e6f4c36f-2b9c-41c2-8580-e642055a7aa6 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-397-654/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16147-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. liepos 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ AuÅ¡ros Bielskės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vitalijos NorkÅ«naitės, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. T. apeliacinį skundÄ dėl 2019 m. balandžio 3 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo M. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, tęsti darbÄ , per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. M. T. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ , o bÅ«tent: jis 2018 m. balandžio 7 d., apie 16.28 val., Geležinio Vilko gatvėje, automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deÅ¡ine ranka griebė J. S. už kairės rankos dilbio ir pradėjo sukti, po to deÅ¡ine ranka griebęs už kaklo jÄ smaugė, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ stvėręs už plaukų tampė pirmyn – atgal, kojomis spyrė į kairės kojos priekinę Å¡launies ir blauzdos sritis, tuo padarydamas J.

S. poodines kraujosruvas pakaušyje, kaktos dešinėje, kairiame dilbyje, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimus kakle, dešinėje plaštakoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. II. Apeliacinio skundo argumentai.

2. Skundu nuteistasis M. T. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir bylÄ nutraukti, nes jo veiksmai, kuriais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, laikytini bÅ«tinÄ ja gintimi, o nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį atmesti. 2.1. Skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nespręsdamas klausimo, ar jis neveikė bÅ«tinosios ginties situacijoje, nepagrįstai vadovavosi tik nukentėjusiosios pateikta versija, kurios nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Apelianto versijÄ , kad jis konflikto nepradėjo, o tik gynėsi, patvirtina ne tik jo ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisme duoti parodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai laikė nenuosekliais.

Be to, pirmosios instancijos teismo motyvas, kad kaltinamasis savo parodymus teisme davė paskutinis ir dėl to turėjo galimybę modeliuoti savo gynybÄ , yra niekuo nepagrįstas. 2.2. Teismo metu jo duoti parodymai, kuriais jis teigė konflikto nepradėjęs, niekuo nesiskyrė nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Vilniaus miesto apylinkės teismas nevertino ir to, kad Å¡iuos apelianto parodymus iÅ¡ dalies patvirtina ir pati nukentėjusioji, kuri tiek duodama parodymus, tiek praneÅ¡dama apie įvykį policijai nurodė, kad nagais sužalojo apelianto veidÄ , taip pat byloje liko teismo tinkamai neįvertintos nuotraukos su apelianto sužalotu veidu. 2.3.

Be to, pirmosios instancijos teismas savo nuosprendį nepagrįstai motyvavo tuo, kad negalima vertinti M. T. veiksmų kaip gynimosi, nes jis, pasak teismo, turėjo galimybę iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio ir pats pasirinko vietÄ , kur sustabdyti automobilį. Apeliantas nesutinka su tokiu teismo motyvu, nes iÅ¡ tikrųjų automobilį jis sustabdė prieÅ¡ konfliktÄ nežinodamas, kas bus toliau, ir nors teismui paaiÅ¡kino, kad jam iÅ¡lipti per jo pusės dureles, automobilį sustabdžius Å¡alia kelio važiuojamosios juostos, buvo nesaugu dėl intensyvaus automobilių eismo, pirmosios instancijos teismas to tinkamai neįvertino.

Be to, automobilis apeliantui priklauso nuosavybės teise, todėl jis neprivalėjo automobilio palikti vien dėl to, kad jame siautėja paÅ¡alinis asmuo. 2.4. Skunde apeliantas nurodė, kad be jo ir nukentėjusiosios parodymų daugiau nėra jokių duomenų apie konflikto pradžiÄ . Savo parodymus įvertinęs kaip patikimus, o nukentėjusiosios – kaip nepatikimus, kas rodo, kad jis gynėsi, o nukentėjusioji puolė, apeliantas mano, kad apylinkės teismas turėjo taikyti BK 28 straipsnio nuostatas. 2.5.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BPK 301 straipsnio 2 dalį, nes iÅ¡ esmės pagrindė apkaltinamÄ jį nuosprendį vien tik nukentėjusiosios parodymais. Apelianto nuomone, kiti teismo nurodomi įrodymai – liudytojo R. S. parodymai bei jo suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas, specialisto iÅ¡vada, policijos registro iÅ¡raÅ¡as, nukentėjusiosios protokolas – pareiÅ¡kimas, yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ pačios nukentėjusiosios prieÅ¡taringų parodymų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas liudytojas policijos pareigÅ«nas R.

S. pats ne tik nematė įvykio aplinkybių, bet ir nebuvo įvykio vietoje, su nukentėjusiÄ ja bendravo Rinktinės g. 13, Vilniuje, manydamas, kad tai įvykio vieta, teismui atpasakojo tik tai, kÄ sužinojo iÅ¡ pačios nukentėjusiosios, apie tai jis parašė savo tarnybiniame praneÅ¡ime, policijos ataskaitų žiuryklėje (b. l. 3), o byloje esanti skambučio pagalbos telefonu 112 pokalbių iÅ¡klotinė atspindi tik tai, kÄ pranešė pati nukentėjusioji. 2.6. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje nurodęs, jog nemaža dalis bylos duomenų, t. y. susiraÅ¡inėjimai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, J.

S. raÅ¡telis M. T. (b. l. 55-79, 114) nei patvirtina, nei paneigia nors vienÄ bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingÄ aplinkybę, ne tik netinkamai jų nepripažino įrodymais, bet ir tinkamai neįvertino pačios nukentėjusiosios asmenybės, jos polinkio į agresyvų elgesį. 2.7. Pirmosios instancijos teismas yra neteisus motyvavęs, kad nukentėjusioji viso proceso metu nekeitė parodymų. IÅ¡ byloje esančių jos parodymų, duotų skirtingu metu, jos pareiÅ¡kimo policijai, skambučio pagalbos telefonu įraÅ¡o, akistatos su apeliantu matyti, kad jos nurodomos užpuolimo detalės kito.

Pavyzdžiui, nukentėjusioji vienur nurodo, kad apeliantas jÄ mušė rankomis ir kojomis per veidÄ , kitur – kad spardė ne į galvÄ , bet į kojas, dar kitur – kad mušė kairės kojos priekinę Å¡launies bei blauzdos dalį, kai tuo tarpu iÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G1146/2018(01) matyti, kad sužalojimai jai nustatyti deÅ¡inėje kojoje, kas kelia abejonių, ar kairėje vairuotojo pusėje sėdintis apeliantas iÅ¡ viso galėtų suduoti smÅ«gius į deÅ¡inę nukentėjusiosios kÅ«no dalį.

Akistatos metu apelianto apie tai paklausta, nukentėjusioji jau davė parodymus, kad apeliantas automobilyje jÄ mušė bÅ«damas atsistojęs (b. l. 36). Vėliau, pirmosios instancijos teisme 2019 m. sausio 13 d. nukentėjusioji nurodė, kad apeliantas jÄ kojomis iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ automobilio ir laikydamas už plaukų trenkė į maÅ¡inos dureles, tada ji vėl įlindo į automobilį pasiimti rankinuko, nors tai prieÅ¡tarauja byloje esančiam kitų objektų apžiÅ«ros protokole nurodomam gatvės stebėjimo kameros įraÅ¡ui (b. l. 40).

Galiausiai, teisme nukentėjusioji nurodė, kad net buvo trumpam praradusi sÄ monę, nors apie tai nieko neminėjo ankstesnių apklausų metu. 2.8. Skunde apeliantas nurodė, kad jis iÅ¡ karto po įvykio apie viskÄ papasakojo E. V., kuri padėjo susitvarkyti nukentėjusiosios jam padarytus veido sužalojimus, tačiau E. V. byloje liko neapklausta, nors ji dar ikiteisminio tyrimo metu apklausiant apeliantÄ jo paties buvo nurodyta kaip svarbi liudytoja (b. l. 28). 2.9. Byloje taip pat liko nenustatyta pačios nukentėjusiosios psichologinė bei psichinė sveikatos bÅ«klė, ir su tuo susijusi galima jos agresija, galimas polinkis apkalbėti kitÄ asmenį.

Apeliacinis skundas atmetamas 3. Nuteistasis skunde dėsto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis dėl jo motyvus. Nuteistasis kelia įrodymų patikimumo klausimÄ ir teigia, kad jo parodymai buvo nuoseklÅ«s, todėl jais reikia tikėti ir remtis, o nukentėjusiosios parodymai buvo nenuoseklÅ«s, todėl jais remtis negalima. Visi kiti jo argumentai yra grindžiami Å¡ia iÅ¡vada. 3.1. Pirmosios instancijos teismas matė kai kuriuos nukentėjusiosios parodymų neatitikimus, tačiau juos vertino kaip neesminius, atsiradusius streso ir praėjusio ilgo laiko tarpo po įvykio pasėkoje.

Kolegija susipažino su nukentėjusiosios parodymais ir visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai motyvuotai ir įtikinamai išvadai. Nukentėjusiosios pozicija dėl įvykio yra pranešime Bendrajam pagalbos centrui (b. l. 3), protokole – pareiškime (b. l. 4), jos apklausos protokole (b. l.

10) ir apklausoje teisme. Nors visuose Å¡iuose veiksmuose nukentėjusiosios duotų parodymų ir paaiÅ¡kinimų apimtis ir detalumas skiriasi, tačiau juose esančios aplinkybės leidžia palyginti nukentėjusiosios parodymų nuoseklumÄ ir daryti iÅ¡vadÄ , kad jos parodymai buvo nuoseklÅ«s, o tuo pačiu ir patikimi. Apelianto argumentai, kad dėl savo psichinės bÅ«senos nukentėjusioji gali duoti neteisingus parodymus, nėra pagrįsti įrodymais ir kolegijos neįtikino. Kolegija patikrino, ar nukentėjusioji yra įraÅ¡yta į psichikos sutrikimų turinčių asmenų ar narkologinį registrus, ir gavo neigiamus atsakymus.

Apklausta teisme nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad ji geria antidepresantus ir lankosi pas psichoterapeutÄ privačiai, tačiau, kolegijos nuomone, vien tik tai negali lemti nukentėjusiosios parodymų nepatikimumo. Apklausta teisme nukentėjusioji davė parodymus sklandžiai ir nuosekliai, logiÅ¡kai paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes ir savo elgesį. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jos parodymus patvirtina liudytojo R. S. parodymai ir specialisto iÅ¡vada, kuria buvo nustatyti J. S. padaryti sužalojimai. 3.2.

Pirmosios instancijos teismas nuteistojo parodymus vertino kaip nenuoseklius ir nuosprendyje iÅ¡dėstė tokios savo iÅ¡vados motyvus, kuriems kolegija pilnai pritaria. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo parodymų nenuoseklumÄ matė tame, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad nukentėjusioji galėjo savo kÅ«no dalimis liestis į jį ir susižeisti bei susižeisti savo rankų dalimis pati save, nes buvo labai įsiaudrinusi ir nestabilioje emocinėje bÅ«senoje, o teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nukentėjusioji galėjo susižeisti į jo laikytÄ karabinÄ raktams susegti.

Apylinkės teismas išanalizavo nuteistojo parodymus ir padarė motyvuotas išvadas dėl jų nepatikimumo, kurioms kolegija visiškai pritaria. Skunde apeliantas teigia, kad jis rankoje dviem pirštais laikė raktus, kuriuos nukentėjusioji bandė išplėšti ir į juos galėjo susižaloti, tačiau kolegijos tokia versija neįtikino. Įvykis prasidėjo nuteistajam ir nukentėjusiajai važiuojant automobiliu, kuomet nuteistasis vairavo, ir jis logiškai nepaaiškino, kodėl vairuodamas laikė rankoje raktus.

Be to, nėra aiÅ¡ku, kodėl nukentėjusioji turėjo bandyti iÅ¡plėšti raktus iÅ¡ jo rankų. TrÅ«ksta ir nuteistojo paaiÅ¡kinimo, kaip bandydama iÅ¡plėšti raktus iÅ¡ jo rankų nukentėjusioji galėjo susižaloti Å¡launį ir blauzdÄ , pakaušį, kaktÄ , dilbį, kelį ar kaklÄ , kur jai buvo nustatyti sužalojimai. 3.3. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimais, kuomet parodymus jis davė paskutinis ir dėl to galėjo juos modeliuoti atsižvelgdamas į jau apklaustų asmenų parodymus.

Kolegija sutinka, kad nuteistojo parodymų davimo laikas neturi jokios įtakos jo parodymų vertinimui. Parodymų davimas yra kaltinamojo teisė, jis gali juos duoti arba ne, ir tai neturi jokios įtakos jo parodymų ar veiksmų vertinimui arba jo atsakomybei. Kaip neturi įtakos ir nuteistojo kreipimasis ar nesikreipimas į teisėsaugos institucijas dėl prieš jį padaryto nusikaltimo.

4. Teismas nesutinka su apelianto argumentais dėl bÅ«tinosios ginties instituto taikymo. Kolegija mano, kad patikimais nukentėjusiosios parodymais ir specialisto iÅ¡vada nustatyti jai padaryti sužalojimai rodo, kad nuteistasis neveikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Apklausta teisme nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad nuteistasis įvykio metu buvo suėmęs jai už gerklės ir tampė paėmęs už plaukų. Tokie veiksmai niekaip nerodo gynimosi ir negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, todėl apylinkės teismas pagrįstai netaikė BK 28 straipsnio nuostatų.

Nuteistasis motyvavo, kad jo veikimÄ bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis patvirtina jo patirti sužalojimai ir liudytojos E. V. parodymai. Galimai nuteistasis įvykio metu patyrė sužalojimus, kuriuos galimai padarė J. S., tačiau Å¡ioje nutartyje pateikti motyvai paneigia versijÄ , kad jis gynėsi nuo nukentėjusiosios užpuolimo. Remiantis iÅ¡dėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija n u t a r i a : M. T. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjų kolegija: AuÅ¡ra Bielskė Alenas Piesliakas Vitalija NorkÅ«naitė NuoraÅ¡as tikras:

Teisėjas A. Piesliakas