Legislator Case Law & Legislation
e6fe9517-7e63-4e27-a63c-3bd8044077c0 AI generated

e6fe9517-7e63-4e27-a63c-3bd8044077c0 · Kauno apygardos teismas

Case Number e6fe9517-7e63-4e27-a63c-3bd8044077c0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. J. ir Ž. J. 291 623,71 Eur skolos, Å¡eÅ¡ių mėnesių Euribor pridedant 0,8 procentų marÅ¾Ä sutartinių metinių palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ paskolos sumÄ (258 867,22 Eur), skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2010 m. lapkričio 22 d. iki visos paskolos sumos grÄ Å¾inimo, penkis procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (291 623,71 Eur) skaičiuojant nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki hipotekos teisėjos nutarties iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ įkeisto turto įvykdymo, 311,68 Lt už procesinių dokumentų įteikimÄ ir 130,00 Lt žyminio mokesčio;

Legislator headnote

AI generated

e6fe9517-7e63-4e27-a63c-3bd8044077c0 · Kauno apygardos teismas: priverstinai parduoti iÅ¡ varžytynių įkeistÄ A. J. ir Ž. J. priklausantį turtÄ . Po priverstinio turto pardavimo iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomojoje byloje tęsiamas, 2020 m. birželio 10 d. skolos likutis buvo 222 619,81 Eur skolos, 6 mėn. Euribor ir 0,8 proc. marža sutartinių metinių palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ paskolos sumÄ , t. y. nuo 258 867,71 Eur, skaičiuojant nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki hipotekos teisėjo nutarties iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ įkeisto turto įvykdymo (antstolio 2020 m. birželio 10 d. praneÅ¡imas). 2007 m. sausio 26 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) D.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-113-894/2022 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02937-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; (S) 2.6.2.2; 2.6.3; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.29.2; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės ir Rasos UrbanavičiÅ«tės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės D.

J. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės „PlusPlus Capital“ AS ieÅ¡kinį atsakovei D. J., tretieji asmenys A. J. ir Ž. J., dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė „PlusPlus Capital“ AS (toliau ir – ieÅ¡kovė) ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės D. J. (toliau ir – atsakovė) 30 000,00 Eur negrÄ Å¾into kredito, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, jog tretieji asmenys A. J. ir Ž. J. 2007 m. sausio 26 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su „Swedbank“ AB (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“). Kreditas užtikrintas nekilnojamųjų daiktų įkeitimu. Sutartimi tretieji asmenys įsipareigojo per numatytÄ laikotarpį grÄ Å¾inti kreditÄ , mokant pastovias mėnesio įmokas, bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas, o laiku negrÄ Å¾inus mokėtinų sumų, mokėti nustatyto dydžio palÅ«kanas bei delspinigius.

Tretiesiems asmenims nevykdžius dalinių mokėjimų ir suėjus nustatytam terminui, sutartis buvo nutraukta. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 02201010583-L, patvirtino trečiųjų asmenų įsiskolinimÄ bankui: 291 623,71 Eur skola, 6 mėnesių EURIBOR ir pridedant 0,8 proc. marÅ¾Ä sutartinių metinių palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ paskolos sumÄ (258 867,22 Eur), skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2010 m. lapkričio 22 d. iki visos paskolos sumos grÄ Å¾inimo, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (291 623,71 Eur), skaičiuojant nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki hipotekos teisėjo nutarties iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ įkeisto turto įvykdymo, 311,68 Lt (90,27 Eur) už procesinių dokumentų įteikimÄ ir 130,00 Lt (37,65 Eur) žyminio mokesčio.

Å ios nutarties pagrindu varžytynių procese buvo parduotas kredito sutarties užtikrinimui įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Antstolis S. U. 2011 m. gegužės 9 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktu pardavė turtÄ už 250 000,00 Lt (72 405,01 Eur). Po priverstinio turto pardavimo yra tęsiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ trečiųjų asmenų dėl likusios skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Antstolio pateiktais duomenimis, skolos likutis 2020 m. birželio 10 d. buvo 222 619,81 Eur skolos, 6 mėnesių EURIBOR ir 0,8 procentų marža sutartinių metinių palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ paskolos sumÄ (258 867,22 Eur), skaičiuojant nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki visos paskolos grÄ Å¾inimo, 5 procentai metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (291 623,71 Eur), skaičiuojant nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki hipotekos teisėjo nutarties iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ Ä¯vykdymo.

Jokių mokėjimų po antstolio pateiktos informacijos nėra gauta, taigi skolos likutis ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienai yra dar didesnis. Trečiųjų asmenų prievolių pagal sutartį įvykdymui užtikrinti buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė D. J. įsipareigojo atsakyti už kredito gavėjus visu savo turtu ir banko reikalavimÄ patenkinti pirmumo tvarka, jeigu kredito gavėjai tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį. Prievolė, kurios vykdymas buvo užtikrintas laidavimo sutartimi, neįvykdyta.

Kadangi tretieji asmenys suteikto kredito negrÄ Å¾ino, atsakovė yra solidariai atsakinga už suteikto kredito grÄ Å¾inimÄ . Laidavimo sutartimi atsakovė įsipareigojo atsakyti ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas, t. y. už kredito grÄ Å¾inimÄ , palÅ«kanų bei netesybų sumokėjimÄ , nuostolių atlyginimÄ ir kitų sutartyje numatytų mokėjimų atlikimÄ . Bankas 2011 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. sausio 28 d. informavo atsakovę apie trečiųjų asmenų įsipareigojimų nevykdymÄ ir prašė įvykdyti laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau atsakovė jų neįvykdė. (duomenys neskelbtini) reikalavimo perleidimo sutartimi AB „Swedbank“ reikalavimo teises perleido „PlusPlus Baltic“ OÜ, kuris (duomenys neskelbtini) reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teises į šį įsiskolinimÄ perleido „PlusPlus Capital“ AS.

Apie reikalavimo teisių perleidimÄ atsakovei ir tretiesiems asmenims praneÅ¡ta 2019 m. liepos 1 d. registruotais laiÅ¡kais. IeÅ¡kovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės finansinė padėtis nežinoma ir įsipareigojimo dydis itin didelis, praÅ¡o priteisti tik dalį atsakovės skolos pagal laidavimo sutartį, t. y. 30 000,00 Eur negrÄ Å¾into kredito sumos. Pažymi, kad likusios atsakovės įsipareigojimo dalies neatsisako ir ateityje neatmeta galimybės kreiptis į teismÄ dėl likusios skolos sumos, negautų pajamų ar delspinigių priteisimo.

Nurodė, kad Å¡alys laidavimo sutarties 10.1 punkte įvardijo laidavimo galiojimo terminÄ â€“ iki visiÅ¡ko prievolių pagal sutartį įvykdymo. Atsakovė laidavimo sutarties pagrindu atsako už kredito gavėjų prievoles pagal kredito sutartį iki visiÅ¡ko jų įvykdymo.

3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 1 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino (civilinės bylos Nr. e2-504-743/2021).

4. Atsakovė pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo (dokumento registracijos Nr. DOK-15244), kuriame nurodė, jog ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos faktinės bylos aplinkybės ir ieÅ¡kovės pateiktas jų subjektyvus vertinimas iÅ¡ esmės neatitinka tikrovės, nes po kreditavimo sutarties su trečiaisiais asmenimis pasiraÅ¡ymo, praėjus kažkuriam laiko tarpui, AB „Swedbank“ pasirašė su A. J. ir Ž. J. naujÄ kreditavimo sutartį, kurioje atsakovės D. J., kaip laiduotojos, jau nebuvo, nes bankui užteko namo įkeitimo ir A. J. bei Ž. J. gaunamų pajamų. D. J. buvo paÅ¡alinta iÅ¡ laiduotojų ir nauja kreditavimo sutartis nenumatė atsakovės įsipareigojimų prieÅ¡ bankÄ , ir bankas apie tai žinojo. Apie paskolos perleidimÄ atsakovei nebuvo praneÅ¡ta. Be to, iÅ¡ ieÅ¡kinio nėra aiÅ¡ku kas sudaro praÅ¡omÄ priteisti skolÄ .

5. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi panaikino Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimÄ už akių civilinėje byloje Nr. e2-504-743/2021 ir atnaujino bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. spalio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. „PlusPlus Capital“ AS priteisė iÅ¡ D. J. 30 000,00 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2020 m. gruodžio 7 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 675,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Valstybei iÅ¡ atsakovės D. J. priteisė 20,95 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

7. Teismas nustatė, kad tretieji asmenys A. J. ir Ž. J. 2007 m. sausio 26 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Swedbank“ ir gavo 260 658,00 Eur kreditÄ . Sutarties įvykdymas užtikrintas D. J. laidavimu pagal 2007 m. sausio 26 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei kredito gavėjų nekilnojamojo turto įkeitimu. 2007 m. sausio 26 d. kreditavimo sutartyje (specialioji dalis 1–9 punktai) susitarta, kad kredito gavėjų prievolė užtikrinama ne tik nekilnojamojo turto įkeitimu (specialiosios dalies 1–8 punktai), bet ir laidavimu (specialiosios dalies 9 punktas), laiduotoja – D. J.. Kredito grÄ Å¾inimo pradžios data – 2008 m. vasario 15 d., kredito grÄ Å¾inimo pabaiga – 2047 m. sausio 26 d. Tretiesiems asmenims nevykdžius dalinių mokėjimų, Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi nutarė:

1) priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. J. ir Ž. J. 291 623,71 Eur skolos, Å¡eÅ¡ių mėnesių Euribor pridedant 0,8 procentų marÅ¾Ä sutartinių metinių palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ paskolos sumÄ (258 867,22 Eur), skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2010 m. lapkričio 22 d. iki visos paskolos sumos grÄ Å¾inimo, penkis procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (291 623,71 Eur) skaičiuojant nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki hipotekos teisėjos nutarties iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ įkeisto turto įvykdymo, 311,68 Lt už procesinių dokumentų įteikimÄ ir 130,00 Lt žyminio mokesčio;

2) priverstinai parduoti iÅ¡ varžytynių įkeistÄ A. J. ir Ž. J. priklausantį turtÄ . Po priverstinio turto pardavimo iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomojoje byloje tęsiamas, 2020 m. birželio 10 d. skolos likutis buvo 222 619,81 Eur skolos, 6 mėn. Euribor ir 0,8 proc. marža sutartinių metinių palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ paskolos sumÄ , t. y. nuo 258 867,71 Eur, skaičiuojant nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki hipotekos teisėjo nutarties iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ įkeisto turto įvykdymo (antstolio 2020 m. birželio 10 d. praneÅ¡imas). 2007 m. sausio 26 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) D.

J. įsipareigojo atsakyti už kredito gavėjus visu savo turtu ir ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjai, t. y. už kredito grÄ Å¾inimÄ , palÅ«kanų bei netesybų sumokėjimÄ , nuostolių atlyginimÄ ir kitų sutartyje numatytų mokėjimų atlikimÄ (laidavimo sutarties 2, 3 punktai). 2011 m. gruodžio 22 d. bei 2016 m. sausio 28 d. AB ,,Swedbank“ pateikė D. J. pretenzijas, kuriose nurodė, kad skolininkai A. J. ir Ž. J. neįvykdė įsiskolinimų pagal kredito sutartį, liko skolingi 251 687,27 Eur (vėlesnėje pretenzijoje skolos suma – 312 776,78 Eur) ir paprašė laiduotojos Å¡iÄ skolÄ grÄ Å¾inti. (duomenys neskelbtini) reikalavimo perleidimo sutartimi AB ,,Swedbank“ perleido OU ,,PlusPLus Baltic“ skolas, tarp jų – skola pagal sutartį (duomenys neskelbtini) A.

J. (klientas) ir D. J. (laiduotoja), iÅ¡ viso įsiskolinimas – 312 776,78 Eur. (duomenys neskelbtini) reikalavimų perleidimo sutartimi OU ,,PlusPlus Baltic“ perleido aptartas skolas ,,PlusPlus Capital“ AS, tarp skolų ir skola pagal sutartį (duomenys neskelbtini) A. J. (klientas) ir D. J. (laiduotoja), iÅ¡ viso įsiskolinimas – 312 776,78 Eur. 2019 m. liepos 1 d. praneÅ¡imais A. J., D. J. informuoti apie skolos perleidimÄ .

8. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog buvo sudaryta terminuota laidavimo sutartis, kurios terminas pasibaigė 2008 m. sausio 26 d. Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 9 punkte nurodyta, kad kredito gavėjų prievolių įvykdymo užtikrinimo sutarčių sudarymo terminas – iki 2008 m. sausio 26 d. Tokia sÄ lyga Å¡ios sutarties kontekste reiÅ¡kia, kad su nurodyta laiduotoja D. J. iki 2008 m. sausio 26 d. turi bÅ«ti sudaryta sutartis dėl laidavimo. Laidavimo sutartis pasiraÅ¡yta 2007 m. sausio 26 d. Be to, laidavimo sutarties 10 punkte nustatyta, kad sutartis galioja iki visiÅ¡ko prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo.

9. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė pagrįstai reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovės dalį įsiskolinimo – 30 000,00 Eur. Laidavimo sutarties 10 punkte nustatyta, kad sutartis galioja iki visiÅ¡ko prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo. Anksčiau nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad kredito gavėjai A. J. ir Ž. J. liko skolingi 222 619,81 Eur, o atsakovė laidavo už Å¡ių asmenų prievolių įvykdymÄ visu savo turtu.

10. Teismas atmetė atsakovės argumentÄ , jog ji tinkamai nebuvo informuota apie skolos perleidimÄ , kad nesilaikyta Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.190 straipsnio reikalavimų. Teismo vertinimu prie ieÅ¡kinio pridėtas 2019 m. liepos 1 d. praneÅ¡imas patvirtina, kad D. J. buvo informuota apie skolos perleidimÄ jos nurodytos gyvenamosios vietos adresu, nors ir nėra įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovei tikrai Å¡is praneÅ¡imas įteiktas. Tinkamu praneÅ¡imu apie reikalavimo perleidimÄ laikytina ir tai, kai skolininkÄ apie reikalavimo perleidimÄ naujasis kreditorius informavo jam pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį civiliniame procese ir prie jo pridėdamas reikalavimo perleidimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-3-105/2011).

11. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad 2020 m. birželio 20 d. raÅ¡tu kreditorė sužinojo, kad nukreipus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ , skolos likutis – 222 619,81 Eur. 2020 m. gruodžio 2 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ . Tik 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi teismas nutarė iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ kredito gavėjų įkeisto turto. Turtas realizuotas 2011 m. gegužės 9 d., todėl kreditorė tik nuo Å¡io momento galėjo sužinoti apie likusiÄ skolÄ , o atsižvelgus į tai, kad laidavimo sutarties terminas – iki visiÅ¡ko skolos padengimo, taip pat į tai, kad ieÅ¡kinys teisme gautas 2020 m. gruodžio 2 d., nėra pagrindo spręsti apie praleistÄ ieÅ¡kinio senatį.

12. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji buvo atleista nuo įsipareigojimų pagal 2007 m. sausio 26 d. laidavimo sutartį. Nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto susiraÅ¡inėjimo su AB ,,Swedbank“ atstovu matyti, kad jokių susitarimų, atsakovę atleidžiančių nuo įsipareigojimų vykdymo pagal 2007 m. sausio 26 d. laidavimo sutartį, nėra. Be to, laidavimo sutartyje (pagrindinės laidavimo sÄ lygos) nurodyta, kad kredito suma – 260 658 Eur, galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas – 2047 m. sausio 26 d. Laiduotoja sutiko ir su 7.2 punkte nustatyta sÄ lyga, kad visos kredito sutarties sÄ lygos bÅ«tų keičiamos be atskiro laiduotojo sutikimo ir toks keitimas neturi įtakos laiduotojos prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti. Taigi, jei ir buvo tarp kreditoriaus ir trečiųjų dar koks nors susitarimas dėl kredito sutarties sÄ lygų keitimo, jis neturi įtakos atsakovės įsipareigojimams.

13. IeÅ¡kinį tenkinus, teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė 675,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 14. Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės „PlusPlus Capital“ AS ieÅ¡kinį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė įrodinėjo, jog nors A.

J. ir Ž. J. 2007 m. sausio 26 d. pasiraÅ¡ant su AB „Swedbank“ pirminę Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties įvykdymas buvo užtikrintas jos laidavimu, tačiau, praėjus laiko tarpui, AB „Swedbank“ su A. ir Ž. J. pasirašė naujÄ kreditavimo sutartį. Naujoje kreditavimo sutartyje atsakovės D. J., kaip laiduotojos, jau nebuvo, nes bankui užteko namo įkeitimo ir A. bei Ž. J. gaunamų pajamų. Nauja kreditavimo sutartis nenumatė atsakovės D. J. įsipareigojimų prieÅ¡ bankÄ ir bankas apie tai žinojo. (duomenys neskelbtini) reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teises perleidus „PlusPlus Baltic“ OŪ, bankas naujajam kreditoriui neperdavė vėlesnės kreditavimo sutarties, kur dėl to paties kredito atsakovė nėra laiduotoja.

Be to, atsakovei dokumentai nebuvo įteikti, ko neneigia ir pirmosios instancijos teismas. 1.2. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas prašė iÅ¡duoti liudijimÄ ir iÅ¡reikalauti iÅ¡ AB „Swedbank“ kreditinę D. J. bylÄ . Teismas nepagrįstai atsisakė atsakovės atstovo praÅ¡ymÄ tenkinti. Tuo tarpu skundžiamame sprendime nurodoma, jog nors teismo posėdžio metu atstovas teismo prašė iÅ¡reikalauti įrodymus, tačiau jokių konkrečių duomenų, galinčių identifikuoti apie kokius konkrečiai įrodymus kalbama, nepateikė.

Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto susiraÅ¡inėjimo su AB „Swedbank“ atstovu matyti, kad jokių susitarimų, atsakovę atleidžiančių nuo įsipareigojimų vykdymo pagal 2007 m. sausio 26 d. laidavimo sutartį nėra. Apeliantė nėra laiduotoja ir tai bÅ«tų patvirtinusi AB „Swedbank“, A. ir Ž. J. kreditavimo bylos duomenimis. 1.3. Teismas turi teisę atsisakyti tenkinti praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti įrodymÄ , jei praÅ¡antysis asmuo nenurodo aplinkybių, kurias Å¡is įrodymas gali pagrįsti (Lietuvos Respublikos CPK 199 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliantės atstovas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti medžiagÄ tinkamai pagrindė, nurodė, kokias teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas aplinkybes bÅ«tų galėjęs Å¡is įrodymas patvirtinti (arba paneigti). Atsižvelgiant į tai yra pagrindas konstatuoti, kad teismas padarė civilinio proceso teisės normų pažeidimÄ . Dėl įrodymo neiÅ¡reikalavimo pirmosios instancijos teismas bylos negalėjo iÅ¡spręsti teisingai. 1.4. PraÅ¡oma priteisti suma nedetalizuota.

Nėra aiÅ¡ku kur praÅ¡oma priteisti negrÄ Å¾inta paskola, o kur palÅ«kanos po paskolos sutarties nutraukimo. Kadangi atsakovės atstovo praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti visÄ kreditavimo bylÄ buvo atmestas, liko neatsakyta kokia paskolos dalis buvo perduota iÅ¡ieÅ¡kotojui ir kada perduota. Pažymi, jog naujausioje kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog paskolos sutarties nutraukimo atveju skolininkas neturi pareigos mokėti sutartas mokėjimo palÅ«kanas už naudojimÄ si pasiskolintais pinigais. 1.5. IeÅ¡kinyje nurodyta, jog skolos likutis 2020 m. birželio 10 d. buvo 222 619,81 Eur skolos, 6 mėnesių EURIBOR ir 0,8 procentų marža sutartinių metinių palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ paskolos sumÄ (258 867,22 Eur), skaičiuojant nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki visos paskolos grÄ Å¾inimo, 5 procentai metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (291 623,71 Eur), skaičiuojant nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki hipotekos teisėjo nutarties iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ Ä¯vykdymo.

Nebuvo žinoma, kÄ ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu siekė iÅ¡ieÅ¡koti: kokias palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ paskolÄ , ir koks tikslus paskolos dydis buvo skolos perdavimo dienai, kaip toliau buvo skaičiuojamos palÅ«kanos po gyvenamojo namo, Å«kinių pastatų, garažo, kiemo statinių ir žemės sklypo, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), pardavimo ir kitos svarbios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių neanalizavo. 1.6. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės pozicija, jog 2007 m. sausio 26 d. kreditavimo sutartis buvo terminuota, t. y. jos terminas pasibaigė 2008 m. sausio 26 d. (kreditavimo sutarties 9 punktas).

Atsakovės D. J. iÅ¡duotas laidavimas ieÅ¡kinio pateikimo metu buvo pasibaigęs. Apeliantės teigimu, taikant tiek terminuoto, tiek neterminuoto laidavimo termino pabaigos momentÄ nustatančias teisės normas, laidavimai yra pasibaigę (yra suėję ieÅ¡kinio laiduotojams senaties terminai). Atsižvelgiant į tai, apeliantė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį (CK 6.88 ir 6.89 straipsniai). Tarp laidotojo ir kreditoriaus nebuvo susitarimo, kad laidavimas galioja iki visiÅ¡ko pagrindinės prievolės įvykdymo, kadangi laidavimo sutartis buvo terminuota.

Å alys nesitarė dėl laidavimo sÄ lygų sutarties pakeitimo, t. y. pakeisti terminuotÄ laidavimo sutartį į neterminuotÄ , todėl Å¡iuo atveju galioja terminuota laidavimo sutartis, kuri pagal Lietuvos Respublikos CK 6.88 straipsnį yra pasibaigusi.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Atsakovė neginčijo, jog užtikrindama trečiųjų asmenų A. J. ir Ž. J. prievolių pagal 2007 m. sausio 26 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymÄ , 2007 m. sausio 26 d. su pradiniu kreditoriumi AB „Swedbank“ sudarė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Tuo tarpu įrodymų, jog tarp trečiųjų asmenų ir pradinio kreditoriaus buvo sudaryta vėlesnė sutartis, kurioje atsakovės, kaip laiduotojos jau nebuvo, atsakovė nepateikė. Taip pat nepateikė įrodymų, jog ėmėsi kokių nors veiksmų, kad minėtus duomenis gautų. Tuo tarpu ieškovė, siekdama išsiaiškinti atsakovės nurodytas aplinkybes, kreipėsi į pradinį kreditorių AB „Swedbank“ su prašymu patikslinti duomenis dėl atsakovės nurodomų aplinkybių. Pradinis kreditorius patvirtino, jog jokių susitarimų, atsakovę atleidžiančių nuo įsipareigojimų vykdymo pagal laidavimo sutartį, sudaryta nebuvo. 2.2.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog nėra detalizuota ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti suma, todėl nėra aiÅ¡ku kÄ ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu siekė iÅ¡ieÅ¡koti. IeÅ¡kinyje yra suformuluoti aiÅ¡kÅ«s reikalavimai priteisti iÅ¡ atsakovės 30 000,00 Eur negrÄ Å¾into kredito, 5 proc. dydžio metinių procesinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kitų reikalavimų ieÅ¡kovė nebuvo pareiÅ¡kusi.

Pažymėjo, jog byloje buvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys, jog ieškovei reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu buvo perleistos visos iš kredito sutarties bei laidavimo sutarties kylančios teisės į atsakovę bei trečiuosius asmenis. Byloje taip pat buvo pateikti duomenys apie įsiskolinimo likučius. 2.3. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog laidavimo sutarties 9 punkte yra įtvirtintas terminuoto laidavimo terminas. Kredito sutarties specialiojoje dalyje (1-9 punktai) kredito davėjas bei kredito gavėjai susitarė, jog jų prievolė užtikrinama ne vien nekilnojamojo turto įkeitimu (specialiosios dalies 1-8 punktai), bet ir atsakovės laidavimu (9 punktas).

Kredito sutarties specialiosios dalies 9 punkte aiÅ¡kiai nurodyta, jog kredito gavėjų prievolių įvykdymÄ užtikrinančios sutartys turi bÅ«ti sudarytos ne vėliau kaip iki 2008 m. sausio 26 d. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog tokia sÄ lyga Å¡ios sutarties kontekste reiÅ¡kia, kad su nurodyta laiduotoja D. J. iki 2008 m. sausio 26 d. turi bÅ«ti sudaryta sutartis dėl laidavimo. 2.4. Laidavimo sutarties 10 punkte expressis verbis nurodoma, jog laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasiraÅ¡ymo momento ir galioja iki visiÅ¡ko prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymo.

Ši laidavimo sutarties nuostata yra aiškiai suformuluota, todėl pasirašant laidavimo sutartį atsakovei turėjo būti aiški ir suprantama laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtis bei laidavimo terminas, t. y. iki visiško prievolių įvykdymo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis)).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

Dėl atsakovės informavimo apie reikalavimo teisės perleidimÄ 17. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį praneÅ¡us. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ .

Taigi prievolės dalyviams esminę reikÅ¡mę turi praneÅ¡imas apie reikalavimo perleidimo faktÄ , nes nuo praneÅ¡imo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo Å¡io momento reikalavimo perleidimo faktÄ naujasis kreditorius gali panaudoti prieÅ¡ skolininkÄ . CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto praneÅ¡imo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė ir iÅ¡vengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015; 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-686/2017).

18. Ä®statyme iÅ¡samiai nenustatyti specialÅ«s praneÅ¡imo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimÄ bÅ«dai, iÅ¡skyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ bÅ«dÄ , kad tinkamu praneÅ¡imu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Kasacinis teismas aiÅ¡kindamas Civilinio kodekso 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas Å¡iuo klausimu vienodÄ teismų praktikÄ , konstatavo, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimÄ , kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali bÅ«ti praneÅ¡ta bet kokia forma ir bet kokiu bÅ«du, svarbu, kad praneÅ¡ime bÅ«tų informacija apie pradinio kreditoriaus turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ ir jo perleidimÄ Ä¯vardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovei D. J. jokia korespondencija ir jokie dokumentai (duomenys neskelbtini) nebuvo įteikti.

20. Ä® bylÄ pateiktas 2019 m. liepos 1 d. praneÅ¡imas, kuriuo ieÅ¡kovė įrodinėjo D. J. informavusi apie reikalavimo teisės perleidimÄ (dokumento Nr. CBP-6750 priedas Nr. 12). 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje atsakovės advokatas pripažino, kad toks praneÅ¡imas atsakovei buvo raÅ¡ytas, tačiau nurodė nesant pateiktų įrodymų apie Å¡io praneÅ¡imo įteikimÄ atsakovei (2021 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 50 min.).

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 iÅ¡aiÅ¡kino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos bÅ«du įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikÅ¡tas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimÄ ir Civilinio kodekso 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas, jog atsakovė D. J. apie reikalavimo perleidimÄ ieÅ¡kovei buvo informuota tinkamai, pagrįstai vadovavosi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika.

22. Teisėjų kolegija Å¡iame kontekste papildomai pažymi, kad ginčo laidavimo sutarties 11.1 punktu Å¡alys susitarė, kad susiraÅ¡inėjimas vykdant sutartį, be kita ko, vyks siunčiant paÅ¡tu. PaÅ¡tu iÅ¡siųsti praneÅ¡imai laikomi gautais penktÄ kalendorinę dienÄ nuo jų iÅ¡siuntimo dienos. Minėtos sutarties 11.2 punktu Å¡alys susitarė, kad sutarties Å¡alis, neįvykdžiusi pareigos informuoti kitÄ sutarties Å¡alį apie savo pasikeitusį adresÄ , negali pareikÅ¡ti atsikirtimų, kad kitos Å¡alies veiksmai atlikti pagal paskutinius jai žinomus rekvizitus neatitinka sutarties sÄ lygų arba kad ji negavo praneÅ¡imų, siųstų pagal tuos rekvizitus.

Vadovaujantis aptartomis sutartinėmis nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė savo atsikirtimus apie ginčo sutarčių pagrindu siųstÄ ir negautÄ korespondencijÄ turėjo įrodyti į bylÄ pateiktais objektyviais duomenimis, patvirtinančiais, kad ji buvo tinkamai įvykdžiusi ginčo laidavimo sutarties 11.2 punktu prisiimtus įsipareigojimus informuoti kreditorių apie savo aktualius rekvizitus. Tokių duomenų atsakovei į bylÄ nepateikus, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, susijusius su korespondencijos D.

J. neįteikimu (duomenys neskelbtini). Dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo ir įrodinėjimo pareigos 23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovės advokatas teismo prašė iÅ¡ AB „Swedbank“ iÅ¡reikalauti visÄ kreditinę D. J. bylÄ . Kartu nurodoma, kad apeliantė nėra laiduotoja ir tai bÅ«tų patvirtinusi iÅ¡ AB „Swedbank“ gautos A. ir Ž. J. kreditavimo bylos duomenimis. Apeliantės teigimu teismas, netenkinęs jos praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti raÅ¡ytinius įrodymus, padarė civilinio proceso teisės normų pažeidimÄ .

Dėl įrodymų neišreikalavimo pirmosios instancijos teismas negalėjo bylos išspręsti teisingai.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas neturi riboti Å¡alies įrodinėjimo galimybių įrodinėjimo procese, jeigu Å¡alis pagrindžia savo praÅ¡ymÄ dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo, nurodo aplinkybes, kurias raÅ¡ytinis įrodymas gali pagrįsti, pateikia įrodymus, kad atitinkamo įrodymo negali gauti. Teisėjų kolegija vertina, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje atsakovės advokatas pagrindė savo praÅ¡ymÄ dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo, nurodė aplinkybes, kurias raÅ¡ytinis įrodymas gali pagrįsti, kartu nurodė, kad trečiųjų asmenų byloje (A. ir Ž. J.) kreditavimo bylos jis negali gauti dėl asmens duomenų apsaugos.

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas tenkinti atsakovės advokato praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti raÅ¡ytinius įrodymus iÅ¡ esmės motyvuojant tuo, kad atsakovė nėra pateikusi jokių pagrįstų duomenų, jog egzistuoja kokie nors ginčo kredito sutarties pakeitimai ir (ar) ginčo laidavimo sutartis yra negaliojanti, nesudarant atsakovei galimybės įrodinėjamÄ faktÄ pagrįsti leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais, vertintinas kaip CPK 160, 178, 198, 199 straipsnių netinkamas taikymas ir aiÅ¡kinimas, apribojantis atsakovės teises įrodinėjimo procese.

26. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčo aplinkybes, iÅ¡ pirminio kreditoriaus, o vėliau ir iÅ¡ jo teisių perėmėjo pareikalavo apeliantės praÅ¡omų duomenų, susijusių su ginčo kredito ir (ar) laidavimo sutarties buvusiais pakeitimais. Ä® bylÄ 2022 m. sausio 14 d. ir 2022 m. sausio 25 d. pateikti atitinkamai AB „Swedbank“ ir PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo atsakymai į teismo užklausimus, nurodant, kad praÅ¡omų duomenų teismui pateikti negali, nes tokių duomenų Å¡ie asmenys neturi (DOK-1239; DOK-2192).

27. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad netinkamas proceso teisės normų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimÄ tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui pareikalavus atsakovės pirmosios instancijos teismo praÅ¡ytų iÅ¡reikalauti raÅ¡ytinių įrodymų, tačiau pirminiam bei vėlesniam kreditoriui nurodžius, jog praÅ¡omų pateikti dokumentų jie neturi, anksčiau konstatuota aplinkybė dėl atsakovės teisės įrodinėjimo procese apribojimo neturi reikÅ¡mės pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

28. CPK 12 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo pabrėžiama, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes.

