e6ec4abd-5df2-4775-920d-7d306cc4190f · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I1-6292-386/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01603-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 16 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Å arkauskienei, 2020 m. spalio 26 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O.

D. (O. D.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas O. D. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu (b. l. 2-7) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, Marijampolės PN, Pataisos namai), 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo už teisės aktų reikalavimų neatitinkančias sÄ lygas jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. balandžio 18 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo laikomas kalėjimo režimo kameroje Nr. 8, laikotarpiais nuo 2019-05-21 iki 2019-06-19 (29 dienos) kameroje buvo kalinami 4 asmenys; nuo 2019-06-19 iki 2019-07-10 (21 diena) – 5 asmenys; nuo 2019-07-10 iki 2020-04-18 (283 dienos) – 4 asmenys. Marijampolės PN 2020 m. sausio 16 d. raÅ¡tu į jo 2020 m. sausio 7 d. raÅ¡tÄ atsisakė tiksliai, aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodyti kameros, kurioje jis buvo laikomas, plotÄ .

Mano, kad tuo buvo pažeista jo teisė gauti informacijÄ ir apribota teisė į teisminę gynybÄ . Vadovaudamasis Marijampolės PN administracijos nurodymu jis savarankiÅ¡kai apsiskaičiavo kameros Nr. 8 plotÄ , kuris buvo mažesnis negu 14 kv. m. Atsižvelgiant į tai, kad Marijampolės PN administracija atsisakė pateikti praÅ¡omÄ informacijÄ apie kameros plotÄ ir pasiÅ«lė jam savarankiÅ¡kai tai padarytų, praÅ¡o remtis pirmine atsakovės atstovo pozicija – remtis jo pateiktais kameros Nr. 8 ploto skaičiavimais.

Su bet kokiais kitais, vėliau atsakovės atstovo į bylÄ pateikiamais duomenimis, kurie nesutaptų su jo pateikiamais kameros Nr. 8 ploto duomenimis, nesutinka ir praÅ¡o teismo vadovautis jo pateiktais skaičiavimais, nes, mano, kad atsakovės atstovas minėtu raÅ¡tu kameros ploto apskaičiavimo teisę perleido jam. IÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimamas sanitarinio mazgo plotas, kuris jo skaičiavimais sudaro 2 kv. m. VisÄ ginčo laikotarpį jam teko mažiau negu 3,6 kv. m kameros gyvenamojo ploto.

Teismui nustačius asmeniui turėjusio tekti ploto pažeidimus, priteisiant jam neturtinės žalos atlyginimÄ , atsižvelgiama ir į kameroje buvusius baldus, inventorių, buitinius reikmenis ir kt. įrenginius bei daiktus ir jų užimamÄ plotÄ . Kameroje Nr. 8 nebuvo vietos judėti, todėl didžiÄ jÄ laiko dalį jis buvo priverstas gulėti savo gulte. Mano, kad toks fizinis neveiksnumas žalojo tiek jo fizinę sveikatÄ , tiek psichikÄ , vertė jaustis nepatogiai ir sukėlė didelį diskomfortÄ bei psichologines problemas, todėl jam sutriko miegas ir apetitas, kamavo bloga bÅ«sena, jis tapo irzlus, nervingas ir užsidaręs savyje, labiau jautrus.

Tvirtina, kad neigiami iÅ¡gyvenimai paveikė jo bendravimÄ bei santykius su artimaisiais esančiais laisvėje, pastovus laikymas uždaroje ir per ankÅ¡toje kameroje buvo sukėlęs ne vienÄ tarpusavio konfliktÄ tarp kitų kameroje laikomų asmenų. PareiÅ¡kėjas teigia, jog kameroje Nr. 8 vienam asmeniui tenkantis gyvenamas plotas buvo mažesnis negu 3 kv. m, todėl mano, kad buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, buvo laikomas žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.

PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad visÄ ginčo laikotarpį jam nebuvo pasiÅ«lyta jokia užimtumo veikla kameroje ar už jos ribų, neskaitant 1,5 val. pasivaikščiojimo ankÅ¡tame ir nuÅ¡iurusiame pasivaikščiojimo kiemelyje, kuriame nebuvo suoliuko atsisėsti, įrenginių ir vietos pasimankÅ¡tinti. Kameros Nr. 8 bÅ«klė buvo baisi: trÅ«ko tiek natÅ«ralios, tiek dirbtinės Å¡viesos, jautėsi drėgmė, neužtikrintas Å¡ildymas, buvo pelėsis, kameroje buvo laikomi rÅ«kantys ir nerÅ«kantys asmenys, buvo prastas maitinimas.

PareiÅ¡kėjas akcentuoja, kad argumentus dėl higienos pažeidimų kameroje Nr. 8, dėl pasivaikščiojimo kiemelių dydžių, dėl užimtumo nevykdymo, dėl laikymo rÅ«kančių kartu su nerÅ«kančiais asmenimis toje pačioje kameroje ir kt. materialinių kalinimo sÄ lygų pažeidimų jis iÅ¡dėstys kitose skunduose teismui. Be minimalaus ploto kameroje Nr. 8 neužtikrinimo buvo pažeistos ir kitos jo laikymo sÄ lygos, todėl gyvenamojo ploto pažeidimÄ praÅ¡o vertinti Å¡ių aplinkybių kontekste.

Marijampolės PN atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 17-23) nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. balandžio 10 d. buvo perkeltas į kalėjimo režimo kamerÄ Nr.

8. Atsakant į argumentus dėl Marijampolės PN 2020 m. sausio 16 d. raÅ¡to nurodo, kad pareiÅ¡kėjas turėjo teisę Marijampolės PN atsakymÄ skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Kameros Nr. 8, kuri schemoje pažymėta (2-16), plotas 20,27 kv. m, ginčo laikotarpiu buvo laikoma iki 5 nuteistųjų. Sanitarinio mazgo plotas neįskaičiuotas į bendrÄ patalpų plotÄ . Patalpų atitikimas higienos normoms (temperatÅ«rai, apÅ¡vietimui, Å¡varai ir t.t.) yra periodiÅ¡kai tikrinamas. Pastebėjus pažeidimus pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę kreiptis į atitinkamas institucijas.

Kamerose yra įrengta tinkama oro tiekimo ir šalinimo sistema. Pažymi, kad Marijampolės PN neturi duomenų dėl patalpų oro temperatūros, drėgmės, oro judėjimo pažeidimų, atsiradusio pelėsio. Patalpų vėdinimu turi pasirūpinti patys nuteistieji, nes patalpos vėdinamos per langus. Pagal atliktus maisto dienos patiekalų tyrimus Marijampolės PN valgyklos patiekalai atitiko nustatytus maisto produktų kiekius ir nustatytas energetines vertes. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, kuriais nėra numatytas pasivaikščiojimo kiemelio plotas, privalomas suoliukų ar sporto įrenginių įrengimas.

Marijampolės PN vykdomos nuteistųjų užimtumo programos. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į psichologus nesikreipė. Teigia, kad Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teises aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Å alims apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Å alių praÅ¡ymu Å¡i byla paskirta nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas O.

D. kreipėsi skundu į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. PareiÅ¡kėjo teigimu, žala atsirado dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių sÄ lygų atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu. Dėl teisinio reglamentavimo, įrodinėjimo ir neturtinės žalos atlyginimo Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK).

BVK numatytais atvejais valstybės institucijos priima teisės aktus bausmių vykdymo klausimais, o Å¡ie teisės aktai nustato Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ (BVK 2 straipsnis). BVK 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (BVK 173 straipsnio 1 dalis).

AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (BVK 173 straipsnio 8 dalis). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194. Pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908. Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarkÄ ir normas nustato Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir AprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as), patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir AprÅ«pinimo normos) patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ Kudła prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96), 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98)).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ dėl netinkamų suėmimo vykdymo ar bausmės atklikimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikÅ¡mingų suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014).

Pažymėtina, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ arba už patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.).

Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Be to, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas;

į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

Dėl gyvenamųjų patalpų ploto Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ ir savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ to, kad atliekant bausmę kalėjimo režimo kameroje Nr. 8 laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. balandžio 18 d. nebuvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti minimalus gyvenamasis plotas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (aktas, galiojęs laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 21 d.) 111.2 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį kamerų tipo patalpų plotÄ , kuris negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Nuo 2020 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintos naujos redakcijos Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (aktas, galiojęs laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d.). Pažymėtina, jog naujoje Vidaus tvarkos taisyklių redakcijoje nenumatyta, koks vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose turėtų tekti. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d.

įsakymo Nr. V-31 „Dėl Didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) (aktas, galiojęs laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d.) 2.2 punktas reglamentuoja, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo pataisos įstaigų kameros tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m.

Pažymėtina, jog nei senojoje, nei naujojoje Vidaus tvarkos taisyklių redakcijoje, nei minėtame Ä®sakyme neįtvirtintas reikalavimas vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo bei esančių baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto. Ä® kameroje esančių baldų užimamÄ plotÄ atsižvelgiama tik vertinant pareiÅ¡kėjo situacijÄ pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, kuomet pareiÅ¡kėjui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018).

Ä®vertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje bÅ«tina įvertinti, ar ginčo laikotarpiu nebuvo pažeistas Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte ir Ä®sakymo 2.2 punkte nustatytas reikalavimas, jog pataisos įstaigų kamerų patalpose vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m, tačiau atliekant vertinimÄ nėra teisinio pagrindo atsižvelgti į gyvenamojoje patalpoje buvusių baldų bei inventoriaus užimamÄ plotÄ . PareiÅ¡kėjas, vertinant kameros Nr. 8 plotÄ , praÅ¡o vadovautis jo atliktais kameros iÅ¡matavimais.

Mano, jeigu Marijampolės PN 2020 m. sausio 16 d. raÅ¡tu į jo 2020 m. sausio 7 d. raÅ¡tÄ atsisakė tiksliai, aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodyti kameros Nr. 8 plotÄ , tai atsakovės atstovas kameros ploto apskaičiavimo teisę perleido jam. Taip pat mano, kad Marijampolės PN 2020 m. sausio 16 d. raÅ¡tu buvo pažeista jo teisė gauti informacijÄ ir apribota teisė į teisminę gynybÄ . Teismas pažymi, kad Marijampolės PN 2020 m. sausio 16 d. raÅ¡tas (b. l.

8) dėl atsakymo į pareiÅ¡kėjo 2020 m. sausio 6 d. praÅ¡ymÄ (b. l.

58) nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas, todėl jo turinys nekvestionuojamas. Pastebėtina, kad minėtame raÅ¡te numatyta jo apskundimo tvarka ir terminai. PareiÅ¡kėjas, nesutikęs su raÅ¡to turiniu, turėjo teisę jį apskųsti, tačiau bylos duomenimis tokia teise nepasinaudojo. Teismo vertinimu, Marijampolės PN 2020 m. sausio 16 d. raÅ¡tas neapribojo pareiÅ¡kėjo teisę į teisminę gynybÄ , nes neatsižvelgiant į raÅ¡to turinį, pareiÅ¡kėjas pasinaudojo teise kreiptis į teismÄ ir skųsti Marijampolės PN veiksmus, kurie jo manymu, įtakojo teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų atsiradimÄ .

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl teisės gauti informacijÄ ir apribotos teisės į teisminę gynybÄ atmestini. Remiantis teismų praktika, pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ;

LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013). Pažymėtina, kad pagal LVAT formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiÅ¡kėjo tvirtinimo dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. Atsižvelgiant į teismų praktikÄ , įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kameros Nr. 8 ploto ir minimalaus ploto tenkančio vienam asmeniui atitikties teisės aktų reikalavimams tenka Marijampolės PN administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiasi pareiÅ¡kėjas.

Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. balandžio 10 d. įsakymu dėl nuteistųjų kalėjimo režimu perkėlimo iÅ¡ kameros į kamerÄ (b. l.

24) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas iÅ¡ 11 kameros į 8 kamerÄ . IÅ¡ Marijampolės PN 2019 m. rugpjūčio 27 d. raÅ¡to dėl atsakymo į praÅ¡ymÄ (b. l.

9) nustatyta, kad pareiškėjas kalėjimo režimo kameroje Nr. 8 bausmę atliko nuo 2019 m. balandžio 10 d. Iš atsakovės atstovo atsiliepimo nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko kalėjimo režimo kameroje Nr. 8, kuri schemoje pažymėta 2-16, kurios plotas 20,27 kv. m, joje buvo laikoma iki 5 nuteistųjų. Iš byloje esančios schemos (b. l.

28) taip pat nustatyta, kad patalpos pažymėtos 2-16 plotas 20,27 kv. m. Pažymima, kad sanitarinio mazgo plotas (1,95 kv.

m) į kameros plotÄ neįskaičiuotas. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, kad ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 8, kuri jo atliktais skaičiavimais yra 14 kv. m, buvo laikoma iki 5 nuteistųjų. Taigi, įvertus nustatytus duomenis, ginčo dėl kameroje laikomų nuteistųjų skaičiaus nėra, yra ginčas dėl kameros ploto, nes pareiÅ¡kėjas teigia, kad kalėjimo režimo kameros Nr. 8 plotas yra 14 kv. m, o atstovės atstovas teigia, kad kalėjimo režimo kameros Nr. 8 plotas yra 20,27 kv. m. ABTÄ® 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs iÅ¡tirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikÅ¡mės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje ir ar skundas (praÅ¡ymas) yra tenkintinas.

ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ jų visumos daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Minėta, kad Marijampolės PN atsiliepime ir schemoje nurodyta, kad kameros Nr. 8 plotas yra 20,27 kv. m. PareiÅ¡kėjas, teigdamas, kad nurodytos kameros plotas yra 14 kv. m, neneigia, jog kameros matavimÄ ir ploto paskaičiavimÄ atliko savarankiÅ¡kai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas kritiÅ¡kai vertina pareiÅ¡kėjo atliktÄ matavimÄ ir paskaičiavimÄ , nes pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė detalių matavimo ir paskaičiavimo duomenų.

Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovės atstovo nurodytus duomenis. PareiÅ¡kėjas gavęs atsakovės atstovo atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , nepateikė Marijampolės PN nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi ir vertina, kad kalėjimo režimo kamera Nr. 8 schemoje pažymėta 2-16 ir jos plotas yra 20,27 kv. m. Daromaa iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui kameroje Nr. 8 ginčo laikotarpiu mažiausiai teko 4,05 kv. m (20,27 :

5) gyvenamojo ploto. Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių ir įsakymo dėl Didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo nustatyta minimali 3,6 kv. m ploto norma. Skundo argumentas dėl pareiÅ¡kėjui Marijampolės PN kameroje Nr. 8 trÅ«kusio teisės aktais nustatyto 3,6 kv. m gyvenamojo ploto atmestinas kaip nepagrįstas. Akcentuotina, kad higienos ir kitų jo laikymo sÄ lygų pažeidimus, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o traktuoti gyvenamojo ploto pažeidimo kontekste.

Nustačius, kad pareiÅ¡kėjo teisė į nustatytÄ minimalų gyvenamojo ploto normÄ pažeista nebuvo, konstatuotina, jog kitos pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos nevertintinos. Liteko duomenimis dėl kitų Marijampolės PN kalinimo sÄ lygų galimo pažeidimo ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismÄ . Pagal pareiÅ¡kėjo skundus yra iÅ¡keltos dvi administracinės bylos (Nr. I1-7592-583/2020 ir Nr. I1-8229-621/2020), kuriose teismo procesiniai sprendimai nėra priimti.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Nenustačius bÅ«tinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo skundas atlyginti neturtinę žalÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, negali bÅ«ti tenkinamas, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo O. D. (O. D.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėja Laimutė Jokubauskaitė