e6f120fa-21df-4159-b48c-9fced88e3816 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3603-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01540-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienėteismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas J. S. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–3), kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PaaiÅ¡kina, kad nuo 2016 m. gruodžio 16 d. yra suimtas ir laikomas LukiÅ¡kių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, t. y. kameros perpildytos, nėra ventiliacijos, sanitariniame mazge pažeidžiamas jo privatumas.

Kamerose drėgna, todėl pÅ«va čiužiniai, veisiasi parazitai, rÅ«dija metalinės lovos. Kamerų langÄ dengia keturių eilių grotos, dėl jų į patalpÄ patenka mažiau gaivaus oro. Atsakovės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 8–16). Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvežtas 2016-12-16 ir buvo uždarytas į kamerÄ Â Â Nr. 116, plotas – 7,49 m2 (1 asmuo kameroje), 2016-12-17 perkeltas į kamerÄ Nr. 291, plotas – 7,73 m2 (1 asmuo kameroje), 2016-12-18–2016-12-19 laikotarpiu toje pačioje kameroje buvo 2 asmenys, 2016-12-20 – 1 asmuo, 2016-12-21–2016-12-30 laikotarpiu – 2 asmenys, 2016-12-31 perkeltas į kamerÄ Nr. 324, plotas – 7,68 m2 (1 asmuo kameroje), 2017-01-01–2017-01-05 toje pačioje kameroje buvo 2 asmenys, 2017-01-06 perkeltas į kamerÄ Nr. 341, plotas – 7,95 m2 (1 asmuo kameroje), 2017-01-07–2017-01-08 laikotarpiu toje pačioje kameroje buvo 2 asmenys, 2017-01-09 – 1 asmuo, 2017-01-10 perkeltas į kamerÄ Nr. 137, plotas – 7,75 m2 (2 asmenys kameroje), 2017-01-11 toje pačioje kameroje buvo 1 asmuo, 2017-01-12 perkeltas į kamerÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. 346, plotas – 7,88 m2 (1 asmuo kameroje), 2017-01-13–2017-02-16 laikotarpiu toje pačioje kameroje buvo 2 asmenys, 2017-02-17 perkeltas į kamerÄ Nr. 254, plotas – 34,71 m2 (8 asmenys kameroje), 2017-02-18–2017-02-19 laikotarpiu toje pačioje kameroje buvo 9 asmenys,                 2017-02-20–2017-02-21 laikotarpiu – 8 asmenys, 2017-02-22–2017-02-24 laikotarpiu – 9 asmenys, 2017-02-25–2017-02-28 laikotarpiu – 8 asmenys, 2017-03-01–2017-03-05 laikotarpiu – 9 asmenys, 2017-03-06–2017-03-07 laikotarpiu – 8 asmenys, 2017-03-08–2017-03-10 laikotarpiu – 9 asmenys, 2017-03-11 – 7 asmenys, 2017-03-12–2017-03-14 laikotarpiu – 8 asmenys, 2017-03-15–2017-03-20 – 9 asmenys, 2017-03-21 – 8 asmenys, 2017-03-22 – 9 asmenys, 2017-03-23–2017-03-24 laikotarpiu – 8 asmenys, 2017-03-25–2017-03-26 laikotarpiu – 9 asmenys, 2017-03-27–2017-03-28 laikotarpiu – 8 asmenys, 2017-03-29 – 9 asmenys, 2017-03-30 – 8 asmenys, 2017-03-31–2017-04-05 laikotarpiu – 9 asmenys, 2017-04-06 – 8 asmenys, 2017-04-07 – 7 asmenys, 2017-04-08–2017-04-10 laikotarpiu – 8 asmenys, 2017-04-11–2017-04-14 laikotarpiu – 9 asmenys, 2017-04-15 – 8 asmenys, 2017-04-16–2017-04-19 laikotarpiu – 9 asmenys, 2017-04-20 – 8 asmenys, 2017-04-21 – 9 asmenys, 2017-04-22–2017-04-26 laikotarpiu – 8 asmenys, 2017-04-27 – 7 asmenys kameroje, 2017-04-28 perkeltas į kamerÄ Nr. 252, plotas – 42,33 m2 (9 asmenys kameroje), 2017-04-29 toje pačioje kameroje buvo 10 asmenų, 2017-04-30–2017-05-02 laikotarpiu – 11 asmenų, 2017-05-03 – 10 asmenų, 2017-05-04–2017-05-05 laikotarpiu – 11 asmenų, 2017-05-06– 2017-05-08 laikotarpiu – 9 asmenys kameroje.Pažymi, kad kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas normas, tačiau tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Nurodo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos tiek maisto produktams, tiek higienos priemonėms. Kadangi kamerų plotas pakankamai mažas, ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ir kitų baldų. Lovos matmenys – apie 1,9 x 0,7 m (1,33 m2), stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) – apie 0,6 x 0,5 m (0,3 m2), taburetės matmenys – apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m2).

Sanitarinis mazgas atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, toks įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes tam, kad būtų užtikrinta asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatyti vidaus tvarkos reikalavimai, užkardytos konfliktinės situacijos ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimas įstaigoje.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra nustatyta, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.Kamerose langai vėdinti pritaikyti, vėdinama natÅ«raliu bÅ«du per langus. Asmenys, kurie gyvenamÄ sias kameras reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko, neturi problemų dėl atsirandančių pelėsių ar drėgmės. LukiÅ¡kių TI-K remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Suimtieji ir nuteistieji dažnai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , todėl vėl tenka daryti pakartotinį remontÄ . Pažymi, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio ir pateko į laisvės atėmimo vietÄ .PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais.

Reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita. Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. gegužės 8 d. (skundo teismui iÅ¡siuntimo dienos) ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Dėl minimalaus ploto kamerose PareiÅ¡kėjas teigia, kad kameros buvo perpildytos, o sanitariniame mazge buvo pažeistas jo privatumas. PareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu minimalÅ«s kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – Ä®sakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje. Jame nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). PareiÅ¡kėjas neginčija atsakovės atstovo nurodytų duomenų apie kamerų plotus ir jose laikomų asmenų skaičių. Teismui nėra pagrindo Å¡iais duomenimis abejoti.IÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 8–16) pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas              2016 m. gruodžio 18–19 d., 2016 m. gruodžio 21–30 d., 2017 m. sausio 1–5 d., 2017 m. sausio               7–8 d., 2017 m. sausio 10 d., 2017 m. sausio 13–vasario 16 d., 2017 m. vasario 18–19 d., 2017 m. vasario 22–24 d., 2017 m. kovo 1–5 d., 2017 m. kovo 8–10 d., 2017 m. kovo 15–20 d., 2017 m. kovo 22 d., 2017 m. kovo 25–26 d., 2017 m. kovo 29 d., 2017 m. kovo 31–balandžio 5 d., 2017 m. balandžio 11–14 d., 2017 m. balandžio 16–19 d., 2017 m. balandžio 21 d., 2017 m. balandžio 30–gegužės 2 d., 2017 m. gegužės 4–5 d., iÅ¡ viso 98 dienas, buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus tik sanitarinio mazgo plotÄ ) buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus (3,6 m2).

Likusiomis dienomis (2016 m. gruodžio 16–17 d., 2016 m. gruodžio 20 d., 2017 m. sausio           6 d., 2017 m. sausio 9 d., 2017 m. sausio 11–12 d., 2017 m. vasario 17 d., 2017 m. vasario 20–21 d., 2017 m. vasario 25–28 d., 2017 m. kovo 6–7 d., 2017 m. kovo 11–14 d., 2017 m. kovo 21 d.,              2017 m. kovo 23–24 d., 2017 m. kovo 27–28 d., 2017 m. kovo 30 d., 2017 m. balandžio 6–10 d., 2017 m. balandžio 15 d., 2017 m. balandžio 20 d., 2017 m. balandžio 22–29 d., 2017 m. gegužės              3 d., 2017 m. gegužės 6–8 d.) pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus tik sanitarinio mazgo plotÄ ) atitiko nustatytus reikalavimus.

Vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

O nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m., atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ .Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.

EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje Pitalev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).Taigi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017).Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas įvertina aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjui tenkantį plotÄ papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai ir kad tokiomis sÄ lygomis jis turėjo praleisti didžiÄ jÄ dalį paros laiko, ir pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas 98 dienas buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktį.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 papunktyje nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemiančia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , kt.).

Atsakovės atstovas atsiliepime teigia, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas 1,5 metro aukščio pertvara. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ . Taigi, toks sanitarinio mazgo įrengimas, kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje su kitais nuteistaisiais 2016 m. gruodžio 18–19 d., 2016 m. gruodžio 21–30 d., 2017 m. sausio 1–5 d., 2017 m. sausio 7–8 d., 2017 m. sausio 10 d., 2017 m. sausio 13–balandžio 27 d., iÅ¡ viso 125 dienas, laikytinas pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų bloginimu ir teisių pažeidimu, sukėlusiu neigiamus iÅ¡gyvenimus, sietinus su atsakovės pareigos užtikrinti teisę į privatumÄ nevykdymu.LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. gegužės 17 d. praneÅ¡ime Nr. 24-3081 „Dėl J.

S. skundo“ (b. l.

21) nurodyta, kad asmens privatumui užtikrinti LukiÅ¡kių TI-K kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos postuose Nr. 7 (252–257 kamerose). PareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 252 buvo laikomas nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. gegužės 8 d., t. y. 11 dienų. Teismo nuomone, toks sanitarinio mazgo įrengimas, kai privatumui užtikrinti pakabinamos užuolaidos, nelaikytinas pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų bloginimu ir teisių pažeidimu, todėl konstatuotina, kad 2017 m. balandžio 28–gegužės 8 d. (t. y.11 d.) LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjui buvo tinkamai užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

Dėl netinkamos ventiliacijos, šviesos trūkumo Pareiškėjas teigia, kad kamerose buvo tamsu, nebuvo ventiliacijos, dėl drėgmės puvo čiužiniai, veisėsi parazitai, rūdijo metalinės lovos, o dėl kameros langus dengiančių grotų trūko šviežio oro. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktas). Gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti nuo 35 iki 65 proc. (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas).Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos.

Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. gegužės 17 d. pranešime Nr. 24-3081 „Dėl J. S. skundo“ (b. l.

21) nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus, visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinti, langai skaidraus stiklo, lango angoje įstatytos metalinės grotos, dirbtinė Å¡viesa yra ne mažesnė kaip 200 lx. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtame praneÅ¡ime pateiktus duomenis. Teismui nėra pagrindo netikėti Å¡iuo praneÅ¡imu.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai               (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

Byloje pateikti Vilniaus visuomenės centro, Nacionalinio visuomenės centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktai (b. l. 22–25), iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai. Patikrinimai kameroje Nr. 116, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. gruodžio 16 d., atlikti 2016 m. vasario 2 d. ir 2016 m. spalio 20 d., tačiau pažeidimų nenustatyta. Kitose Lukiškių TI-K kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas atsiliepime nurodytais laikotarpiais, patikrinimai nebuvo atlikti.

Byloje nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K direktorių dėl to, kad kamerose nebuvo tinkamo apšvietimo, ventiliacijos ar jam trūko šviežio oro.Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. gegužės 17 d. pranešimas Nr. 24-3081 „Dėl J. S. skundo“ bei minėti patikrinimo aktai patvirtina, kad Lukiškių TI-K vykdė teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Dėl žalos dydžio Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kalint Lukiškių              TI-K pareiškėjui 98 dienas teko mažesnis plotas, nei nustatyta Įsakyme Nr. V-124, tai yra 3,6 kv. m vienam asmeniui.

Taigi, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį. Konstatuotina, kad dėl laikymo sÄ lygų visumos jis patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobÅ«dį, į tai, kad pareiÅ¡kėjo privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeidžiamas 125 dienas, perpildytose kamerose jis buvo laikomas 98 dienas, kad 2016 m. gruodžio 16 d.–2017 m. gegužės          8 d. laikotarpiu buvo perkeliamas į kameras, kuriose minimalus plotas asmeniui atitiko teisės aktų reikalavimus, o tam tikromis dienomis kameroje buvo laikomas vienas.

PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai, kurių teismas nelaiko tęstiniais, lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Taigi teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus vertinti nurodoma 20 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.

Teismas, atsižvelgęs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1541-624/2016, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017), įvertinęs vienam asmeniui priklausančio ploto pažeidimus, vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygomis, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 1 470 Eur sumos priteisimas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti J. S. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 470 (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt) eurų neturtinei žalai atlyginti.LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                   Irena Paulauskienė