2017-07-20 Nr. AB-14136-3-61-3-00072-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1086-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00072-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija: 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniu Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. sausio 4 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro (toliau – ir Ministras) 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. P-1344 „Dėl vyr. eil. K. K. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ 3-čią punktą, kuriuo jis įpareigotas grąžinti mokymo išlaidas – 1 901,38 Eur – iš karto arba dalimis, pasirašius su Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų (toliau – ir LK SP) Karaliaus Mindaugo husarų bataliono vadu Išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu rengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas teigė 2013 m. gegužės 9 d. su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir atsakovas, Ministerija) sudaręs profesinės karo tarnybos sutartį, pagal kurią jis turėjo tarnauti iki 2017 m. gegužės 8 d. Ištarnavus tam tikrą laiką, šeimoje susidarė sunki padėtis – motina neteko 60 proc. darbingumo. Pareiškėjas buvo vienintelis šeimos narys, gyvenantis kartu su tėvais, todėl jis turėjo padėti tėvui ūkininkauti ir negalėjo suderinti ūkininkavimo su tarnyba Lietuvos kariuomenėje. Pareiškėjas nesutiko su Ministro vertinimu, kad jo 2015 m. spalio 12 d. prašyme nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą nurodytos aplinkybės nebuvo svarbios, nuo jo valios nepriklausiusios ir nepašalinamos. Pareiškėjo nuomone, jis neprivalėjo grąžinti mokymo išlaidų ir todėl, kad, pagal 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. P-1344 4-6 punktus, jis per 5 darbo dienas turėjo būti įrašytas į karinę įskaitą pagal gyvenamąją vietą į parengtojo rezervo karinį vienetą, be to, nebuvo sudaryta siuntimo mokytis kursuose sutartis.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, pasirašydamas profesinės karo tarnybos sutartį, įgijo kario statusą. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir Karo tarnybos įstatymas) 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog iš kario, su kuriuo nurodytais atvejais prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis, įstatymų nustatyta tvarka išieškomos krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu. Profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju buvo nutraukta prieš terminą Karo tarnybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ministras pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes laikė svarbiomis, tačiau, sprendžiant jo mokymo išlaidų grąžinimo klausimą, nesutiko jas pripažinti nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis ir nepašalintinomis.

