2020-12-16 Nr. AB-24004-3-61-3-00032-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2547-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00032-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos auditorių rūmų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Abadona“ skundą atsakovui Lietuvos auditorių rūmams dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Abadona“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos auditorių rūmų (toliau – LAR) prezidiumo 2018 m. gruodžio 5 d. įsigaliojusį nutarimą Nr. 1.4-48.12.2.1, nurodytą 2018 m. gruodžio 5 d. LAR rašte Nr. 1.9-S1467 ir LAR prezidiumo 2018 m. gruodžio 4 d. posėdžio Nr. 12 protokolo Nr. 1.4-48 12.2.1 punkte, ir įpareigoti atsakovą nedelsiant išspręsti pareiškėjo prašymą išbraukti jį iš audito įmonių sąrašo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam iš atsakovo visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovė Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2009 m. gruodžio 8 d., jos vadovu ir vieninteliu akcininku yra auditoriaus pažymėjimą turintis A. K. (A. K.). Bendrovė buvo įtraukta į audito įmonių sąrašą. LAR prezidiumo 2015 m. liepos 30 d. protokoliniu nutarimu A. K. buvo panaikintas auditoriaus vardas ir jo auditoriaus pažymėjimo galiojimas, o 2015 m. spalio 28 d. išvestiniu protokoliniu nutarimu Bendrovė išbraukta iš audito įmonių sąrašo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2017 m. kovo 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-328-556/2017 panaikino LAR prezidiumo 2015 m. liepos 30 d. sprendimą dėl A. K. auditoriaus vardo ir auditoriaus pažymėjimo panaikinimo. LAR prezidiumo 2017 m. balandžio 24 d. protokoliniu nutarimu panaikino minėtus 2015 m. liepos 30 d. ir 2015 m. spalio 28 d. nutarimus, o pareiškėją įrašė į audito įmonių sąrašą. Dėl atsakovo priimtų sprendimų pareiškėjas negalėjo vykdyti audito veiklos, neteko daugumos klientų, todėl 2018 m. kovo 30 d. ir pakartotinai 2018 m. lapkričio 8 d. pateikė atsakovui prašymus išbraukti jį iš audito įmonių sąrašo (toliau – ir Prašymas). Atsakovas 2018 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 1.9-S1467 informavo pareiškėją, jog LAR prezidiumo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu buvo nutarta atidėti Prašymo svarstymą iki pareiškėjo atlikto audito kokybės peržiūros rezultatų gavimo bei priimti du išvestiniai sprendimai, susiję su Bendrovės vadovo audito kokybės peržiūros procedūromis.

3. Bendrovė teigė, kad Prašymas laikytinas asmens kreipimusi į viešojo administravimo subjektą, prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, o sprendimas atidėti Prašymo svarstymą – administraciniu aktu. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnyje ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose 2007 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), nenustatyta viešojo administravimo subjekto teisė atidėti prašymo svarstymą. Tokia teisė nenustatyta ir kituose teisės aktuose. Kadangi atsakovas skundžiamame sprendime nenurodė jokių motyvų ar aplinkybių, patvirtinančių, jog Prašymas nenagrinėtinas ar nepriskiriamas atsakovo kompetencijai, toks sprendimas pažeidžia VAĮ 14 straipsnyje nustatytą reguliavimą, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, yra nepagrįstas teisės aktų normomis. Atsakovas nutarimais Nr. 1.4-48.12.2.2 ir 1.4-48.12.2.3 priėmė neobjektyvius sprendimus dėl Bendrovės direktoriaus, tai rodo, jog atsakovas piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais tam, kad „suvestų sąskaitas“ su Bendrovės vadovu, kuris po neteisėtų atsakovo nutarimų panaikinimo pareiškė pretenzijas atsakovui dėl sutrikdytos Bendrovės veiklos.

4. Atsakovas Lietuvos auditorių rūmai atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo vienintelis akcininkas, vadovas ir auditorius per visą veiklos laikotarpį buvo auditorius A. K., todėl visi auditai, kurie buvo atliekami Bendrovės vardu, buvo faktiškai atlikti auditoriaus A. K.. Atsiliepimo pateikimo metu pareiškėjo ir A. K. atlikto audito kokybės peržiūra nebuvo baigta dėl paties A. K. veiksmų, kadangi jis nesudarė sąlygų auditoriams kontrolieriams atlikti savo pareigų ir patikrinti su atlikto audito kokybės peržiūra susijusių dokumentų. LAR prezidiumo 2018 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 1.4-7.2.6.8 patvirtinto Audito įmonės įrašymo į audito įmonių sąrašą, pažymėjimo išdavimo, galiojimo sustabdymo, atnaujinimo ir galiojimo panaikinimo, informacijos, reikalingos audito įmonių sąrašui parengti, pakeisti ir skelbti, pateikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3 punkte patvirtinta procedūra, pagal kurią audito įmonės prašymo dėl jos išbraukimo iš audito įmonių sąrašo svarstymas atidedamas, jei ji yra įtraukta į audito kokybės peržiūros planą, iki audito įmonės atlikto audito kokybės peržiūros rezultato gavimo. LAR prezidiumas 2017 m. rugpjūčio 14 d. protokoliniu nutarimu priėmė sprendimą įtraukti pareiškėją į 2017 metų finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrų planą. Pareiškėjo ir A. K. atliktų auditų peržiūra nėra baigta.

6. Atsakovas nurodė, kad Finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra yra audito įmonės ir auditorių atliktų auditų kokybės patikrinimas pagal Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymą (toliau – ir FAAĮ) atliekamas griežtai nustatytu dažnumu. Nenumatyta galimybė jį atidėti, nutraukti ar išvengti jo, išbraukiant audito įmonę iš audito įmonių sąrašo. Pareiškėjas ir A. K. paskutinį kartą buvo tikrinti 2012 m. Pagal FAAĮ 42 straipsnio 1 dalį, toks patikrinimas turi būti atliekas ne rečiau kaip kas 6 metus. Finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra yra būtina, siekiant patikrinti ne tik audito Bendrovės, bet ir auditoriaus A. K. atliktų auditų kokybę. A. K. nepateikė prašymo dėl išbraukimo iš auditorių sąrašo, todėl tikėtina, kad savo, kaip auditoriaus veiklą toliau tęs kitoje savo įsteigtoje audito įmonėje – UAB „Avantus“. Nesudarius galimybės LAR atlikti A. K., kaip UAB „Abadona“ auditoriaus, atliktų auditų kokybės peržiūros, A. K. veikla nebus patikrinta ilgesnį laiką, nei tai leidžia FAAĮ 42 straipsnio 1 dalis.

7. Pareiškėjo Prašymas jau buvo išspręstas LAR prezidiumo 2018 m. balandžio 11 d. posėdyje, įforminus 2018 m. balandžio 23 d. LAR prezidiumo protokolu Nr. 4, kurio metu buvo nuspręsta atidėti Prašymo svarstymą iki audito įmonės atlikto audito kokybės peržiūros rezultato gavimo. Apie šį sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2018 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 1.9-S-0442, tačiau šio sprendimo neskundė. Ginčijamu sprendimu nebuvo priimtas joks kitas aktas, kuris sukeltų kitas, nei 2018 m. balandžio 11 d. LAR prezidiumo posėdyje, pasekmes pareiškėjui, todėl jis praleido terminą šiam sprendimui apskųsti.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino LAR prezidiumo nutarimą Nr. 1.4-48.12.2.1, nurodytą LAR 2018 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. 1.9-S1467, ir LAR 2018 m. gruodžio 4 d. prezidiumo posėdžio Nr. 12 protokolo Nr. 1.4-48 12.2.1 punkte, ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo 2018 m. lapkričio 8 d. prašymą „Dėl UAB „Abadona“ audito įmonės pažymėjimo galiojimo panaikinimo ir išbraukimo iš audito įmonių sąrašo“ nagrinėti iš naujo ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Likusią skundo dalį teismas atmetė. Taip pat teismas Bendrovei priteisė iš atsakovo 202,47 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas nustatė, kad Bendrovė su 2018 m. kovo 30 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, nurodydama, kad nepratęsė civilinės atsakomybės draudimo poliso galiojimo, ir prašė ją išbraukti iš audito įmonių sąrašo (b. l. 39). LAR prezidiumo 2018 m. balandžio 23 d. posėdžio Nr. 4 protokolo Nr. 1.4-14 4.18.1 punktu nutarta, vadovaujantis FAAĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, sustabdyti pareiškėjo audito įmonės pažymėjimo galiojimą; 4.18.2 punktu nutarta atidėti pareiškėjo prašymo išbraukti jį iš audito įmonių sąrašo nagrinėjimą iki pareiškėjo atlikto audito kokybės peržiūros rezultatų gavimo (b. l. 94–95).

10. Bendrovė su 2018 m. lapkričio 8 d. prašymu, nurodydama, kad nebetęsia audito veiklos, nėra apsidraudusi savo profesinės civilinės atsakomybės, prašė atsakovo panaikinti audito įmonės pažymėjimo galiojimą ir išbraukti pareiškėją iš audito įmonių sąrašo (b. l. 37–38). LAR prezidiumo 2018 m. gruodžio 4 d. posėdžio Nr. 12 protokolo Nr. 1.4-48 12.2.1 punktu nutarta pritarti LAR Kokybės kontrolės komiteto (toliau – Komitetas) rekomendacijai atidėti pareiškėjo prašymo išbraukti jį iš audito įmonių sąrašo svarstymą iki pareiškėjo atlikto audito kokybės peržiūros rezultatų gavimo (b. l. 41–43).

11. Teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, nustatė, jog jis neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jame nėra nurodytas joks teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atidėtas pareiškėjo prašymo išbraukti jį iš audito įmonių sąrašo svarstymas iki pareiškėjo atlikto audito kokybės peržiūros rezultatų gavimo.

III. 12. Atsakovas Lietuvos auditorių rūmai apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas pareiškėjo skundas, ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas taip pat prašo priteisti jam iš pareiškėjo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Administracinio akto pagrindimas nebūtinai privalo būti nurodytas pačiame akte, tačiau gali atsispindėti kituose su administracinio akto priėmimu susijusiuose dokumentuose. Teismui buvo pateiktas LAR prezidiumo 2018 m. balandžio 23 d. posėdžio protokolas Nr. 4, apie kurį pareiškėjas buvo informuotas 2018 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 1.9-S042. Iš 2018 m. balandžio 23 d. priimto LAR nutarimo turinio ir 2018 m. balandžio 26 d. rašto pareiškėjui buvo visiškai aišku, kad skundžiamas nutarimas yra priimtas LAR nutarimo Nr. 16.12.3 pagrindu. Nors skundžiamame nutarime nėra tiesiogiai nurodytas LAR nutarimas Nr. 16.12.3, tačiau iš ankstesnių LAR prezidiumo posėdžių matyti, kad šis klausimas jau buvo sprendžiamas pakankamai ilgą laiką ir teisinis pagrindimas tokiam sprendimui buvo išdėstytas. Dokumentų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo informuotas ir jam buvo žinoma apie teisinį skundžiamo nutarimo priėmimo pagrindą. Be to, nei viename savo procesiniame dokumente pareiškėjas nenurodė, kad jam nėra žinoma, kokiu pagrindu buvo sustabdytas jo prašymo nagrinėjimas. Atvirkščiai – nurodoma, kad LAR nutarimas Nr. 16.12.3 jam žinomas, tačiau jis prieštarauja teisės aktams.

13.2. LAR nutarime Nr. 16.12.3 nustatė pagrindus atidėti sprendimo dėl audito įmonės išbraukimo priėmimą, jeigu įmonei nebuvo atlikta audito įmonės audito kokybės peržiūra ir audito įmonė einamaisiais finansiniais metais ar praėjusiais finansiniais metais vykdė audito veiklą. Nagrinėjamu atveju Bendrovės ir A. K., kaip vienintelio auditoriaus, atžvilgiu šis procesas nėra pasibaigęs, todėl remiantis LAR nutarimo Nr. 16.12.3 3 punktu Prašymo dėl pareiškėjo išbraukimo iš audito įmonių sąrašo svarstymas pagrįstai yra atidėtas. Pareiškėjas, teikdamas Prašymą, siekia nutraukti visus vykdomus patikrinimus ir išvengti atsakomybės. Prašymo patenkinimas neužbaigus finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros reikštų, kad nuo atliekamo ir nepasibaigusio tikrinimo yra atleidžiamas ne tik pareiškėjas, bet ir jo vadovas, akcininkas ir vienintelis auditorius A. K.. Išbraukus pareiškėją iš audito įmonių sąrašo, tikrinimas A. K. atžvilgiu būtų nutrauktas, nes teisės aktai nenumato galimybės tęsti audito kokybės peržiūros tik auditoriaus atžvilgiu. LAR yra gautas tik Bendrovės prašymas dėl audito įmonės išbraukimo iš audito įmonių sąrašo, tačiau pats A. K. nepateikė prašymo išbraukti jį iš auditorių sąrašo, kas reiškia, kad jis ir toliau ketina vykdyti auditoriaus veiklą.

14. Pareiškėjas Bendrovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje.

15. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai ir teismų praktika nepaneigia teismo išvados, kad skundžiamas sprendimas (išdėstytas LAR 2018 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. 1.9-S1467 ir LAR prezidiumo 2018 m. gruodžio 4 d. posėdžio Nr. 12 protokolo Nr. 1.4-48 12.2.1 punkte) neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jame nėra nurodytas joks teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atidėtas Prašymo svarstymas. Prie skundžiamo sprendimo nepridėtos Kokybės kontrolės komiteto rekomendacijos, iš kurių pareiškėjas galbūt būtų galėjęs spręsti dėl sprendimo atitikties VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, todėl nepagrįsti ir apelianto argumentai, susiję su tuo, kad individualaus administracinio akto pagrindimas galėjo būti pateiktas ir kituose susijusiuose dokumentuose.

15.2. Apeliantas, pateikiamais LAR prezidiumo 2018 m. balandžio 23 d. posėdžio protokolo Nr. 4 duomenimis, nepagrįstai įrodinėja, kad pareiškėjui susipažinus su skundžiamu atsakovo sprendimu, buvo žinoma, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas LAR nutarimo Nr. 16.12.3 pagrindu, kadangi LAR Prezidiumo posėdžio protokolas Nr. 4 buvo priimtas dėl pareiškėjo 2018 m. kovo 30 d. prašymo, o nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ne 2018 m. balandžio 23 d., o 2018 m. gruodžio 5 d. priimtų sprendimų teisėtumo klausimas. LAR prezidiumo 2018 m. balandžio 23 d. posėdžio protokole taip pat nėra nurodytas joks teisės aktas ar teisės norma, kuriais vadovaujantis atsirastų pagrindas atidėti Prašymo svarstymą. Bendrovė, tik gavusi atsakovo atsiliepimą į skundą, pastebėjo, jog savo teisę atidėti Prašymo svarstymą atsakovas grindžia LAR prezidiumo 2009 m rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 16.12.3 patvirtintos Atmintinės audito įmonėms, teikiančioms prašymą išbraukti įmonę iš audito įmonių sąrašo (toliau – ir Atmintinė), nuostatomis.

15.3. Tvarkos aprašo 19–22 punktuose nenustatyta atsakovo teisė sustabdyti ar atidėti prašymo panaikinti audito įmonės pažymėjimo galiojimą ir išbraukti iš audito įmonių sąrašo, svarstymą. Atmintinė nėra suderinta su Audito, apskaitos, turto ir nemokumo valdymo tarnyba ir neturi jokios teisinės galios. Atmintinė negalėtų būti taikoma ir dėl to, jog Tvarkos aprašas buvo patvirtintas vėlesniu teisės aktu, kuris, be to, turi aukštesnę teisinę galią. Skundžiamas sprendimas neatitinka Tvarkos aprašo reikalavimų.

15.4. 2018 m. gegužės 24 d. atliktos pareiškėjo audito kokybės peržiūros ataskaita įrodo, kad pareiškėjo audito kokybės peržiūra buvo baigta. Užbaigus kokybės peržiūros procedūrą neliko pagrindų atidėti Bendrovės 2018 m. kovo 30 d. pateikto pirminio prašymo išbraukti ją iš audito įmonių sąrašo nagrinėjimą, tačiau atsakovas toliau siekė tendencingai atlikinėti ieškovo audito kokybės peržiūros procedūras: 1) Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba nepritarė kokybės peržiūros rezultatams ir 2018 m. rugsėjo 24 d. raštu pasiūlė papildomoje arba pakartotinėje pareiškėjo atlikto audito kokybės peržiūroje dalyvauti ne mažiau kaip dviem auditoriams; 2) Atsakovas, užbaigęs audito kokybės peržiūrą, nusprendė ne išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl išbraukimo iš sąrašų, bet atlikti pakartotinę audito kokybės peržiūrą, nors 2018 m. gegužės 24 d. užbaigta peržiūros procedūra buvo atlikta netinkamai ne dėl pareiškėjo kaltės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Pareiškėjas prašė teismo panaikinti atsakovo nutarimą bei įpareigoti atsakovą išspręsti pareiškėjo prašymą išbraukti jį iš audito įmonių sąrašo.

17. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad skundžiamas atsakovo nutarimas, kuriuo remiantis atidėtas pareiškėjo prašymo išbraukti jį iš audito įmonių sąrašo svarstymas iki pareiškėjo atlikto audito kokybės peržiūros rezultatų gavimo, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jame nėra nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas.

18. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas iš esmės ginčo neišsprendė ir neatsakė į pareiškėjo argumentus dėl neteisėto administracinės procedūros sustabdymo, kas sudaro šio ginčo nagrinėjimo dalyką, ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo 2018 m. lapkričio 8 d. prašymą „Dėl UAB „Abadona“ audito įmonės pažymėjimo galiojimo panaikinimo ir išbraukimo iš audito įmonių sąrašo“ nagrinėti iš naujo.

19. Teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalies nuostatų, remiantis kuriomis teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, bei ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatų, nustatančių teismo sprendimo teisėtumą, viena iš kurių – teismas turi nurodyti sprendime, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje.

20. Teismas išspręsdamas ginčą turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą skundo faktinį pagrindą. Toks teismo veiksmas nėra skundo ribų peržengimas, nes skundo dalykas ir skundo pagrindas tokiu atveju nekeičiami. Todėl vien tai, kad skundžiamame akte nenurodyta teisės norma, kurios pagrindu priimtas aktas, savaime nėra pagrindas jį naikinti, kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

21. Tais atvejais, kai teisės aktai konkrečiai nustato, kokiu administraciniu aktu turi būti įforminti atitinkami viešojo administravimo subjekto atlikti veiksmai, viešojo administravimo subjektai turi paisyti šio reikalavimo. Tačiau net ir konstatavus, kad viešojo administravimo subjektas šio reikalavimo nesilaikė, vien ši aplinkybė nėra pagrindas automatiškai panaikinti ginčijamą aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2904/2012).

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo teisė pavesti institucijai pakartotinai atlikti tyrimą iš esmės yra išimtinio pobūdžio. Ši teisė pripažintina tik tais atvejais, kai egzistuoja objektyvi būtinybė naujai atlikti tam tikrus viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, kuriais turėtų būti pašalintos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kliudančios priimti pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo. Administracinis teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, paprastai neturėtų įpareigoti atitinkamą instituciją iš naujo atlikti tyrimą ar išnagrinėti skundą, kai byla administraciniame teisme gali būti teisingai ir iš esmės išnagrinėta tiesiog kruopščiai ir visapusiškai įvertinant byloje surinktus įrodymus arba be neproporcingų ir neadekvačių situacijai procesinių priemonių (įvertinant ir poreikį bylas nagrinėti operatyviai, taip pat užtikrinti teisę būti išklausytu) surinkus tam tikrus papildomus duomenis ar įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2448/2011; 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2277/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1668/2012).

23. Galimybei išnagrinėti ginčą teisme jo negrąžinant nagrinėti administravimo subjektui suteikiama pirmenybė prieš neesminius ginčijamo akto turinio bei formos trukumus. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina įsitikinti, ar VAĮ 8 straipsnio pažeidimai priimant aktą yra esminiai ir pakankami, remiantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu pripažinti aktą neteisėtu ir tuo pagrindu jį panaikinti.

24. Pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę pareiškėjo nurodytas aplinkybes ištirti ir įvertinti nagrinėdamas bylą iš esmės. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies pažeidimai priimant aktą nėra esminiai, todėl teismas nepagrįstai panaikino atsakovo nutarimą dėl procedūrinių pažeidimų.

25. Apeliacinės instancijos teismas negali tenkinti apelianto prašymo išnagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje iš esmės ir atmesti pareiškėjo skundą, kadangi pirmosios instancijos teismas ginčo dalyko nenagrinėjo ir dėl to teismo sprendimo nepriėmė. Todėl apeliacinėje instancijoje naujo sprendimo priėmimas ribotų šalių teisę į apeliaciją ir tuo būtų pažeisti apeliacijos tikslai bent vieną kartą patikrinti teismo sprendimo teisėtumą.

26. Esant šioms aplinkybėms atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

27. Atsižvelgiant į tai, kad administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos šalių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje proceso stadijoje nenagrinėjami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos auditorių rūmų apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė