2024-08-14 Nr. AB-11936-3-61-3-00803-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2007-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00803-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ivetos Pelienės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Uzbekistano Respublikos piliečio J. K. (J. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Uzbekistano Respublikos piliečio J. K. (J. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Uzbekistano Respublikos pilietis J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 24S59438 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Sprendimu panaikintas pareiškėjo turėtas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas), galiojęs iki 2025 m. lapkričio 8 d. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjui Leidimas išduotas darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Hoptransa“ pagrindu, tačiau pareiškėjas 2023 m. lapkričio 17 d. atsiėmė Leidimą, bet į Lietuvos Respubliką neatvyko ir darbo sutarties su UAB „Hoptransa“ nesudarė. Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl Leidimas buvo panaikintas.

2.2. Pareiškėjas negavo jokios informacijos, kuri pagrįstų, kad jis gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai, priešingai – jis bendradarbiauja su atsakovu ir noriai teikia visą informaciją bei jau susirado naują darbdavį. Pareiškėjui nežinant, UAB „Hoptransa“ nutraukė darbo sutartį, o jis nespėjo susirasti naujo darbdavio pagal galiojantį Leidimą. Pareiškėjas jokių pažeidimų per visą savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje nėra padaręs.

2.3. Migracijos departamentas Sprendimą priėmė nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs. Sprendimas turi būti panaikintas, o pareiškėjui turi būti leista pakeisti darbdavį ir turi būti paliktas galioti pareiškėjo turėtas Leidimas, kol pareiškėjas šį veiksmą atliks. Pareiškėjas, nesuprasdamas lietuvių kalbos, nevisiškai suprasdamas anglų ir rusų kalbas, nesugebėjo suprasti, kokias teises ir pareigas jis turi pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas).

2.4. Darbo sutartis buvo pasirašyta su UAB „Hoptransa“, darbo sutarties 14 punktas nurodė, kad darbo sutartis įsigalioja atvykus į Lietuvą, o 15 punkte buvo nurodyta, kad „gavus nacionalinę vizą D per 10 darbo dienų po atvykimo į Lietuvą ir darbdaviui pateikus visus kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka“. Pareiškėjas, atvykęs į Lietuvą, atliko visus būtinuosius veiksmus, kad įgyvendintų darbo sutarties 14 ir 15 punktus, tačiau pagal darbo sutartį, kurią pasirašė su UAB „Hoptransa“, vis dėlto nebuvo įdarbintas.

2.5. Nesuprasdamas Lietuvos Respublikos įstatymų, pareiškėjas užsiregistravo individualią veiklą ir pradėjo dirbti, kad galėtų išgyventi, tačiau planuoja dirbti vairuotoju ir jau susirado darbdavį.

2.6. Dėl Leidimo panaikinimą nulėmusių veiksnių buvo atsakinga UAB „Hoptransa“, kuri neatliko įsipareigojimų pagal darbo sutartį ir neįdarbino pareiškėjo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Pareiškėjas turi visus dokumentus, patvirtinančius jo kvalifikaciją, nurodytus tarpininkavimo rašte ir anketoje.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. 2024 m. sausio 26 d. gautas UAB „Hoptransa“ pranešimas, kad pareiškėjas neįdarbintas. Šis pranešimas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas su UAB „Hoptransa“ darbo sutarties nesudarė.

4.2. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino Leidimą, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, su pareiškėju darbo sutartis nesudaryta.

4.3. Faktas, kad pareiškėjas susirado kitą darbdavį, neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Leidimas pareiškėjui buvo išduotas darbo būtent UAB „Hoptransa“ pagrindu, todėl nustačius, kad pareiškėjas nedirba ir nedirbs šioje įmonėje, atsirado imperatyvus pagrindas panaikinti Leidimą. Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

4.4. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti Įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti ir / ar pakeisti. Jeigu pareiškėjas susirado kitą darbdavį, jis privalo kreiptis dėl leidimo gyventi būtent darbo pas kitą darbdavį pagrindu ir gauti leidimą gyventi. Pareiškėjas 2024 m. vasario 2 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo kitoje įmonėje pagrindu, kuris atsiliepimo į skundą pateikimo metu buvo nagrinėjamas.

4.5. Pareiškėjo teiginiai dėl grėsmės valstybės saugumui nesusiję su nagrinėjama byla, nes Leidimas panaikintas kitais savarankiškais pagrindais.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo Uzbekistano Respublikos piliečio J. K. (J. K.) skundą atmetė.

6. Teismas nustatė šias reikšmingas ginčo faktines aplinkybes:

6.1. Pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 26 d. prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2308-LLG-9172 (toliau – ir Prašymas) nurodyta, kad pareiškėjas prašo išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju pagal darbo sutartį su UAB „Hoptransa“. Prašyme nenurodyta, kad pareiškėjas planuoja užsiimti alternatyviomis veiklomis Lietuvoje, Prašyme nurodomas planuojamas gauti darbo užmokestis – 1 386 Eur, kurį pareiškėjas nurodė kaip vienintelį pragyvenimo šaltinį.

6.2. UAB „Hoptransa“ tarpininkavimo rašte Nr. 20230821-156465 nurodyta, kad pareiškėjas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju bus įdarbintas nuo 2023 m. gruodžio 21 d. pagal neterminuotą darbo sutartį, o numatomo mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis – 1 386 Eur.

6.3. UAB „Hoptransa“ 2024 m. sausio 26 d. pranešimu informavo Migracijos departamentą, kad pareiškėjas nebuvo įdarbintas, nes neatitinka UAB „Hoptransa“ keliamų reikalavimų.

6.4. Pareiškėjas vykdo individualią veiklą nuo 2024 m. sausio 25 d.

7. Apžvelgęs Įstatymo nuostatas (28 str. 4 d., 35 str. 1 d. 2 p., 40 str. 1 d. 4 p., 44 str., 50 str.), Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, nuostatas (130 p.), teismas nurodė, kad Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui (šiuo atveju – pareiškėjui) išdavimo ar panaikinimo, todėl Migracijos departamentas Sprendimą priėmė jam Įstatymu suteiktos diskrecijos ribose.

8. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas nebuvo įdarbintas UAB „Hoptransa“, su juo darbo sutartis nebuvo sudaryta, konstatavo, jog jis, atsiėmęs Leidimą, į Lietuvos Respubliką neatvyko ir darbo sutarties su UAB „Hoptransa“ nesudarė, t. y. kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

9. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą priimti Sprendimą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teisės normos pritaikytos tinkamai, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.

III. 10. Pareiškėjas Uzbekistano Respublikos pilietis J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

11. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 26 d. pateikė Prašymą tuo pagrindu, kad ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju pagal darbo sutartį su UAB „Hoptransa“, UAB „Hoptransa“ tarpininkavimo rašte Nr. 20230821-156465 nurodyta, kad pareiškėjas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju bus įdarbintas nuo 2023 m. gruodžio 21 d. pagal neterminuotą darbo sutartį, o numatomo mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis – 1 386 Eur, pareiškėjas su skundu pateikė pasirašytą darbo sutartį, kuri buvo sudaryta su UAB „Hoptransa“, t. y. pareiškėjas darbo sutartį su UAB „Hoptransa“ buvo sudaręs, todėl Regionų administracinio teismo nurodytos aplinkybės, kad darbo sutartis nebuvo sudaryta, neatitinka tikrovės.

11.2. Atsakovui išdavus pareiškėjui Leidimą, pareiškėjas atvyko į Lietuvą ir atliko visus būtinus veiksmus pagal darbo sutarties 14 ir 15 punktą, tačiau dėl jam (pareiškėjui) nežinomų priežasčių, jis nebuvo įdarbintas į UAB „Hoptransa“, o darbo sutartis su juo buvo nutraukta. UAB „Hoptransa“ pareiškėjui nepaaiškino jokių aplinkybių, dėl kurių šis nebuvo įdarbintas, tiesiog nurodė, kad jis neva neatitinka keliamų reikalavimų, tačiau kokių konkrečiai, pareiškėjui nebuvo nurodyta.

11.3. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023, kuriame išaiškinta Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, institucija, priėmusi sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, visų pirma, turi pareigą, prieš priimdama sprendimą aptariamu pagrindu, surinkti faktinius duomenis, bylojančius, jog prieš siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, asmuo pateikė duomenis, kurie aiškiai neatitiko tikrovės, tik pastarasis neatitikimas paaiškėjo vėliau.

11.4. Nei Sprendime, nei nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų klaidinęs atsakovą, teikęs tikrovės neatitinkančią informaciją ar kitaip tyčia klaidinęs atsakovą, priešingai, bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas turėjo pagristą lūkestį būti įdarbintas, o pareiškėjo teikiama informacija atsakovui atitiko tikrovę. Atsakovui kreipusis į pareiškėją, šis bendradarbiavo su atsakovu, pateikė išsamius paaiškinimus, visus reikalingus ir turimus dokumentus ir kt.

11.5. UAB „Hoptransa“ 2024 m. sausio 26 d. informavo atsakovą apie tai, kad pareiškėjas neįdarbintas, o 2024 m. vasario 2 d. pareiškėjas jau buvo pateikęs atsakovui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje kito darbo pagrindu.

11.6. Tiek atsakovas, tiek teismas neturėjo priimti sprendimo panaikinti Leidimą vien formaliu pagrindu, o turėjo atsižvelgti į bylos faktines aplinkybes, kad pareiškėjas negalėjo pakeisti darbdavio Įstatyme nustatytais pagrindais, kadangi darbdavys greitai nutraukė darbo sutartį su pareiškėju, visiškai nepaaiškinęs darbo sutarties nutraukimo aplinkybių, taip pat, atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjas bendradarbiauja su atsakovu, yra susiradęs kitą darbdavį, yra pateikęs naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kito darbo pagrindu.

12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

13. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, gavęs Leidimą darbo UAB „Hoptransa“ pagrindu, šioje bendrovėje nedirbo, nes su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, todėl pareiškėjas negavo ir sulygto darbo užmokesčio. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad jis, teikdamas Prašymą ir nurodydamas, kad ketina dirbti UAB „Hoptransa“ pagal darbo sutartį, ir jo pragyvenimo lėšų šaltinis bus darbo užmokestis, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, nes jis nedirba ir nedirbs UAB „Hoptransa“, todėl atsirado imperatyvus pagrindas panaikinti Leidimą.

14. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, kad prie skundo buvo pridėta darbo sutartis su UAB „Hoptransa“, nes tokia sutartis nebuvo pateikta nei Migracijos departamentui, nei teismui.

15. Atsakovas teigia, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Migracijos departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą. Pareiškėjui Leidimas buvo išduotas tuo pagrindu, kad jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, būdamas UAB „Hoptransa“ darbuotoju. Pareiškėjui nepasirašius darbo sutarties, apie tai neinformuojant Migracijos departamento, išnyko ir teisinis pagrindas, dėl kuriuo pareiškėjui buvo išduotas Leidimas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo Migracijos departamento 2024 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 24S59438 panaikinti pareiškėjui Uzbekistano Respublikos piliečiui J. K. (J. K.) išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. lapkričio 8 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nebuvo įdarbintas UAB „Hoptransa“, konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis, teikdamas Prašymą, jokių tikrovės neatitinkančių duomenų nepateikė, darbdavys darbo sutartį su juo nutraukė dėl jam (pareiškėjui) neaiškių aplinkybių, pareiškėjas neklaidino atsakovo, susirado kitą darbdavį ir pateikė naują prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas prašo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023 pateiktais išaiškinimais.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 ir 2 d.), pažymi, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė, ši teisė trečiųjų šalių piliečiams nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-1047/2024; kt.).

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022; 2024 m. sausio 31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024; kt.).

21. Teisėjų kolegija nustatė, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, taip pat Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsižvelgus į tai, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, taip pat su pareiškėju nebuvo sudaryta darbo sutartis, t. y. Sprendimas panaikinti leidimą gyventi buvo priimtas esant dviem savarankiškais pagrindais.

22. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.

23. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

24. Pasisakydama dėl Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto pagrindo taikymo, teisėjų kolegija pažymi, kad Leidimas pareiškėjui buvo išduotas tuo pagrindu, jog jis dirbs UAB „Hoptransa“. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Hoptransa“ nebuvo įdarbintas (UAB „Hoptransa“ 2024 m. sausio 26 d. pranešimas Nr. 2401-PRNŠ-4059). Nors pareiškėjas teigia, kad jis sudarė darbo sutartį su UAB „Hoptransa“, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti.

25. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, pareiškėjui neįsidarbinus minėtoje bendrovėje, atsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas pagrindas panaikinti jam išduotą Leidimą. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, jis privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2833-442/2022; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-821/2022; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1263-525/2024 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas, Sprendime vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagrįstai panaikino Leidimą.

26. Pasisakydama dėl Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo taikymo, teisėjų kolegija pažymi, kad, nors pareiškėjas tvirtina, jog nepagrįstai konstatuota, kad jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas gavo Leidimą tuo pagrindu, kad jis dirbs UAB „Hoptransa“, jam bus mokamas 1 386 Eur darbo užmokestis, tačiau pareiškėjas iš viso nepradėjo dirbti UAB „Hoptransa“, negavo darbo užmokesčio, o tai leidžia daryti išvadą, kad Prašyme pateikti duomenys, t. y. duomenys, patvirtinantys vieną iš Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintų leidimui laikinai gyventi išduoti būtinųjų sąlygų – darbdavio įsipareigojimą įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, neatitiko tikrovės.

27. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas po Leidimo išdavimo nedirbo pagal sąlygas, dėl kurių buvo išduotas Leidimas, taip pat nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju atsakovas turėjo faktinį ir teisinį pagrindus spręsti, kad pareiškėjas, teikdamas duomenis dėl ketinimo dirbti UAB „Hoptransa“ ir gaunamo uždarbio šioje bendrovėje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes, prašydamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nurodė, kad jo vienintelis pragyvenimo lėšų šaltinis yra numatomas darbo užmokestis, gaunamas šioje įmonėje, jis kitų pragyvenimo lėšų šaltinių nenurodė, o iš nurodyto lėšų šaltinio atitinkamų pajamų negavo, visiškai nedirbo. Teismų praktikoje tokia aplinkybė vertinama kaip tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1364-629/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1556-662/2024; 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-520/2024; 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1786-575/2024; kt.).

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023 pateiktais išaiškinimais.

29. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo precedentu būtina vadovautis tik tokioje byloje, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Precedentinę reikšmę turi tie sprendimai, kuriuose sprendžiamas ginčas ne dėl faktų, o dėl teisės, privalomą galią turi tik tokia teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kuri buvo priimta remiantis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ir lėmė teismo sprendimą, t. y. privalomą galią turi ne abstrakti teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė sprendime, bet tokia, kuri priimta pagal faktines aplinkybes ir kurias teismas laikė esminėmis, priimant sprendimą ankstesnėje byloje. Privalomą galią teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė vėlesnėje byloje turi tik tada, jeigu ankstesnės ir vėlesnės bylos faktinės aplinkybės sutampa. Be to, netgi nustačius, kad ankstesnės ir vėlesnės bylos aplinkybės yra iš esmės panašios, ne visi teisės normos išaiškinimai yra privalomi, o tik tie, kurie buvo pagrindas teismui priimti atitinkamą sprendimą. Kiti teismo motyvai ir pasisakymai dėl teisės nėra privalomi sprendžiant vėlesnę analogišką bylą, tačiau gali būti laikomi teisės taikymo ir aiškinimo šaltiniu, t. y. teisės normos prasmę padedančių atskleisti teisės taikymo ir aiškinimo metodu arba kaip pagalbinė medžiaga teisėjams įgyvendinti samprotavimo pagal analogiją principą ar nustatant teismo sprendimo ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1682-520/2023; kt.).

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytos bylos ir nagrinėjamos administracinės bylos faktines aplinkybes, daro išvadą, kad šių dviejų administracinių bylų faktinės aplinkybės skiriasi – pareiškėjo nurodomoje byloje užsienietis pradėjo dirbti pagal darbo sutartį ir tik jam nebuvo mokamas sutartas atlyginimas, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas apskritai nepradėjo dirbti bendrovėje, kurioje, išduodant Leidimą gyventi, įsipareigojo įsidarbinti. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023 pateiktais išaiškinimais.

31. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad UAB „Hoptransa“ dėl neaiškių priežasčių atsisakė įdarbinti pareiškėją, nurodomos aplinkybės, jog jis surado naują darbą ir kreipėsi su prašymu išduoti naują leidimą laikinai gyventi, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

32. Dėl šioje nutartyje aptartų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti, jog Sprendimas, kuriuo buvo panaikintas Leidimas, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kvestionuojantys Sprendimo išvadas, yra nepagrįsti. Dėl to apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Uzbekistano Respublikos piliečio J. K. (J. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Iveta Pelienė

Dalia Višinskienė