e6f059e4-2b8f-4efa-a852-687bdc6bb64d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4449-1017/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02972-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2016 m. kovo 24 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Š.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui J. M.,nukentėjusiajam S. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A.

Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) (kita žinoma galima gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbančio UAB „V.M.“, vedusio, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė: A. Å . 2016 m. vasario 11 d., apie 18.20 val., P. VileiÅ¡io g. 18, Vilniuje, vairuodamas automobilį Renault Clio, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį Jeep Commander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė jį, abu automobilius apgadino, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Teismo posėdžio metu A. Å . paaiÅ¡kino, kad įvykis įvyko 2016 m. vasario 11 d., vakare, po 18 val. Jam paskambino iÅ¡ serviso ir pasakė, kad iki 19 val. reikia paimti suremontuotÄ jo automobilį. Buvo Å¡lapdriba, jis žmonos automobilį Renault Clio, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pasistatęs priekiu į pastatÄ . Lėtai važiuodamas atbulas, pajuto, kad į kažkÄ atsirėmė. Suprato, kad atsitrenkė į kitÄ automobilį. IÅ¡lipo iÅ¡ vairuojamo automobilio, apžiÅ«rėjo automobilį Jeep Commander, į kurį atsirėmė, tačiau jis visas buvo apsnigtas ir jokių jo apgadinimų ant bamperio nesimatė. Tuomet užkiÅ¡o už automobilio Jeep Commander valytuvo savo vizitinę kortelę ir nuvažiavo į servisÄ . Tuo metu, kai važiavo atbuline eiga, žemė su dangumi maišėsi, po to sniegas galėjo nutirpti, nes buvo teigiama temperatÅ«ra.

Autoįvykio nuslėpti nenorėjo, abu automobilius apžiÅ«rėjo, bamperis atrodė sveikas, viskas buvo padengta sniegu. Po įvykio buvo atvykęs į darbo vietÄ , tačiau apgadinto automobilio nematė, jau kitÄ dienÄ po įvykio ieÅ¡kojo apgadinto automobilio, nes norėjo jį apžiÅ«rėti. Jam iÅ¡ policijos paskambino po savaitės ir pasakė, kad reikia atvažiuoti ir paaiÅ¡kinti, kaip viskas įvyko. Kai policijoje susitiko su automobilio Jeep Commander savininku, automobilio bamperis jau buvo sukabintas.

Iki to laiko apgadinto automobilio nematė, kaip vėliau paaiškėjo, nukentėjusysis jo paliktos vizitinės kortelės nerado. Mano, jog tikrai yra kaltas dėl to, kad neintensyviai ieškojo apgadinto automobilio savininko. Sutinka, kad yra kaltas dėl įvykio, automobilio nepastebėjo gal ir dėl amžiaus. Pripažino, kad nesiėmė ryžtingų priemonių, nežinojo, kam priklauso apgadintas automobilis. Nurodė, kad į objektus išvažiuoja anksti, o apgadino automobilio savininkas atvažiuoja vėliau.

PraÅ¡o neatimti vairuotojo pažymėjimo, suÅ¡velninti nuobaudÄ .Teismo posėdžio metu nukentėjusysis S. S. paaiÅ¡kino, kad ant jo automobilio Jeep Commander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bamperio buvo akivaizdžiai matomas skilimas deÅ¡inėje pusėje, nuotraukÄ pareigÅ«nai darė įvykio vietoje. Ä®vykio dienÄ snigo, kai jis išėjo iÅ¡ savo studijos (darbo vietos), buvo Å¡lapdriba su lietumi, matėsi sniego likučių. Jam liudytojai pasakė, jog matė, kaip atbuline eiga važiavo žmogus, kuris, atsitrenkęs į jo automobilį, pavaikščiojo aplinkui, kažkam skambino ir iÅ¡vyko.

ApžiÅ«rėjęs automobilį, pamatė jo apgadinimÄ . Jį pamatė tik tuomet, kai apie tai pasakė liudytojai. Su pažeidėju policijos nuovadoje bendravo po savaitės. Jis atsipraÅ¡inėjo, sakė, jog blogai pasielgė, minėjo, kad buvo palikęs raÅ¡telį, bet jis jo nerado, įsėdęs į automobilį įjungė valytuvus, nes oras buvo labai bjaurus. Pažeidėjui pretenzijų neturi.Teismo posėdžio metu liudytojas L. D. paaiÅ¡kino, kad eismo įvykis įvyko 2016 m. vasario 11 d., apie 18 val.

Jis kartu su draugu stovėjo lauke VileiÅ¡io gatvėje, draugas rÅ«kė. Tuomet pamatė, kad atbula eiga lėtai, atsargiai važiuoja mėlynos spalvos automobilis Renault Clio ir iÅ¡girdo trakÅ¡telėjimÄ â€“ automobilis atsirėmė į automobilį Jeep Commander. Tuo metu stipriai snigo, mano, jog ir automobilis Jeep Commander buvo apsnigtas. Automobilis Renault Clio pavažiavo į priekį, iÅ¡ jo iÅ¡lipęs vairuotojas apžiÅ«rėjo automobilius, tuomet įsisėdo atgal į savo automobilį, kažkam paskambino, ir iÅ¡važiavo.

Prie pat automobilio Jeep Commander jis priėję nebuvo, net nepagalvojo, kad apgadinto automobilio savininkas apie įvykį neįspėtas. Manė, kad automobilį apgadino automobilio Jeep Commander savininkui pažįstamas asmuo. Įvykį stebėjo iš 10-15 metrų atstumo. Liudytojas 20 val. paklausė automobilio Jeep Commander savininko, ar jis žino, kad į jo automobilį įvažiavo kitas automobilis. Apžiūrėję automobilį pamatė, kad nulaužta kėbulo dalis, kairėje pusėje skilęs bamperis.

Kai apie tai pranešė nukentėjusiajam, apgadinimo vieta apžiūrint automobilį nebuvo apsnigta. Tyrimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Š. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. vasario 11 d., apie 17.30 val., išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės P.Vileišio g. 18, Vilniuje, 1 korpuso, važiuodamas atbulas, atsirėmė į baltos spalvos Jeep Commander, valstybinio numerio neatsimena. Buvo stipri šlapdriba, mašinos langai buvo aprasoję, todėl baltos spalvos automobilio sniego fone nepastebėjo.

Važiavo labai lėtai ir, atsirėmęs į kliÅ«tį, sustojo. Tam, kad praleistų prieÅ¡ais atvažiuojantį automobilį, pasitraukė į kairę ir į priekį. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, apžiÅ«rėjo savo automobilio užpakalinius žibintus ir bamperį, jokių pažeidimų nepastebėjo. Kadangi galėjo bÅ«ti nedideli įtrÅ«kimai ir nubrozdinimai, užkiÅ¡o savo vizitinę kortelę už automobilio Jeep valytuvo, ir, palaukęs 10 minučių, tikėdamasis, kad kas nors iÅ¡eis prie savo automobilio, tačiau niekas neišėjo, nes nuo automobilių kontakto signalizacija nesuveikė, nuvažiavo į servisÄ , kur turėjo iÅ¡ remonto atsiimti savo automobilį Subaru Forester.

Jo žodžius galėtų paliudyti keli vyrai, kurie stovėjo netoliese ir viskÄ matė. Nesusiprato užsiraÅ¡yti jų pavardžių ir paskambinti į kelių policijÄ , kad sužinotų pagal Jeep automobilio valstybinius numerius jo savininkÄ . Kviesti į autoįvykio vietÄ policininkus, kai nesimatė jokių automobilių apgadinimų, pamanė, kad netikslinga. Automobilis draustas ir jeigu bÅ«tų su juo susisiekęs automobilio Jeep savininkas, bÅ«tų buvę galima užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ .

KitÄ dienÄ automobilio Jeep prie savo darbo, esančio P. VileiÅ¡io g. 18, Vilniuje, nematė, po to savaitę buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Å¡alies, prie darbo Å¡io automobilio nesimato. Jaučiasi pasielgęs nerimtai, prisipažįsta, kad pasielgė neapgalvojęs visko iki galo ir nenumatęs galimų pasekmių. Pasiryžęs Jeep savininkui kompensuoti visas automobilio remonto, jeigu jis jį darė, iÅ¡laidas. Tyrimo metu nukentėjusysis S. S. 2016 m. vasario 11 d. pareiÅ¡kime nurodė, kad 2016 m. vasario 11 d., apie 10.00 val. atvažiavo prie P. VileiÅ¡io g. 18, Vilniuje, esančio namo 1 korpuso.

Automobilį paliko kieme. Tos pačios dienos 20.00 val. išėjęs į kiemÄ pamatė, kad apgadintas priekinis automobilio bamperis. Kaimynai matė, kad 18.30 val. mėlynos spalvos automobilis Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga įvažiavo į jo automobilį.Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktame pareiÅ¡kime nukentėjusysis S. S. nurodė, kad autoįvykio metu nukentėjo jo automobilio bamperis. Ä®skilimui paÅ¡alinti reikės tik nedidelio remonto. Draudimo kompanija padengs visus nuostolius, kuriuos savo ruožtu iÅ¡ieÅ¡kos iÅ¡ įvykio kaltininko.

Nurodė, kad įvykio kaltininkas dirba kartu su juo viename pastate jau daugelį metų, nepanaÅ¡u, kad jis sÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, norėdamas nuslėpti autoįvykį. Esant tokiai intensyviai Å¡lapdribai, kokia buvo 2016 m. vasario 11 d., apie 18.00 val., apsnigto baltos spalvos bamperio įskilimo jis galėjo ir nepastebėti, o jo palikto raÅ¡telio su jo kontaktiniais duomenimis dėl blogų oro sÄ lygų jis nerado. PareiÅ¡kia, kad dėl autoįvykio didelių finansinių iÅ¡laidų nepatyrė, ir, nežiÅ«rint prarasto brangaus laiko įvykio aiÅ¡kinimosi procedÅ«roms, pretenzijų kaltininkui neturi.

Tyrimo metu V. S. 2016 m. vasario 11 d. paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2016 m. vasario 11 d., apie 18.20 val. kartu su L. D. prie P. VileiÅ¡io g. 18, Vilniuje, esančio namo kalbėjo ir pastebėjo, kad atbuline eiga važiuojantis mėlynos spalvos automobilis Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į baltos spalvos automobilio Jeep Commander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį bamperį. Jiems toliau kalbantis ir stebint, atsitrenkusio automobilio vairuotojas iÅ¡lipo, apžiÅ«rėjo apgadintÄ Jeep markės automobilį ir, pastovėjęs 5-6 minutes, iÅ¡važiavo. Tyrimo metu L.

D. 2016 m. vasario 24 d. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. vasario 11 d., apie 18.00 val. mėlynos spalvos automobilis Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į baltos spalvos automobilį Jeep Commander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas pavažiavo šiek tiek į priekį ir išlipęs apžiūrėjo transporto priemones, atsisėdo į savo automobilį, kažkam paskambino telefonu, po to, praėjus maždaug 5-10 minučių, išvažiavo. Įvykį matė maždaug iš 10-15 metrų atstumo.

Automobilį Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo maždaug 50-60 metų vyriÅ¡kis. Praėjus maždaug pusantros valandos, pamatė į automobilį Jeep lipantį vyriÅ¡kį, kurio paklausė, ar jis žino apie įvykį, ir viskÄ jam papasakojo. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2016 m. kovo 10 d. papildomame liudytojo V. S. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodyta, kad 2016 m. vasario 11 d. įvykį jis matė tiesiogiai („gyvai“) ir girdėjo, kaip automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į baltos spalvos automobilį Jeep, nes su L.

D. buvo nuo įvykio maždaug 12-15 m atstumu, stovėjo prie p[astato, esančio P. VileiÅ¡io g. 18, įėjimu, po stogeliu-galerija. Atsitrenkus automobiliui, aiÅ¡kiai girdėjosi bumbtelėjimas ir traÅ¡kėjimas. Po atsitrenkimo, Renault vairuotojas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, apžiÅ«rėjo automobilius (įvykio vietÄ ), po to pavažiavo su Renault į priekį maždaug 2-3 m ir sustojo. Kurį laikÄ (maždaug 5-7 min) pastovėjo ir iÅ¡važiavo. Buvo tamsu, įvykio metu nei lijo, nei snigo, kita vertus, jis stovėjo po stogeliu.

Su L. D. Renault vairuotojo nekalbino, tik užsirašė automobilio numerį. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio M. K. (M. K.) tarnybinio praneÅ¡imo duomenimis, 2016 m. vasario 11 d., apie 20.30 val., patruliuodami iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad P.VileiÅ¡io g. 18, Vilniuje, automobilio Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas apgadino automobilį Jeep Commander, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu, į pareigÅ«nus kreipėsi automobilio Jeep Commander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas S. S., kuris paaiÅ¡kino, kad 2016 m. vasario 11 d., apie 10.00 val. paliko automobilį stovėti P.VileiÅ¡io g. 18, Vilniuje. TÄ pačiÄ dienÄ , apie 20.00 val. grįžęs automobilį rado apgadintÄ , įvykį matęs liudininkas paaiÅ¡kino, kad matė, kaip atbuline eiga važiuodamas automobilis Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė stovintį automobilį Jeep Commander, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Renault automobilio išlipęs vairuotojas automobilius apžiūrėjo ir po kažkurio laiko išvažiavo iš įvykio vietos. Iš 2016 m. vasario 11 d. eismo įvykio schemos matyti nukentėjusiųjų automobilių išsidėstymas, o iš papildomų duomenų apie eismo įvykį bei Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo eismo įvykio byloje, taip pat ir automobilių Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Jeep Commander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) foto nuotraukų matyti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai.

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimÄ (apgadinimÄ ), užtraukia baudÄ nuo 28 Eur iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo 3 iki 6 mėnesių. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudÄ nuo 868 Eur iki 1 158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Administracinio teisės pažeidimo padarymo faktines aplinkybes bei A. Š. kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, patvirtina aukščiau nurodyti bei kiti teismo tiesiogiai ištirti byloje esantys įrodymai: administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Š., nukentėjusiojo S. S. ir liudytojų V. S. bei L. D. paaiškinimai teismo posėdžio bei tyrimo metu, išrašas iš Policijoje registruojamų įvykių registro, Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M.

K. (M. K.) 2016 m. vasario 11 d. tarnybinis pranešimas, 2016 m. vasario 11 d. eismo įvykio schema, Papildomi duomenys apie eismo įvykį, fotolentelė, Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas eismo įvykio byloje, prie jo pridėta fotolentelė, kita bylos medžiaga. Šiuose byloje esančiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo spręsti, kad A. Š., 2016 m. vasario 11 d., apie 18.20 val., P. Vileišio g. 18, Vilniuje, vairuodamas automobilį Renault Clio, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir, važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį Jeep Commander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė jį, dėl ko abu automobiliai buvo apgadinti, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 bei 114 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, o, pasitraukęs iÅ¡ įvykio vietos, pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra ne kartÄ konstatuota, kad kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik tiesiogine tyčia. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtinta, kad A. Å . suvokė (turėjo suvokti) ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Byloje nustatyta, kad A. Å . suprato, jog jo vairuojamas automobilis Renault Clio, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į stovintį automobilį Jeep Commander, dėl to byloje ginčo nėra, tai patvirtinta tiek A.

Š., tiek ir liudytojų V. S. bei L. D. paaiškinimai. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl šio atsitrenkimo buvo apgadintas automobilio Jeep Commander bamperis. Nors A. Š. teigia, jog jis, iš karto po atsitrenkimo apžiūrėjęs automobilį Jeep Commander, nepastebėjo jokių jo apgadinimų, pažymėtina, kad šio automobilio įvykio metu padarytus apgadinimus patvirtina bylos duomenys: eismo įvykio schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, prie jų pridėta 2016 m. vasario 11 d. vakare, įvykio vietoje daryta automobilio Jeep Commander fotonuotrauka, liudytojų, nukentėjusiojo paaiškinimai, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad apgadintas (suskilęs) automobilio Jeep Commander priekinis bamperis.

Tai, kad A. Å . suprato, jog įvykio metu galėjo bÅ«ti apgadintas Å¡is automobilis, patvirtina ir jo elgesys iÅ¡ karto po įvykio: jis sustojo, iÅ¡lipo, apžiÅ«rėjo automobilius ir teigia palikęs savo vizitinę kortelę, užkiÅ¡tÄ už automobilio Jeep Commander valytuvų. Tuo tarpu jo akcentuojama aplinkybė, jog įvykio metu apgadintas automobilis buvo apsnigtas, nepaneigia asmens, galimai padariusio žalÄ kitam automobiliui, pareigos įsitikinti, ar dėl jo veiksmų nebuvo apgadintas kitas automobilis.

Vien tai, jog A. Å . nurodo nepastebėjęs apgadinimo, kad buvo prastos oro sÄ lygos, snigo, kad jo automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kad policijos pareigÅ«nams susisiekus su A. Å ., jis geranoriÅ¡kai paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes, neneigė buvęs įvykio vietoje, todėl neturėjo nei tyčios, nei tikslo ir motyvo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, negali bÅ«ti vertinama kaip Å¡alinanti jo atsakomybę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybė.

Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-34-507/2015).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Kartu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iÅ¡ esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iÅ¡ įvykio vietos įžūliai pasiÅ¡alina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė.

Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ , bÅ«tina vertinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Sprendimas dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-648/2016).Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas nuobaudÄ , atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobÅ«dį (pažeidė kelių eismo taisykles, nulemdamas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimÄ , taip pat pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs) bei pažeidimo padarymo aplinkybes (po įvykio paliko savo vizitinę kortelę, tačiau jos dėl prastų oro sÄ lygų nukentėjusysis galėjo nerasti), į tai, kad A.

Å . padaryti teisės pažeidimai savo pobÅ«džiu nėra Å¡iurkÅ¡tÅ«s, jo sukelto eismo įvykio metu padaryta žala nedidelė, nukentėjusysis pretenzijų neturi, pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos nepasunkino įvykio tyrimo, nesutrukdė policijos pareigÅ«nams iÅ¡aiÅ¡kinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat į tai, kad nustatytos A. Å . atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis dėl pažeidimo gailisi, pažeidimas padarytas asmens, kuris yra sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 1 ir 10 p.), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , atsižvelgiama ir į pažeidėjo asmenybę – aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirba, vadovauja įmonei, kurioje visus be iÅ¡imties esminius darbus (kadastrinius ir geodezinius matavimus) atlieka A.

Å ., kiti įmonės darbuotojai jam tik padeda, turi Å¡eimÄ , žada atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , nėra duomenų, kad pažeidimÄ bÅ«tų padaręs neblaivus, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes bei ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytus nuobaudų dydžius, teismas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog Å¡iuo konkrečiu atveju A. Å . už padarytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimÄ skirtina minimali nuobauda, o už padarytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ , taikant ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, skirtina mažesnė administracinė nuobauda nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. 500 Eur bauda, neskiriant teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.

Teismo vertinimu, ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta net minimali bauda kartu su ilgalaikiu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šiuo atveju yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ATPK 33 str. 2 d.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Pripažinti A. Å . kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudÄ â€“ 28 (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių) eurų baudÄ .Pripažinti A. Å . kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudÄ â€“ 500 (penkių Å¡imtų) eurų baudÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir A.

Å . paskirti galutinę 500 (penkių Å¡imtų) eurų baudÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo dienos, o apskundus tokį nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos. Bauda turi bÅ«ti sumokėta į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ROIK (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodÄ 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡is Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                   Giedrė Norvilienė