Ä®statymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Ä®rodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia, – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsikirtimų faktinį pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-219/2015).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, byloje atstovaujama profesionalaus teisininko advokato, turėjo pareigÄ Ä¯ bylÄ pateikti įrodymus, kurie pagrindžia jos atsikirtimus. PareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo atsakovė nurodė aplinkybę, kad praėjus tam tikram laikui po ginčo kredito sutarties sudarymo, tarp A. ir Ž. J. bei AB „Swedbank“ buvo sudaryta vėlesnė kredito sutartis, pagal kuriÄ pasibaigė atsakovės, kaip laiduotojos prievolė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tokiÄ atsakovės pozicijÄ byloje, 2021 m. birželio 3 d. nutartimi įpareigojo atsakovę pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsakovės nurodomÄ aplinkybę apie vėlesnę sutartį su AB „Swedbank“, pagal kuriÄ ji nėra laiduotoja, užtikrinusi trečiųjų asmenų prievolės įvykdymÄ .

Akcentuotina, kad atsakovė, atstovaujama profesionalaus teisininko advokato, bei teigdama, kad tretieji asmenys byloje (A. ir Ž. J.) su kredito įstaiga sudarė vėlesnę kredito sutartį, nenumatančiÄ laidavimo, turėjo galimybę, tokį dokumentÄ iÅ¡reikalauti ir iÅ¡ trečiųjų asmenų, tačiau to nedarė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė neįrodė buvus vėlesnius ginčo kredito sutarties ir (ar) ginčo laidavimo sutarties pakeitimus, kurių pagrindu atsakovės ginčo laidavimo sutartimi prisiimtos prievolės pasibaigė (CPK 178 straipsnis).

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir į bylÄ pateiktas 2021 m. birželio 21 d. AB „Swedbank“ darbuotojos elektroninis laiÅ¡kas (Dokumento Nr. DOK-31268 priedai). Dėl skolos detalizavimo 30. Apeliantė nurodo, kad nėra aiÅ¡ku, kokiÄ dalį sudaro praÅ¡oma priteisti negrÄ Å¾inta paskola, o kokiÄ â€“ palÅ«kanos po paskolos sutarties nutraukimo. Apeliantės teigimu, liko neatsakyta, kokia paskolos dalis buvo perduota ieÅ¡kovei ir kada perduota.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kinio 1.9 punkte nurodyta, jog praÅ¡oma priteisti dalį atsakovės skolos pagal laidavimo sutartį, t. y. 30 000,00 Eur negrÄ Å¾into kredito sumos. Todėl nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ieÅ¡kinio dalykas yra neaiÅ¡kus ir (ar) nedetalizuotas. 2007 m. sausio 26  d. Laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė laidavo už kredito gavėjus (tretieji asmenys byloje), kredito gavėjams suteikto kredito suma – 260 658,00 Eur. IÅ¡ į bylÄ pateikto iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ priedo prie (duomenys neskelbtini) reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos PlusPlus Capital AS ir PlusPlus Baltic OU, nustatyta, kad 2019 m. birželio 26 d. paskolos, už kurios grÄ Å¾inimÄ laidavo atsakovė, įsiskolinimas sudarė 232 874,25 Eur.

IÅ¡ byloje esančio 2020 m. birželio 10 d. antstolio S. U. el. laiÅ¡ko matyti, kad likusi neiÅ¡ieÅ¡kota skolos pagal ginčo kredito sutartį suma sudaro 222 619,81 Eur. Ä® bylÄ nėra pateikta duomenų, kad po 2020 m. birželio 10 d. likusi neiÅ¡ieÅ¡kota skolos pagal ginčo kredito sutartį suma bÅ«tų sumažėjusi.

32. IeÅ¡kovė tiek ieÅ¡kinyje nurodė, kad praÅ¡oma priteisti bÅ«tent negrÄ Å¾into kredito sumÄ , tiek 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovas paaiÅ¡kino, kad praÅ¡oma priteisti dalį skolos, t. y. 30 000,00 Eur bei procesines palÅ«kanas (2021 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 29 min.; nuo 44 min.). Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė taip pat patvirtino, kad nagrinėjamoje byloje jokių kitų reikalavimų, iÅ¡skyrus negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , atsakovės atžvilgiu ieÅ¡kovė nereiÅ¡kia.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, o taip pat nustačiusi, kad iÅ¡ atsakovės praÅ¡oma priteisti negrÄ Å¾into kredito suma (30 000,00 Eur) yra mažesnė už bendrÄ likusiÄ negrÄ Å¾intÄ kredito sumÄ (222 619,81 Eur), sprendžia, jog nagrinėjamu atveju negalima iÅ¡vada, kad ieÅ¡kiniu reikalaujama suma apima ir palÅ«kanas, mokėtinas pagal ginčo kredito sutartį. Atitinkamai ieÅ¡kovei praÅ¡ant priteisti tik negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , bet nekeliant reikalavimų dėl palÅ«kanų pagal ginčo kredito sutartį priteisimo, neaktuali tampa apeliaciniame skunde cituojama kasacinio teismo praktika, susijusi su galimybe reikalauti mokėjimo (pelno) palÅ«kanų nutraukus paskolos sutartį.

33. Ä® bylÄ pateikta (duomenys neskelbtini) reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta tarp PlusPlus Capital AS ir PlusPlus Baltic OU, bei Å¡ios sutarties priedo iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurių matyti, kad 2019 m. birželio 26 d. paskolos, už kuriÄ laidavo atsakovė, įsiskolinimas sudarė 232 874,25 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog minėta sutartis teisės aktų nustatyta tvarka bÅ«tų nuginčyta. Nagrinėjamoje byloje atsakovė minėtos sutarties sÄ lygų taip pat neginčijo.

Vadovaujantis nurodytais motyvais teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentÄ , kad nebuvo žinoma, koks tikslus paskolos dydis buvo skolos perdavimo atsakovei dienai. Aukščiau aptarta reikalavimų perleidimo sutartis patvirtina, kad 2019 m. birželio 26 d. ieÅ¡kovei buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovę, kuriÄ sudarė 232 874,25 Eur negrÄ Å¾intos paskolos, 53 170,60 Eur delspinigių ir (ar) 5 proc. palÅ«kanų, 25 902,99 Eur palÅ«kanų įsiskolinimo, 232,32 Eur delspinigių ir/ar 5 proc. palÅ«kanų, 596,62 Eur kitų mokesčių, bendra suma – 312 776,78 Eur.

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentÄ , jog liko neatsakyta, kokia paskolos dalis buvo perduota ieÅ¡kovei ir kada perduota. Dėl laidavimo termino 34. CK 6.70 straipsnyje numatyta, kad prievolių įvykdymas gali bÅ«ti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais bÅ«dais.

35. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis).

36. CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. Pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiÅ¡kia laiduotojui ieÅ¡kinio. Tuo tarpu CK 6.89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibÅ«dintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminÄ nepareiÅ¡kia ieÅ¡kinio laiduotojui.

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai iÅ¡plėtotoje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK nedraudžiama Å¡alių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sÄ lyga neprieÅ¡tarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir Å¡alių dispozityvumo principus, sutarties Å¡alims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012; 2013 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2013).

38. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad Å¡alių susitarimas, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo, turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokiÄ atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimÄ ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).

39. Atsakovė argumentÄ , kad ginčo laidavimo sutartis buvo terminuota ir galiojo iki 2008 m. sausio 26 d., grindė ginčo laidavimo sutarties 9 punktu. Ginčo kreditavimo sutarties specialiosios dalies skyriuje, kurio pavadinimas „Kredito gavėjų prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimas“, esančiame 9 punkte nurodyta: „Kredito gavėjų prievolių įvykdymo užtikrinimo sutarčių sudarymo terminas iki 2008 m. sausio 26 d.“. Teisėjų kolegija, taikydama lingvistinį ir sisteminį sutarties aiÅ¡kinimo metodus, visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu Å¡ios sutartinės nuostatos iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad tokia sÄ lyga Å¡ios sutarties kontekste reiÅ¡kia, jog su tame pačiame sutarties punkte nurodyta laiduotoja D. J. iki 2008 m. sausio 26 d. turi bÅ«ti sudaryta laidavimo sutartis. Minėta sutarties sÄ lyga buvo įgyvendinta 2007 m. sausio 26 d. AB bankui „Hansabankas“ su D. J. pasiraÅ¡ius laidavimo sutartį.

40. Apeliantė teigia, kad tarp laiduotojo ir kreditoriaus nebuvo susitarimo, kad laidavimas galioja iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo, kadangi laidavimo sutartis buvo terminuota. Teisėjų kolegija su Å¡iuo apeliantės teiginiu nesutikdama akcentuoja, kad ginčo laidavimo sutarties 10 punkte tiesiogiai (lot. expressis verbis) nurodoma, jog laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasiraÅ¡ymo momento ir galioja iki visiÅ¡ko prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarta sutartinė nuostata suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovė D.

J. ir pirminis kreditorius šia nuostata pakeitė CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatytus laidavimo pabaigos terminus, todėl jie šiuo atveju netaikytini. Minėta laidavimo sutarties nuostata yra aiškiai suformuluota, todėl pasirašant sutartį apeliantei turėjo būti aiški ir suprantama ginčo laidavimo sutartimi prisiimamų įsipareigojimų apimtis bei terminas, t. y. iki visiško prievolių įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-994-302/2020).

Apibendrindama aukščiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija atsakovės argumentÄ dėl ginčo laidavimo sutarties termino pasibaigimo 2008 m. sausio 26 d. atmeta, kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . Dėl ieÅ¡kinio senaties 41. Apeliantės teigimu taikant tiek terminuoto, tiek neterminuoto laidavimo termino pabaigos momentÄ nustatančias teisės normas, laidavimai yra pasibaigę (yra suėję ieÅ¡kinio laiduotojams senaties terminai). Atsižvelgdama į tai, apeliantė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.88 ir 6.89 straipsniai reglamentuoja laidavimo pabaigos momentÄ . Å ie straipsniai nereglamentuoja ieÅ¡kinio senaties termino (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-420-943/2017).

43. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės reikalavimas kildinamas iÅ¡ sutartinių prievolinių teisinių santykių, reikalaujant laidavimo sutarties įvykdymo. Nustačius, kad ginčo laidavimo sutarties terminas nėra pasibaigęs, ir apeliantei neginčijant pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas sprendė esant nepraleistÄ bendrÄ jį ieÅ¡kinio senaties terminÄ , apeliacinės instancijos teismas pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams dėl to, kad bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, plačiau Å¡iuo klausimu nepasisako (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 44. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie galėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams.

Atsakovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. IeÅ¡kovė su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nepateikė praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 93, 98 straipsniai). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Tomas Romeika Jurgita Sujetienė Rasa UrbanavičiÅ«tė