e6ec8f99-2687-4ee6-a605-e7b052fd2e89 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A146-2691/2011             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02606-2010-0                                        Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 12 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės BaltrÅ«naitės (pranešėja) ir ArÅ«no Sutkevičiaus, sekretoriaujant AuÅ¡rai Dzičkanecienei,atsakovo atstovei Jurgitai Čepaitienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J.

P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos J. P. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. PareiÅ¡kėja J. P. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ skundu (b. l. 1-3), kuriame prašė: panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius, atsakovas) 2010 m. birželio 16 d. sprendimÄ Nr. 6-12N-1835;panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDF valdyba, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2010 m. rugpjūčio 13 d. sprendimÄ Nr. (11.1) I-4817;įpareigoti VSDF valdybÄ Â iÅ¡nagrinėti skundÄ ir skirti pareiÅ¡kėjai motinystės paÅ¡alpÄ .Skunde ir nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 48-50) pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad skundžiamais sprendimais atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nusprendė neskirti jai motinystės paÅ¡alpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. spalio 4 d., nes ji neturi 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo.PareiÅ¡kėjos nuomone, VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. 6-12N-1835 priimtas nesilaikant VieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimų (VAÄ® 2 str. 9, 11 d., 8 str.), nes yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir tinkamai nemotyvuotas.

Sprendime nepasisakyta dėl jos darbo Anglijoje (nuo 2009 m. liepos 14 d. iki 2009 m. gruodžio18 d.), tik konstatuojama, kad ji neturi 12 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, anot atsakovo, pareiškėjos stažas per šį laikotarpį yra tik 1 mėnuo 1 diena. Paaiškino, kad, grįžusi iš Anglijos 2010 vasario mėnesį, ji įsiregistravo darbo biržoje, o 2010 m. gegužės 17 d. įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini), kurioje dirbdama 2010 m. birželio 1 d. išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų.

VSDF valdybos 2010 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas grindžiamas visiÅ¡kai kitais motyvais nei VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. 6-12N-1835, nors jis yra priimtas dėl to paties klausimo ir esant toms pačioms aplinkybėms bei faktiniams duomenims. VSDF valdyba savo sprendime nurodo ir kitÄ motinystės paÅ¡alpos neskyrimo priežastį, t. y. kad pertrauka nuo pareiÅ¡kėjos mokslų pabaigos (2009 m. liepos 3 d. ji baigė Vilniaus Varpo suaugusiųjų vidurinės mokyklos dieninį skyrių) iki to momento, kai ji tapo apdraustÄ ja, virÅ¡ija tris mėnesius.

Tai, pareiÅ¡kėjos manymu, rodo, kad atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicija motinystės paÅ¡alpos skyrimo klausimu yra neaiÅ¡ki, prieÅ¡taringa, paaiÅ¡kinimai nenuoseklÅ«s. PareiÅ¡kėja taip pat pažymėjo, kad pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų 15 punktÄ Ä¯ ligos ir motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä Ä¯skaitomi darbo užsienyje laikotarpiai. VSDF valdyba, pripažindama pareiÅ¡kėjos darbo užsienyje laikotarpį, skaičiuojant socialinio draudimo staÅ¾Ä , dėl pareiÅ¡kėjai nesuprantamų priežasčių nepripažįsta jos tapus apdraustÄ ja (ligos ir motinystės socialiniu draudimu) darbo užsienyje laikotarpiu.

Vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 „Dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo“ (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 883/2004), kuris tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, 6 straipsniu, reglamentuojančiu laikotarpių sumavimÄ , valstybės narės, pagal kurios teisės aktus teisės į iÅ¡mokas įgijimas, teisės aktų taikymas, galimybė apsidrausti priklauso nuo draudimo, darbo pagal darbo sutartį, savarankiÅ¡ko darbo arba gyvenimo laikotarpių, kompetentinga įstaiga įskaito reikiamo dydžio draudimo, darbo pagal darbo sutartį, savarankiÅ¡ko darbo ir gyvenimo laikotarpius, įgytus pagal bet kurios kitos valstybės narės teisės aktus, tartum jie bÅ«tų įgyti pagal jos teisės aktus.Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime į skundÄ (b. l. 22-24) ir atsakovo atstovė nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 48-50) paaiÅ¡kino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Ligos ir motinystės įstatymas) 16 straipsnio 1 dalimi ir Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų (toliau – ir Ligos ir motinystės paÅ¡alpų nuostatai) 38 punktu, teisę gauti motinystės paÅ¡alpÄ turi ligos ir motinystės socialiniu draudimu apdraustieji asmenys, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä .

Pagal Ligos ir motinystės nuostatų 15 punktÄ Ä¯ ligos ir motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä Ä¯skaitomi darbo užsienyje laikotarpiai (jeigu tai numatyta tarptautinėse sutartyse, Europos SÄ jungos teisės aktuose ar kai asmuo draudžiasi pagal Europos Bendrijų bendrÄ jÄ sveikatos draudimo sistemÄ , vadovaujantis Europos Bendrijų pareigÅ«nų tarnybos nuostatais, nustatytais 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamento (EEB, EURATOMAS, EAPB) Nr. 259/68) (toliau – ir Reglamentas Nr. 259/68), tačiau tik tuo atveju, kai jie nesutampa su laiku, dirbtu Lietuvos Respublikoje.

Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSD įstatymas) 10 straipsnio 3 dalimi, visos socialinio draudimo iÅ¡mokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registre (toliau – ir Registras).PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja 2010 m. balandžio 29 d. raÅ¡tu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, nurodydama, jog 2009 m. birželio mėnesį ji baigė vidurinę mokyklÄ , po to įsidarbino užsienyje, bei prašė paaiÅ¡kinti, ar ji turės teisę gauti motinystės paÅ¡alpÄ .

VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. gegužės 11 d. raÅ¡tu Nr. (10.72) 3-31216 iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjai bendras motinystės paÅ¡alpos skyrimo sÄ lygas ir tvarkÄ bei nurodė atvejus, kai darbas užsienyje įskaitomas į ligos ir motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä . 2010 m. birželio 7 d. VSDFV Vilniaus skyrius gavo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ skirti motinystės paÅ¡alpÄ nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. spalio 4 d. Pagal Registro duomenis teisės į motinystės paÅ¡alpÄ atsiradimo momentu, t. y. 2010 m. birželio 1 d., pareiÅ¡kėja neturėjo Ligos ir motinystės įstatymo nustatyto 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, todėl 2010 m. birželio 16 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 6-12N-1835, kuriuo atsisakyta skirti pareiÅ¡kėjai motinystės paÅ¡alpÄ nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. spalio 4 d.

Sprendime nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis atsisakyta skirti pareiÅ¡kėjai motinystės paÅ¡alpÄ , Å¡is sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis bei nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl, atsakovo manymu, pareiÅ¡kėja nepagrįstai teigia, jog skundžiamas sprendimas neatitinka VAÄ® 8 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų. PareiÅ¡kėjai nebuvo pritaikyta Ligos ir motinystės įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostata, nes jį mokyklÄ baigė 2009 m. liepos 3 d., o apdraustÄ ja ligos ir motinystės socialiniu draudimu pagal Registro duomenis tapo tik 2010 m. gegužės 17 d.

Pagal Jungtinės Karalystės kompetentingos įstaigos 2010 m. liepos 1 d. iÅ¡duotÄ E 104 formos pažymÄ nustatyta, kad ligos ir motinystės socialiniu draudimu pareiÅ¡kėja buvo draudžiama laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 27 d. iki 2009 m. gruodžio 18 d. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime į skundÄ (b. l. 10-12) ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje (b. l. 48-50) rėmėsi iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, kuriuos iÅ¡dėstė pirmosios instancijos teismui atsakovas.

Be to, prašė skundžiamų atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimų motyvus teisiÅ¡kai vertinti kartu, nes VSDF valdybos 2010 m. rugpjūčio 13 d. sprendime Nr. (11.1) I-4817 buvo papildomai paaiÅ¡kinta priežastis, kodėl pareiÅ¡kėjai negali bÅ«ti skiriama motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa. II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , 2011 m. sausio 3 d. sprendimu (b. l. 52-55) pareiÅ¡kėjos J. P. skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs įrodymus, nustatė, kad pareiÅ¡kėja 2010 m. birželio 7 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui praÅ¡ymÄ skirti jai motinystės paÅ¡alpÄ nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. spalio 4 d. (b. l. 27).

Kartu su praÅ¡ymu pateikė 2009 m. liepos 3 d. jai iÅ¡duotÄ brandos atestatÄ V Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-33). VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 6-12N-1835 nusprendė neskirti pareiÅ¡kėjai motinystės paÅ¡alpos už praÅ¡omÄ laikotarpį (nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. spalio 4 d.), nes ji neturi 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo (stažas per šį laikotarpį yra tik 1 mėn. 1 diena) (b. l. 37-38).

IÅ¡ VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. birželio 16 d. sprendimo priedo „Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas bei draudžiamosios pajamos“ matyti, kad teisė į paÅ¡alpÄ pareiÅ¡kėjai atsirado nuo 2010 m. birželio 1 d., pareiÅ¡kėjai apskaičiuotas stažas įgytas per 12 mėn. iki teisės į paÅ¡alpos datos (nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d.) 15 dienų, stažas įgytas per 24 mėn. iki teisės į paÅ¡alpos datos (nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d.) 1 mėn. 1 diena.

Nuo 2010 m. gegužės 17 d. pareiÅ¡kėja įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 38).Teismas taip pat nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 16 d. sprendimÄ Nr. 6-12N-1835 pareiÅ¡kėja 2010 m. liepos 16 d. apskundė VSDF valdybai(b. l. 15-16). 2010 m. liepos 29 d. prie skundo pareiÅ¡kėja pridėjo E 104 UK formos pažymÄ , patvirtinančiÄ jos socialinio draudimo ir sveikatos draudimo laikotarpius, įgytus Jungtinėje Karalystėje (b. l. 17, 19-20). VSDF valdyba 2010 m. rugpjūčio 13 d. raÅ¡tu Nr. (11.1) I-4817 pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė, nurodžiusi, kad neturi pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo, taip pat paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos užsienio valstybėje įgytas darbo stažas laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 27 d. iki 2009 m. gruodžio 18 d., remiantis 2010 m. liepos 1 d.

Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos iÅ¡duota pažyma, yra įskaitytas į pareiÅ¡kėjos ligos ir motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä , tačiau jo nepakanka motinystės paÅ¡alpai skirti, nes bendras pareiÅ¡kėjos ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas, įgytas Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėje per paskutinius 24 mėnesius yra tik 6 mėnesiai ir 23 dienos (b. l. 13-14).Teismas vadovavosi Ligos ir motinystės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, Ligos ir motinystės paÅ¡alpų nuostatų 38 punkto, 38.4 punkto, 15 punkto, VSDÄ® 10 straipsnio 3 dalies, taip pat Reglamento (EB) Nr. 883/2004 (Lietuvoje įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 1 d.) 6 straipsnio nuostatomis.

Nustatė, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡o skirti jai motinystės paÅ¡alpÄ už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2010 m. birželio 4 d. iki 2010 m. spalio 4 d. Pagal pateiktus dokumentus pareiÅ¡kėja 2009 m. birželio mėn. baigė Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų vidurinę mokyklÄ (2010 m. liepos 3 d. iÅ¡duotas brandos atestatas; b. l. 28-32) ir nuo 2009 m. birželio 27 d. iki 2009 m. gruodžio 18 d. dirbo užsienyje (tai patvirtina E 104 UK formos pažyma; b. l. 19-20). 2010 vasario mėn. pareiÅ¡kėja, grįžusi į LietuvÄ , įsiregistravo darbo biržoje ir 2010 m. gegužės 17 d.

įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad nuo 2009 m. gruodžio 18 d. iki 2009 m. gegužės 17 d. pareiÅ¡kėjos darbo stažas pagal Ligos ir motinystės įstatymo 3 straipsnio 1 dalį buvo nutrÅ«kęs (už jÄ nebuvo mokamos socialinio draudimo įmokos Lietuvoje). Nuo 2010 m. birželio 1 d. ji išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų (b. l. 34).Vadovaudamasis paminėtu teisiniu reglamentavimu ir VSDFV pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjos bendras darbo stažas iki 2010 m. birželio 1 d., t. y. pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos, per paskutinius 24 mėnesius (nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d.), įskaičius darbo užsienyje laikotarpį, yra 6 mėnesiai ir 24 dienos.

Atsižvelgęs į tai, konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas trumpesnis kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, todėl ji neturi teisės gauti motinystės paÅ¡alpÄ pagal Ligos ir motinystės įstatymo 16 straipsnio 1 dalį.Atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėja baigė Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų vidurinę mokyklÄ Â 2009 m. liepos 3 d., o apdraustÄ ja ligos ir motinystės socialiniu draudimu tapo 2010 m. gegužės       17 d., kai įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini), t. y. pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimÄ Ä¯rodantį dokumentÄ ) iki pareiÅ¡kėjai tapus apdraustÄ ja (pagal Ligos ir motinystės įstatymo 3 straipsnio 1 dalį) virÅ¡ija 3 mėnesius, teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai negali bÅ«ti pritaikyta ir Ligos ir motinystės įstatymo 16 straipsnio 2 dalis.

PareiÅ¡kėja skundÄ grindžia Reglamento (EB) Nr. 883/2004 6 straipsniu, kuriame nustatyta, kad valstybės narės, pagal kurios teisės aktus, teisės į iÅ¡mokas įgijimas, teisės aktų taikymas, galimybė apsidrausti priklauso nuo draudimo, darbo pagal darbo sutartį, savarankiÅ¡ko darbo arba gyvenimo laikotarpių, kompetentinga įstaiga įskaito reikiamo dydžio draudimo, darbo pagal darbo sutartį, savarankiÅ¡ko darbo ir gyvenimo laikotarpius, įgytus pagal bet kurios kitos valstybės narės teisės aktus, tartum jie bÅ«tų įgyti pagal jos teisės aktus, tačiau Å¡is teisės aktas Lietuvoje įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 1 d., o pareiÅ¡kėjai dirbant užsienyje, galiojo 1971 m. birželio 14 d.

Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiÅ¡kai dirbantiems asmenims ir jų Å¡eimų nariams, judantiems Bendrijoje (toliau – ir Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71), kuriame tokių nuostatų nėra. Teismas konstatavo, jog pareiÅ¡kėja, dirbdama užsienyje, nebuvo laikoma apdraustÄ ja pagal Ligos ir motinystės įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, todėl jai netaikoma Ligos ir motinystės įstatymo 16 straipsnio 2 dalis.Ä®vertinęs byloje nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimų, ir pareiÅ¡kėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

III. PareiÅ¡kėja J. P. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (b. l. 57-59) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkinti.Apeliacinį skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teisme. Be to, apeliantė nurodo, kad jai nėra suprantama, kodėl teismo sprendime, kaip ir ginčijamuose sprendimuose, jos užsienio valstybėje įgytas darbo stažas, kuris patvirtintas Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos, yra įskaitomas į ligos ir motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä , tačiau nepripažįstama, kad ji, dirbdama užsienyje, buvo apdrausta ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir laikoma apdraustÄ ja tik 2010 m. gegužės 17 d., kai įsidarbino Lietuvoje.Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai netaikė jai Reglamento (EB) Nr. 883/2004 (įsigaliojo Lietuvoje nuo 2010 m. gegužės 1 d.) 6 straipsnio.

Juo remiantis motinystės paÅ¡alpa jai turėtų bÅ«ti skiriama už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. spalio 4 d.. Apeliantė nesupranta, kodėl teismas minėto Reglamento taikymÄ sieja su jos darbo laikotarpiu užsienyje, o ne su sprendimo skirti motinystė paÅ¡alpÄ priėmimo data. Atsižvelgdama į tai, praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo taikyti Reglamento Nr. 883/2004 nuostatas arba stabdyti bylÄ ir kreiptis į Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b. l. 66-68) su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsakovo nuomone, teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl naikinti teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo. Mano, jog teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamoje byloje negali būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004, kadangi šis teisės aktas Lietuvoje įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 1 d., o pareiškėjai dirbant užsienyje, galiojo Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71, kuriame tokių nuostatų, kuriomis remiasi pareiškėja, nebuvo.

VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja, dirbdama užsienyje, nebuvo laikoma apdraustÄ ja pagal Ligos ir motinystės įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, todėl pareiÅ¡kėjai netaikomos Å¡io įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatos.Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su apeliaciniu skundu taip pat nesutinka ir praÅ¡o palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b. l. 69-71) iÅ¡dėsto tuos pačius argumentus, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teisme. Taip pat pabrėžia, kad iÅ¡skirtinis Europos SÄ jungos Reglamentų socialinės apsaugos srityje bruožas yra tas, kad jie ne harmonizuoja, o koordinuoja ES valstybių narių socialinės apsaugos sistemas, t. y. jie nepakeičia skirtingų nacionalinių sistemų viena bendra ES sistema. VSDF valdybos nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai nurodė, jog pareiÅ¡kėjos atveju (t. y. vertinant jos 2009 m. birželio 27 d.

įsidarbinimÄ ir socialinio draudimo pradžiÄ užsienyje) nėra taikomas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004, įsigaliojęs nuo 2010 m. gegužės 1 d. PareiÅ¡kėjai buvo pritaikytas Reglamento 1408/71/EEC, kuriam galiojant pareiÅ¡kėja įsidarbino užsienyje, 18 straipsnis, numatantis valstybių narių pareigÄ sumuoti draudimo laikotarpius, įgytus kitoje valstybėje narėje. Mano, kad teismas tinkamai įvertino ginčo faktines aplinkybes ir teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo teismo sprendimo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:IV. Apeliacinis skundas  tenkinamas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėja apskundė VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 16 d. sprendimÄ Nr.6-12N-1835, kuriuo nuspręsta neskirti jai motinystės paÅ¡alpos už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. spalio 4 d. Å¡iam vieÅ¡ojo administravimo subjektui nusprendus, kad pareiÅ¡kėja neturi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo.

PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o panaikinti VSDF valdybos 2010 m. rugpjūčio 13 d. sprendimÄ Nr. (11.1) I - 4817, priimtÄ iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjos skundÄ Å¡ios kategorijos ginčams nustatyta privaloma iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka. Minėtu sprendimu VSDF valdyba teritorinio skyriaus sprendimÄ Nr.6-12N-1835 paliko nepakeistÄ . VSDF valdyba nustatė, kad pareiÅ¡kėjos ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos (2010 m. birželio 1 d.) yra ilgesnis (6 mėnesiai ir 23 dienos) nei buvo nustatęs teritorinis skyrius (1 mėnuo ir 1 diena), tačiau Å¡is stažas nėra pakankamas tam, kad paskirti pareiÅ¡kėjai motinystės paÅ¡alpÄ .             Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis (2008 m. gruodžio 18 d.

įstatymo Nr.XI-71 redakcija) nustato bendrÄ jÄ taisyklę, kad teisę gauti motinystės paÅ¡alpÄ nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnio 1–3 dalis apdrausti asmenys, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.

Nuo 2009 m. liepos 1 d. – ne trumpesnį kaip 9 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, nuo 2009 m. spalio 1 d. – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.         Nagrinėjama ginčui taip pat yra aktualus Ligos ir motinystės įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kuris nustato iÅ¡imtį iÅ¡ Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės. Ligos ir motinystės įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teisę gauti motinystės paÅ¡alpÄ nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukÅ¡tųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimÄ Ä¯rodantį dokumentÄ ), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, nevirÅ¡ija 3 mėnesių.

Minėtos Ligos ir motinystės įstatymo 16 straipsnio nuostatos perkeltos į  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų į Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų (bylai aktuali 2009 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 258 redakcija) 38.3 ir 38.4 punktus.             Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis: 2010 m. birželio 28 d. Nr. A756-304/2010; 2010 m. liepos 15 d. Nr.A502-777/2010, 2011 gegužės 27 d. Nr.A146-1417/2011) įstatymų leidėjas asmens teisės gauti motinystės paÅ¡alpÄ nesieja su įgyta kvalifikacija ar mokymosi pasiekimais, kuriuos patvirtina nustatyta tvarka iÅ¡duotas diplomas. Kad asmuo įgytų teisę gauti motinystės paÅ¡alpÄ nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme ir Nuostatuose įtvirtintas reikalavimas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo mokslo pabaigos tapti apdraustuoju asmeniu.

Minėtose nutartyse taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tuo atveju, jei Å¡ios įstatymo normos sÄ lygas atitinkantis asmuo įsidarbina anksčiau negu jam įteikiamas mokslo baigimÄ patvirtinantis diplomas, Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pagrindas neskirti motinystės paÅ¡alpos pagal šį įstatymo straipsnį.         Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kėja 2010 m. birželio 7 d. praÅ¡ymu praÅ¡ydama skirti jai motinystės paÅ¡alpÄ VSDFV Vilniaus skyriui pateikė 2009 m. liepos 3 d. iÅ¡duotÄ brandos atestatÄ , patvirtinantį, kad ji 2009 metais baigė Vilniaus suaugusiųjų vidurinę mokyklÄ , taip pat įrodymus, kad baigusi Å¡iÄ mokyklÄ nuo 2009 m. birželio 27 d. iki 2009 m. gruodžio 18 d. dirbo vienoje iÅ¡ Europos SÄ jungos valstybių - Jungtinėje Karalystėje pagal darbo sutartį.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuoti pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimai, kad ji mokėsi suaugusiųjų vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje. Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija, remdamasi Tarybos Reglamento Nr.1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų Å¡eimos nariams, judantiems Bendrijoje (EEB) 9 straipsnio 2 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, 38 straipsnio 1 dalimi, 64 straipsniu, bei Tarybos Reglamento (EEB) 574/72, nustatančio Tarybos Reglamento Nr.1408/71 įgyvendinimo tvarka, 6 straipsnio 2 dalimi, 16 straipsniu, 79 straipsniu, 2010 m. liepos 1 d. iÅ¡davė pažymÄ (E 104) patvirtinančiÄ , jog laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 29 iki 2009 m. gruodžio 18 d. dirbdama Jungtinėje Karalystėje pareiÅ¡kėja buvo apdrausta nuo atitinkamų socialinių rizikų.

Nors Å¡i pažyma iÅ¡duota praėjus beveik mėnesiui po skundžiamo sprendimo priėmimo, tačiau faktas, kad pareiÅ¡kėja dirbo vienoje iÅ¡ Europos SÄ jungos valstybių, atsakovui buvo žinomas iÅ¡ kitų pareiÅ¡kėjos pateiktų dokumentų ir sprendžiant praÅ¡ymÄ dėl motinystės paÅ¡alpos paskyrimo turėjo bÅ«ti vertinamas. Atsakovas skundžiamÄ sprendimÄ priėmė neįvertinęs minėtų aplinkybių Tarybos reglamentų, nustatančių valstybių narių asmenų socialinės apsaugos klausimus jų laisvo judėjimo Bendrijoje sÄ lygomis, ir Å¡iuos Reglamentus įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų kontekste, t.y. nepatikrinęs Å¡io teisinio reguliavimo visumos kontekste nuo kada bÅ«tent pareiÅ¡kėja laikytina apdraustÄ ja, ar jos įsidarbinimo laikas baigus mokyklÄ Â nesuteikia pagrindo taikyti Ligos ir motinystės įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatytÄ iÅ¡imtį.

Kadangi VSDFV teritorinis skyrius priėmė sprendimÄ neįvertinęs minėtų aplinkybių, Å¡is sprendimas, prieÅ¡ingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir teisėtu.           VSDF valdyba, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl teritorinio skyriaus sprendimo, 2010 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. (11.1) I-4817 nenustatė pagrindo keisti šį teritorinio skyriaus sprendimÄ . Nors VSDF valdyba atsižvelgė į faktines aplinkybes, kad pareiÅ¡kėja iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos dirbo vienoje iÅ¡ Europos SÄ jungos valstybių narių ir kad pareiÅ¡kėjos darbo ir socialinio draudimo laikotarpį Jungtinėje Karalystėje patvirtina Å¡ios valstybės kompetentingos institucijos iÅ¡duota pažyma (forma E 104), tačiau neatliko pareiÅ¡kėjai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių vertinimo konkrečių Tarybos Reglamentų, reguliuojančių valstybių narių asmenų socialinės apsaugos Europos SÄ jungoje klausimus, kontekste, t.y. nenagrinėjo, ar faktas, kad pareiÅ¡kėja tapo apdraustÄ ja vienoje iÅ¡ Europos SÄ jungos valstybių (Jungtinėje Karalystėje) per 3 mėnesius nuo mokyklos baigimo, gali bÅ«ti pripažintas (nepripažintas) pagrindu pagal Europos SÄ jungos ir Lietuvos nacionalinės teisės nuostatas taikyti pareiÅ¡kėjai Ligos ir motinystės įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Atlikti tokį vertinimÄ VSDF valdyba nepavedė ir teritoriniam skyriui, kuris pagal kompetencijÄ turi priimti sprendimÄ dėl motinystės paÅ¡alpos skyrimo, nors, kaip pirmiau minėta, teritorinis skyrius pareiÅ¡kėjos darbo Europos SÄ jungos valstybėje narėje ir draudimo faktų iÅ¡ viso nevertino. Dėl minėtų priežasčių VSDF valdybos 2010 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. (11.1) I-4817 taip pat negali bÅ«ti laikomas pagrįstu.              Patikrinusi bylÄ (ABTÄ® 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ pažeidė procesinės teisės normas (ABTÄ® 9 str.2 d., 57 str., 79 str.1 d., 86 str.2 d.) ir dėl to galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodymų leistinumo taisyklių nesilaikymas, taip pat teismo sprendimo pagrindimas teismo posėdyje neiÅ¡tirtais įrodymais yra pripažįstami procesinės teisės pažeidimais dėl kurių gali bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (žr.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis:

A10-504/2007; A442-466/2009; A442-648/2009;A442-1245/2009;A438-1177/2010 ir kt.).                 Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 9 straipsnyje yra įtvirtintas valstybinės kalbos proceso principas. Nustatyta, kad administracinių bylų procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvių kalba. Dokumentai, suraÅ¡yti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ ir nustatyta tvarka patvirtinti. BylÄ nagrinėti teisme rengiančiam teisėjui ar jÄ nagrinėjančiam teismui nutarus, kita kalba suraÅ¡ytÄ dokumentÄ teismo posėdyje gali iÅ¡versti vertėjas (ABTÄ® 9 str. 1, 2, 3 d.).

Byloje nustatyta, kad VSDF valdyba ir trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė į bylÄ neiÅ¡verstus į lietuvių kalbÄ dokumentus apie pareiÅ¡kėjos darbo Jungtinje Karalystėje ir socialinio draudimo faktus (b.l. 19-20, 30-33). Pirmosios instancijos teismas, kaip, matyti iÅ¡ sprendimo motyvuojamosios dalies, Å¡iais dokumentais rėmėsi (yra nuorodos 19-20 ir 30-33 bylos lapus) nors jie į lietuvių kalbÄ neiÅ¡versti, o vertėjas teismo posėdyje nedalyvavo. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų leistinumo taisykles (ABTÄ® 9 str. 2 d.), t.y. reikalavimÄ , kad dokumentai, suraÅ¡yti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ ir nustatyta tvarka patvirtinti.                           ABTÄ® 79 straipsnyje įtvirtintas bylos nagrinėjimo teisme betarpiÅ¡kumas, kuris, be kita ko, reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo iÅ¡tirti byloje įrodymus: iÅ¡klausyti proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiÅ¡kinimų ir ekspertų iÅ¡vadų, susipažinti su raÅ¡ytiniais įrodymais, apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus.

ABTÄ® 82 straipsnio, kuris reglamentuoja teismo posėdžio tvarkÄ , 6 dalyje nustatyta, kad po Å¡alių pasisakymų iÅ¡tiriami kiti įrodymai: iÅ¡klausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiÅ¡kinimai ir ekspertų iÅ¡vados, apžiÅ«rimi daiktiniai įrodymai, paskelbiami raÅ¡ytiniai įrodymai. ABTÄ® 86 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį tai reiÅ¡kia, jog priimdamas sprendimÄ , administracinis teismas turi įvertinti iÅ¡tirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikÅ¡mės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje ir ar skundas (praÅ¡ymas) yra tenkintinas. Minėtos įstatymo normos draudžia teismo sprendimo grįsti įrodymais, kurie nebuvo iÅ¡tirti teismo posėdyje.

Kadangi pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iÅ¡ teismo posėdžio protokolo (b.l.48-50), teismo posėdyje netyrė byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, todėl priimdamas sprendimÄ neturėjo teisės jais remtis. IÅ¡vardyti procesinės teisės normų pažeidimai yra esminiai, dėl kurių galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (ABTÄ® 142 str. 1 d.) ir tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ . Dėl pirmiau aptartų priežasčių turi bÅ«ti panaikinti ir pareiÅ¡kėjos skundžiami VSDF valdybos ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai įpareigojant atsakovÄ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl motinystės paÅ¡alpos paskyrimo iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo ir priimti sprendimÄ , pagrįstÄ praÅ¡ymo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių visuma ir teisės aktų normomis. Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais pareiÅ¡kėjos apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos J. P. apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . PareiÅ¡kėjos skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. birželio 16 d. sprendimÄ Nr. 6-12N-1835 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. rugpjūčio 13 d. sprendimÄ Nr. (11.1) I-4817 ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių pareiÅ¡kėjos J.

P. praÅ¡ymÄ dėl motinystės paÅ¡alpos paskyrimo iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo ir priimti sprendimÄ .           Sprendimas neskundžiamas. Teisėjai                                                                  Audrius Bakaveckas                                                                  Laimė BaltrÅ«naitė                                                                  ArÅ«nas Sutkevičius