Atsakovas teigė, jog Lietuvos kariuomenės vado 2014 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. KM-556 pareiškėjas 2014 m. gegužės 5-23 d. buvo siųstas į FN MAG kulkosvaidžio kulkosvaidininko kursą. Kurso baigimą patvirtino LK SP Juozo Lukšo mokymo centro viršininko 2014 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. V-255 ir pareiškėjui išduotas pažymėjimas. Lietuvos kariuomenės vado 2015 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. KM-97 ir LK SP Karaliaus Mindaugo bataliono vado 2015 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. KKM-26 pareiškėjas 2015 m. vasario 2-20 d. buvo siųstas į M2HB kulkosvaidžio kulkosvaidininko kursą. Kursų baigimą patvirtino LK SP J. L. mokymo centro viršininko 2015 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. V-85 ir pareiškėjui išduotas pažymėjimas. Atsakovo išlaidos buvo skirtos pareiškėjo kulkosvaidininko reikiamai kvalifikacijai įgyti ir palaikyti. Pareiškėjas, prieš nutraukdamas sutartį, 2015 m. lapkričio 30 d. pasirašė Išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, pažymas Nr. 2 ir Nr. 3. Kursų kainą patvirtino LK SP Juozo Lukšo mokymo centro viršininko 2014 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. V-8 ir 2015 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. V-321 (kurso sąrašų 45 eil.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Ministro 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-231 patvirtinto Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos apyrašo (toliau – ir Nutraukimo tvarkos apyrašas) 2.1 punkte patvirtintas baigtinis svarbių nuo kario valios nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių sąrašas. Įvertinus pareiškėjo 2015 m. spalio 12 d. prašyme nurodytus profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo savo iniciatyva motyvus matyti, kad pareiškėjo pateiktos priežastys, nors objektyviai ir laikytinos tikrai svarbiomis, nevertintinos kaip nuo kario valios nepriklausančios ir nepašalinamos. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog pareiškėjas, nutraukdamas profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą, iš esmės neigiamai paveikė krašto apsaugos sistemos personalo tam tikroje srityje (kulkosvaidininkų) kvalifikacijos planus, nes klausytojų skaičius kurse buvo ribotas. Pareiškėjo paskyrimas atlikti karo tarnybą rezerve jo neatleido nuo įstatyme numatytos pareigos atlyginti krašto apsaugos sistemos patirtas išlaidas. Be to, pareiškėjo planuojama pradėti krašto apsaugos savanorių karo tarnyba, nesant teisės aktais nustatytos išimties, taip pat nesuponuotų prielaidų atleisti jį nuo minėtos pareigos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo K. K. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas su Ministerija 2013 m. gegužės 9 d. sudarė Profesinės karo tarnybos sutartį Nr. PKT-170, kuria pareiškėjas (karys) įsipareigojo iki 2017 m. gegužės 8 d. tarnauti profesinėje karo tarnyboje. Kadangi ši sutartis buvo nutraukta Karo tarnybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. pareiškėjo iniciatyva prieš sutartyje numatytą terminą, pareiškėjas privalėjo atlyginti atsakovui jo mokymui išleistas lėšas (Karo tarnybos įstatymo 44 str. 2 ir 3 d.). Aplinkybės, dėl kurių nutraukta sutartis, nebuvo pripažintos svarbiomis, nuo kario valios nepriklausančiomis ir nepašalinamomis. Skundžiamame 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. P-1344 3 punkte nurodytos mokymo išlaidos apėmė ne daugiau nei 3 paskutinių metų laikotarpyje krašto apsaugos sistemos institucijų patirtas išlaidas pareiškėjo mokymui.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 12 d. prašyme nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį nurodė, jog jo tėvas buvo ūkininkas, motina neteko 60 proc. darbingumo, o jis buvo vienintelis šeimos narys, gyvenantis su jais, ir dėl šių priežasčių pareiškėjas negalėjo suderinti tarnybos kariuomenėje su būtina pagalba tėvams žemės ūkyje. Ministras, priimdamas 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. P-1344, pripažino pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes (priežastis) svarbiomis ir tokiomis, dėl kurių pareiškėjas savo iniciatyva galėjo nutraukti tarnybą prieš profesinės karo tarnybos sutartyje numatytą terminą. Tačiau Ministras pagrįstai nesutiko šias aplinkybes pripažinti nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis ir nepašalinamomis. Teismas, vadovaudamasis Karo tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 ir 3 dalimis bei Ministerijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-782 patvirtintų Išieškomų išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, apskaičiavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, nusprendė, kad iš pareiškėjo turėjo būti išieškotos krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su jo mokymu, profesiniu rengimu ar kvalifikacijos tobulinimu.

Teismo vertinimu, pareiškėjo 2015 m. spalio 12 d. prašyme nurodytos priežastys negalėjo būti pripažintos nuo jo valios nepriklausančiomis ir nepašalinamomis aplinkybėmis. Be to, pareiškėjas pagrįstai buvo paskirtas atlikti tarnybą rezerve (Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 2 str. 8 ir 20 d., 21 str. 2 d. 2 p. bei Karo tarnybos įstatymo 2 str. 28 d.). Karo tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2-4 dalyse nenumatytas atvejis (sąlyga), kai atleistas profesinės karo tarnybos karys, įrašytas į tarnybą rezerve, negrąžina jo parengimui profesinėje karo tarnyboje išleistų lėšų. Šiame straipsnyje taip pat nebuvo įtvirtinta sąlyga, jog nuo šios pareigos atleidžiama, jei karo prievolininkas pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigoja atlikti nenuolatinę karo tarnybą krašto apsaugos savanorių pajėgose. Šiuo aspektu pastebėtina, kad pareiškėjas tik ketino tapti savanoriu. Taigi, Karo tarnybos įstatymo 44 straipsnyje nurodytų sąlygų, dėl kurių pareiškėjas galėtų būti atleistas nuo pareigos grąžinti mokymui išleistas lėšas, šiuo atveju nebuvo.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, pasirašydamas profesinės karo tarnybos sutartį, prisiėmė pareigą siekti įgyti nustatytoms kario pareigoms (funkcijoms) atlikti reikiamą kvalifikaciją. Krašto apsaugos sistemos institucijos patyrė išlaidas, tiesiogiai susijusias su pareiškėjo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu. Mokymosi išlaidų išieškojimas iš kario numatytas Karo tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2-4 dalyse. Tai reiškia, kad krašto apsaugos sistemos patirtų kario mokymų išlaidų atlyginimo pagrindas buvo įstatyminis, o ne sutartinis. Karo tarnybos įstatymas nenumatė pareigos siunčiant karius į kursus sudaryti siuntimo į mokymus sutartis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, kad jis neprivalėjo grąžinti mokymo išlaidų, nes nebuvo sudaryta siuntimo mokytis kursuose sutartis, atmestas.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjo baigtų kursų kainą patvirtino LK SP J. L. mokymo centro viršininko 2014 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. V-8 ir 2015 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. V-321. Taigi, Ministras 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. P-1344 3 punktu pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui nurodė grąžinti mokymo išlaidas – 1 901,38 Eur – iš karto arba dalimis, pasirašius su LK SP Karaliaus Mindaugo husarų bataliono vadu Išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį.

III. Pareiškėjas K. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro (toliau – ir Ministras) 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. P-1344 „Dėl vyr. eil. K. K. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ 3-čią punktą bei pripažinti profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo prieš terminą priežastis svarbiomis, nuo kario valios nepriklausančiomis ir nepašalinamomis aplinkybėmis.

Pareiškėjas pabrėžia, kad Karo tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nenumatyta, kokios išlaidos gali būti išieškotos šio įstatymo nustatyta tvarka, tik nurodoma į kitus įstatymus. Nei atsakovas, nei teismas neįvardijo, kokių įstatymų pagrindu iš pareiškėjo išieškomos mokymo, profesinio rengimo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidos. Su pareiškėju jokia siuntimo į mokymus sutartis nebuvo sudaryta. Pareiškėjas pažymi, jog Ministerija 2015 m. spalio 12 d. prašyme išdėstytas profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo prieš terminą priežastis pripažino svarbiomis, bet ne nuo kario valios nepriklausančiomis ir nepašalinamomis aplinkybėmis. Ministrui nemotyvuotai atsisakius pareiškėjo nurodytas priežastis pripažinti nuo kario valios nepriklausiusiomis ir nepašalinamomis aplinkybėmis, tai gali padaryti teismas. Pareiškėjas negali tarnauti kariuomenėje ir ūkininkauti, nes tai draudžia Karo tarnybos įstatymas – tai laikytina nepašalinamomis ir nuo jo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis. Pareiškėjo nuomone, prašymas teismui pripažinti sutarties nutraukimo prieš terminą priežastis svarbiomis, nuo jo valios nepriklausančiomis ir nepašalinamomis aplinkybėmis nėra naujas reikalavimas, o papildomas reikalavimas, kylantis iš pagrindinio reikalavimo panaikinti skundžiamo įsakymo 3 punktą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors skundžiamame 2015 m. gruodžio 8 d. įsakyme Nr. 1344 neįvardyta, kokiu Nutraukimo tvarkos aprašo punktu vadovaujantis yra nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis, analogiškose situacijose būdavo nurodomas 3 punktas. Kadangi Ministerija pareiškėjo 2015 m. spalio 12 d. prašyme išdėstytas priežastis pripažino svarbiomis, Karo tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos iš pareiškėjo neturėtų būti išieškotos. Pareiškėjas taip pat teigia nesuprantantis, kaip iš jo galima reikalauti atlyginti profesinio rengimo išlaidas, kai tuo pačiu jo įgytas žinias ir kvalifikaciją siekiama panaudoti atliekant tarnybą rezerve. Be to, pareiškėjas nuo 2016 m. vasario 2 d. tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgose, kurios yra sudėtinė kariuomenės dalis – teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas pastebi, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde patvirtino, kad kulkosvaidininko kursai jam buvo reikalingi norint eiti kulkosvaidininko pareigas. Pareiškėjas, nutraukęs profesinės karo tarnybos sutartį nesuėjus terminui, turėjo atlyginti atsakovo patirtas išlaidas, tiesiogiai susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu. Priešingai nei teigia pareiškėjas, kario parengimo išlaidų grąžinimo pagrindas ir sąlygos yra numatyti Karo tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2-4 dalyse. Tačiau šiame straipsnyje nenumatyta pareiga siunčiant karius į kursus su jais sudaryti siuntimo į mokymo kursus sutartis, todėl pareiškėjo argumentas, kad jis neturi grąžinti mokymo išlaidų, nes su juo tokia sutartis nebuvo sudaryta, yra nepagrįstas.

Atsakovo nuomone, pareiškėjas apeliaciniame skunde suformavo naują reikalavimą – pripažinti profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo prieš terminą priežastis svarbiomis, nuo kario valios nepriklausančiomis ir nepašalinamomis, – todėl šis reikalavimas neturėtų būti nagrinėjamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 130 str. 6 d.). Atsakovas nesutiko pripažinti pareiškėjo 2015 m. spalio 12 d. prašyme išdėstytas priežastis nuo jo valios nepriklausančiomis ir nepašalinamomis aplinkybėmis, nes Karo tarnybos įstatymas nedraudžia profesinės karo tarnybos kariui turėti ūkininko statusą ir / ar laisvu nuo tarnybos metu padėti šeimos nariams ūkininkauti, kiek tai nepažeidžia šio įstatymo 36 straipsnio 7 ir 13 dalių nuostatų. Pareiškėjas laisva valia nusprendė padėti tėvui ūkininkauti ir nutraukti tarnybos santykius.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjas klaidingai interpretuoja Karo tarnybos įstatymo taikymą, apeliaciniame skunde teigdamas, kad jo atžvilgiu krašto apsaugos sistemos patirtos išlaidos neišieškotinos, nes Ministras profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju nutraukė dėl priežasčių, kurias pripažino svarbiomis. Atleidimui nuo Karo tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prievolės atsirasti sutartis turi būti nutraukta dėl aplinkybių, kurios pripažintos ne tik svarbiomis, bet ir nuo kario valios nepriklausančiomis ir nepašalinamomis. Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjo 2015 m. spalio 12 d. prašyme nurodytos priežastys yra svarbios, tačiau šios priežastys, vadovaujantis Nutraukimo tvarkos aprašo 2.1 punktu, nevertintinos kaip nuo kario valios nepriklausančios ir nepašalinamos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo prašymu jo 2015 m. spalio 12 d. prašyme išdėstytas profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo prieš terminą priežastis pripažinti ne tik svarbiomis, bet ir nuo kario valios nepriklausančiomis ir nepašalinamomis. Tokio prašymo pareiškėjas nepateikė pirmosios instancijos teismui, be to, teismai negali priimti sprendimų, kurie priskirtini tik atsakovo kompetencijai. Pastebėtina, kad nei Karo tarnybos įstatymas, nei Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymas nedraudžia profesinės karo tarnybos kariui būti ūkininku ar teikti būtiną pagalbą tėvams prie žemės ūkio darbų.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinkinės vado 2016 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. SP-53 priėmus pareiškėją į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir jį paskyrus minėtos rinktinės 504 pėstininkų kuopos 2 būrio 2 skyriaus vadu, pareiškėjo argumentas dėl poreikio jį siųsti į kulkosvaidininko kvalifikacijos kursus pradėjus atskirą tarnybos rūšį nebuvimo turėtų būti vertinamas kaip nepagrįstas, nes toks reikalavimas siekiant eiti minėtas pareigas nėra keliamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl aplinkybių, laikytinų svarbiomis nuo kario valios nepriklausančiomis ir nepašalinamomis priežastimis, dėl kurių karys savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą, neatlygindamas mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų, nustatymo ir vertinimo.

Byloje ginčijamu atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. P-1344 „Dėl vyr. Eil. K. K. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ 3 punktu nurodyta pareiškėjui K. K. grąžinti mokymo išlaidas 1 901,38 Eur iš karto arba dalimis, pasirašius su Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo husarų bataliono vadu Išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutartį. Pareiškėjas skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašė šį įsakymo punktą panaikinti, kadangi jo 2015 m. spalio 12 d. prašyme nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą nurodytas aplinkybes krašto apsaugos ministras nepagrįstai nepripažino svarbiomis, nuo jo valios nepriklausiusiomis ir nepašalinamomis.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nesutikdamas su teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kurį grindžia nesutikimu su teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu. Teigia, kad nei atsakovas, nei teismas neįvardino kokių įstatymų pagrindu iš jo išieškomos mokymo, profesinio rengimo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidos, kai jo įgytas žinias siekiama panaudoti atliekant tarnybą rezerve, be to nuo 2016 m. vasario 2 d. pareiškėjas tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgose, kurios yra sudėtinė kariuomenės dalis.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio nustatyta tvarka, daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų vertinimu, ginčo santykiams išspręsti taikytomis materialiosiomis teisės normomis, todėl iš naujo nekartodamas teismo motyvų, juos papildo, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2013 m. gegužės 9 d. sudarė Profesinės karo tarnybos sutartį, kuria įsipareigojo profesinę karo tarnybą atlikti iki 2017 m. gegužės 8 d. Pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties metu galiojusio Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 37 straipsnio 1 dalis (2011 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XI-1509 redakcija) nustatė, kad karys, sudaręs profesinės karo tarnybos sutartį, karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys, sudaręs kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį, savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą terminą tik krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir jo sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių.

Kario išlaidų grąžinimą reglamentavusio KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad iš kario, su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis jo iniciatyva, arba kario, su kuriuo profesinės karo tarnybos sutartis, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis nutraukiama šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 8 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose numatytais atvejais, įstatymų nustatyta tvarka išieškomos krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu. Pagal šio straipsnio 4 dalį šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos neišieškomos, jei karys krašto apsaugos ministro sutikimu nutraukia profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių. Be to, įstatymas įtvirtino, kad 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos, išskyrus išlaidas, susijusias su karininko parengimu karo mokymo įstaigoje, išieškomos iš profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario ne daugiau kaip už 3 paskutinių metų laikotarpį. Išieškomų išlaidų apskaičiavimo taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (KASOKTĮ 44 str. 3 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (Vyriausybės įgaliotos institucijos) 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-782 patvirtintų Išieškomų išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, apskaičiavimo taisyklių 26 ir 27 punktais, pareiškėjo mokymui, profesiniam parengimui ir kvalifikacijos kėlimui buvo apskaičiuota išleista 1 901,38 Eur suma, įrašyta į ginčijamo atsakovo įsakymo 3 punktą. Ginčo dėl šių išlaidų dydžio, byloje nėra.

Pareiškėjo tvirtinimu jo mokymui, profesiniam parengimui ar kvalifikacijos kėlimui skirtos išlaidos negali būti išieškomos, kadangi: 1) jis nebuvo sudaręs siuntimo mokytis kursuose sutarties; 2) jo įgytas žinias siekiama panaudoti atliekant tarnybą rezerve, be to nuo 2016 m. vasario 2 d. pareiškėjas tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgose, kurios yra sudėtinė kariuomenės dalis; 3) ministerija pareiškėjo 2015 m. spalio 12 d. prašyme išdėstytas priežastis pripažino svarbiomis, o pareiškėjas teismo prašo jas pripažinti ne tik svarbiomis, bet ir nuo kario valios nepriklausančiomis ir nepašalinamomis.

Pagal KASOKTĮ 31 straipsnio 1 dalį profesinės karo tarnybos sutartis – tai ministerijos ir Lietuvos Respublikos piliečio rašytinis susitarimas, kuriuo ministerija priima pilietį į profesinę karo tarnybą, o pilietis savanoriškai įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas. Pagal sudarytos su pareiškėju profesinės karo tarnybos sutarties 3 punktą pareiškėjas (karys) įsipareigojo iki 2017 m. gegužės 8 d. tarnauti profesinėje karo tarnyboje Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas. Sudaryti su priimtu į karo tarnybą asmeniu atskirą mokymosi kursuose, profesinio parengimo ar kvalifikacijos kėlimo sutartį, Krašto apsaugos ministerija teisės aktais nėra įpareigojama.

Teisėjų kolegija pažymi, kad KASOKTĮ 44 straipsnio, reglamentuojančio kario parengimo išlaidų grąžinimo klausimus, 2 ir 3 dalyse įtvirtintų normų sisteminis aiškinimas suponuoja išvadą, jog krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu (išskyrus išlaidas, susijusias su karininko parengimu karo mokymo įstaigoje), išieškomos iš profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario, su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis. Minėta, kad šio įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtis, kai šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos neišieškomos: jei karys krašto apsaugos ministro sutikimu nutraukia profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių. Kaip teisingai nurodo atsakovas, KASOKTĮ 44 straipsnio 2-4 dalyse nėra numatytos sąlygos, kai iš tarnybos atleistas profesinės karo tarnybos karys (praradęs profesinės karo tarnybos kario statusą ir tapęs civiliu) įrašomas į karinę įskaitą ir atliekantis nenuolatinę karo tarnybą parengtojo rezervo kariniame vienete (KASOKTĮ 2 str. 28 d., Karo prievolės įstatymo 2 str. 8., 21 str. 2 d. 2 p.) arba po atleidimo iš tarnybos įstoja į savanorio karo tarnybą, neturi grąžinti jo parengimui profesinėje karo tarnyboje išleistų lėšų. Taigi pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jo įgytas žinias siekiama panaudoti atliekant tarnybą rezerve ir jis nuo 2016 m. vasario 2 d. tarnauja savanoriu, nesudaro pagrindo panaikinti krašto apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. P-1344 3 punktą.

Kario, sudariusio profesinės karo tarnybos sutartį, tarnybos nutraukimo savo iniciatyva prieš kario sutartyje įsipareigotą terminą priežastis ir procedūras reglamentuoja Krašto apsaugos ministro 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-231 patvirtintas Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašas (2015 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. V-577 redakcija).

Aprašo 2 punkte nustatytos priežastys, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis kariui savo iniciatyva nutraukti tarnybą prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą. Svarbiomis ir nuo kario valios nepriklausančiomis ir nepašalinamomis priežastimis nurodomos: karys teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas vieninteliu neveiksnaus asmens globėju ar ribotai veiksnaus asmens rūpintoju arba turi slaugyti neįgalų asmenį (sutuoktinį ar artimą giminaitį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir nėra kitų asmenų, galinčių neįgaliuoju pasirūpinti (2.1.1. p.); mirus sutuoktiniui, karys vienas augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki aštuoniolikos metų, arba turi slaugyti neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (2.1.2. p.); kario sutuoktinis valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje dirba, sprendimu privalo dėl darbo keisti nuolatinę gyvenamąją vietą ir išvyksta iš Lietuvos arba kario sutuoktinis ne mažiau kaip 6 mėnesius yra išvykęs iš Lietuvos ir deklaravęs gyvenamąją vietą užsienio valstybėje, o karys siekia šeimos vientisumo (2.1.3 p.); kario šeimos nario (sutuoktinio, vaiko (įvaikio), motinos (įmotės), tėvo (įtėvio)) mirtis (2.1.4. p.).

Aprašo 2.2. punktas reglamentuoja priežasčių sąrašą, kurios taip pat gali būti pripažintos svarbiomis, tačiau nuo kario valios atsiradusiomis ir pašalinamomis: karys ūkininko ūkyje yra vienintelis darbingas asmuo (2.2.1. p.); karys vienas augina nepilnametį vaiką (įvaikį) (2.2.2. p.); karys yra vienintelis pajamas gaunantis asmuo šeimoje ir šių pajamų dalis, tenkanti kiekvienam šeimos nariui, yra mažesnė už Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį atitinkamais metais (2.2.3. p.); karys yra priimtas į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos nuolatines studijas, kurias baigus suteikiamas karininko laipsnis (2.2.4. p.); karys bandomuoju laikotarpiu apsisprendžia, kad negali tinkamai atlikti profesinės karo tarnybos (2.2.5. p.).

Pareiškėjas 2015 m. spalio 12 d. prašyme nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį nuo 2015 m. gruodžio 4 d. nurodė šias priežastis: šiuo metu šeimoje susidarė sunki padėtis, nes mama neteko 60 proc. darbingumo, tėvas yra ūkininkas, o pareiškėjas – vienintelis šeimos narys, gyvenantis kartu su tėvais turi padėti tėvui ūkininkauti. Suderinti tarnybą Lietuvos kariuomenėje ir būtiną pagalbą tėvams prie žemės ūkio darbų tapo neįmanoma.

Įvertinęs pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktus dokumentus, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos priežastys nepatenka į Aprašo 2.1 punkte nurodytų nuo kario valios nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių sąrašo apimtį.

Atsakovas, pareiškėjo prašyme nurodytas priežastis pripažindamas svarbiomis, dėl kurių gali būti nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis prieš terminą, bet nepripažindamas jų nuo kario valios nepriklausančių ir nepašalinamų, ginčui spręsti taikytinų teisės normų nepažeidė.

KASOKTĮ 36 straipsnyje, kuris reglamentuoja karių tarnybai taikomus apribojimus, nėra nustatyto draudimo profesinės karo tarnybos kariui laisvu nuo tarnybos metu šeimos nariams padėti ūkininkauti, ar net pačiam kariui būti individualios įmonės savininku, mažosios bendrijos nariu, ūkinės bendrijos tikruoju nariu ar turėti akcinės bendrovės akcijų arba žemės ūkio bendrovės pajų ir pan., tik jis privalo nuosavybę valdyti, naudoti ir disponuoti ja tokiu būdu, kad dėl jos turėjimo ar ryšių su bendrove (įmone), kurioje karys turi nuosavybės, negalėtų atsirasti privačių ir tarnybos interesų konflikto, nesusidarytų prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nebūtų diskredituojamas tarnybos autoritetas ir nebūtų kliudoma profesinės karo tarnybos kariui tinkamai atlikti savo pareigas.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų pirmosios instancijos teismo sprendimui naikinti ar keisti. Priimant šį sprendimą, buvo įvertintos visos reikšmingos byloje aplinkybės, teisingai aiškintos ir taikytos ginčo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė