e6fef2e6-25ca-49dc-af6a-9acb615c7ca3 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja NProcesinio sprendimo kategorija: 73.2.6.4.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Å vedienės, kolegijos teisėjų Onos Gasiulytės ir Vytauto Zeliankos,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo antstolio V. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-11800-592/2013 pagal ieÅ¡kovų E. V. ir UAB „Eurovaris“ ieÅ¡kinį atsakovams antstoliui V.

K. ir „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovai E. V. ir UAB „Eurovaris“ pateikė 2011-04-14 ieÅ¡kinį, nurodydami atsakovu draudimo bendrovę. 2013-04-09 teisme buvo gautas 2013-04-08 ieÅ¡kinio patikslinimas, nurodant atsakovais draudimo bendrovę ir antstolį V.

K., kuriuo praÅ¡oma solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo E. V. naudai 35923,34 Lt nuostolių atlyginimo, 6254,24 Lt palÅ«kanų, ieÅ¡kovo UAB „Eurovaris“ naudai - 19728,26 Lt nuostolių atlyginimo, 5963,17 Lt palÅ«kanų, bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-07-28 nutartimi paliko nepakeistÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-01 sprendimÄ , kuriuo buvo pripažintas negaliojančiu antstolio V. K. 2003-05-12 turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas, kurį panaikinus ir pritaikius restitucijÄ , ieÅ¡kovas E. V. neteko nuosavybės teisės į turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pagrindu įgytus nekilnojamojo turto objektus, o UAB „Eurovaris“ – į Å¡iuos objektus investuotas lėšas.

Nagrinėjant minėtas bylas, dėl antstolio kaltės ieÅ¡kovas E. V. patyrė 35923,34 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. UAB „Eurovaris“ buvo investavęs į minėtus objektus 19728,26 Lt, todėl minėta suma laikoma nuostoliais. Antstolio veiksmų neteisėtumÄ konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Antstolio profesinė civilinė atsakomybė yra draudžiama, todėl žalÄ ieÅ¡kovams privalo atlyginti abu atsakovai. 2011-11-30 raÅ¡tu dėl nuostolių atlyginimo ieÅ¡kovai kreipėsi tiek į antstolį V.

K., tiek į draudimo bendrovę, tačiau iÅ¡ draudimo bendrovės gavo atsakymÄ , jog ieÅ¡kovų reikalavimas yra nepagrįstas, o apraÅ¡ytas įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju (LR CK 6.210 str., 6.246 str., 6.249 str. 1 d., 6.254 str. 1 d.).Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ Se filialÄ Lietuvoje, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas jį atmesti. Nurodė, kad „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ Se filialÄ Lietuvoje (buvęs UAB „BTA draudimas“), įvykio laikotarpiu buvo apdraudęs antstolio V.

K. profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu. Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas suprantamas, kaip vienas iš žalos kompensavimo būdų, kurio pagrindinė funkcija - žalos (nuostolių) atlyginimas nukentėjusiam asmeniui dėl antstolio ar jo padėjėjo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nors draudiko ir antstolio atsakomybė yra solidari, tačiau pagal Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, draudiko atsakomybė yra ribota.

Draudikui atsiranda prievolė atlyginti žalÄ tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka konstatuojamas draudžiamasis įvykis, t. y. atsiradusi antstolio civilinė atsakomybė prieÅ¡ trečiuosius asmenis. Pagal nusistovėjusiÄ praktikÄ draudikas atlygina trečiųjų asmenų patirtÄ tik tiesioginę įrodytÄ dokumentais žalÄ ir negautas pajamas, konstatavus antstolio neteisėtus veiksmus ir esant visoms bÅ«tinoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms. Kaip taisyklė, neatlyginamos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias priteisia teismai.

Å ios iÅ¡laidos neturi draudiminės apsaugos pagal privalomÄ jį antstolių profesinės civilinės atsakomybės draudimÄ . 2003-05-12 antstolis varžytynėse pardavė ginčo turtÄ , o draudimo poliso galiojimo terminas baigėsi 2004-12-31, tačiau per šį laikotarpį niekas nesikreipė į draudikÄ , todėl yra pasibaigęs senaties terminas. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatos draudžia draudikui mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nesant draudžiamojo įvykio. Turi bÅ«ti įrodyta antstolio civilinė atsakomybė, kuriÄ Ä¯rodžius, atsirastų pagrindas reikalauti atlyginti žalÄ iÅ¡ draudiko.

IeÅ¡kovai neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp jų nurodytų nuostolių atsiradimo ir antstolio veiksmų. IeÅ¡kinyje nurodyti nuostoliai neturi tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su antstolio veiksmais, vykdant varžytynes. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 sprendime nurodyta, kad turtas buvo parduotas už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ , neatitinkančiÄ nei rinkos kainų, nei teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principų (CK 6.246 str. - 6.249 str.).

     Atsakovas antstolis V. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo. IeÅ¡kovai apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo 2010-02-01, kai Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė sprendimÄ , kuriuo UAB „Trapas“ ieÅ¡kinį patenkino bei pripažino 2003-05-12 Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ Nr. 72/02/3623 negaliojančiu.

IeÅ¡kinio senatis pareikÅ¡ti reikalavimÄ antstoliui V. K. pasibaigė 2013-02-01, o reikalavimas pareikÅ¡tas 2013-04-08 patikslintame ieÅ¡kinyje, t.y. praleidus nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Senaties terminas praleistas be svarbių priežasčių, nes ieÅ¡kovai turėjo visas galimybes pareikÅ¡ti reikalavimÄ antstoliui senaties termino ribose. Nepagrįstas ieÅ¡kovų reikalavimas priteisti materialines palÅ«kanas, nes reikalavimams dėl palÅ«kanų ir kitokių periodinių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2013-04-08, todėl palÅ«kanos gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos už laikotarpį nuo 2008-04-08. PalÅ«kanos gali bÅ«ti priteisiamos tuo atveju, kai prievolė yra terminuota ir skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ . Atsakovus jokios terminuotos prievolės su ieÅ¡kovais nesiejo, todėl atsakovai nėra pažeidę jokių terminų. Civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sÄ lygas žalai atsirasti ar padidėti, t.y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Tarp ieÅ¡kinyje nurodytų tariamų atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovų nurodytos žalos nėra priežastinio ryÅ¡io (CK 1.125 str. 9 d.).Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama jį atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-28 nutartimi paliktas galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 sprendimas, kuriame konstatuota, kad ieÅ¡kovas E. V. negali bÅ«ti pripažintas sÄ Å¾iningu turto įgijėju pagal panaikintÄ varžytynių aktÄ .

Vadovaujantis bendruoju teisės principu „iÅ¡ neteisės teisė neatsiranda“ ieÅ¡kovų reikalavimas atlyginti 19728,26 Lt patirtus nuostolius, atsiradusius investuojant lėšas į nesÄ Å¾iningu bÅ«du įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , yra neteisėtas. VisiÅ¡kas žalos atlyginimo principas reiÅ¡kia ir tai, kad, atlyginus žalÄ , nukentėjęs neturėtų nepagrįstai praturtėti. Pažymėjo, kad 19728,26 Lt priteisimas reikÅ¡tų ne nuostolių ieÅ¡kovams kompensavimÄ , o nepagrįstÄ ieÅ¡kovų praturtėjimÄ .

Antstolio V. K. civilinės atsakomybės klausimas jau yra iÅ¡nagrinėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-28 nutartimi. Teismas pripažino varžytynių aktÄ negaliojančiu, jog antstolis neužtikrino pareigos, kad turtas, nors ir parduodamas priverstinio pardavimo tvarka, į varžytynes bÅ«tų pateiktas, nustačius realiÄ turto kainÄ . Byloje iÅ¡ naujo nagrinėti antstolio veiksmų teisėtumo klausimÄ , vykdant turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių, nėra teisinio pagrindo. IeÅ¡kovai, siekdami pagrįsti žalÄ , neįrodė visų deliktinės atsakomybės sÄ lygų, o tai yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 6.237 str., 6.242 str. ir 6.251 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-30 sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų E. V. ir UAB „Eurovaris“ į valstybės biudžetÄ po 25,87 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų E. V. ir UAB „Eurovaris“ atsakovui antstoliui V. K. po 150 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, kad civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, t.y. civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus.

SÄ Å¾iningumo principo reikalavimų nesilaikymas gali reikÅ¡ti kreditoriaus kaltę dėl nuostolių atsiradimo ir atitinkamai - skolininko teisę reikalauti sumažinti iÅ¡ jo priteistinų nuostolių atlyginimÄ arba apskritai atmesti kreditoriaus reikalavimÄ atlyginti nuostolius. Kreditoriaus kaltė dėl nuostolių atsiradimo gali bÅ«ti konstatuota, kai kreditoriaus nesÄ Å¾iningas, neteisėtas elgesys lėmė nuostolių atsiradimÄ , taip pat kai kreditorius nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių nuostoliams sumažinti arba užkirsti galimybę jiems padidėti.

Tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Teismas sutiko su trečiojo asmens argumentu, kad taikytinas ir bendrasis principas „iÅ¡ neteisės teisė neatsiranda“ ir atitinkamai bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su neteisėtų veiksmų gynimu, negali bÅ«ti priteisiamos. Po ginčo sandorio sudarymo UAB „Eurovaris“ patyrė iÅ¡laidas, vadovaujant E. V. (1 t., b.l. 16-42), todėl bendrovė negalėjo nežinoti apie sandorio neteisėtumÄ .

AnalogiÅ¡kai nėra teisinio pagrindo priteisti ir patirtas iÅ¡laidas. Varžytynių vykdymo metu galiojusių Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 6 p. nuostatos reglamentavo, kad draudimo objektas yra apdraustojo civilinė atsakomybė už žalÄ , padarytÄ tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir Å¡alių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 1 metai nuo draudimo sutarties pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmų, atliekant antstolio funkcijas.

Byloje nėra įrodymų, kad antstolis buvo draustas ir nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų (draudimo objektas), todėl teismas sutiko su atsakovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, argumentu, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriskirtinos prie draudiminio įvykio. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys teisme gautas 2011-04-14, nepraėjus 3 metams po sprendimo priėmimo dienos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.5 str., CK 1.124 str., 1.125 str. 8 d., 1.126 str. - 1.132 str., 6.246 str. 1., 6.247 str., 6.248 str. 1 d. ir 4 d.).   III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas antstolis V. K. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo 2013-09-30 sprendimo dalį, paÅ¡alinant iÅ¡ teismo sprendimo iÅ¡vadas ir motyvus: „Varžytynių vykdymo metu galiojusių Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 6 p. nuostatos reglamentavo, kad draudimo objektas yra apdraustojo civilinė atsakomybė už žalÄ , padarytÄ tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir Å¡alių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 1 metai nuo draudimo sutarties pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmų, atliekant antstolio funkcijas.

Byloje nėra įrodymų, kad antstolis buvo draustas ir nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų (draudimo objektas), todėl teismas sutinka su atsakovo BTA Insurance Company SE argumentu, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriskirtinos prie draudiminio įvykio (CPK 178, 185 str.). Tuo pačiu, negaliojant civilinės atsakomybės draudimui, darytina iÅ¡vada, kad antstolis nepagrįstai argumentuoja, jog jis nėra tinkamas atsakovas. Teismo iÅ¡vada, kad teismas nesutinka su atsakovų argumentu, jog ieÅ¡kovai praleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti.

IeÅ¡kovų ieÅ¡kinys teisme gautas 2011-04-14 (1 t., b.l. 1), t.y. nepraėjus 3 metams nuo minėto sprendimo dienos, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas.“ Apeliantas praÅ¡o teismo sprendimo motyvuose nurodyti, jog antstolio civilinės atsakomybės draudimas galioja, antstolio neteisėtais veiksmais galimai padaryta žala yra draudimo objektas, nepaisant jo kilmės. IeÅ¡kovai antstolio V. K. atžvilgiu yra praleidę LR CK 1.125 str. 8 d. numatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Apeliantas pažymėjo, jog iÅ¡ esmės teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, tačiau yra nepagrįsta teismo sprendimo iÅ¡vada ir motyvai.

Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nuostatos nurodo, jog 1 metų laikotarpis yra draudimo sutarties Å¡alių susitarimas, o ne maksimalus terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti. Taisyklėse nurodoma, kad terminas negali bÅ«ti trumpesnis kaip 1 metai, tačiau nėra nustatyta termino virÅ¡utinė riba. Antstolio atsakomybė veiklos vykdymo metu yra apdrausta nenutrÅ«kstamai, kadangi, sutinkamai su įstatymo nuostatomis, antstolis veiklÄ gali vykdyti tik tada, kai yra apsidraudęs privalomuoju draudimu.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje, kurį pateikė teismui 2011-04-14, atsakovu nurodė tik draudimo bendrovę, reikalavimai antstoliui V. K. nebuvo nepareikÅ¡ti, tik pateikus 2013-04-08 patikslintÄ ieÅ¡kinį, antstolis V. K. buvo nurodytas atsakovu (LR CK 1.125 str. 8 d.). Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas atsakovo antstolio V.

K. apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad trečiųjų asmenų patirtÄ Å¾alÄ dėl neteisėtų antstolio veiksmų draudikas privalo atlyginti ir metų laikotarpyje po poliso galiojimo pasibaigimo. Per šį laikotarpį nukentėjęs asmuo ar pats antstolis turi pareikÅ¡ti draudikui pretenzijÄ dėl žalos. Jei per tÄ laikÄ pretenzija nepareiÅ¡kiama, antstolio draudiminė apsauga pagal ankstesnį polisÄ pasibaigia ir draudikui nebėra prievolės atlyginti galimai trečiųjų asmenų patirtÄ Å¾alÄ .

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Ji atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp veiksmų, ar neveikimo, ar atsiradusios žalos. Veika yra laikoma neteisėta, kai asmuo pažeidžia teisinę pareigÄ . Antstolio atsakomybei atsirasti turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys ir žala.

Pirmiausia, atsakomybė dėl neteisėtų veiksmų kyla antstoliui, o draudikas, kylant civilinei atsakomybei, kompensuoja nukentėjusiems patirtÄ Å¾alÄ . LR Draudimo įstatymo 7 str. atskirai ne gyvybės draudimo Å¡akai priskiria teisinių iÅ¡laidų draudimÄ , kuris nepatenka į bendrosios civilinės atsakomybės draudimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sutinka su atsakovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiu per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, argumentu, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriskirtinos prie antstolių profesinio draudimo įvykio.

Antstolio civilinė atsakomybė atsiranda iÅ¡ delikto, o draudiko prievolė atlyginti antstolio neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ trečiajam asmeniui kyla iÅ¡ antstolio ir draudiko sudarytos Antstolių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Atlyginti žalÄ privalo kaltas asmuo, tai yra antstolis, o draudikas tik kompensuoja trečiojo asmens patirtus nuostolius, sutinkamai su atitinkamos rÅ«Å¡ies draudimo taisyklėmis (LR Draudimo įstatymo 7 str.).    IeÅ¡kovai nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia skaičiuojama pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-01 sprendimÄ , kuriuo buvo pripažintas negaliojančiu antstolio V. K. 2003-05-12 turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas, kurį panaikinus ir pritaikyta restitucija, kai ieÅ¡kovai sužinojo apie galimÄ savo teisių pažeidimÄ (LR CK 1.127 str. 1 d.).

Kadangi ieškovų reikalavimai kildinami nuostolių atlyginimo pagrindu, tai ieškinio senaties terminas yra trys metai (LR CK 1.125 str. 8 d.), įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai ieškinyje, kuris teisme buvo gautas 2011-04-14, atsakovu nurodė tik draudimo bendrovę, o reikalavimai antstoliui V. K. nebuvo nepareikšti, tik 2013-04-09 teisme gautame 2014-04-08 patikslintame ieškinyje antstolis V. K. buvo nurodytas atsakovu, todėl ieškovai, reikšdami reikalavimus antstoliui, kaip atsakovui, praleido ieškinio senatį, kuri pasibaigė praėjus trims metams po Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-01 sprendimo priėmimo (LR CK 1.125 str. 8 d.).

Tai, kad ieÅ¡kovai praleido trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ atsakovo antstolio V. K. atžvilgiu, savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti atsakovo antstolio V. K. praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes ieÅ¡kinio senaties taikymas nagrinėjamu atveju akivaizdžiai pažeistų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus ir reikÅ¡tų atsisakymÄ vykdyti teisingumÄ , įvertinus tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kinio senaties draudimo bendrovės atžvilgiu nepraleido (LR CK 1.5 str.).Teisėjų kolegija Å¡alina iÅ¡ pirmosios instancijos teismo argumentus:

„Varžytynių vykdymo metu galiojusių Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 6 p. nuostatos reglamentavo, kad draudimo objektas yra apdraustojo civilinė atsakomybė už žalÄ , padarytÄ tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir Å¡alių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 1 metai nuo draudimo sutarties pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmų, atliekant antstolio funkcijas.

Byloje nėra įrodymų, kad antstolis buvo draustas ir nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų (draudimo objektas), todėl teismas sutinka su atsakovo BTA Insurance Company SE argumentu, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriskirtinos prie draudiminio įvykio. Tuo pačiu, negaliojant civilinės atsakomybės draudimui, darytina iÅ¡vada, kad antstolis nepagrįstai argumentuoja, jog jis nėra tinkamas atsakovas. Teismo iÅ¡vada, kad teismas nesutinka su atsakovų argumentu, jog ieÅ¡kovai praleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti.

IeÅ¡kovų ieÅ¡kinys teisme gautas 2011-04-14 (1 t., b.l. 1), t.y. nepraėjus 3 metams nuo minėto sprendimo dienos, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas“, kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus. Tai, kad yra Å¡alinama dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų, savaime nesudaro teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti dalį skundžiamo sprendimo, nes įstatymas draudžia dėl formalių priežasčių naikinti arba pakeisti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo, nes skundžiamame sprendime yra iÅ¡ esmės objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, iÅ¡ esmės tinkamai įvertintos ir iÅ¡nagrinėtos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos Å¡ios kategorijos bylose. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, nes jie yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi bylos nagrinėjimo dalykui. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ naikinti ar pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris iÅ¡ esmės yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos iÅ¡ esmės pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas iÅ¡ esmės nepakeistas, nes byla iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėta teisingai.

Apeliantui nepriteisiamos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nes skundžiamas sprendimas paliekamas iÅ¡ esmės nepakeistas (LR CPK 7 str., 12 str., 13 str., 80 str., 93 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a: Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                                                        Neringa Å vedienė Teisėjai                                                                                                                                          Ona Gasiulytė    Vytautas Zelianka             Â