2016-10-10 Nr. AB-19365-3-63-3-00790-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1306-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00790-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 81

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei D. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. birželio 15 d. kreipėsi į teismą prašymu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės D. S. (toliau – ir atsakovė) pareiškėjo naudai 129,10 Eur dydžio nesumokėtą vietinę rinkliavą už 2010 m. II, III ir IV ketvirčius, 2011 m., 2012 m., 2013 m. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 36,30 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas nurodo, kad UAB “Telšių regiono atliekų tvarkymo centras” nuo 2003 m. gruodžio 30 d. yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajono ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje.

Plungės rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatus, kurių 6 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojai – tai komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Taip pat nurodo, kad remiantis šių nuostatų 34 punktu minėtos vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams – visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Teigia, kad pagal šių nuostatų 60 punktą minėtos vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų vykdo pareiškėjas.

Atsakovė, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, nuosavybės teise nuo 1999 m. rugpjūčio 27 d. iki 2013 m. rugpjūčio 13 d. valdė nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Plungė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ji turi prievolę mokėti minėtą vietinę rinkliavą. Dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių atsakovė nėra sumokėjusi šios vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 10 d. iki 2013 m. liepos 31 d.

Pareiškėjas, įvertinęs Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio nuostatas dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo terminų, prašo vietinę rinkliavą iš atsakovės priteisti tik už 2010 m. II, III ir IV ketvirčius, 2011 m., 2012 m., 2013 m.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir pareiškėjui iš atsakovės D. S. priteisė 129,10 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino dalinai ir pareiškėjui UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ priteisė iš atsakovės D. S. 14,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nagrinėdamas bylą, teismas vadovavosi Lietuvos respublikos rinkliavų įstatymo 1 straipsniu, 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1-4 punktais, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T1-168 1 punktu patvirtintais Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisinį reglamentavimą.

Remdamasis valstybės įmonės Registrų centro 2015 m. birželio 11 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu teismas nustatė, kad atsakovei D. S. nuosavybės teise nuo 1999 m. rugpjūčio 27 d. iki 2013 m. rugpjūčio 13 d. valdė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Plungė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog Nuostatų 1 priedo 3 eilutėje (Tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T1-168 redakcija galiojanti nuo 2013 m. liepos 1 d.) už gyvenamosios paskirties butą, esantį daugiabučiame name Plungės miesto teritorijoje nustatyta 162,00 Lt (46,92 Eur) dydžio metinė vietinė rinkliava. Nuostatų, patvirtintų Tarybos 2008 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. T1-47 1 punktu, 4.1.1 punkte bei Nuostatų, patvirtintų Tarybos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T1-317 1 punktu, 32.3 punkte už tokį patį nekilnojamojo turto objektą nustatyta 133,00 Lt (38,52 Eur) dydžio metinė vietinė rinkliava.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir į teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, jog pareiškėjo nurodytu laikotarpiu atsakovė buvo vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalėjo ją mokėti. Minėtų parametrų pagrindu atsakovei yra paskaičiuota 129,10 Eur dydžio vietinė rinkliava.

Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, teismas atsižvelgė į aplinkybes, kad prašymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, į bylos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą, į tai, jog pareiškėjas teismui buvo pateikęs daug analogiškų prašymų dėl vietinės rinkliavos mokesčio priteisimo, ir padarė išvadą, jog iš atsakovės prašoma priteisti išlaidų suma yra per didelė, todėl ją mažina – priteisė 14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniu skundu prašė pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimo dalį, kurioje UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ priteistos sumažintos bylinėjimosi išlaidos.

Pareiškėjas nurodė, kad vertinant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytus priteistinus dydžius, turi būti atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje aplinkybė, jog prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, yra teisinis pagrindas prašymą dėl patirtų pastarųjų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Rekomendacijų 7 ir 8.2 punktais, kuriais nuo 2015 m. kovo 20 d. priteistinų advokato ar advokato padėjėjo išlaidų maksimalūs įkainiai susieti Lietuvos statistikos departamento skelbiama užpraėjusio ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokestį šalies ūkyje dydžiu, kuris 2014 metų 4 ketvirtį buvo 714,5 Eur, maksimali galima priteisti suma už 2015 m. birželio 15 d. prašymo parengimą sudarė 1786,25 Eur (2,5 x 714,5 Eur). Tuo tarpu, pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma tesudaro 36,30 Eur, t. y. daugiau nei 49 kartus mažesnė nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis, todėl privalo būti laikoma pagrįsta ir nemažintina.

Apeliantas skunde pabrėžia, jog apelianto 2015 m. birželio 15 d. prašymas dėl vietinės rinkliavos priteisimo Klaipėdos apygardos administracinio teismo spendimu buvo patenkintas visiškai, apeliantas pirmosios instancijos teisme sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas.

Pareiškėjas pažymi, kad minėtas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas privalės patirti ne konkretus prievolę pažeidęs atliekų turėtojas/teršėjas, tačiau atliekų tvarkymo sistemą administruojantis pareiškėjas, kas lemia „teršėjas moka“ principo pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo ABTĮ pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tik iš dalies patenkintas pareiškėjos UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymas priteisti iš atsakovės D. S. atstovavimo išlaidų atlyginimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus. Todėl administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-774/2011).

Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Be to, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Taigi, nors teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis pakelti bylinėjimosi išlaidų naštą, tačiau pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog jo prašymas buvo patenkintas visiškai, per se nepatvirtina pareiškėjo teisės gauti iš kitos šalies visų savo išlaidų atlyginimą, nes yra galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).

Pažymėtina, kad aplinkybės, jog prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir jog ši suma yra ženkliai mažesnė už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, pačios savaime nėra pakankamas pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai, kaip teigia pareiškėjas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Rekomendacijos nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, tačiau, kaip minėta, kiekvienu atveju teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, inter alia atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į aplinkybę, kad prašymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, į pareiškėjo teismui pateiktų analogiškų prašymų kiekį, į pareiškėjo prašymo turinį, teisinių paslaugų teikimo pareiškėjui pastovumą analogiško pobūdžio bylose.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015 pažymėjo, jog išnagrinėto pobūdžio (dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo) administracinė byla ir joje kelti reikalavimai, analogiški reiškiamiems šioje administracinėje byloje, jau ne kartą spręsti tiek pirmosios instancijos apygardų administracinių teismų, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir suformuotos pakankamai aiškios teisinės kryptys įvairaus pobūdžio aspektais; tokia situacija suponuoja išvadą, kad kreipiantis į teismą su tapataus pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus, nes administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma, o šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, jėgomis. Atsižvelgęs į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje sprendė, kad pirmosios instancijos teismo tvirtinimas, jog administracinė byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo ir specialių žinių, yra visiškai teisingas, o teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai pritaikyti tinkamai, t. y. prašomas priteisti atlyginimas už advokato pagalbą galėjo ir turėjo būti sumažintas iki 50 Lt (14,48 Eur).

Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, susiję su principo „teršėjas moka“ pažeidimu, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi ir nepatvirtina pareiškėjo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai laikėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iš esmės analogiško pobūdžio bylose suformuotos praktikos. Tokios teismų praktikos laikomasi ir naujausiose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, pavyzdžiui, 2016 m. birželio 14 d. nutartyse administracinėse bylose Nr. eA-1158-556/2016 ir Nr. eA-1163-556/2016 buvo palikti nepakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimai, kuriais UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ už prašymų dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo parengimą buvo priteista 14 Eur atstovavimo išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog teismas išlaidas advokato pagalbai apmokėti būtų sumažinęs nepagrįstai, kaip teigia pareiškėjas.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išspręsti, teisingai pritaikė proceso šalių išlaidų atlyginimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą priteisti pareiškėjui iš atsakovo 14 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas