e6ee3eea-cd0f-4ec0-ab44-44eafb8fc67c · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                   Civilinė byla Nr. e2-984-823/2018                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00478-2016-6                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal trečiojo asmens R.

K. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties, kuria atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Deiginta“ bankrotas pripažintas tyčiniu, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja (UAB „Deiginta“ kreditorė) UAB ,,Belfuel“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti UAB ,,Deiginta“ bankrotÄ tyčiniu.PareiÅ¡kėja nurodė, kad Å iaulių apygardos teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi, kuria iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Deiginta“, nustatė, jog bankrutuojanti bendrovė veikė nuostolingai jau 2014 m.

Tačiau bendrovės vadovas R. K., bendrovei tapus nemokiai, nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tęsė veiklÄ , didino įmonės įsiskolinimus esamiems kreditoriams, kreditorių skaičių. Siekdamas tęsti UAB ,,Deiginta“ veiklÄ , iÅ¡vengti beveik 75 000 Eur skolos padengimo pareiÅ¡kėjai, mokestinių prievolių, R. K. 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsteigė UAB ,,Sanrola“, į kuriÄ buvo perkelta atsakovės veikla, darbuotojai, turtas (pvz., krovininis automobilis).

PareiÅ¡kėjos nuomone, toks bendrovės valdymo organų elgesys vertintinas kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 3 dalies pagrindu.PareiÅ¡kėjos teigimu, atsakovė nuolat pažeidinėjo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų su kreditoriais eiliÅ¡kumÄ (2015 m. sausio 1 d. – 2017 m. sausio 19 d. R. K. atliekant mokėjimus bendrovės kreditoriams – virÅ¡ 3000 finansinių operacijų).

CK 6.9301 straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eilė buvo pažeista ne tik pareiÅ¡kėjos atžvilgiu, bet ir dėl įsiskolinimų valstybės biudžetui. Todėl preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis (Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taip pat atsakovės vadovas galimai apgaulingai vedė bendrovės buhalterinę apskaitÄ ir / ar galimai savinosi bendrovės pajamas. Byloje esantys duomenys apie bendrovės 2015 m. gautas pajamas bei iÅ¡laidas, bendrovės balansuose nurodytų atsargų nuoseklus didėjimas ir dingimas prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , disproporcija tarp 2015-2016 m. prekių įsigijimo ir pardavimo sandorių, leidžia daryti prielaidÄ , jog bendrovė buvo naudojama tik kaip priemonė įsigyti prekes iÅ¡ Baltarusijos.

Dėl to yra pagrindas pripažinti atsakovės bankrotÄ tyčiniu ĮBÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.BUAB ,,Deiginta“ bankroto administratorius J. G. praÅ¡ymÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu palaikė. Pažymėjo, kad, iÅ¡analizavus bendrovės veiklos rezultatus, nustatyta, jog visos sÄ lygos kelti bendrovei bankroto bylÄ buvo dar 2014 m., tačiau UAB „Deiginta“ vadovas ir vienintelis akcininkas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nesikreipė. Pasitvirtinus aplinkybei, kad visa UAB „Deiginta“ veikla buvo perkelta į naujai įsteigtÄ Ä¯monę, atsirastų dar viena sÄ lyga pripažinti atsakovės bankrotÄ tyčiniu.

Dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo ir dėl bendrovės veiklos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, 2017 m. gruodžio 29 d. FNTT paėmė visus BUAB „Deiginta“ buhalterinius dokumentus.Trečiasis asmuo R. K. prašė praÅ¡ymÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja jokiais konkrečiais faktais nepagrindė, jog bendrovei buvo netinkamai vadovaujama, jog buvęs bendrovės vadovas tyčia, sÄ moningai prieÅ¡ bendrovės interesus nukreipta veikla, siekė bendrovės bankroto.

IÅ¡ bankroto byloje esančių buhalterinių dokumentų, avanso apyskaitų dokumentų, sÄ skaitų faktÅ«rų, lėšų įneÅ¡imo dokumentų aiÅ¡kiai matyti, kad trečiasis asmuo savo asmeninėmis lėšomis stengėsi vykdyti atsakovės prievoles, t. y. atsiskaitinėjo su bendrovės kreditoriais, tiekėjais, įneÅ¡davo lėšas į bendrovės sÄ skaitÄ . Atsiskaitymus su kreditoriais vykdė ne pati atsakovė UAB „Deiginta“, o jos buvęs vadovas R. K. iÅ¡ savo asmeninių lėšų, todėl trečiajam asmeniui, kuris pats nebuvo skolininku, netaikomi CK 6.9301 straipsnyje numatyti reikalavimai.

Trečiasis asmuo, kaip bendrovės akcininkas, stengėsi ir buvo įsitikinęs, kad įmanoma pagerinti bendrovės finansinę padėtį, todėl dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nesikreipė. Trečiasis asmuo nesudarė sandorių, neatliko jokių tyčinių veiksmų, kuriais nuosekliai ir kryptingai bÅ«tų siekiama bendrovės nemokumo. Bendrovės bankrotÄ lėmė pačios pareiÅ¡kėjos UAB ,,Belfuel“ nesÄ Å¾iningi veiksmai, netinkamai vykdant sutartį, teikiant nekokybiÅ¡kas prekes. Byloje pagal pareiÅ¡kėjos ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sutrikdė bendrovės veiklos vykdymÄ , atsiskaitymÄ su kreditore.

Trečiojo asmens teigimu, UAB ,,Deiginta“ veikla ir turtas nebuvo perkelti į UAB ,,Sanrola“, kurios akcininku bei direktoriumi yra trečiasis asmuo. Pareiškėjos nurodyta transporto priemonė nebuvo atsakovės nuosavybė, atsakovės atsargos (durpių briketai) dar 2014 m. buvo nurašyti. Įsteigiant UAB „Sanrola“, jos įstatinis kapitalas (2 500 Eur) buvo suformuotas vien piniginiais įnašais, todėl atsakovės atsargos (durpių briketai) negalėjo būti įneštos ar kitaip „perkeltos“ į UAB „Sanrola“.

Atsakovės darbuotojai taip pat nebuvo perkelti. UAB „Deiginta“ vykdant veiklÄ , jos darbuotojų sudėtis ir skaičius nuolat kito, mažėjant bendrovės veiklos apimtims dalis darbuotojų buvo atleisti iÅ¡ darbo, o iÅ¡kėlus bankroto bylÄ visi darbuotojai buvo atleisti. NatÅ«ralu, kad iÅ¡ darbo išėję darbuotojai ieÅ¡ko artimo turėtam darbo, todėl keletas darbuotojų yra įsidarbinę ir UAB „Sanrola“. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėja nepagrindė, jog atsakovės vadovas netinkamai vedė bendrovės buhalterinę apskaitÄ , kad apskaitos dokumentai bÅ«tų paslėpti, sunaikinti, sugadinti, neiÅ¡saugoti.

Bankroto administratoriui buvo pateikti visi apskaitos dokumentai. Antstolio iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktas pats savaime neįrodo, kad atsakovės vadovas bÅ«tų apgaulingai vedęs bendrovės buhalterinę apskaitÄ , savinęsis bendrovės pajamas. Å iaulių valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. birželio 22 d. prieÅ¡prieÅ¡inės informacijos pažyma patvirtina, kad pažeidimų nebuvo nustatyta, buhalterinė apskaita nebuvo vedama apgaulingai. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apygardos teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi pripažino BUAB ,,Deiginta“ bankrotÄ tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktų ir 3 dalies 1-2 punktų pagrindu.Remdamasis Å iaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartyje, kuria nuspręsta iÅ¡kelti UAB ,,Deiginta“ bankroto bylÄ , nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, jog UAB ,,Deiginta“ 2014-2015 m. veikė nepelningai, 2015 m. bendrovės įsipareigojimai beveik du kartus virÅ¡ijo į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę (bendrovė turėjo turto už 143 892 Eur, o jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 254 191 Eur).

Teismo vertinimu, UAB „Deiginta“ vadovas, turėdamas pareigÄ Å¾inoti bendrovės finansinę bÅ«klę, jos galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, privalėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo vėliausiai 2015 m., tačiau to nepadarė ir pažeidė Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ .Teismas nurodė, kad, pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , vien Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prievolės pažeidimo konstatavimas negali bÅ«ti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti, tačiau sprendė, kad nagrinėjamu atveju UAB „Deiginta“, bÅ«dama nemokia, pažeidinėjo CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsikaitymų su kreditoriais eiliÅ¡kumÄ .

Teismas atmetė trečiojo asmens argumentus, kad jo atžvilgiu netaikomi CK 6.9301 straipsnyje numatyti reikalavimai ir nurodė, kad, nors trečiasis asmuo, vykdydamas bendrovės prievoles kreditoriams, atliko atsiskaitymus iÅ¡ savo asmeninių lėšų, Å¡ie atsiskaitymai buvo atliekami pagal bendrovės, ne pagal trečiojo asmens asmenines prievoles, jo sumokėtos skolos užfiksuotos bendrovės buhalterijoje. Kaip bendrovės vadovui trečiajam asmeniui turėjo bÅ«ti žinomi duomenys apie skolų dengimo eiliÅ¡kumÄ , todėl jis privalėjo laikytis CK 6.9301 straipsnyje numatytų reikalavimų.

PrieÅ¡ingu atveju, teismo vertinimu, įstatymo nuostatos dėl atsiskaitymų eiliÅ¡kumo neteiktų prasmės. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo neginčija, jog laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 19 d. atliko mokėjimus už bankrutuojančiÄ bendrovę jos kreditoriams, o bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjai paskutinis 1 000 Eur mokėjimas atliktas 2015 m. lapkričio 11 d., todėl akivaizdu, kad UAB „Deiginta“ pažeidinėjo CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsikaitymų su kreditoriais eiliÅ¡kumÄ .Teismas nustatė, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. buvo įsteigta UAB „Sanrola“, kurios buveinės adresas sutampa su atsakovės adresu, abiejų bendrovių akcininkas ir vadovas yra R.

K., abi bendrovės užsiima durpių briketų prekyba. Abi bendrovės nuomojosi tÄ pačiÄ transporto priemonę, UAB „Sanrola“ dirba 14 darbuotojų, iÅ¡ jų septyni darbuotojai, kurie dirbo ir UAB „Deiginta“. Teismas nurodė, kad dėl to, jog visi BUAB „Deiginta“ dokumentai yra perduoti FNTT, nėra galimybės patikrinti, kokias nebaigtas vykdyti sutartis ar reikalavimo teises UAB „Deiginta“ galėjo perduoti UAB „Sanrola“, tačiau sutiko su pareiÅ¡kėja, kad Å¡iuo atveju labiau tikėtina, jog buvęs atsakovės vienasmenis akcininkas ir vadovas įsteigė naujÄ Ä¯monę UAB ,,Sanrola“ atsakovės UAB „Deiginta“ veiklos tęsimui, kad galėtų iÅ¡vengti skolos padengimo pareiÅ¡kėjai ir susikaupusių mokestinių prievolių vykdymo.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų, kodėl steigė naujÄ Ä¯monę vykdyti tÄ pačiÄ veiklÄ , o nesiekė tęsti veiklÄ UAB „Deiginta“. Nustatęs, kad dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo ir įmonės veiklos FNTT pradėtas ikiteisminis tyrimas, tyrimo atlikimui paimti visi bankrutuojančios UAB „Deiginta“ buhalteriniai dokumentai, teismas sprendė, jog, neturint UAB „Deiginta“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir kitų įrodymų, Å¡ioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „Deiginta“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu trečiasis asmuo R. K. praÅ¡o sustabdyti Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ iki įsiteisės Å iaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-538-856/2018 priimtas sprendimas dėl R. K. finansinio reikalavimo UAB ,,Deiginta“ patvirtinimo, Å iaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Nagrinėjama byla turėtų bÅ«ti sustabdyta, kol Å iaulių apygardos teisme bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl R.

K. 255 847,09 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB ,,Deiginta“ bankroto byloje. Patvirtinus šį finansinį reikalavimÄ , R. K. bÅ«tų didžiausias bendrovės kreditorius. Tik iÅ¡sprendus klausimÄ dėl apelianto finansinio reikalavimo patvirtinimo, bÅ«tų galima spręsti dėl tyčinio bankroto. Akivaizdu, jog patvirtinus R. K. finansinį reikalavimÄ , skundžiama nutartis, kuria bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo kriterijams, kasacinio teismo praktikai.

Nustačius, kad trečiasis asmuo investavo 255 847,09 Eur asmeninių lėšų į bendrovę, o ne siekė pabloginti bendrovės turtinę padėtį, pasitvirtintų, jog atsakovės bankrotÄ lėmė verslo nesėkmė ir kreditorės UAB ,,Belfuel“ veiksmai.Pirmosios instancijos teismas jokių kitų pažeidimų, iÅ¡skyrus atsiskaitymų eiliÅ¡kumo pagal CK 6.9301 nesilaikymÄ , nenustatė. Vien aplinkybė, kad trečiasis asmuo laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo ir tuo pažeidė Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį, pati savaime negali bÅ«ti pakankamas pagrindas tyčiniam bankrotui preziumuoti.

Siekiant tęsti atsakovės veiklÄ , UAB ,,Deiginta“ gaunamos lėšos negalėjo bÅ«ti skirtos vien tik atsiskaitymui su ankstesniais tiekėjais, su kuriais pradelsta atsiskaityti. Dalis lėšų turėjo bÅ«ti skirta ir naujoms atsargoms įsigyti (kurias realizavus, dalis lėšų bÅ«tų skiriama atsiskaitymui su tiekėjais), nes, prieÅ¡ingu atveju, bendrovės veikla bÅ«tų sustojusi. Dėl to trečiasis asmuo savo asmeninėmis lėšomis (255 847,09 Eur) atsiskaitinėjo su naujais prekių atsargų tiekėjais ir ankstesniais kreditoriais.

Teismas nepateikė motyvų, kodėl trečiasis asmuo, atsiskaitydamas už bendrovę savo asmeninėmis lėšomis, turėjo prievolę bÅ«tinai atsiskaityti su bendrovės kreditoriais laikantis CK 6.9301 straipsnyje nustatyto eiliÅ¡kumo. Kadangi R. K. pats nebuvo skolininkas, jam neturėjo bÅ«ti taikoma minėta CK nuostata, todėl trečiojo asmens atliktų mokėjimų teismas negalėjo traktuoti kaip pagrindo tyčiniam bankrotui preziumuoti.Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad trečiasis asmuo privedė bendrovę prie bankroto tyčia, siekdamas skolinius įsipareigojimus palikti skolininkei, o veiklÄ perkelti į kitÄ Ä¯monę (Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Keleto atsakovės darbuotojų įsidarbinimas UAB ,,Sanrola“ negali bÅ«ti pagrindu preziumuoti tyčinį atsakovės bankrotÄ . Pats teismas pripažino, jog negalima daryti iÅ¡vados, kad atsakovės atsargos (durpių briketai) buvo perduotos UAB ,,Sanrola“, kito perduoto turto turto teismas nenustatė. Teismas nepatvirtino ir to, kad UAB ,,Sanrola“ perėmė atsakovės nebaigtas vykdyti sutartis ir / arba reikalavimo teises. Teismas neatsižvelgė į trečiojo asmens argumentus bei įrodymus, jog UAB ,,Deiginta“ bankrotÄ lėmė kreditorės UAB ,,Belfuel“ netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas.

Teismui buvo pateikti įrodymai, kad dalis UAB ,,Belfuel“ teikiamų prekių buvo nekokybiÅ¡kos, neatitiko nustatytų standartų, keliamų eksportuojamiems durpių briketams. Kreditorei kreipusis į teismÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovės, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areÅ¡tuotas UAB ,,Deiginta“ turtas, banko sÄ skaitos, o tai ženkliai apsunkino bendrovės veiklÄ bei atsiskaitymÄ su kreditoriais. Nors Å¡alys sudarė taikos sutartį, dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė patyrė veiklos sunkumų, finansinių srautų sutrikimų.PareiÅ¡kėja UAB ,,Belfuel“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Å iaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje sprendžiant apelianto finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimÄ , trečiasis asmuo nepateikė paaiÅ¡kinimų, įrodymų iÅ¡ kur galėjo turėti atitinkamÄ sumÄ . Tariamai trečiojo asmens lėšomis nebuvo dengiami bendrovės kreditorių reikalavimai, o buvo mokama naujiems tiekėjams, taip trečiasis asmuo tik didino bendrovės įsipareigojimus. Pritartina teismui, kad, įmonei esant nemokumo bÅ«senoje (ar arti jos), pradeda vyrauti nebe įmonės, o kreditorių interesai.

Kadangi trečiasis asmuo nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei apytiksliai 3 metus, bendrovei esant nemokumo bÅ«senoje, yra pagrindas pripažinti atsakovės bankrotÄ tyčiniu (Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalis).Trečiojo asmens teiginiai, kad CK 6.9301 straipsnyje nustatyta atsiskaitymų tvarka nebuvo pažeista, nes neva su tiekėjais atsiskaitinėjo ne pati bendrovė, o jos vadovas neturi teisinės reikÅ¡mės. Pagal avanso apyskaitose, iÅ¡ kurių trečiasis asmuo kildina savo finansinį reikalavimÄ atsakovės atžvilgiu, esančius duomenis R.

K. vykdė ne savo, o bendrovės prievoles, kurių apmokėjimui taikoma CK 6.9301 straipsnio nuostata. Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 19 punktÄ , įmonė gali iÅ¡mokėti pinigus atskaitingiems asmenims, kad Å¡ie galėtų įvykdyti finansines operacijas už įmonę. Atskaitingas asmuo pateikia įmonei dokumentus, patvirtinančius kaip buvo panaudotos lėšos. PrieÅ¡ingai nei teigia trečiasis asmuo, avanso apyskaitose nėra fiksuojamos įmonės skolos atskaitingiems asmenims.

Akivaizdu, kad trečiasis asmuo organizavo bendrovės veiklÄ ir buhalterinę apskaitÄ , siekdamas iÅ¡vengti CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymų tvarkos. Taip buvo vengiama mokėti kreditoriams, apeinami turto areÅ¡tai, toliau tęsiama bendrovės veikla, didinat finansinius įsipareigojimus.Trečiasis asmuo nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų – UAB ,,Sanrola“ didžiosios knygos iÅ¡raÅ¡o, pelno (nuostolių) ataskaitos, balanso, apyvartų suvestinės, kurie galėjo paneigti UAB ,,Belfuel“ pozicijÄ dėl atsakovės veiklos perkėlimo į kitÄ Ä¯monę.

Atsižvelgiant į tai sutiktina su teismo iÅ¡vada, kad labiau tikėtina, jog trečiasis asmuo sÄ moningai UAB ,,Deiginta“ privedė prie bankroto.Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Deiginta“ bankrotas pripažintas tyčiniu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalį, tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningais veiksmais, todėl turi bÅ«ti nustatytas ryÅ¡ys tarp sÄ moningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebÅ«tų buvę sÄ moningų į įmonės padėties bloginimÄ nukreiptų veiksmų, įmonė nebÅ«tų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį bÅ«ti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali bÅ«ti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokia tapusios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises.

Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013) tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.Kasacinio teismo praktikoje, kuria vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, taip pat pažymėta, jog ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu.

Jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, dalyse) gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikÅ¡mingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotÄ (Ä®BÄ® 20 straipsnio 6-8 dalys), todėl įrodinėjimo standartas Å¡ios kategorijos bylose yra aukÅ¡tesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigÄ siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.

Ä®monės bankrotas turėtų bÅ«ti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotÄ lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iÅ¡ esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslÄ bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotÄ reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos tokiu bÅ«du, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų nevirÅ¡ijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklÄ ir iÅ¡vengti bankroto.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pripažino BUAB ,,Deiginta“ bankrotÄ tyčiniu sprendęs, jog apeliantas netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su bendrovės valdymu, t. y. nevykdė pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir, bendrovei esant nemokiai, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais pažeisdamas CK 6.9301 įtvirtintÄ atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumÄ . Teismas taip pat rėmėsi Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta tyčinio bankroto prezumpcija, vertinęs, jog labiau tikėtina, kad apeliantas įsteigė UAB ,,Sanrola“ atsakovės UAB „Deiginta“ veiklos tęsimui.

Pareiškėjos įrodinėto ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio (teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai) teismas nekonstatavo, nurodęs, kad neturi šiam klausimui spręsti reikalingų atsakovės buhalterinių dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus ir atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad paminėtos pirmosios instancijos teismo išvados padarytos visapusiškai neišsiaiškinus nagrinėjamam klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta pagrįsta.

Dėl apelianto kaip įmonės vadovo netinkamo pareigų vykdymoKasacinis teismas, aiÅ¡kindamas tyčinio bankroto požymius, yra pažymėjęs, kad jeigu įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, tai tokia įmonės vadovo veikla gali bÅ«ti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tačiau aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbÅ«t nemoki, savaime nereiÅ¡kia tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-346/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetencijÄ ) pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalÄ , kuriÄ Ä¯monė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis). Vien Å¡ios prievolės pažeidimo konstatavimas negali bÅ«ti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti. Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcija įpareigoja teismÄ konstatuoti ne tik įstatymo nustatyto reikalavimo dėl privalomo bankroto bylos inicijavimo pažeidimÄ , bet ir atsiskaitymų iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo vykdymÄ pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ bei tai, kad daugiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės įmonės darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios įmokos.

Kitų atvejų, teikiančių pagrindÄ teismui konstatuoti tyčinio bankroto požymius vien dėl aplinkybės, jog buvęs įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, įstatymas nenustato (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).Vertinant pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, susijusias su apelianto pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo pažeidimu, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės nemokumo momento, iÅ¡imtinai vadovavosi Å iaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartyje, kuria iÅ¡kelta atsakovės bankroto byla, analizuotais bendrovės 2015 m. balanso duomenimis, iÅ¡ kurių nustatė, kad 2015 m. bendrovės įsipareigojimai beveik du kartus virÅ¡ijo į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę (atsakovė turto turėjo už 143 892 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 241 191 Eur sumÄ ).

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 punktÄ , įmonės nemokumas nustatomas vertinant ne visus turimus įsipareigojimus, o tik pradelstus. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įmonės nemokumas yra nustatomas iÅ¡analizavus įmonės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės Å«kinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).

Taigi, pirmosios instancijos teismas dėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos apelianto pareigos pažeidimo sprendė faktiškai nenustatęs UAB ,,Deiginta“ nemokumo momento, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas vėliausiai 2015 m. turėjo kreiptis dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, stokoja pagrįstumo. Antra, kaip pagrįstai nurodė ir pats pirmosios instancijos teismas, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pažeidimas pats savaime nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti.

Å iuo aspektu itin reikÅ¡mingos teismo iÅ¡vados dėl atsakovės atsiskaitymų vykdymo pažeidžiant CK6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ , kadangi tyčinis bankrotas dėl Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pažeidimo teismo gali bÅ«ti konstatuotas tik tada, jei bÅ«tų nustatyta, kad, apeliantui nesikreipiant dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo, atsakovės kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Taigi, Ä®BÄ® nuostatos tyčinį bankrotÄ sieja ne vien su formaliu CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliÅ¡kumo pažeidimu, bet su sÄ moninga bendrovės valdymo organų veikla, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su visais ar dalimi bendrovės kreditorių. Nors ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsiskaitymų eiliÅ¡kumo pažeidimas Å¡iuo atveju yra akivaizdus, tačiau, vertinant teismo motyvus bei argumentus Å¡iuo aspektu, nėra aiÅ¡ku, kokių duomenų pagrindu teismas padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ .

Pirmosios instancijos teismas nenustatė, su kokiais kreditoriais atsakovė vykdė atsiskaitymus, kokių konkrečiai kreditorių teisės, atliekant atsiskaitymus, CK 6.9301 straipsnio prasme buvo pažeistos. IÅ¡ ginčijamos nutarties turinio galima daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas apie atsiskaitymų eiliÅ¡kumo pažeidimÄ sprendė nustatęs, jog atsakovė turėjo mokestinių prievolių (PVM ir gyventojų pajamų mokesčio nepriemokÄ ), taip pat įsiskolinimÄ pareiÅ¡kėjai, tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsiskaitymai su pareiÅ¡kėja ginčo laikotarpiu taip pat buvo vykdomi, be to, nenustačius, su kokiais konkrečiai kitais kreditoriais buvo vykdomi atsiskaitymai, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog jiems buvo suteikta pirmenybė pareiÅ¡kėjos atžvilgiu CK 6.9301 straipsnio prasme.

Nenustačius, su kokiais konkrečiai kreditoriais ir kokia apimtimi buvo vykdomi atsiskaitymai, taip pat liko neįvertinti apelianto argumentai, kad atsiskaitymai su dalimi kreditorių galimai buvo vykdomi siekiant užtikrinti atsakovės veiklos tęstinumÄ ir Å¡ie apelianto veiksmai nebuvo įvertinti pagal rÅ«pestingo ir atidaus vadovo elgesio standartÄ konkrečioje situacijoje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, ta aplinkybė, jog atsiskaitymus už atsakovę apeliantas galimai vykdė asmeninėmis lėšomis, savaime neatima galimybės konstatuoti CK 6.9301 straipsnio pažeidimÄ .

Kadangi apeliantas yra kartu ir atsakovės vadovas bei akcininkas, t. y. asmuo, veikiantis skolininkės vardu, prieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas leistų iÅ¡vengti CK 6.9301 straipsnio nuostatų taikymo ir sudaryti prielaidas skolininkės atsiskaitymui su pasirinktiniais kreditoriais. Kita vertus, ta aplinkybė, jog apeliantas į atsakovės veiklÄ investavo asmenines lėšas, jei tokia bÅ«tų byloje nustatyta, galėtų bÅ«ti reikÅ¡minga teismui vertinant apelianto elgesį ir ketinimus pagal rÅ«pestingo ir atidaus vadovo elgesio standartÄ , siekiant nustatyti, ar tokiais veiksmais, kaip teigia apeliantas, buvo siekiama užtikrinti atsakovės veiklos tęstinumÄ ir iÅ¡vengti bankroto, taip pat ar atsakovės veiklos tęsimas konkrečioje situacijoje iÅ¡ esmės nepablogino atsakovės turtinės padėties (pastaruoju atveju atsakovo veiksmai neatitiktų rÅ«pestingo ir atidaus vadovo elgesio standarto).

Trečia, nors pareiÅ¡kėja savo reikalavimÄ dėl tyčinio bankroto, be kita ko, grindė Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu tyčinio bankroto požymiu, pirmosios instancijos teismas dėl apelianto pareigų, susijusių su tinkamu atsakovės buhalterinės apskaitos tvarkymu, iÅ¡ esmės nepasisakė, motyvuodamas tuo, kad apie Å¡iÄ aplinkybę neturi galimybės spręsti dėl FNTT paimtų atsakovės dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.

VieÅ¡ojo intereso egzistavimas bankroto bylose, kaip jau buvo minėta, lemia teismo aktyvumo pareigÄ , kuri apima ir teisę rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, ėmėsi veiksmų siekiant susipažinti su atitinkamais bendrovės dokumentais, pvz., kreipėsi į FNTT dėl reikiamų dokumentų gavimo, nors atitinkami dokumentai buvo reikalingi tiek sprendžiant dėl atsiskaitymų su kreditoriais vykdymo, teik dėl galimo atsakovės veiklos perkėlimo į kitÄ bendrovę.

Spręsdamas dėl atsakovės tyčinio bankroto be Å¡ių reikÅ¡mingų duomenų, teismas iÅ¡ esmės savo procesinį sprendimÄ pagrindė spėjimu dėl neteisėtų apelianto veiksmų, sÄ lygojusių tyčinį atsakovės bankrotÄ . Dėl atsakovės veiklos perkėlimo Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas įtvirtina prezumpcijÄ , kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitÄ Ä¯monę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklÄ vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į Å¡iÄ Ä¯monę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.

Taigi, sprendžiant dėl nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos nepakanka nustatyti vien tai, kad į kitÄ , veikiančiÄ ar naujai įsteigtÄ , įmonę perėjo dirbti įmonės darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Å ios prezumpcijos taikymui turi egzistuoti ir kita bÅ«tina sÄ lyga – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl UAB ,,Deiginta“ veiklos perkėlimo, pastarosios sÄ lygos nekonstatavo, sprendęs, jog dėl FNTT paimtų bendrovės dokumentų nėra galimybės patikrinti UAB ,,Deiginta“ perduotų UAB ,,Sanrola“ vykdyti sutarčių ar reikalavimo teisių ir vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu.

Tačiau tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada neatitinka nei pirmosios instancijos teismo aktyvumo pareigos (Å¡ios nutarties 27 punktas), nei tyčinio bankroto bylose taikytino įrodinėjimo standarto (Å¡ios nutarties 19 punktas). Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog apeliantas įsteigė naujÄ Ä¯monę vykdyti tÄ pačiÄ veiklÄ , o nesiekė tęsti veiklÄ UAB „Deiginta“, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, pati savaime negali lemti iÅ¡vados dėl tyčinio bankroto, kadangi tam tikrais atvejais tęsti nemokios bendrovės veiklÄ dėl turimo turto ir įsipareigojimų santykio yra objektyviai nebeįmanoma.

Dėl procesinės bylos baigtiesPagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacines instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sÄ lygos, bÅ«tent, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmes iÅ¡nagrinėti apeliacines instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tu pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009).Atsižvelgdamas į Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas BUAB ,,Deiginta“ bankrotÄ tyčiniu, tokio savo procesinio sprendimo tinkamai nepagrindė, neiÅ¡analizavo ir nenustatė visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės. Ä®vertinus naujai tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį ir pobÅ«dį, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Dėl bylos sustabdymo Nustatęs pagrindÄ grÄ Å¾inti klausimÄ dėl atsakovės tyčinio bankroto iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia apelianto praÅ¡ymo sustabdyti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ , kol bus iÅ¡spręstas klausimas dėl jo finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB ,,Deiginta“ bankroto byloje, kadangi dėl bylos sustabdymo poreikio Å¡iuo atveju turi spręsti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas. Papildomai pažymėtina, kad negalėjimas iÅ¡nagrinėti civilinės bylos, kol nebus iÅ¡nagrinėta kita byla, reiÅ¡kia, jog teismui, siekiančiam iÅ¡spręsti byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , reikalingi tam tikri faktai, kuriuos bÅ«tina nustatyti kitoje byloje, ir bylÄ nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti.

Jei teismas visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryÅ¡io, teismas neturi pagrindo sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPanaikinęs apskųstÄ teismo nutartį ir perdavęs bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nepasisako, nes Å¡is klausimas turės bÅ«ti iÅ¡ naujo iÅ¡spręstas pirmosios instancijos teismo.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:

          Panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.             Teisėja                                                                                           Goda Ambrasaitė-Balynienė