2024-02-26 Nr. BB-1123-1-04-6-00026-2018-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-595/2024

Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00026-2018-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. B. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo: 1) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, ir bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) civilinių ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus; 3) išspręsti klausimą dėl nuosavybės teisių apribojimo į turtą; 4) išspręsti klausimą dėl UAB „P“ baudžiamosios atsakomybės; 50 kitą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Pažymėtina, kad baudžiamoji byla pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio apeliacine tvarka buvo patikrinta išnagrinėjant antrą kartą, nes vieną kartą vykusio kasacinio proceso metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. kovo 23 d. nutartimi, pripažinusi, kad Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 19 d. nutartis priimta iš esmės pažeidus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus, t. y. netinkamai patikrinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, neatsakius į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, nesiėmus visų įmanomų priemonių bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir pirmosios instancijos teismo padarytiems BPK pažeidimams pašalinti, grąžino bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka su privalomais nurodymais ištaisyti trūkumus (BPK 382 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė objektyviai ir teisingai išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą bei lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 222 straipsnio 1 dalies taikymą.

Nuteistasis E. B. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, neteisingai nustatė buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, be motyvuoto pagrindo nesivadovavo ekspertizės aktu ir pirmenybę teikė specialisto išvadai. Nebuvo įvertintos aplinkybės, kurios parodo, kad specialisto išvada yra nepagrįsta ir ja vadovautis nėra pagrindo. UAB „P“ buhalterinės apskaitos tyrimas ir pateikta specialisto išvada atlikta remiantis vien tik liudytojų V. A., G. P., V. D., L. P. ir R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Jie nebuvo patikrinti palyginant su nuteistojo parodymais, 2019 m. liepos 8 d. ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. suvestinėse ir darbo kalendoriuose esančiais duomenimis, skirtingai negu ekspertizės akte, kuriame, be kita ko, buvo tiriami ir pirmosios instancijos teisme duoti liudytojų parodymai. Be to, specialistei pavedant atlikti šį tyrimą, nebuvo pateikta užduotis įvertinti ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojų parodymus. Tokia specialisto išvada neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu E. B. gynėjas prašė papildomai apklausti minėtus liudytojus, nes jų parodymai prieštaravo E. B. parodymams, suvesti juos į akistatą, paskirti papildomą bendrovės buhalterinės apskaitos tyrimą, tačiau gynybos prašymai buvo atmesti, taip iš esmės suvaržant E. B. kaip įtariamojo teisę gintis nuo pareikštų įtarimų, vėliau bylą nagrinėjant teisme, nebuvo laikomasi rungimosi principo (BPK 7 straipsnio 2 dalis). Be to, šiuo atveju nukrypta nuo teismų praktikos, visiškai neįvertinta, kad specialisto išvadoje nurodytų sąlyginių išvadų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Visos abejonės turėjo būti aiškinamos nuteistojo naudai.

Pasak nuteistojo E. B., abiejų instancijų teismai negalėjo išimtinai vadovautis liudytojų V. A., G. P., V. D., L. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes pirmosios instancijos teisme jie ne tik nurodė papildomas bylai reikšmingas aplinkybes, kurios ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirtos, bet ir paneigė specialisto išvadoje nurodytas gautas sumas grynaisiais pinigais. Tačiau nebuvo imtasi priemonių esantiems prieštaravimams pašalinti, liudytojų parodymai vertinti selektyviai, remtasi tik ikiteisminio tyrimo metu duotais jų parodymais, nepatikrinus ir neįsitikinus parodymų liečiamumu, patikimumu, leistinumu ir pakankamumu asmens kaltumui nustatyti ir savo išvadas grindė prielaidomis, nepatikrintas aplinkybes aiškino nuteistojo nenaudai. Dėl to teismai padarė bylos įrodymais nepagrįstas išvadas dėl E. B. kaltės padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, jo kaltę preziumavo. Taip buvo pažeista teisės aktuose įtvirtinta nekaltumo prezumpcija ir BK 2 straipsnio 3 dalies nuostata.

Nuteistojo E. B. nuomone, jo veiksmuose nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje nuodytos nusikalstamos veikos požymio – padarinių. Nuteistasis viso bylos proceso metu pripažino penkiems bendrovės darbuotojams mokėjęs neapskaitytą darbo užmokestį, kurio bendra suma ir nesumokėtų mokesčių į valstybės biudžetą suma nesiekė tokio dydžio, kad jo atžvilgiu reikėtų taikyti BK 222 straipsnio 1 dalį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamąjį įstatymą negali kilti už mažiau pavojingą veiką nei administracinis nusižengimas. Nuteistajam turėjo būti taikyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 6 dalį.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.

Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 222 straipsnio 1 dalį, iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis E. B., nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kritikuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir išvadas dėl jų vertinimo bei išreiškia savo nuomonę, kokiais konkrečiai įrodymais teismas turėjo vadovautis, ir į kokias konkrečiai aplinkybes turėjo atsižvelgti, spręsdamas jo atsakomybės klausimą. Tačiau tokio pobūdžio teiginiai, iš esmės susiję su apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su nustatytomis bylos aplinkybėmis bei pateiktomis išvadomis dėl jų vertinimo, deklaratyviai pareiškiant, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka nepašalino kasacinėje nutartyje nurodytų bylos nagrinėjimo trūkumų ir prieštaravimų, nepagrindžia bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (BPK 369 straipsnis).

Kasatorius skunde neišdėstė teisinių argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo netinkamą bylos išnagrinėjimą, nevykdant kasacinės instancijos teismo nutarties reikalavimų, iš esmės pažeidžiant BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatas ar kitas baudžiamojo proceso įstatymo normas. Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su apeliacinės instancijos teismo nusprendžiu, nenustatė pagrindo abejonėms dėl to, kaip šis teismas vertino įrodymus, aiškino baudžiamojo įstatymo turinį ir motyvavo savo išvadas. Nuteistojo teiginiai dėl rugtyniškumo, nekaltumo prezumpcijos principų pažeidimų ir teisės į gynybą suvaržymo yra deklaratyvaus pobūdžio.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo E. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis