Legislator Case Law & Legislation
e6ef3ca1-ecbf-48d2-8b61-8af8588f7a43 AI generated

e6ef3ca1-ecbf-48d2-8b61-8af8588f7a43 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number e6ef3ca1-ecbf-48d2-8b61-8af8588f7a43
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovas L. A. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei E. P., praÅ¡ydamas: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį, kuria buvo pakeista Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1827-759/2014 dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atitinkamai 2 punkto papunkčius 2.1. ir 2.1.1., 3 punkto 3.1. papunktį, iÅ¡dėstant juos taip: 1) „Susitarimas dėl skyriumi gyvenančios motinos ir nepilnametės dukters bendravimo: 2.1. L. A. ir E. P. susitaria pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį, kuria buvo pakeistas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1827-759/2014 dalyje dėl skyrium gyvenančios motinos bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, ir susitaria dėl tokios vaiko motinos E. P. bendravimo su nepilnamete dukterimi S. A. tvarkos: 2.1.1. E. P., bendrauja su nepilnamete dukterimi S. A. be apribojimų, iÅ¡ anksto suderinusi bendravimo laikÄ su vaiko tėvu L. A.“; 2) „Susitarimas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui teikimo: 3.1. L. A. ir E. P. susitaria pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį, kuria buvo pakeista Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1827-759/2014 dalis dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui teikimo, ir susitaria, kad E. P. teikia iÅ¡laikymÄ S. A., mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį 235 Eur nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės“.

Legislator headnote

AI generated

e6ef3ca1-ecbf-48d2-8b61-8af8588f7a43 · Vilniaus apygardos teismas: Kadangi vaiko motina (atsakovė) iÅ¡sikėlė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gyventi į (duomenys neskelbtini) miestÄ , su dukra maksimaliai pagal teismo nutartyje numatytÄ bendravimo tvarkÄ nebendrauja, susitinka itin retai, iÅ¡laikymo dukrai neteikė (tėvas kreipėsi į VSDFV su praÅ¡ymu, kad iÅ¡laikymÄ vaikui už motinÄ teiktų valstybė), neprisidėjo prie nepilnametės iÅ¡laikymo kitokiomis formomis, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, nurodė, kad bÅ«tina pakeisti Nutarties sÄ lygas, reglamentuojančias bendravimo tvarkos su vaiku nustatymÄ ir iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai teikimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-1524-852/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03384-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.4.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliantės (atsakovės) E. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo L. A. ieÅ¡kinį E. P., dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovas L. A. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei E. P., praÅ¡ydamas: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį, kuria buvo pakeista Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1827-759/2014 dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atitinkamai 2 punkto papunkčius 2.1. ir 2.1.1., 3 punkto 3.1. papunktį, iÅ¡dėstant juos taip: 1) „Susitarimas dėl skyriumi gyvenančios motinos ir nepilnametės dukters bendravimo: 2.1. L. A. ir E. P. susitaria pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį, kuria buvo pakeistas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1827-759/2014 dalyje dėl skyrium gyvenančios motinos bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, ir susitaria dėl tokios vaiko motinos E. P. bendravimo su nepilnamete dukterimi S. A. tvarkos: 2.1.1. E. P., bendrauja su nepilnamete dukterimi S. A. be apribojimų, iÅ¡ anksto suderinusi bendravimo laikÄ su vaiko tėvu L. A.“; 2) „Susitarimas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui teikimo: 3.1. L. A. ir E. P. susitaria pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį, kuria buvo pakeista Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1827-759/2014 dalis dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui teikimo, ir susitaria, kad E. P. teikia iÅ¡laikymÄ S. A., mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį 235 Eur nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės“.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2019 m. liepos 5 d. teismo nutartimi (toliau – ir Nutartis) buvo patvirtinta Å¡alių taikos sutartis dėl santuokos, nutrauktos Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1827-759/2014 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nutraukimo sutarties sÄ lygų pakeitimo, kuria, be kita ko, buvo pakeista vaiko gyvenamoji vieta – nepilnametės S. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta tėvų susitarimu buvo nustatyta su tėvu L. A., Å¡alys susitarė dėl skyriumi gyvenančios motinos E. P. ir nepilnametės dukters S. A. bendravimo tvarkos, taip pat ieÅ¡kovas ir atsakovė 3 punkto papunktyje 3.1. susitarė dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui teikimo, numatant, kad atsakovė E. P. teikia iÅ¡laikymÄ dukrai S. A., mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 50 Eur nuo nutarties, kuria bus patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įsiteisėjimo dienos, iki vaiko pilnametystės. Å iame sutarties papunktyje ieÅ¡kovas ir atsakovė pažymėjo, kad tokio dydžio iÅ¡laikymas yra teikiamas, atsižvelgiant į tai, jog vaiko mama su dukterimi bendrauja intensyviu grafiku, t. y. kas savaitę, ir bendravimo metu maksimaliai užtikrina mergaitės bÅ«tinuosius ir kitus poreikius.

Kadangi vaiko motina (atsakovė) iÅ¡sikėlė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gyventi į (duomenys neskelbtini) miestÄ , su dukra maksimaliai pagal teismo nutartyje numatytÄ bendravimo tvarkÄ nebendrauja, susitinka itin retai, iÅ¡laikymo dukrai neteikė (tėvas kreipėsi į VSDFV su praÅ¡ymu, kad iÅ¡laikymÄ vaikui už motinÄ teiktų valstybė), neprisidėjo prie nepilnametės iÅ¡laikymo kitokiomis formomis, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, nurodė, kad bÅ«tina pakeisti Nutarties sÄ lygas, reglamentuojančias bendravimo tvarkos su vaiku nustatymÄ ir iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai teikimÄ .

Teigė, kad vaiko tėvas nesudaro jokių kliūčių motinai bendrauti su dukra, tiesiog pati atsakovė neįgyvendina savo teisių ir pareigų nepilnametei dukrai. Pasisakydamas dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, ieÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė dukrai turėtų teikti iÅ¡laikymÄ po 235 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. IeÅ¡kovo teigimu, dukters minimaliausių ir bÅ«tiniausių poreikių tenkinimui reikia 450 Eur sumos, kuriÄ sudaro iÅ¡laidos: higienos priemonės – 30 Eur, maistui mokykloje – 50 Eur, maistui namuose – 150 Eur, vitaminai ir maisto papildai – 40 Eur, medicininė priežiÅ«ra – 40 Eur, mokyklinės prekės, iÅ¡laidos mokykloje – 40 Eur, drabužiai (sezoniniai, uniforma, sportinė apranga, avalynė ir kt.) – 80 Eur, mokesčiai (komunalinės, telefono ir transporto iÅ¡laidos, internetas) – 20 Eur.

Taip pat patiriamos papildomos iÅ¡laidos: stovyklų, kelionių su Å¡eima (vasaros stovykla 300 Eur, kelionės su Å¡eima 900 Eur) kaina per metus 1200 Eur, laisvalaikis (kinas, boulingas, kavinės, ekskursijos po LietuvÄ , draugų gimtadieniai, vaiko gimtadienis) – 800 Eur per metus. Atsakovė yra pakankamai jauno amžiaus, neturinti sveikatos problemų, todėl turi imtis priemonių ir dėti visas pastangas, kad užtikrinti vienintelio savo vaiko iÅ¡laikymÄ , o ne perkelti nepilnametės iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ tėvui arba valstybei.

IeÅ¡kovas L. A. turi dar vienÄ nepilnametį iÅ¡laikytinį, vykdo įsipareigojimus bankui, gauna apie 4 326 Eur dydžio užmokestį per mėnesį.

3. Atsakovė E. P. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinio netenkinti. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas manipuliuoja vaiku, nuteikinėja dukterį prieÅ¡ motinÄ , tokiu bÅ«du siekdamas sugriauti dukters ir motinos santykius, o ieÅ¡kiniu siekia tik finansinės naudos. Kai dukra bÅ«davo pas atsakovę, motina pirkdavo jai drabužius, apatinius, kosmetikos ir plaukų priežiÅ«ros priemones, kitus mergaitei reikalingus daiktus, neskaitant maisto ir pramogų. Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kiniu praÅ¡oma padidinti iÅ¡laikymo suma.

4. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad ieÅ¡kovas gyvena Å¡eÅ¡ių kambarių jam ir jo sutuoktinei V. A. nuosavybės teise priklausančiame name su patogumais. Apsilankymo metu ieÅ¡kovo namuose nebuvo pilnai palaikoma tvarka, S. turi savo atskirÄ kambarį, kuriame yra visi reikalingi baldai, ugdymosi priemonės. IeÅ¡kovas dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis 4800 Eur/ mėn., papildomai gauna iÅ¡mokÄ 3 vaikams – 355 Eur/mėn. Pasak ieÅ¡kovo, S. motina neteikė vaikui iÅ¡laikymo, dukra nebÅ«na pas mamÄ pusę laiko, iki 2020 m. lapkričio mėn. dukters santykiai su mama buvo gana sudėtingi, S. nebendravo su mama. Su atsakove bendrauta telefonu. E. P. nurodė, kad nuo 2020 m. gruodžio mėn. persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu yra bedarbė, neturi pajamų. Atsakovės teigimu, apie pusę metų dukters tėvas nesudarė galimybių bendrauti su dukra, paskambinus ir papraÅ¡ius pasikalbėti su dukra, jis atsakydavo, kad dukra nenori bendrauti su mama. Atsakovė taip pat nurodė, kad perka dukrai, jei ji papraÅ¡o, drabužius, kosmetikÄ , tačiau teigė, jog nesiruoÅ¡ia daryti pavedimų ieÅ¡kovui, nes jis teisme buvo nurodęs, kad gali pats vienas iÅ¡laikyti dukrÄ . Apsilankymo metu buvo individualiai bendrauta su nepilnamete. Pasak S., santykiuose su mama anksčiau buvo daug pykčio, mamai atrodė, kad mergaitė palaiko tėtį, buvo taip susipykusios, jog S. užblokavo mamos telefono numerį ir su ja nebendravo. S. nurodė, kad nuo rudens viskas susitvarkė, bendraudama su mama ji nekalba apie tėtį, buvo pas mamÄ nuvykusį dviem savaitėms į (duomenys neskelbtini). Mama, jei tik S. nori, nuperka jai drabužių, smulkmenų, knygų, duoda smulkių pinigų. Tarnybos vertinimu, ieÅ¡kinio reikalavimai dėl motinos bendravimo su vaiku tvarkos bendru Å¡alių sutarimu ir iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, neprieÅ¡tarauja nepilnametės S. interesams.

5. Atsakovė E. P. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartimi nustatytÄ S. gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, pakeičiant dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ su mama, nustatant, kad tėvas su dukra bendrauja be apribojimų, iÅ¡ anksto suderinęs bendravimo laikÄ su vaiko motina, taip pat pakeičiant Nutarties sÄ lygÄ dėl mokamo iÅ¡laikymo, nurodant, jog tėvas teikia dukrai kas mėnesį 250 Eur iÅ¡laikymÄ nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovės teigimu, dukrai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) stoties net 2 val. tenka iÅ¡ mokyklos važiuoti iki tėvo namų, o tamsiu paros metu nepilnametei tai yra nesaugu. Kadangi dukters saugumas buvo pažeistas, ji pradėjo praleidinėti pamokas, dėl to nesijautė progresuojanti. Pasak atsakovės, tėvo suteikta dukrai materialinė gerovė nėra pakankamai gera aplinka nepilnametės augimui, nuolatinė stresinė aplinka gali turėti nepataisomų pasekmių. Tėvas nuolat demonstruoja nepagarbÄ S. motinos nuomonei ir bando įteigti dukrai, kad mama blogai kalba apie tėvÄ , pavydi jo namų ir sutvarkyto gyvenimo, kas, atsakovės manymu, yra ne vaiko atsakomybėje ir to nereikia kalbėti vaikui girdint.

6. Tarnyba pateikė iÅ¡vadÄ Ä¯ atsakovės pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurioje nurodoma, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 4 d. Å¡eimai buvo taikoma atvejo vadyba. Tarnybos vertinimu, atsižvelgiant į bylos medžiagÄ ir nepilnametės iÅ¡sakytÄ nuomonę, S. A. gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas su motina, Å¡iuo metu, neatitiktų geriausių mergaitės interesų. Tuo atveju, jei nepilnametės gyvenamoji vieta bÅ«tų pakeista ir nustatyta su motina, atsakovės praÅ¡omas iÅ¡laikymo dydis vaikui, galimai patenkintų nepilnametės poreikius ir atitiktų jos interesus.

7. IeÅ¡kovas L. A. atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė prieÅ¡ieÅ¡kinio netenkinti. Pažymėjo, kad Å¡alių dukra auga pakankamai ramioje ir saugioje aplinkoje, stresÄ mergaitei gali kelti tik jos pačios motina. Atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, kurių pagrindų bÅ«tų galima patenkinti jos reiÅ¡kiamus reikalavimus. Prašė priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

8. Teismo posėdžių metu ieÅ¡kovas palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus nurodytais argumentais, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad praÅ¡o priteisti didesnį iÅ¡laikymÄ dukrai, nes atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), todėl su dukra nebendrauja 50/50 modeliu. ReikÅ¡damas reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo padidinimo ieÅ¡kovas orientuojasi į minimalios mėnesinės algos dydį, visi dukters poreikiai nurodyti lentelėje, vien tik S. mokyklos reikmėms iÅ¡leidžia 800 Eur. IeÅ¡kovas lanksčiai žiÅ«ri į atsakovės bendravimo su dukterimi tvarkos nustatymÄ , neprieÅ¡tarautų, jei dukra bendravimÄ su mama suderintų ir prieÅ¡ porÄ dienų. Pasisakydamas dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, ieÅ¡kovas nurodė, kad nesutinka su pareikÅ¡tais reikalavimais. Atsakovės pajamos yra menamos, savo pajamų ji nepagrindė. Atvykusi į (duomenys neskelbtini) atsakovė apsistoja pas savo draugę, o tai nėra tinkama gyvenamoji vieta dukrai S.. IeÅ¡kovas džiaugiasi, kad atsakovė iÅ¡gali sumokėti 250 Eur/ mėn. dukters iÅ¡laikymui. Nurodė, kad Å¡iuo metu dukters emocinė bÅ«sena gera, ji neiÅ¡reiÅ¡kė noro lankyti psichologo konsultacijų.

9. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus nurodytais argumentais, prašė ieÅ¡kinį tenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o padidinti priteistÄ dukrai iÅ¡laikymo dydį dėl padidėjusių mergaitės poreikių. Atsakovė neteikė dukrai jokio iÅ¡laikymo, iÅ¡vyko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gyventi į (duomenys neskelbtini), antstoliai iÅ¡ieÅ¡ko įsiskolinimÄ . IeÅ¡kovas įrodė savo ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , o atsakovė prieÅ¡ingai, savo reikalavimų neįrodė, tÄ patvirtino ir Tarnybos atstovė. Pagal bylos duomenis atsakovė neįrodė, kad nuo Nutarties priėmimo S. gyvenimo sÄ lygos esmingai pasikeitė, kad tėvas neužtikrina mergaitės mokslų, tinkamų gyvenimo sÄ lygų, saugios aplinkos. Ekspertizės aktas patvirtina, kad dukters ir mamos santykis paÅ¡lijęs, S. pas tėvÄ jaučiasi saugiai ir stabiliai, taigi nėra pagrindo keisti nepilnametės S. gyvenamÄ jÄ vietÄ .

10. Atsakovė E. P. teismo posėdžių metu nurodė, kad visiÅ¡kai nesutinka su ieÅ¡kinio reikalavimais. Atsakovės teigimu, ji iÅ¡laikymo nemokėjo, nes „sužaidė“ jos principas, kadangi 2019 m. teisme pasiraÅ¡yta taikos sutartis nebuvo vykdoma, atsakovė nemato dukters, negali su ja bendrauti, dukra yra užblokavusi jos telefono numerį. Konfliktai su S. kilo dėl pasikeitimų jos tėvo namuose, tėvui persikrausčius gyventi į naujus namus S. buvo suteiktos įvairios lengvatos. Persikrausčiusi gyventi pas tėvÄ dukra nustojo bendrauti su geriausiais savo draugais.

Pasak atsakovės, net dukrai 3 kartus pasakius „nevažiuosiu pas mamÄ â€œ, Å¡ito negalima traktuoti kaip nenorÄ bendrauti su mama. Dukrai gyvenant su mama, ji dažnai sakydavo, kad „nenoriu važiuoti pas tėtį“, dukra paauglė, dažnai keičiasi jos nuotaika ir nuomonė. Atsakovė įtaria manipuliacijÄ ar net bausmes, kad dukra nebendrautų su mama. PrieÅ¡ kiekvienÄ teismo posėdį dukra užblokuodavo atsakovės telefono numerį. Santuokos metu atsakovė visÄ laikÄ jautė psichologinį smurtÄ , o jos nutraukimo metu atsakovė atidavė ieÅ¡kovui visÄ turtÄ , todėl nėra teisinga iÅ¡ jos reikalauti didesnio dukters iÅ¡laikymo.

Tėvas turi pakankamai lėšų dukters iÅ¡laikymui. Dukrai gyvenant su mama, iÅ¡laikymui reikėdavo skirti apie 800 Eur/ mėn. Atsakovė yra dizainerė, taigi jos pajamos priklauso nuo įdėtų darbo pastangų. Pasisakydama dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų atsakovė nurodė, kad ji nesutinka su ekspertizės iÅ¡vadomis, nes ekspertizė atlikta pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neįsigilinant į situacijÄ , nekyla klausimų dėl atsakovės ir dukters socialinio rato, reiÅ¡kiamas kaltinimas mamai dėl vaiko mitybos, nors mityba yra abiejų tėvų rÅ«pestis, dukra vasarÄ svėrė net 72 kg.

Dukra turi emocinį valgymo sutrikimÄ . Ekspertė neįsigilino, kodėl mama yra tokiame emociniame stabilume, atsakovė, ekspertizės atlikimo metu, dukters nebuvo mačiusi 2 mėn. 14 d. Atsakovė neprieÅ¡tarauja dukters pasirinkimui gyventi su tėvu, nors tėvas manipuliuoja dukra. Kad nenukentėtų dukters mokymosi procesas, atsakovė persikeltų gyventi į (duomenys neskelbtini). Tėvas dukrai turėtų teikti 250 Eur/ mėn. iÅ¡laikymÄ . Atsakovė nemato dukters, todėl Å¡iuo metu iÅ¡laikymo jai ir neteikia, iÅ¡laikymÄ iÅ¡ieÅ¡ko antstoliai.

Å iuo metu atsakovė dirba pagal individualiÄ veiklÄ ir pagal vienkartinius susitarimus dėl projektų, per metus pajamos sudaro 18 000-19 000 Eur. Dukters iÅ¡laikymui atsakovė taip pat galėtų skirti po 250 Eur/ mėn., gal net ir daugiau. Dukra paauglė, todėl jaučia pyktį dėl bendravimo su mama trÅ«kumo. Atsakovei susiklosčiusi situacija yra labai emocionali, jai svarbÅ«s vaiko interesai. Ekspertizės akte nurodyta, kad tėvas trukdo atsakovei bendrauti su dukra. Atsakovė negali susisiekti su dukra, nes yra užblokuotas atsakovės telefono numeris.

Dukra paskambino mamai 2022 m. gruodžio 19 d. po 20 valandos. Atsakovės teigimu, dukra bijo tėvo, net ir dėl mokslo krypties pasirinkimo vaikas yra įstatytas į didelius rėmus. Tėvas dukrÄ uždarė „į kalėjimÄ â€œ, mergaitė visada bÅ«davo aktyvi ir veikli, turiningai leisdavo laisvalaikį, o persikrausčiusi gyventi pas tėvÄ tapo uždara, pasiteiravus kaip leidžia dienas vasarÄ , atsakydavo „tai sėdžiu kambaryje“. Dukra, gyvendama pas tėvÄ , pradėjo nelankyti savo mėgstamų bÅ«relių, pvz.

žirgyno. Atsakovė nesikreipė į antstolius, kai kiekvienÄ kartÄ negalėdavo pasimatyti su dukra. Nuo 2019 m. dukra tapo uždara, nelaiminga, jai daroma įtaka.

11. Liudytoja V. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovo sutuoktinė. Ieškovo dukra S. gyvena kartu, šeimoje yra trys vaikai: S., liudytojos sūnus iš pirmos santuokos ir bendras sutuoktinių vaikas. Nė vienas vaikas nėra išskiriamas, visiems rodomas vienodas dėmesys. Liudytoja skatina S. bendrauti su mama. Liudytoja su S. bendrauja, mergaitė jai pasipasakoja, liudytojos teigimu, S. ir jos santykiai yra normalūs ir sveiki.

12. Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu nurodė esanti atsakovės mama. Žino, kad tarp jos dukters E. ir L. vyksta konfliktas. Liudytojos teigimu, visų nesutarimų ir nutrÅ«kusios santuokos kaltininkas yra L. A.. Liudytoja patvirtino, kad L. A. iÅ¡reiÅ¡kė norÄ , kad atsakovė nežinotų, jog jos dukra S. lankydavosi pas liudytojÄ .

13. Liudytojas K. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atsakovės tėtis. Žino, kad tarp E. P. ir jos buvusio sutuoktinio vyksta ginčas. Liudytojas prisiminė atvejį dėl savo gimtadienio šventės: liudytojas paskambino L. dėl S. dalyvavimo šventėje; L. mergaitę atvežė iki (duomenys neskelbtini) apie 16-17 val. Po konflikto su mama (atsakove) S. nenorėjo likti šventėje, vėlai vakare (apie 24 val.) L. atvažiavo pasiimti S.. Dėl ko S. susipyko su savo mama liudytojas nežino.

14. Apklausta nepilnametė S. A. nurodė, kad jai, apklausos metu, (duomenys neskelbtini) metų. Žino, kad Å¡ios apklausos metu teks kalbėti apie mamos ir tėčio santykius. Su tėčiu labai nesipyksta, nebent dėl mažų dalykų, bet jos teigimu, dėl mažų dalykų pykstasi visi. Su tėčiu kalba įvairiomis temomis. Su tėčiu daug veiklos neturi, kartais vakare susirinkę virtuvėje pasikalba, kartu atlieka darbus aplink namus ar kieme. S. su mama sekasi ne kaip, labai dažnai bÅ«na „ne faina“, aiÅ¡ku bÅ«na ir gerų dalykų. BÅ«nant su mama S. turi galvoti apie kiekvienÄ savo žodį, judesį, o toks bendravimas jÄ vargina. Kartais su mama juokauja. Su mama nesusitinka (apklausos metu nurodė, kad su mama nebendrauja apie 23 d.), susipyko su mama, todėl S. nusprendė nebendrauti su mama. Pykčių metu mama S. vadindavo „durna“. S. bÅ«davo liÅ«dna, kai susipykdavo su mama. Mergaitė nori bendravimo su mama pertraukos. S. gyvena su tėčiu, jo žmona, broliu ir sese. Sutaria gerai, bet kartais bÅ«na konfliktų, pvz. dėl to, kad ji nesusitvarko savo kambario. Apie draugus su tėvais nekalba, apie sunkumus dažniausiai kalba su savo draugais. Mama blogai kalbėdavo apie tėtį – jis blogas ir pan., o S. tai skaudu girdėti (mergaitė kalbėdama verkia). Gyvendama pas tėtį S. geriau susitvarkė su mokslais ir tuo ji džiaugiasi. S. teigimu, materialiniai dalykai svarbÅ«s, tėtis jÄ aprÅ«pina visiÅ¡kai. Su mama norėtų praleisti nedaug, maždaug iki savaitės laiko, nes bÅ«dama su mama pavargsta. Mama daug dirba, jai trÅ«ksta pinigų, S. nori, kad mamai viskas bÅ«tų gerai ir jai netrÅ«ktų pinigų. Mergaitė įvardijo, kas jai nepatinka mamos elgesyje: blogai kalba apie tėtį, kaltina visus aplinkinius, tėtis neva dukra manipuliuoja, tėtis apvogė mamÄ (taip aiÅ¡kino mama). S. teigimu, tėtis apie mamÄ nekalba blogai, skatina, kad mergaitė skambintų mamai ir bendrautų su mama.

15. Tarnybos atstovė, teismo posėdyje palaikė iÅ¡vadoje iÅ¡dėstytas aplinkybes. Nurodė, kad Tarnyba iÅ¡tyrė vaiko gyvenimo sÄ lygas, iÅ¡klausė mergaitės nuomonę. Å eima skyriui žinoma, buvo taikomas atvejo vadybos procesas dėl tėvų konfliktų nesutariant dėl bendravimo su vaiku tvarkos, mokslų, ugdymo. Nustatyta, kad mergaitės ir tėvo ryÅ¡ys yra glaudus, atliepiama vaiko emocinė bÅ«sena, bendravimas yra Å¡iltas ir pagarbus. Mergaitė yra atvira, drÄ siai reiÅ¡kia savo nuomonę, diskutuoja, dažnai Å¡ypsosi, mėgsta skaityti. Ä®vertinus visÄ medžiagÄ , Tarnybos nuomone, geriausius Å¡iai dienai S. interesus atitiktų jos gyvenamosios vietos nustatymas su tėčiu, tačiau labai svarbu užtikrinti pozityvų mergaitės bendravimÄ su mama, kadangi turi bÅ«ti atkurtas ir stiprinamas jų tarpusavio ryÅ¡ys. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad S. mama reiÅ¡kia prieÅ¡taringus jausmus, ilgesį, gailestį, bejėgiÅ¡kumÄ , nusivylimÄ , pyktį. Paauglė nurodė, kad jaučiasi mamos nesuprasta, apkaltinta, nėra paisoma S. noro, reikalaujama atsakymų, kurių mergaitė neturi. Taip pat S. nurodė, kad nori ryÅ¡io su mama, tačiau jaučia nerimÄ prieÅ¡ judviejų susitikimus. Atsižvelgiant į nepilnametės amžių, Tarnybos vertinimu, konkreti bendravimo tvarka Å¡iuo atveju nebÅ«tų tikslinga, bÅ«tų sudėtingai įvykdytina. Å iuo atveju labai svarbu S. užtikrinti psichologinę pagalbÄ , kad mergaitė jaustųsi gerai prieÅ¡ susitikimus su mama, jog bÅ«tų kuriamas ir stiprinamas pozityvus ryÅ¡ys su mama, taip pat bÅ«tų labai svarbu, kad ir mama stengtųsi pozityviai bendrauti su dukra, įsiklausytų į dukters nuomonę. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡omas iÅ¡laikymo dydis labiau atitiktų nepilnametės interesus, nei ieÅ¡kiniu praÅ¡omas iÅ¡laikymo dydis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė: nusprendė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-15338-1050/2019, 2 punkto 2.1. ir 2.1.1. papunkčius, bei 3 punkto 3.1. papunktį, juos iÅ¡dėstant taip: „2. Susitarimas dėl skyriumi gyvenančios motinos ir nepilnametės dukters bendravimo: 2.1. L. A. ir E. P. susitaria pakeisti 2019 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo pakeistas 2014 m. spalio 14 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1827-759/2014 dalyje dėl skyrium gyvenančios motinos bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, ir susitaria dėl tokios vaiko motinos E. P. bendravimo su nepilnamete dukterimi S. A. tvarkos: 2.1.1. E. P. bendrauja su nepilnamete dukterimi S. A. be apribojimų, iÅ¡ anksto suderinusi bendravimo laikÄ su vaiko tėvu L. A.“; „3. Susitarimas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui teikimo: 3.1. L. A. ir E. P. susitaria pakeisti 2019 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dalį, kuria buvo pakeista 2014 m. spalio 14 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1827-759/2014 dalis dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui teikimo, ir susitaria, kad E. P. teikia iÅ¡laikymÄ S. A., mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 235 Eur nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 9 d.) iki vaiko pilnametystės.“ Teismas nustatė, kad vaiko iÅ¡laikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdo ieÅ¡kovas L. A.. Teismas nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovės E. P. ieÅ¡kovo L. A. naudai 1175 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Taip pat teismas priteisė iÅ¡ atsakovės E. P. į valstybės biudžetÄ 49,95 Eur žyminio mokesčio.

17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, vertino, kad, iÅ¡ mergaitės iÅ¡reikÅ¡tos nuomonės, matyti, kad ji myli abu tėvus, ji nori, jog mamai viskas bÅ«tų gerai, tačiau mergaitė aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su tėčiu. Teismo vertinimu, nėra pagrindo neatsižvelgti į vaiko iÅ¡reikÅ¡tÄ norÄ gyventi su ieÅ¡kovu (tėvu), kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, kad vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismo posėdžių metu ieÅ¡kovo ir atsakovės nurodytas aplinkybes, byloje pateiktas Tarnybos ir ekspertės iÅ¡vadas, taip pat iÅ¡sakytÄ paauglės S. nuomonę, nustatė, kad byloje nėra pateikta reikÅ¡mingų duomenų apie tai, jog ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos sÄ lygos yra netinkamos nepilnametei S., taip pat nėra duomenų apie netinkamÄ ar žalingÄ ieÅ¡kovo elgesį su nepilnamete dukterimi. Nagrinėjamu atveju ir pati atsakovė teismo posėdžio metu pripažino neprieÅ¡taraujanti dukters pasirinkimui gyventi su tėvu, nors tėvas, pasak atsakovės, manipuliuoja dukra. Atsižvelgdamas į tai, kad S., bÅ«dama subrendusi asmenybė (sprendimo priėmimo dienÄ (duomenys neskelbtini) metų) aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su tėvu, drauge gyvena daugiau nei trejus metus jos poreikius atitinkančioje aplinkoje ir nesant duomenų apie tai, jog mergaitės gyvenimas su tėvu daro žalingÄ Ä¯takÄ nepilnamečio vaiko auklėjimui, mokymuisi, sveikatai ar augimui, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo keisti nepilnametės S. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su motina E. P., todėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pakeitimo atmetė kaip nepagrįstÄ . Atmetus reikalavimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikalavimų dėl iÅ¡laikymo vaikui iÅ¡ tėvo priteisimo ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nustatymo nenagrinėjo.

18. Teismas, pasisakydamas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-15338-1050/2019, patvirtino Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, kuria, be kita ko, buvo nustatyta konkreti motinos ir nepilnametės dukters S. bendravimo tvarka. IeÅ¡kovas prašė pakeisti Nutartimi nustatytÄ vaiko bendravimo su mama tvarkÄ , nustatant, kad mama su dukra S. bendrauja be apribojimų, iÅ¡ anksto suderinusi bendravimo laikÄ su vaiko tėvu. Atsakovė, reikÅ¡dama prieÅ¡inius reikalavimus, taip pat prašė nustatyti analogiÅ¡kÄ tėvo bendravimo su dukra tvarkÄ . Taigi Å¡alys iÅ¡ esmės sutaria, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tina nustatyti konkrečiÄ nepilnametės S. bendravimo tvarkÄ su skyrium gyvenančia mama, todėl pakeitė nutartimi nustatytÄ atsakovės bendravimo su dukterimi S. tvarkÄ ir nustatė atsakovės bendravimo su dukra tvarkÄ , pagal kuriÄ motina su nepilnamete dukra bendrauja be apribojimų, iÅ¡ anksto suderinusi bendravimo laikÄ su vaiko tėvu.

19. Pasisakydamas dėl priteisto nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, teismas nusprendė, kad atsakovė turi visas galimybes prisidėti prie nepilnametės dukters poreikių tenkinimo, todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ tenkino ir iÅ¡ atsakovės nepilnametės dukros iÅ¡laikymui priteisė po 235 Eur iÅ¡laikymÄ , mokamÄ kiekvienÄ mėnesį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 9 d.) iki dukters pilnametystės (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Konstatavo, kad nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise ir toliau laikytinas ieÅ¡kovas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20. Atsakovė E. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį dėl skyrium gyvenančios motinos ir nepilnametės dukters bendravimo tvarkos nustatymo ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundÄ atsakovė grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principų.

20.2. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo teigti, kad atsakovė posėdžiui nepasiruošusi, neišklausyti atsakovės prieštaravimų dėl ekspertizės 2022 m. gruodžio 21 d. vykusiame teismo posėdyje.

20.3. Teismo psichologinė ekspertizė konstatavo faktus, juos kryptingai interpretuodama nepilnametės dukters tėvo interesų naudai, tačiau apeliantei nesuprantama, kodėl tėvo ar motinos interesai, o ne vaiko, čia turi bÅ«ti svarbiausi. Su buvusiu sutuoktiniu atsakovės santykiai buvo ir yra komplikuoti, todėl ieÅ¡kovas turi absoliutų interesÄ vaiku manipuliuoti. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių neanalizavo, akivaizdžių kryptingai konstatuotų aplinkybių nenagrinėjo.

20.4. Nei teismui, nei psichologei ekspertei nekilo klausimų dėl naujų draugų gausos, taipogi ar draugauja Å¡alių dukra su senais draugais bei dėl to, kad senos geriausios draugės nebendrauja su S.. Taip pat, kai yra vaiko atskyrimas nuo įprastos aplinkos (namas už miesto ribų bei toli nuo vaikystės bei paauglystės gyvenamosios vietos), kai yra Å¡alia jos yra tikslinga įtaka, sprendžiant, kuri draugė gera, o kuri bloga (kÄ ieÅ¡kovas nuolat darė santuokoje), tai tik parodo, jog mergaitei silpninama asmens savivertė bei savarankiÅ¡kumas, sprendžiant asmenines situacijas.

20.5. Dėl pakeistos gyvenamosios vietos dukra turi dvi valandas vykti į mokyklÄ , o ar visada jÄ tėvas ten nuveža, pirmosios instancijos teismas nedetalizavo.

20.6. Teismas nepagrįstai nustatė tokiÄ sÄ lyginę ir visiÅ¡kai nekonkrečiÄ motinos ir dukters bendravimo tvarkÄ â€“ ,,bendrauja su nepilnamete dukterimi S. A. be apribojimų, iÅ¡ anksto suderinusi bendravimo laikÄ su vaiko tėvu L. A.“. Akivaizdu, kad tiek dukra nenorėjo ir nenorės konfliktuoti su tėvu, tiek atsakovė, kaip motina, nenori traumuoti dukros ir taip artimai bendrauti su buvusiu sutuoktiniu. Sprendime nurodyti norminiai aktai nepagrindžia teismo sprendimo motyvacijos, nes neatsižvelgiama į pirmenybinę vaiko gynimo interesų virÅ¡enybę. Nuostata teismo sprendime, kad dukra bendraus su motina be apribojimų, apeliantės nuomone, yra visiÅ¡kai sÄ lyginė, nes su ieÅ¡kovu bet koks ,,tarimasis“ yra neadekvatus, manipuliatyvus iÅ¡ jo pusės. Bet kokiu atveju, toks teismo sprendime bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas niekaip neužtikrina motinos ir dukters visaverčių bendravimo santykių ir nepadeda jų plėtojimuisi.

20.7. Atsakovė nėra asociali ar iÅ¡imtinai konfliktiÅ¡ka, todėl negali sutikti su tokiu psichologės akte „pieÅ¡iamu“ įvaizdžiu. Vaiko teisų tarnybos specialistai su atsakove bendravo tik telefonu, gyvenimo sÄ lygų netyrė (sprendimo 22 p.), jokios gilesnės įžvalgos teismui nepateikė.

20.8. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nevertino, ar net nesuabejojo psichologės teiginiu, kad mamos apsikabinimas su dukra yra žalojantis, „nepalieka erdvės dukrai”, nes daugeliu mokslinių tyrimų ir pozityviosios tėvystės pedagogai apsikabinimus, prisilietimus skatina, kaip vienÄ iÅ¡ emocinio intelekto ugdymo metodų. Tai vėlgi, stebina, kad vaiko mamai, kuri niekuo nenusikaltus, tokiais pasisakymais neleidžiama prisiartinti prie dukros.

20.9. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvykdė pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį, CPK 270 straipsnio 4 dalį tenkančios pareigos motyvuoti savo sprendimÄ .

20.10. Teismas, priimdamas ieÅ¡kovui palankų sprendimÄ , turėtų vadovautis Civilinio kodekso (CK) 1.5 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodyta, jog teismas aiÅ¡kindamas įstatymus ir juos taikydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tačiau Å¡ių principų, apeliantės nuomone, nesilaikė ir jais nesivadovavo. Tai akivaizdu įvertinant, kad savo sprendimu teismas pats pažeidė eilę teisės principų, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principÄ (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Kasacinėje praktikoje pabrėžiama, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam. Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y., esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

20.11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendime buvo nustatyta Å¡alių dukros bendravimo su tėvu ir motina tvarka, tačiau skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar turi motina (apeliantė) nuo jos priklausančias galimybes tinkamai, kaip nustatyta nurodytame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartyje bendrauti su dukra ir Å¡ių aplinkybių neanalizavęs nusprendė laikyti pakankamu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio argumentÄ , kad motina su dukra maksimaliai pagal teismo nutartyje nustatytÄ bendravimo tvarkÄ nebendrauja.

20.12. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo argumentu, kad ,,<...> teismas nustato tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kokia ji galima pagal esamÄ situacijÄ <...>“. Esant iÅ¡situokusiems, apeliantės manymu, konfliktiÅ¡kiems ir manipuliatyviems iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės apeliantės atžvilgiu santykiams, nustatyta teismo sprendimu bendravimo tvarka netenkina atsakovės interesų, neprisideda prie sėkmingos vaiko raidos interesų užtikrinimo. Abejotina, ar skundžiamame teismo sprendime atsakovo bendravimo su vaikais tvarka atliepia reikalavimus iÅ¡saugoti esamas socialiai reikÅ¡mingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sÄ lygas tolesnei plėtotei ir užkirsti keliÄ vaiko interesų pažeidimams.

20.13. Abejotina, ar ieÅ¡kovui priteistų patirtų 1 175 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už ieÅ¡kinio parengimÄ ir atstovavimÄ teismo posėdžiuose dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus: ieÅ¡kinys sudaro iÅ¡ esmės vienÄ puslapį teksto; ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas grindė perraÅ¡ytomis aplinkybėmis iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties, kuria buvo pakeistas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimas.

21. IeÅ¡kovas L. A. atsiliepimu praÅ¡o netenkinti atsakovės apeliacinio skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. sprendimÄ dalyje dėl skyrium gyvenančios motinos atsakovės E. P. ir nepilnametės dukters S. A. dėl bendravimo tvarkos pakeitimo palikti nepakeistÄ . IÅ¡ atsakovės E. P. priteisti ieÅ¡kovui L. A. 400 Eur už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais:

21.1. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo teigti, kad ji 2022 m. gruodžio 21 d. posėdžiui nepasiruoÅ¡usi ir neiÅ¡klausyti jos prieÅ¡taravimų dėl ekspertizės, iÅ¡sakytų teismo posėdžio metu. Atsakovė apeliaciniame skunde reiÅ¡kia nepasitenkinimÄ dėl bylÄ nagrinėjusios teisėjos jai iÅ¡sakytų pastabų. Su Å¡iais atsakovės apeliacinio skundo argumentais negalima sutikti. BylÄ nagrinėjusi teisėja, vertindama atsakovės elgesį bylos nagrinėjimo metu, įgyvendinant savo procesines teises, pagrįstai ir ne vienÄ kartÄ bylos nagrinėjimo metu pasiÅ«lė ir iÅ¡aiÅ¡kino atsakovės teisę kreiptis teisinės pagalbos į profesionalų teisininkÄ arba, turint mažas pajamas, į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ , todėl negalima sutikti, kad teismas neiÅ¡klausė atsakovės. Pirmosios instancijos teismas Å¡iame procese skyrė perteklinį dėmesį be atstovo dalyvavusiai atsakovei ir jai teikė savotiÅ¡kÄ teisinę pagalbÄ Ä¯gyvendinant procesines teises. IÅ¡ dalies dėl Å¡ios priežasties procesas užsitęsė neprotingai ilgÄ laikÄ . Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, esÄ teismas jos neiÅ¡klausė, laikytini nepagrįstais ir turi bÅ«ti atmesti. Teismo posėdžiams pirmininkauja bylÄ nagrinėjantis teisėjas pagal CPK 158 str. reglamentuojamas taisykles. Visomis Å¡iomis taisyklėmis vadovavosi ir bylÄ nagrinėjanti teisėja.

21.2. Atsakovė mano, kad teismas neanalizavo aplinkybių, susijusių su psichologijos ekspertizės rezultatais, kurie, pagal subjektyviÄ atsakovės nuomonę, buvo Å¡aliÅ¡ki. Pagal jÄ , ekspertizės iÅ¡vadose konstatuoti faktai ieÅ¡kovo, o ne vaiko interesų naudai, su kuriuo jos santykiai yra komplikuoti ir kuris, jos įsitikinimu, turi absoliutų interesÄ vaiku manipuliuoti. Su Å¡iais apeliacinio skundo motyvais ieÅ¡kovas nesutinka. Atsakovė apeliaciniame skunde stebisi, kodėl ekspertei ir teismui nekilo klausimai dėl dukters draugų praeityje ir dabartinių gausos, bendravimo su Å¡iais draugais ypatumų, vaiko atskyrimo nuo senos aplinkos ir t. t. Visi Å¡ie klausimai yra fakto klausimai, kurie nepriskirtini teismo psichologijos eksperto kompetencijai, nes atsakyti į juos nėra reikalingos specialios žinios. Be to, teismo psichologijos ekspertizės tikslas yra visiÅ¡kai kitas – susietinas su vaiko ir tėvų santykio iÅ¡tyrimu, o ne kuri vaiko draugė geresnė ar blogesnė, su kuria bendrauti, o su kuria nebendrauti, kaip klaidingai supranta teismo psichologijos ekspertizės paskirtį ir tikslus apeliantė. Be to, ekspertizė skiriama tik tais atvejais, kada yra reikalingos specialios žinios. IÅ¡nagrinėtoje byloje teismo psichologijos ekspertizės rezultatai kartu su kitais bylos duomenimis nulėmė teisingas ir pagrįstas teismo iÅ¡vadas, jog esamoje situacijoje nėra pagrindo pakeisti nepilnametės S. A. gyvenamÄ jÄ vietÄ .

21.3. Nesutiktina su apeliante, jog vaiko interesų neatitinka dukters gyvenimas už miesto ribų, susiejant jį su vaikystės ir paauglystės gyvenamÄ ja vieta. Visų pirma, Å¡iai dienai pati atsakovė negyvena dukters vaikystės ir paauglystės gyvenamojoje vietoje, kita vertus ne namas ar butas yra reikÅ¡mingi faktoriai, sprendžiant nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo / pakeitimo klausimus, svarbiausia vaikui sukurtos gyvenamosios aplinkos saugumas ir stabilumas, kurį užtikrina jo tėvai (konkrečiu atveju tėvas). Nepilnametės S. tėvas nesprendžia, kurie dukters draugai yra blogi, kadangi jis auklėja dukterį taip, kad ji pati savarankiÅ¡kai nuspręstų, su kuo ir kaip bendrauti, skatindamas vaiko savivertę ir savarankiÅ¡kumÄ , jis yra sudaręs paauglei dukrai saugias ir stabilias gyvenimo sÄ lygas. Kaip matyti iÅ¡ teismo psichologijos ekspertizės rezultatų, vaiko mama yra linkusi silpninti dukters asmens savivertę bei savarankiÅ¡kumÄ , darydama paauglei emocinį spaudimÄ , sprendžiant asmenines situacijas.

21.4. Atsakovė mano, kad esant konfliktinei jos ir ieÅ¡kovo tarpusio santykių situacijai, sprendimas nustatyti sÄ lyginę ir visiÅ¡kai nekonkrečiÄ motinos ir dukters bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ ji bendrauja su nepilnamete dukterimi S. A. be apribojimų, iÅ¡ anksto suderinusi bendravimo laikÄ su vaiko tėvu L. A., yra nepagrįstas. TokiÄ savo pozicijÄ atsakovė grindžia klaidingu savo įsitikinimu, kad tiek ji, tiek dukra, įgyvendinant bendravimo tvarkÄ , yra priklausomos nuo ieÅ¡kovo valios, nes neva dukra „nenorėjo ir nenorės“ konfliktuoti su tėvu, o ji netraumuos dukters ir nenorės „artimai“ bendrauti su buvusiu sutuoktiniu. Su tokia atsakovės pozicija negalima sutikti. Atsakovė pirmosios instancijos teismo proceso metu savo teiktuose procesiniuose dokumentuose nepasiÅ«lė jokios bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra, nors teismas jai tokiÄ teisę bylos nagrinėjimo metu iÅ¡aiÅ¡kino, kadangi principingai laikėsi savo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nenurodo, kaip konkrečiai norėtų bendrauti su nepilnamete dukra S., iÅ¡skyrus tai, kad praÅ¡o grÄ Å¾inti bylÄ bendravimo tvarkos dalyje naujam nagrinėjimui. IeÅ¡kovas nėra kategoriÅ¡kas dukters ir motinos ryÅ¡io palaikymui, todėl dukra susitinka bendravimui su mama, tačiau mama (atsakovė) negeba užmegzti saugaus ryÅ¡io su nepilnamete dukra arba jį užmezga trumpam laikui, po ko paauglei tenka iÅ¡gyventi neigiamų motinos emocijų protrÅ«kį. Todėl, tiek iÅ¡klausant nepilnametės nuomonę teismo posėdyje, tiek teismo psichologijos ekspertizės metu, kalbėdama apie motinÄ , dukra verkė, akivaizdu, ne dėl tos priežasties, kuriÄ apeliaciniame skunde įvardija atsakovė, susiedama tokiÄ nepilnametės reakcijÄ su vaiko gyvenimu tėvo aplinkoje.

21.5. Atsakovė nurodė, kad vaiko teisų apsaugos institucijos specialistai su ja bendravo tik telefonu, jos gyvenimo sÄ lygų netyrė ir jokios gilesnės įžvalgos, neformaliai vertinant teismui nepateikė. Tačiau pati atsakovė atsisakė bendradarbiauti su tarnybos specialistais ir savo gyvenimo sÄ lygų nepristatė apžiÅ«rai. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas neva darydavo jai kliÅ«tis bendrauti su nepilnamete dukra, tačiau Å¡ių aplinkybių vaiko motina nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Nors atsakovė nurodo, kad nepilnamečiam vaikui, nepriklausomai nuo amžiaus, ypač paauglystės laikotarpiu teisminio bylinėjimosi procesas iššaukia be galo prieÅ¡taringus jausmus, bÅ«tina pažymėti, kad pati vaiko motina reikalavo tiesioginio dukters dalyvavimo bylos nagrinėjimo procese.

21.6. Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje surinktų įrodymų viseto per vieÅ¡ojo intereso prizmę (CPK 49 straipsnis), tačiau ji konkrečiai nepaaiÅ¡kina, kokių įrodymų, jos manymu, ginÄÄ sprendęs teismas neįvertino. Atsakovė nesutiko dalyvauti privalomojoje ikiteisminėje mediacijoje, kad tėvai taikiai susitartų su nepilnamete dukra S. susijusiais klausimais iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms, t. y. atsakovei pakeitus gyvenamÄ jÄ vietÄ . Bylos nagrinėjimo metu ji taip pat nesistengė ieÅ¡koti kompromiso, kad susitartų su dukra susijusiais klausimais, principingai laikydamasi tik savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos pozicijos bei be atvangos nepagrįstai kaltindama vaiko tėvÄ . Apeliantė skundžiasi, teigdama, kad teismo sprendime bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas niekaip neužtikrina jos, kaip motinos, ir dukters visaverčių bendravimo santykių ir nepadeda jų plėtojimuisi, tačiau pati nenurodo, kaip jos bendravimas su dukra turėtų bÅ«ti užtikrintas, kad jos ir paauglės dukters santykiai bÅ«tų visaverčiai.

21.7. Apeliantė, cituodama kasacinio teismo suformuluotÄ taisyklę, pagal kuriÄ gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam, akcentuoja tėvų bendradarbiavimÄ ir kompromisinio sprendimo ieÅ¡kojimÄ . Pažymėtina, kad ginÄÄ sprendęs teismas atsakovės cituojamų teisės normų nepažeidė, tačiau pati atsakovė visÄ procesÄ pirmosios instancijos teisme net nebandė pozityviai bendradarbiauti ir ieÅ¡koti kompromisinių sprendimų, kad užtikrinti saugų savo ir dukters S. ryšį. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai akcentavo, kad atsakovė, reikÅ¡dama prieÅ¡inius reikalavimus, taip pat prašė nustatyti analogiÅ¡kÄ tėvo bendravimo su dukra tvarkÄ . Teismas pagrįstai nustatė bendravimo tvarkÄ , atsižvelgęs į susiklosčiusiÄ situacijÄ , jog ryÅ¡ys tarp motinos ir dukters yra sutrikęs.

21.8. Nesuprantama, kÄ apeliantė turėjo omenyje, apeliaciniame skunde teigdama „<...> Ar nustatyta skundžiamame teismo sprendime atsakovo bendravimo su vaikais tvarka atliepia Å¡iuos reikalavimus, įvertinant nepilnametės dukters bendravimo su motina (apeliante) aplinkybes, labai abejotina <...>“, kadangi Å¡ioje byloje buvo sprendžiamas ginčas, nesusijęs su ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais tvarka, o su atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarka.

21.9. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kinio aplinkybės perraÅ¡ytos iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties, kuria buvo pakeistas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1827-759/2014 dalyje dėl skyrium gyvenančios motinos bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, todėl jį realiai sudaro tik vienas lapas. Su tokia apeliantės pozicija, jokiu bÅ«du, negalima sutikti. Teisinių paslaugų teikimo apimtis iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje susideda ne vien atsakovės nurodomo ieÅ¡kinio parengimas. IeÅ¡kovas pateikė teismui motyvuotÄ praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Å ių iÅ¡laidų apimtys yra kur kas platesnės nei nurodo atsakovė. Civilinės bylos medžiagÄ sudarė trys failai, ieÅ¡kinys sudarytas ne iÅ¡ vieno lapo, kaip klaidina apeliacinės instancijos teismÄ atsakovė, bylos nagrinėjimas užtruko daugiau nei dvejus metus, posėdžiai buvo atidedami iÅ¡ dalies dėl pačios atsakovės elgesio ir negebėjimo arba nenoro pasirÅ«pinti kvalifikuota teisine pagalba. Tik praėjus 8 mėnesiams nuo bylos inicijavimo atsakovė pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kas neabejotinai laikytina siekiu vilkinti bylos nagrinėjimo procesÄ . IeÅ¡kovas buvo įpareigotas teikti atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, pasisakyti dėl atsakovės pareikÅ¡to praÅ¡ymo skirti teismo psichologijos ekspertizę, pateikiant atsiliepimÄ , vėliau į patikslintÄ praÅ¡ymÄ dėl teismo psichologijos ekspertizės skyrimo, teikti papildomus įrodymus ir bylai reikalingus duomenis, dalyvauti teismo posėdžiuose, naudojantis atstovės pagalba. IeÅ¡kovo praÅ¡ymai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo buvo pagrįsti ir jie paneigia atsakovės nurodomas aplinkybes, sumenkinant ieÅ¡kovo naudojimosi teisine pagalba pobÅ«dį ir apimtis. Å is atsakovės apeliacinio skundo argumentas taip pat yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

22. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

23. Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė tėvų ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos, vaikui mokamo iÅ¡laikymo dydžio bei dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarkos peržiÅ«rėjimo ir pakeitimo.

24. Atsakovė E. P. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir tai sudaro apeliacijos objektÄ .

25. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartimi buvo patvirtinta tokia atsakovės bendravimo su dukra tvarka: „E. P., bendrauja su nepilnamete dukterimi S. A. porinėmis metų savaitėmis, pasiimdama dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos sekmadienį vakare (vaiko paėmimo laikas nuo 18.00 val. iki 19.00 val.) arba kitu iÅ¡ anksto suderintu laiku, arba kitos tėvų sutartos vietos, iki kitos savaitės (porinės metų savaitės) sekmadienio vakaro (vaiko grÄ Å¾inimo laikas nuo 18.00 val. iki 19.00 val.) arba iki kito iÅ¡ anksto suderinto laiko“. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartyje nustatytÄ atsakovės bendravimo su dukra tvarkÄ ir nustatė, kad „mama su dukra S. bendrauja be apribojimų, iÅ¡ anksto suderinusi bendravimo laikÄ su vaiko tėvu“.

26. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo pakeista jos bendravimo su vaiku tvarka nėra tinkama ir jÄ bÅ«tina peržiÅ«rėti, nes ji yra nekonkreti ir sÄ lyginė, t. y. priklauso iÅ¡imtinai tik nuo vaiko tėvo L. A. valios. Apeliantė teigia, kad teismas neskyrė pakankamai dėmesio bendravimo tvarkos nustatymui, teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos aplinkybes įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, su nurodytais apeliantės argumentais nesutinka ir vertina, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimÄ apskųstoje dalyje. Nors apeliantė teigia, kad teismas neskyrė daug dėmesio argumentuodamas, kodėl yra keičiama ir kodėl nustatoma bÅ«tent tokia mamos bendravimo su vaiku tvarka, tačiau teismo sprendimas yra vientisas dokumentas ir jame iÅ¡dėstyti argumentai turi bÅ«ti vertinami kaip visuma, o ne tik tai, kÄ teismas nurodė iÅ¡skirtoje teismo sprendimo pastraipoje „Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo“. Kaip matyti, teismas daug dėmesio skyrė aptardamas Å¡alių argumentus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo / pakeitimo. Atmesdamas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja (mama), teismas pažymėjo, kad toks gyvenamosios vietos pakeitimas neatitinka vaiko norų, prieÅ¡tarauja vaiko interesams ir kad to daryti nerekomendavo vaiko teisių institucija pateiktoje iÅ¡vadoje. Teismas taip pat įvertino byloje nustatytus faktus, kad atsakovė nuo 2020 m. gruodžio mėn. iÅ¡sikėlė gyventi į kitÄ miestÄ ir kad dėl to vadovautis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartimi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, pagal kuriÄ vaikas pusę laiko praleidžia su mama, nebegali bÅ«ti taikoma. Teisėjų kolegija pritaria teismo vertinimui, kad iki Å¡iol galiojusi bendravimo tvarka, pagal kuriÄ atsakovė su vaiku bendrauja nepertraukiamai dvi savaites, yra nebeaktuali, kad pagal tokiÄ bendravimo tvarkÄ nėra aiÅ¡ku, kaip ir kokias aplinkos sÄ lygas galėtų užtikrinti atsakovė, kai vaikas bÅ«tų jos žinioje ir todėl bÅ«tų neprotinga palikti galioti tokiÄ nustatytÄ mamos bendravimo su vaiku tvarkÄ kaip privalomÄ . Taigi skirtingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas įvertino priežastis, dėl kurių yra bÅ«tina keisti bendravimo tvarkÄ , teismas atsižvelgė į Å¡alių siÅ«lymus dėl naujos bendravimo tvarkos, be to, teismas vadovavosi vaiko teisių institucijos iÅ¡vada bei psichologijos ekspertizės rekomendacijomis. Teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad siekiant įvertinti vaiko psichologinį brandumÄ ir vaiko nuomonės tikrumÄ , teismas Å¡ioje byloje skyrė teismo psichologijos ekspertizę. Ekspertizės akte konstatuota, kad atitinkamai savo amžiui (gim. (duomenys neskelbtini)) S. A. gali iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę bylai svarbiais klausimais, gali prasmingai, aiÅ¡kiai ir gana iÅ¡samiai atsakyti į klausimus. S. A. nėra bÅ«dingas padidintas įtaigumas. Mamos atžvilgiu S. A. reiÅ¡kia prieÅ¡taringus jausmus – ilgesį, viltį, gailestį ir kartu bejėgiÅ¡kumÄ , nusivylimÄ , pyktį. Jos žodžiais, ji jaučiasi mamos neiÅ¡girsta, nesuprasta ir apkaltinta, taip pat nėra paisoma jos ribų ir įkyriai reikalaujama atsakymų, kurių ji neturi. Ekspertizės metu atliktas tiesioginių sÄ veikų tarp paauglės ir mamos bei paauglės ir tėčio stebėjimas papildo kitus psichologinio įvertinimo rezultatus: bendravimas su mama S. A. yra emociÅ¡kai sunkus (gūžiasi, verkia), nes atsakovė susitelkia į savo emocinius iÅ¡gyvenimus – dėl jai pačiai kylančio bejėgiÅ¡kumo ir beviltiÅ¡kumo ji nesilaiko ribų, neduoda erdvės dukrai nurimti (pvz. nepadaro pauzių ar nenukreipia jos dėmesio į neutralias, vaikui aktualesnes temas), nenustoja reikalauti iÅ¡ dukters atsakymų į klausimus, jai prieÅ¡tarauja ir kaltina ieÅ¡kovÄ . SÄ veikoje su tėčiu S. A. nurimsta ir atsipalaiduoja, ieÅ¡kovas, bÅ«damas ramus, geba megzti ribas iÅ¡laikantį pokalbį, domisi dukters kasdienybe, bet tuo pat metu nevengia mamos temos, jei pastebi, kad dukrai tai yra svarbu. Psichologinėje iÅ¡vadoje pateikiamos rekomendacijos, kad atsakovei svarbu galėti atsitraukti ir duoti dukrai erdvės, kai pykčių metu joms abiem sukyla stiprios emocijos, taip pat didesnį dėmesį sutelkti į bendravimÄ apie vaikui aktualius dalykus (mokyklÄ , draugus, laisvalaikį), o ne į priekaiÅ¡tus tėvui ir bandymÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti dukters pasirinkimo ir atsiribojimo priežastis, kurių apimta streso S. A. nepajėgia ir nepajėgs įvardinti.

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus. Pagal CPK 380 straipsnio 1 dalį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovÄ ; priimant sprendimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatÄ , kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko pažiÅ«ras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiÅ«ras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sÄ lygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovÄ ; antra, į vaiko norus bÅ«tina atsižvelgti, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 86, 87 punktai).

30. Apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad Å¡iuo metu S. A. yra (duomenys neskelbtini). Taigi vaikas yra tokio amžiaus, kai sugeba suformuluoti savo pažiÅ«ras, o jo nuomonė turi bÅ«ti gerbiama ir deramai įvertinama. S. A. savo nuomonę dėl byloje sprendžiamų klausimų iÅ¡reiÅ¡kė kelis kartus. Ji buvo apklausta teisme (2021 m. rugpjūčio 23 d.), taip pat jos nuomonę iÅ¡klausė vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai (2021 m. rugpjūčio 17 d.), ir iÅ¡samiausiai S. A. buvo iÅ¡klausyta psichologinės ekspertizės metu (2022 m. rugpjūčio 14 d. ir 2022 m. rugsėjo 5 d.). Kaip minėta, psichologijos ekspertizės akte konstatuojama, kad S. A. gali iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę bylai svarbiais klausimais, gali prasmingai ir aiÅ¡kiai atsakyti į klausimus. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi 2021 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , neturi pagrindo abejoti vaiko gebėjimu aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti savo nuomonę, be to, nėra pagrindo abejoti ir vaiko nuomonės tikrumu, nes vaiko dėstoma nuomonė yra pagrįsta realia bendravimo su tėvais patirtimi, įvardijant tarpusavio santykius ir jų priežastis. S. A. teigė, kad su mama nori palaikyti santykius, tačiau norėtų bendrauti mažiau, kad bendraudama su mama jaučia nerimÄ , mama priekaiÅ¡tauja dėl įvairių dalykų, nepaiso jos asmeninės erdvės. Tuo tarpu pasakodama apie santykius su tėčiu S. A. teigė, kad su juo pasidalina sunkumais, jis jÄ supranta, iÅ¡ tėčio gali tikėtis pagalbos, S. nuomone, persikrausčius pas tėtį, ji pradėjo geriau mokytis.

31. Apeliantė teigia, kad ji nežino, kaip turėtų realizuoti teismo pakeistÄ bendravimo tvarkÄ , teigia, kad tėvas nuteikia dukterį prieÅ¡ jÄ , kad ji nenorėtų bendrauti, kad prigalvoja jai veiklos ir užsiėmimų kaip pretekstÄ atsisakyti leisti mamai bendrauti su dukra. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad vaiko iÅ¡sakyta nuomonė dėl bendravimo su mama tvarkos bÅ«tų nulemta tėvo įtakos. Psichologijos ekspertizės akte konstatuojama, kad S. A. nėra bÅ«dingas padidintas įtaigumas.

Taip pat teisėjų kolegija, susipažinusi su psichologinės ekspertizės akto tiriamÄ ja dalimi, visiÅ¡kai pritaria pateiktam vertinimui, kad tokia vaiko nuomonė yra pagrįsta bendravimo patirtimi su abiem tėvais, o ne primesta tėvo. Ekspertizės akte yra fiksuoti S. A. paaiÅ¡kinimai, kuriuose ji kaip tik aptaria atvejus, kai tėtis yra skatinęs jÄ bendrauti su mama, prašęs, kad ji atsilieptų, kai mama skambina telefonu, yra prašęs, kad ji vyktų į dieduko (atsakovės tėvo) gimtadienį.

Visa tai patvirtina, kad apeliantės teiginiai apie kylančiÄ grėsmę, kad ji negalės suderinti susitikimo su S. bÅ«tent dėl neigiamos tėvo įtakos, neatitinka tikrovės ir prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams. Apeliantė nurodo, kad ieÅ¡kovas nesutiko derinti jos bendravimo su dukra, pagal galiojusiÄ , t. y. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartyje nustatytÄ , tvarkÄ , pagal kuriÄ atsakovė norėjo pasiimti dukrÄ dviem savaitėms į (duomenys neskelbtini). Tačiau ieÅ¡kovas pagrįstai teigia, kad galiojanti bendravimo tvarka buvo nustatyta, kai atsakovė gyveno (duomenys neskelbtini) ir tokia bendravimo tvarka pagal principÄ â€ž50 / 50“ negali bÅ«ti taikoma, kai ieÅ¡kovė iÅ¡sikėlė gyventi į kitÄ miestÄ .

Kita vertus, iÅ¡ bylos aplinkybių taip pat matyti, kad S. A. vis dėlto net ir galiojant Å¡iai bendravimo tvarkai buvo iÅ¡vykusi pas mamÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) ir, kad dėl kilusios konfliktinės situacijos tarp mamos ir dukros, vaiko praÅ¡ymu ieÅ¡kovas atvyko į (duomenys neskelbtini) jos pasiimti. Paminėta situacija taip pat paneigia apeliantės argumentus, kad ieÅ¡kovas nėra suinteresuotas vaiko bendravimu su mama ir kad tikėtinai ateityje nederins susitikimų ar kitaip trukdys jos ir dukros bendravimui.

32. Apeliantė teigia, kad ieÅ¡kovas nuteikia dukrÄ prieÅ¡iÅ¡kai, siekia kad ji nebendrautų su mama. Tačiau, kaip jau minėta, teismas dar kartÄ atkreipia dėmesį, kad S. A. yra (duomenys neskelbtini) metų, t. y. ji yra tokio amžiaus, kai gali priimti pakankamai savarankiÅ¡kus sprendimus, o jos nuomonei dėl bendravimo su tėvais turi bÅ«ti skiriamas reikiamas dėmesys. Apklausta psichologo nepilnametė S. A. teigė, kad ji nori palaikyti santykius su mama, tik norėtų, jog mama nespaustų jos, laikytųsi atstumo, įsiklausytų į jos poreikius ir nuomonę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju, įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , teismo nustatyta tvarka, leidžianti mamai maksimaliai bendrauti su dukra, tačiau iÅ¡ anksto su tėvu suderinus bendravimo laikÄ ir vietÄ , labiausiai atitinka vaiko interesus.

33. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pati atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje prašė nustatyti analogiÅ¡kÄ bendravimo tvarkÄ , jei bÅ«tų pakeista vaiko gyvenamoji vieta, t. y. nustatant, kad „tėvas su dukra bendrauja be apribojimų, iÅ¡ anksto suderinęs bendravimo laikÄ su vaiko mama“. Taigi, kai apeliantė siÅ«lė tokiÄ bendravimo tvarkÄ , jai buvo suprantama, kad tokia tvarka yra maksimaliai palanki skyrium gyvenančiam tėvui, o tokios tvarkos realizavimui yra bÅ«tinas glaudus bendradarbiavimas. Å iuo metu apeliantė, teigdama prieÅ¡ingai, t. y. praÅ¡ydama nustatyti konkrečiÄ bendravimo vietÄ ir laikÄ , siekia, kad tokia tvarka bÅ«tų patogi iÅ¡imtinai tik jai, kad bendravimo nereikėtų derinti su vaiko tėvu, o bendravimas vyktų nepaisant vaiko norų. Tačiau tokia bendravimo tvarka iÅ¡ esmės reikÅ¡tų, kad Å¡alys turėtų privestinai laikytis teismo nustatytos bendravimo tvarkos, o tokios tvarkos taikymas aiÅ¡kiai neatitinka vaiko amžiaus ir jo poreikių.

34. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo metu vaiko interesus labiausiai atitinka tokia bendravimo tvarka, pagal kuriÄ susitikimo trukmė ir vieta butų derinama individualiai, t. y. taip, kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas. Skundžiamu teismo sprendimu nustatyta mamos bendravimo su dukra tvarka dabar yra optimali ir atitinka dukros amžių.

35. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog teismų sprendimai, kuriais nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, suprantami ir realiai įvykdomi, o tai reiÅ¡kia, kad jais turi bÅ«ti nustatomos konkrečios bylos Å¡alių pareigos. Už tinkamÄ teismo sprendimu nustatytų pareigų vykdymÄ yra atsakingos bylos Å¡alys – vaiko tėvai, tarp kurių kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo iÅ¡sprendžiamas teismo ir kurie teismo sprendimui įsiteisėjus tampa vykdymo proceso Å¡alimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-256-781/2003 ir kt.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, vertina, kad nors Å¡iuo atveju vaiko mamos bendravimo tvarka su nepilnamete dukterimi nėra labai tiksliai apibrėžta, tačiau yra pakankamai aiÅ¡ki ir įpareigojanti vaiko tėvÄ derinti konkretų bendravimo laikÄ ir vietÄ . Å iuo atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad vaiko norai prieÅ¡tarautų vaiko interesams ir taip pat ir nėra pakankamo pagrindo manyti, kad tokia bendravimo tvarka nebus vykdoma dėl iÅ¡ankstinių vaiko tėvų konfliktinių nuostatų. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad Å¡ioje byloje nustatyta mamos bendravimo su dukra tvarka yra tinkama. Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismo sprendimas dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo neturi res judikata galios ir gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas pasikeitus aplinkybėms.

36. Atsakovė taip pat ginčija teismo sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovui L. A. priteistų 1175,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teismas paskirstė tinkamai. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo patenkintas, o jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra ženkliai mažesnės, nei numatytos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose rekomendacijose. Tokios iÅ¡laidos, įvertinus byloje keliamo teisinio ginčo apimtį ir bylos trukmę, nėra aiÅ¡kiai neprotingos.

37. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrinęs neapskųstÄ teismo sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Taip pat teismas nenustatė, kad apeliaciniu skundu neapskųsta teismo sprendimo dalimi iÅ¡spręsti klausimai, susiję su vaiko gyvenamÄ ja vieta ir priteistu iÅ¡laikymu, pažeistų vieÅ¡Ä interesÄ ar vaiko teises. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad mokykla yra toli ir dukrai nepatogu jÄ lankyti, ar kad dukra nustojo bendrauti su kai kuriais savo draugais, nėra tokios reikÅ¡mingos, dėl ko reikėtų peržiÅ«rėti neapskųstÄ teismo sprendimo dalį.

38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

39. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas ieÅ¡kovo naudai ir jis turi teisę gauti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Minėtas iÅ¡laidas patvirtina pateikti mokėjimo dokumentai. Teismas vertina, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra susijusios su byla, kad jos buvo bÅ«tinos, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkina visiÅ¡kai.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

E. P. apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieškovui L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrė Čėsnienė

Andrius Verikas

Renata Volodko