e6fedc0077bb11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-406/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-752-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2011 m. spalio 12 d. su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2011 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 8.38-1308 (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. (11.1)I-5634 ir įpareigoti atsakovus paskirti pareiškėjui tėvystės pašalpą.

Pareiškėjas 2012 m. vasario 8 d. (pagal gavimo teisme datą) pareiškimu atsisakė nuo pareikšto skundo.

Pareiškėjas pareiškimu, kuriuo atsisakė nuo pateikto skundo, taip pat prašė priteisti jo patirtas išlaidas bylos nagrinėjimo metu, t. y. 100,79 Lt už žyminį mokestį, už pašto išlaidas – 23,80 Lt ir išlaidas advokato teisinei pagalbai – 1089 Lt, t.y. iš viso 1213,59 Lt.

Pareiškime paaiškino, kad bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas VSDFV Kauno skyrius pilnai patenkino jo reikalavimus ir paskyrė jam tėvystės pašalpą.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius 2011 m. gruodžio 7 d. atsiliepime Nr. (2.39) 10.V-14867 nurodė, kad 2011 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 8.38-2207, kuriuo pakeitė VSDFV Kauno skyriaus 2011 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 8.38-1308 ir nusprendė pareiškėjui skirti 1266,30 Lt (išmokėjimo suma 1000,37 Lt) tėvystės pašalpą už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 8 d. iki 2011 m. rugpjūčio 6 d. bei prašė teismo nagrinėjamą bylą nutraukti.

Atsakovas VSDFV atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas, pildydamas prašymą dėl tėvystės pašalpos skyrimo, nepažymėjo fakto, jog mokėsi kokios nors aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje. Teikdamas skundą, nenurodė, kad Lietuvos žemės ūkio universitete, magistratūros studijose mokėsi pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą ir pateikė tik magistro diplomą be priedėlio. Faktą, kad mokėsi dieniniame skyriuje pareiškėjas nurodė tik Kauno apygardos administraciniam teismui, teikdamas 2011 m. lapkričio 2 d. patikslintą skundą. VSDFV Kauno skyrius, gavęs informaciją apie M. B. dieninę studijų formą, paskyrė pareiškėjui tėvystės pašalpą laikotarpiui nuo 2011 m. liepos 8 d. iki 2011 m. rugpjūčio 6 d.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 6 d. nutartimi: 1) priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo pareikšto skundo ir administracinę bylą Nr. I-82-402/2012 nutraukė; 2) prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo netenkino.

Teismas nurodė, jog pareiškėjo atsisakymas nuo pareikšto skundo pateiktas iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nepažeidžia pareiškėjo ir kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų interesų, pareiškėjui skundo atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės žinomos, todėl atsisakymas nuo skundo priimtinas, o administracinė byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 3 punktas).

Teismas taip pat apžvelgė ABTĮ 44 straipsnį bei pažymėjo, jog šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui (ABTĮ 44 straipsnio 3 dalis). Taip pat rėmėsi ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei nurodė, jog ginčo situacija į minėtą įstatymo nuostatą nepatenka, nes byla nutraukta ne dėl to, kad ji nenagrinėtina teisme ar, kad pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne per teismą tvarkos, t. y. bylos nutraukimo pagrindas nėra ABTĮ 101 straipsnio 1 ar 7 punktų nuostatos, todėl žyminis mokestis negali būti grąžinamas.

Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2008 m. liepos 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS556-400/2008 išaiškino, jog ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje išdėstytos nuostatos prasmė yra atlyginti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui, kai atsakovas nepagrįstai delsia imtis veiksmų, patenkinančių pareiškėjo reikalavimus, ir jų imasi tik tuomet, kai pareiškėjas kreipiasi į teismą. Nurodė, kad minėta teisės norma, atsižvelgiant į teisės gauti iš kitos šalies procesinių išlaidų atlyginimą prigimtį bei esmę, suteikia pareiškėjui teisę gauti iš atsakovo ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatytų išlaidų atlyginimą ir tada, kai nustatoma, jog pareiškėjo skundo padavimą nulėmė atsakovo veiksmai (neveikimas). Pažymėjo, jog ši nuostata reikalauja, kad atsakovas pareiškėjo reikalavimus patenkintų geruoju, pripažindamas savo veiksmų (neveikimo) ar akto neteisėtumą bei pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Tokiu atveju sprendžiant pareiškėjų patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimus būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjų kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjų patirtų išlaidų) nėra atsakingas atsakovas. Be to, LVAT 2008 m. gruodžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS23-621/2008 taip pat pažymėjo, jog iš ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies turinio galima daryti išvadą, kad vadovaujantis šia įstatymo norma, pareiškėjui gali būti priteistos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos tik tuo atveju, kai byloje yra nustatoma, jog atsakovas neatliko kokių nors jo kompetencijai priskirtų veiksmų ar atliko juos ne taip, kaip turėjo atlikti vykdydamas įstatymus, tuo pažeidė pareiškėjo teises bei teisėtus interesus ir dėl to jis turėjo kreiptis teisminės gynybos, o skundo padavimas teismui nulėmė atsakovo elgesį taip, kad jis patenkino geruoju pareiškėjo reikalavimus.

Teismas nurodė, jog iš byloje esančių duomenų, atsakovų atsiliepimų į skundą ir proceso šalių paaiškinimų posėdžio metu, suprastina, kad 2011 m. liepos 13 d. M. B. VSDFV Kauno skyriui pateikė prašymą tėvystės pašalpai gauti. Su prašymu pareiškėjas kartu pateikė gimimo liudijimą AA Nr. 762542. Pildydamas minėtą prašymą pareiškėjas neatsakė į klausimą apie mokymąsi dieniniame skyriuje bei nepridėjo dokumentų, patvirtinančių mokymosi dieniniame skyriuje fakto. Vadovaujantis pareiškėjo pateiktais dokumentais, atsakovas VSDFV Kauno skyrius vertino informaciją ir 2011 m. liepos 18 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 8.38-1308. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu, nepateikė reikalingų privalomų dokumentų, o kai atsakovas, VSDFV Kauno skyrius gavo visus jo dokumentus, M. B. prašymą patenkino. Be to, iš 2011 m. gruodžio 5 d. VSDFV Kauno skyriaus rašto Nr. (11.4)I-7395 matyti, kad atsakovas buvo atkreipęs pareiškėjo dėmesį, kad jis pateiktų dokumentą, patvirtinantį, jog baigė Lietuvos žemės ūkio universitetą ir studijavo pagal dieninę arba nuotolinę studijų formą. Tokiu atveju pareiškėjas būtų atitikęs Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 181 straipsnio ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 42-1.5 punktų reikalavimus bei turėtų teisę į tėvystės pašalpą. Teismas išdėstė, jog atsakovo atstovė paaiškino, kad pareiškėjas kreipėsi ne tik į VSDFV Kauno skyrių, bet ir į VSDFV, tačiau diplomo priedėlio nepateikė, o jį pateikė tik kreipęsis į teismą. Taigi, tik tada atsakovas pamatė, kad pareiškėjas turi teisę į tėvystės pašalpą, kuri jam ir buvo išmokėta.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, jog tiesioginė bylos iškėlimo Kauno apygardos administraciniame teisme priežastis yra paties pareiškėjo veiksmai ir neveikimas, įtakoję ginčijamo sprendimo priėmimą, todėl teismo išlaidos jam neatlygintinos.

IV. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 78 – 81), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį toje dalyje, kuria netenkintas jo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas bei priteisti jam iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atskirajame skunde nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi toje dalyje, kurioje buvo atsisakyta priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismo teiginys, kad atsakovas buvo informavęs pareiškėją dėl reikiamų dokumentų visumos pateikimo neturi pagrindo ir neatitinka tikrovės, nes byloje nėra jokių duomenų apie šios atsakovo pareigos įvykdymą. Atvirkščiai, iš bylos medžiagos akivaizdu, kad pareiškėjas nežinojo, apie reikalingumą pateikti diplomo priedėlį. Pažymi, jog šį jo teiginį įrodo ir ta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu būtent atsakovo darbuotoja skambino pareiškėjui ir paprašė pateikti diplomo priedelį. Tik sužinojęs apie reikalingumą pateikti tokį dokumentą, jis nedelsdamas tą padarė. Todėl, darytina išvada, kad pareiškėjo neveikimas – diplomo priedėlio nepateikimas – yra sąlygotas būtent jo nežinojimo ir atsakovo neveikimo. Taigi, pareiškėjo neveikimo tiesiogine ir vienintele priežastimi laikytinas atsakovų pareigos suteikti informaciją pažeidimas. Akcentuoja, jog ne pats besikreipiantis asmuo, o būtent valstybės institucija privalo nurodyti visą reikalingą informaciją, dėl socialinės pašalpos gavimo (inter alia kokius dokumentus reikia pateikti).

Pažymi, jog tokia atsakovų pareiga įtvirtinta tiek įstatymuose, tiek lokaliniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose jų veiklą. Šiuo aspektu remiasi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir LMSDĮ) 181 ir 19 straipsniais, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo antruoju skirsniu VSDFV Kauno skyriaus nuostatų 14.13 bei 15.1, 15.2, 15.3 punktais. Mano, jog VSDFV Kauno skyrius, atsisakydamas tenkinti jo prašymą, privalėjo nurodyti tokio atsisakymo priežastis. Inter alia šis skyrius turėjo nurodyti, kokių būtent dokumentų trūkumas nulėmė tokį atsisakymą, tam, kad pareiškėjas turėtų galimybę įgyvendinti LMSDĮ jam suteikiamą teisę gauti tėvystės pašalpą. Tačiau būtent atsakovo neveikimas (nenurodant reikiamų dokumentų) užkirto atsakovui galimybes įgyvendinti įstatymu jam suteiktą teisę. Be to, analogiškai pasielgė ir VSDFV, kuriai buvo skųstas Kauno skyriaus sprendimas. Todėl išsėmus visas teisines priemones, pareiškėjas buvo priverstas savo teises ir teisėtus interesus ginti teisme. Taigi, bylos kilimo priežastimi, atvirkščiai, nei buvo nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, laikytini neteisėti atsakovų veiksmai (neveikimas), kuriais buvo pažeisti įstatymų ir lokalinių teisės aktų reikalavimai, o teismas privalėjo jo atžvilgiu taikyti ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 2 dalis detalizuoja, jog kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas, o 3 šio straipsnio dalis savo ruožtu numato, jog šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas inicijavo teisminį ginčą dėl atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) atsisakymo paskirti jam tėvystės pašalpą, prašydamas įpareigoti šią pašalpą jam skirti. Byloje taip pat nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog pareiškėjui, kreipusis į teismą, atsakovas VSDFV Kauno skyrius 2011 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 8.38-2207, kuriuo pakeitė savo ankstesnį 2011 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 8.38-1308 ir nusprendė pareiškėjui skirti 1266,30 Lt (išmokėjimo suma 1000,37 Lt) tėvystės pašalpą už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 8 d. iki 2011 m. rugpjūčio 6 d., taigi įvykdė pareiškėjo reikalavimą geruoju, o pareiškėjas nuo savo paduoto skundo atsisakė. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nesivadovavo ABTĮ 44 straipsnio 3 dalimi ir pareiškėjui jo patirtų išlaidų neatlygino, motyvuodamas tuo, jog byla kilo būtent jo veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir sprendžia, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju turėjo teisę gauti atlyginimą už patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jam ši teisė teismo buvo paneigta nepagrįstai. Pirmiausia, pastebėtina, jog ABTĮ 44 straipsnio 3 dalis tiesiogiai nesieja pareiškėjo teisės reikalauti atlyginti turėtas teismo išlaidas, atsakovui jo reikalavimą patenkinus geruoju, su tuo faktoriumi, dėl kurios proceso šalies veiksmų kilo ginčas ar su kitais papildomais kriterijais bei procesiniu šalių elgesiu. Antra, net ir vadovaujantis bei sutinkant su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šios teisės normos prigimtis bei esmė suponuoja tai, kad pareiškėjas teisę į išlaidų atlyginimą turi tik tada, kai jog pareiškėjo skundo padavimą nulėmė atsakovo veiksmai (neveikimas), nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog bylos iškėlimo teisme priežastis yra paties pareiškėjo veiksmai ar neveikimas, daryti.

Pastaruoju bylos aspektu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, jog teisminės gynybos pareiškėjui prisireikė dėl jo paties nesugebėjimo įrodyti reikšmingos, idant būtų pasinaudota Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 181 straipsnio 2 dalyje numatyta teise gauti tėvystės pašalpą, netaikant bendrojo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo turėjimo reikalavimo, be kita ko, asmenims, aukštosiose mokyklose studijavusiems pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, aplinkybės, t. y. dokumentų, įrodančių, jog jis studijavo pagal dieninę arba nuotolinę studijų formą nepateikimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog pildydamas prašymą VSDFV Kauno skyriui dėl tėvystės pašalpos skyrimo ar vėliau pareiškėjas iš tiesų nepateikė jokių duomenų apie mokymąsi dieniniame aukštosios mokyklos skyriuje (b. l. 34), tačiau iš bylos duomenų matyti, jog skųsdamas VSDFV Kauno skyriaus 2011 m. liepos 18 d. sprendimą, kuriuo neskirta jo prašyta tėvystės pašalpa, VSDFV (b. l. 43) pareiškėjas atkreipė centrinio viešojo administravimo subjekto dėmesį, jog jis atitinka Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 181 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus tėvystės pašalpai gauti bei pateikė bakalauro bei magistro diplomo kopijas. Teisėjų kolegijos nuomone, VSDFV kilus abejonių dėl konkrečios pareiškėjo studijų mokymo formos, ji galėjo prašyti pareiškėjo duomenis patikslinti, pvz. pateikti diplomų priedėlius, kuriose ši mokymo forma būtų aiškiai nurodyta, tačiau to, be kita ko, pažeisdama gero administravimo (atsakingo valdymo) principą (žr. pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A602-2112/2012) nepadarė. Tuo tarpu tai, jog, kaip pažymi pirmosios instancijos teismas, iš 2011 m. gruodžio 5 d. VSDFV Kauno skyriaus rašto Nr. (11.4)I-7395 matyti, kad atsakovas buvo nurodęs pareiškėjui, kad jis pateiktų dokumentą, patvirtinantį, jog baigė Lietuvos žemės ūkio universitetą ir studijavo pagal dieninę arba nuotolinę studijų formą, neturi reikšmės, nes tuo momentu pareiškėjas teisminės gynybos jau buvo kreipęsis (skundą jis teismui padavė 2011 m. spalio 12 d.), taigi atsakovas tokį veiksmą atliko procesui jau prasidėjus.

Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis, negalima daryti vienareikšmės išvados, jog bylos reikalavimas kilo, o vėliau buvo patenkintas geruoju, išimtinai dėl pareiškėjo aplaidžių veiksmų ar neveikimo, todėl jis teisę į patirtų išlaidų atlyginimo prarado, nes toks situacijos aiškinimas prieštarautų bendriesiems protingumo ir sąžiningumo principams. Todėl spręstina, jog pareiškėjui patirtos išlaidos jam yra priteistinos, nes teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies taisyklės, nustatančios pareiškėjo teisę reikalauti atlyginti turėtas teismo išlaidas, atsakovui jo reikalavimą patenkinus geruoju, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Iš pareiškėjo pareiškimo matyti, jog jis teismo prašo priteisti šias išlaidas: 100,79 Lt už sumokėtą žyminį mokestį, už pašto išlaidas – 23,80 Lt ir išlaidas advokato teisinei pagalbai – 1089 Lt, t. y. iš viso 1213,59 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį ir pašto paslaugas pareiškėjas pagrindė (b. l. 24 – 25; 52 – 54), jos jam priteistinos visa apimtimi, t. y. 100,79 Lt už sumokėtą žyminį mokestį ir 23,80 Lt už pašto išlaidas (iš viso – 124, 59 Lt).

Tačiau, teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo reikalavimą atlyginti išlaidas advokato teisinei pagalbai, t. y. atstovavimo išlaidas, sprendžia, jog jos jam priteistinos tik iš dalies. Iš pareiškėjo pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų (b. l. 56 – 58) matyti, jog jis jį atstovavusiai advokatei 363 Lt (įskaitant PVM) sumokėjo už teisinę konsultaciją, 363 Lt – už skundo pirmosios instancijos teismui rengimą bei 363 Lt už duomenų iš pašto apie įteikimą išreikalavimą bei skundo trūkumų šalinimą.

Pažymėtina, jog, pirma, pareiškėjo advokatei sumokėta 363 Lt suma už skundo pirmosios instancijos teismui rengimą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punkte nurodyto dydžio, todėl yra priteistina. Antra, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iš esmės laikomasi nuostatos, kad susipažinimas su dokumentais, teisinė konsultacija, procesinio dokumento parengimas vertintini kaip vienos rūšies teisinė paslauga, kurią advokatas (advokato padėjėjas) suteikia klientui rengdamas vieną iš Rekomendacijų 8.1 – 8.17 papunkčiuose numatytų procesinių dokumentų (žr. pvz., administracinę bylą Nr. AS146-353/2012). Todėl šiuo atveju advokatės suteikta pareiškėjui teisinės konsultacijos paslauga įeina į Rekomendacijų 8.2 papunktyje numatytos skundo parengimo paslaugos apimtį ir atlygintina kaip viena paslauga. Trečia, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui atlyginimą už jo advokatės atliktą trūkumų šalinimą, nes iš PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad skundą teismui rengė ne pareiškėjas, o ji pati, todėl su šio procesinio dokumento trūkumų šalinimu susijusios išlaidos negali būti priteistos. Ketvirta, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas turi teisę į PVM sąskaitoje-faktūroje (b. l. 58) nurodytą duomenų iš pašto apie įteikimą išreikalavimą, nes iš bylos medžiagos akivaizdu, jog tokie duomenys buvo išreikalauti, tačiau šiam veiksmui įvertinti turi būti taikomas Rekomendacijų 8.17 papunktyje (už kiekvieną užklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus) koeficientas – 0.012, todėl pareiškėjo prašoma už šį veiksmą priteisti 150 Lt suma yra akivaizdžiai per didelė. Teismo vertinimu, jam už šį veiksmą priteistina (800 Lt (minimali mėnesinė alga) * 0.012 = 9.6 Lt).

Apibendrinant, nurodytina, jog iš viso pareiškėjui priteistina 497,19 Lt (124, 59 Lt (100,79 + 23,80) + 372,6 Lt (363 + 9,6 Lt) = 497,19 Lt) turėtų išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, t.y. iš viešojo administravimo subjekto, kuris priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, kuris buvo pakeistas tik po pareiškėjo kreipimosi tesiminės gynybos.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė procesinės teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė neteisingą procesinį sprendimą, todėl jis yra naikintinas, apeliacinės instancijos teismui išsprendžiant klausimą iš esmės (ABTĮ 151 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei iš dalies priteisiant pareiškėjui jo prašytą teismo išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsniu ir 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 6 d. nutarties skundžiamą dalį, kuria atmestas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, panaikinti iš dalies ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti pareiškėjui M. B. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 497,19 Lt (keturi šimtai devyniasdešimt septyni litai ir devyniolika centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė