ti patenkinti tik reikalavimai į tÄ turto dalį, kuriÄ realiai galėjo paveldėti atsakovas A. U.. Nesutinka su reikalavimu leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ 33/400 dalis pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Å is turtas yra parduotas dar iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo Å¡ioje ir nebėra N. U. nuosavybė, todėl Å¡is reikalavimas turi bÅ«ti atmestas.

Trečiasis asmuo N. U. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jos sutuoktinis mirė netikėtai, susirgęs Covid-19 liga. PrieÅ¡ vykstant pas notarÄ tvarkyti palikimo klausimus, nuėjo pasitarti pas kaimynę, kurios sutuoktinis buvo neseniai miręs. Kaimynė papasakojo, kad jos visi 5 vaikai atsisakė palikimo, ir visas palikimas perėjo jai. Todėl susikvietė vaikus ir pasitarė, kad paveldimÄ turtÄ sudaro nedidelis 2 kambarių butas, kad nėra jo kaip dalintis. Buvo susitarta, kad vaikai atsisako palikimo ir, kas jÄ slaugys iki mirties, tam liks nedidelis butas ir sodas. Pas notarę buvo pasiklausta dėl atsakovo skolų, jis buvo informuotas, jei atsisakys palikimo, kreditoriai gali kreiptis.

Trečiasis asmuo notarė Neringa Bartkuvienė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad praÅ¡o bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant, o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra.

Trečiasis asmuo I. Z. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad yra trečiojo asmens N. U. dukra, atsakovas yra jos brolis. Nurodė, kad po tėvo mirties buvo pas notarę, tuomet ji atsisakė palikimo. Tuo metu ji turėjo apie 5 000 Eur skolų, tačiau tai nebuvo pagrindas, kodėl atsisakė palikimo. Skolos susidarė dėl iÅ¡laikymo įsipareigojimų. Nurodė, kad paveldėtus pinigus motina yra iÅ¡leidusi kapų tvarkymui, pastatė paminklÄ , paveldėtų pinigų nebėra. Mano, kad tėvai nebuvo susitarę dėl turto paveldėjimo klausimų, kadangi tėvas mirė netikėtai.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės.

KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaras A. B. 2020 m. sausio 30 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 3-551, kuriuo nutarė priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 2 461,82 Eur skolÄ bei 6 proc. dydžio metinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pasibaigimo (2019 m. gruodžio 19 d.) iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo.

Pagal notaro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje užsivesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai. IÅ¡ vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nustatė, jog atsakovas registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , neturi, atsakovas yra dirbantis, jo banko sÄ skaitos areÅ¡tuotos. Nuo reikalavimo perleidimo dienos iÅ¡ atsakovo priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procese skolos dengimui pagal vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. (duomenys neskelbtini) yra iÅ¡ieÅ¡kota 62,72 Eur suma. Antstolis Aleksandras Selezniovas 2022 m. birželio 14 d. gavęs Testamentų registro iÅ¡raÅ¡Ä , nustatė, kad atsakovas 2021 m. balandžio 14 d. atsisakė palikimo po tėvo V. U. mirties.

IÅ¡ V. U., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) N. U. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, kuriame nurodyta, kad pavedimÄ turtÄ sudaro: ½ dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 22/200 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1453/12282 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį lengvojo automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalį piniginių lėšų su priklausančiomis palÅ«kanomis ir kompensacijomis, kurių likutį 2021 m. balandžio 23 d. sudarė 3 364,094 vnt., 0,21 Eur negrÄ Å¾inta pinigų suma kreditoriui „Swedbank“, AB; 479,85 Eur neiÅ¡mokėtos ligos iÅ¡mokos suma. 2021 m. balandžio 14 d. atsakovas A. U. ir trečiasis asmuo I. Z. Klaipėdos rajono 2-ajam notaro biurui pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl atsisakymo nuo palikimo, kuriuo atsisakė pagal įstatymÄ nuo jiems priklausančios palikimo dalies, atsiradusios mirus jų tėvui V. U..

Iš valstybės įmonės Registro centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad trečiajam asmeniui N. U. nuosavybės teise priklauso 44,24 kv. m. bendro ploto butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Iš 2022 m. sausio 25 d. pirkimo pardavimo sutarties nustatyta, kad trečiasis asmuo N. U. pardavė 11/50 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ trečiojo asmens N. U. banko iÅ¡raÅ¡o nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad N. U. 2021 m. liepos 23 d. buvo pervestas 3 798,87 Eur pensijos paveldėjimas, 2021 m. liepos 30 d. – 479,85 Eur SoDros iÅ¡moka. 2021 m. liepos 24 – rugpjūčio 31 d. iÅ¡ sÄ skaitos buvo nuimami grynieji pinigai sumomis po 50, 200, 300, 500, 1 000 Eur. Banko sÄ skaitos likutis – 676,10 Eur.

Dėl patikslinto ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo.

IeÅ¡kovas, kreipęsis į teismÄ , bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raÅ¡tu ar žodžiu pareikÅ¡ti teismui, kad jis atsisako ieÅ¡kinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis).

2023 m. vasario 8 d. ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ dėl dalies patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakymo ir atsisakė reikalavimo, kuriuo praÅ¡oma leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo A. U. pagal KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro A. B. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini) į N. U., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 33/400 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Motyvavo, kad yra gauti duomenys, kad iki civilinės bylos iÅ¡kėlimo, šį turtÄ trečiasis asmuo N. U. pardavė kitam asmeniui. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas Gediminas Å epkus praÅ¡ymÄ dėl dalies patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų atisakymo palaikė, prašė jį tenkinti.

IeÅ¡kovo pateiktas dalies patikslinto ieÅ¡kinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui neprieÅ¡tarauja, todėl dalies patikslinto ieÅ¡kinio atsisakymas priimtinas ir civilinė byla dalyje dėl praÅ¡ymo leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo A. U. pagal KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro A. B. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini) į N. U., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 33/400 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). BylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl actio Pauliana sÄ lygų (ne) buvimo.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, kaip atsakovo kreditorius, ginčija atsakovo, kaip skolininko, sudarytÄ vienaÅ¡alį sandorį – atsisakymÄ priimti palikimÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana). Actio Pauliana suteikia ne sandorio Å¡aliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl, taikydami Å¡iÄ kreditoriaus teisių gynimo priemonę, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtÄ Ä¯sigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrÄ . Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Actio Pauliana taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, dėl to siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų Å¡iuo institutu ir nebÅ«tų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

Kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, atsakovas po savo tėvo V. U. mirties bÅ«damas pirmos eilės įpėdiniu ir turėdamas teisę priimti palikimÄ , nuo palikimo atsisakė. VisÄ palikimÄ priėmė trečiasis asmuo N. U. – atsakovo motina.

Dėl pirmosios actio Pauliana sÄ lygos – neabejotinos reikalavimo teisės. Nustatyta, kad antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaras A. B. 2020 m. sausio 30 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi notaro vykdomasis įraÅ¡as yra galiojantis, nenuginčytas, pateiktas priverstiniam vykdymui iki sudarant ginčijamÄ sandorį. Å i aplinkybė patvirtina, kad ieÅ¡kovas yra atsakovo kreditorius, turintis neabejotinÄ , galiojančiÄ reikalavimo teisę ir Å¡is reikalavimas yra atsiradęs prieÅ¡ atsakovui sudarant ginčijamÄ sandorį.

Dėl antrosios sÄ lygos – ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiÅ¡kia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neiÅ¡vardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Å ios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės bÅ«tų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Nustatant actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygÄ â€“ kitokį kreditoriaus teisių pažeidimÄ , bÅ«tina atkreipti dėmesį ir į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet visgi sumažino turto, į kurį gali bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018). Be to, tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali bÅ«ti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei bÅ«tų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, bÅ«tina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Å i actio Pauliana taikymo sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

Kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, atsakovas ginčo sandorio metu įsiskolinimo ieÅ¡kovui nebuvo padengęs. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas ginčo sandorio sudarymo metu turėjo turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Taigi, atsakovas, neturėdamas galimybių atsiskaityti su ieÅ¡kovu, t. y. bÅ«damas nemokus, nepriėmė palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties ir taip nebeliko realios galimybės atsakovui atsiskaityti su ieÅ¡kovu ir įvykdyti prievolę. Nustatyta, kad atsakovas yra dirbantis, priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procese yra iÅ¡ieÅ¡kota 62,72 Eur suma, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas nesistengia padengti skolos, jÄ padengti vengia. Teismo vertinimu, iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad atsakovui sudarant ginčo vienaÅ¡alį sandorį, buvo pažeistos ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, teisės, kadangi atsakovui nepriėmus palikimo ir tokiu bÅ«du netekus atsakovui priklausančios tėvo turto dalies, nebeliko realios galimybės visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad, atsakovui sudarant ginčo vienaÅ¡alį sandorį, buvo pažeistos ieÅ¡kovės, kaip kreditorės, teisės, kadangi, atsakovui nepriėmus palikimo ir tokiu bÅ«du netekus atsakovui priklausančios mirusio tėvo turto dalies, atsakovas sumažino savo galimybę bent iÅ¡ dalies atsiskaityti su kreditoriumi ir taip įvykdyti prievolę (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Taigi konstatuotina, kad ginčo sandoris pažeidė kreditoriaus teises.

Dėl trečiosios sÄ lygos – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. IÅ¡ esmės Å¡i sÄ lyga gali bÅ«ti paaiÅ¡kinama kaip teisinės prievolės neturėjimas sudaryti sandorį. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali bÅ«ti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Pažymėtina, kad įpėdinis turi teisę apsispręsti dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti. Privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog neegzistavo joks atsakovui taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kuriu pagrindu imperatyviai kiltų pareiga priimti palikimÄ . Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, jog jis neturi moralinės teisės paveldėti tėvams priklausančio turto, nes prie Å¡io turto sukÅ«rimo neprisidėjo, o turtÄ sudaro nedidelis dviejų kambarių butas, sodo sklypas ir iÅ¡moka, kuri buvo panaudota tėvo kapo sutvarkymui. Pažymėjo, kad tokį sprendimÄ jis priėmė iki pokalbio su seserimi ir motina.

Sesuo taip pat apsisprendė nepriimti po tėvo mirties likusio palikimo. Trečiasis asmuo N. U. taip pat nurodė, kad iÅ¡ kaimynės sužinojo, kad yra tokia praktika, kad vaikai atsisako palikimo dalies, kad visas palikimas atitektų sutuoktinį pergyvenusiam sutuoktiniui, apie tai pasikalbėjo su vaikais: atsakovu ir trečiuoju asmeniu I. Z.. Byloje nėra ginčo, kad palikimo atsisakymo metu atsakovas žinojo apie jo turimÄ prievolę kreditoriams. Å iuo atveju, bylos duomenimis nustatyta, kad trečiojo asmens N. U. po jos sutuoktinio mirties paveldėtÄ turtÄ sudarė ½ dviejų kambarių, 44,24 kv. m., buto, 22/200 dalys pastato – tvarto, 1453/12282 dalys žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,6141 ha, ½ automobilio bei ½ piniginių lėšų.

Tretieji asmenys N. U. ir I. Z. bei atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad paveldėtos piniginės lėšos buvo panaudotos mirusiojo tėvo kapo sutvarkymui, antkapio įsigijimui ir pastatymui. Nors Å¡ias aplinkybes patvirtinantys dokumentai į bylÄ nebuvo pateikti, tačiau iÅ¡ pateikto N. U. banko iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad 2021 m. liepos 24 d. – rugpjūčio 31 d. iÅ¡ sÄ skaitos buvo nuimamos nemažos sumos grynųjų pinigų, kurie, žinant vyraujančias tradicijas, labai tikėtina buvo naudojami mirusiojo kapo sutvarkymui, antkapio įsigijimui ir pastatymui.

Pažymėtina ir tai, kad trečiojo asmens N. U. paveldėtas turtas nėra didelės vertės, o vaikams neatsisakius savo palikimo dalies, jai kilo didelė grėsmė likti be vienintelio gyvenamojo būsto, spręstina, kad atsakovui neatsisakius palikimo dalies, jo motinos trečiojo asmens N. U. materialinė padėtis būtų ypatingai apsunkinta, dėl ko atsakovas moraliniu aspektu buvo priverstas nepriimti jam priklausančios palikimo dalies. Pažymėtina, kad tokio principo laikėsi ir kitas trečiojo asmens N. U. vaikas – dukra I.

Z.. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovui moraliniu aspektu buvo būtina nepriimti palikimo po jo tėvo mirties.

Dėl ketvirtosios sÄ lygos – dėl skolininko nesÄ Å¾iningumo. Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant bendrojo sÄ Å¾iningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Teisingumo ir protingumo principų turinys, kaip ir sÄ Å¾iningumo principo, turi bÅ«ti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste; tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi bÅ«ti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobÅ«dį, juose galiojančiÄ logikÄ bei sÄ Å¾iningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sÄ Å¾iningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiÅ«riu jis nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).

Objektyvusis sÄ Å¾iningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl asmens sÄ Å¾iningumo turi bÅ«ti taikomas iÅ¡ sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobÅ«dį, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje aplinkoje veikė Å¡alys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo bÅ«tinumo skolininkui sudaryti ginčijamÄ sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs asmuo. Ginčijamo sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumas turi bÅ«ti vertinamas iÅ¡ sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, kÄ numatė ar galėjo numatyti Å¡alys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018; 47 punktas; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 56 punktas; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020, 30 punktas; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021, 32 punktas).

Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 5.50 ir 5.60 straipsniai) suponuoja tai, kad įpėdinis negali bÅ«ti įpareigotas priimti palikėjo palikimÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika, kurioje pripažįstama, kad veiksnus asmuo turimÄ paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiÅ«ra – jis gali priimti palikimÄ arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis ir jo sesuo palikimo atsisakė motinos naudai, suprasdami, kad prie tėvų turto sukÅ«rimo neprisidėjo ir neturi moralinės teisės į jį pretenduoti, kai motina pergyveno tėvÄ . Atsakovas siekė, kad visas turtas priklausytų motinai, kuris, be kita ko, buvo ir vienintelis jos turtas. Tai, kad abu mirusiojo vaikai, pirmos eilės įpėdiniai, nepriėmė savo dalies palikimo, iÅ¡ esmės patvirtina buvus bendrÄ Å¡ių įpėdinių valiÄ , jog visas paveldimas turtas atitektų likusiam įpėdiniui – pergyvenusiam sutuoktiniui. Taigi, įvertinusi konkrečias Å¡ios bylos aplinkybes, faktinę situacijÄ , buvusiÄ sandorio sudarymo metu, aplinkÄ , kurioje veikė atsakovas (Å¡eiminių santykių srityje), darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju negalima konstatuoti, kad atsakovas privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį, t. y. priimti palikimÄ . Taip pat, įvertinus paminėtas aplinkybės, darytina iÅ¡vada, kad skolininko nesÄ Å¾iningumo taip pat nenustatyta. Visuma aplinkybių leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad palikimo atsisakymas buvo nulemtas moralinio aspekto, kai bendru vaikų sutarimu nutarta atsisakyti palikimo savo motinos, kuriai tai vienintelė gyvenamoji vieta (įskaitant jo nuosavybės teise turimÄ ir paveldėtÄ dalį), naudai ir tokiu bÅ«du užtikrinti jai vienintelį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , priklausantį nuosavybės teise (CPK 185 straipsnis).

Pažymėtina tai, kad tokia praktika, kai vaikai nepretenduoja į tėvų palikimÄ (jo per įstatyme nustatytÄ terminÄ nepriima arba atsisako), kai vienas iÅ¡ tėvų pergyvena savo sutuoktinį, nėra neįprasta. Todėl vien paveldėjimo teisės įgyvendinimo savo nuožiÅ«ra iÅ¡raiÅ¡ka – palikimo atsisakymas, nenustačius sÄ moningo veikimo, turint aiÅ¡kiÄ ir apibrėžtÄ tyčiÄ bÅ«tent iÅ¡vengti prievolių kreditoriams vykdymo, ir kai palikimo atsisakymas, pagrįstai tikėtina, nulemtas kitų gyvenimiÅ¡kų aplinkybių, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovÄ buvus nesÄ Å¾iningÄ ginčo sandorio sudarymo metu.

Kaip nurodyta aukščiau, nesat bent vienai iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu, todėl ieÅ¡kinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui A. U. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 382,60 Eur. Trečiajam asmeniui N. U. taip pat buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 275 Eur. Atmetus ieškovo ieškinį, šios patirtos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo.

Byloje yra susidariusių 20,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieškinį atmetus, šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

priimti ieÅ¡kovo „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo atsisakymÄ nuo dalies patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo 657,60 Eur (Å¡eÅ¡i Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt septyni eurai 60 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybei. PriteistÄ sumÄ sumokant į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, nurodant įmokos kodÄ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo 20,22 Eur (dvideÅ¡imt eurų 22 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Å ios valstybės naudai priteistos iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5662. Ä®mokos mokėjimo kvitÄ apie sumokėtas paÅ¡to iÅ¡laidas valstybei yra bÅ«tina pateikti teismui.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2022 m. liepos 26 d. teismo nutartimis taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Sprendimui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti antstoliui Aleksandrui Selezniovui vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Mantas Ūsas