2019-05-29 Nr. AB-12217-3-61-3-00802-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-534-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00802-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir G. K. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui (tretieji suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Trakų vandenys“) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai A. K. ir G. K. (toliau kartu – ir pareiškėjai) 2017 m. kovo 10 d. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. cspr1-24 ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir atsakovas) 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. VILIN(12.5.13)-31350 bei įpareigoti atsakovą panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Trakų vandenys“ daiktinę teisę į vandentiekio tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro numeris (duomenys neskelbtini)).

2. Pareiškėjų nuomone, žemės plote, esančiame (duomenys neskelbtini), faktiškai yra tik vieni vandentiekio tinklai, kurie teisėtai priklauso pareiškėjams ir kuriems suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau 2015 m. lapkričio 18 d. tuo pačiu adresu buvo įregistruota UAB „Trakų vandenys“ nuosavybės teisė į vandentiekio tinklus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nors pareiškėjai savo nuosavybės teisių į vandentiekio tinklus niekada jokia teisine forma nėra perdavę ar perleidę. Kadangi pareiškėjų nuosavybės teisė į vandentiekio tinklus, kurie Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti dar 2006 m. lapkričio 29 d., nėra pakeista ar nuginčyta, vėlesni įrašai dėl to paties nekilnojamojo daikto turi būti panaikinti.

3. Pareiškėjų teigimu, UAB „Geodeziniai matavimai“ parengė Vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos kontrolės geodezinę nuotrauką, kurioje aiškiai atsispindi pareiškėjams priklausančių vandentiekio tinklų šulinių koordinatės. Kadastro tvarkytojui palyginus pareiškėjų inžinerinių tinklų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje su UAB „Trakų vandenys“ įregistruotų inžinerinių tinklų šulinių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, matyti, kad šios koordinatės yra labai panašios, skiriasi itin neženkliai, išimtinai dėl UAB „Trakų vandenys“ samdytų matininkų klaidos. Pareiškėjai pabrėžė, jog vandentiekio tinklų šulinių koordinatės gali atspindėti tik vieno vandentiekio tinklo kaip daikto priklausomumą, šiuo atveju minėtos koordinatės identifikuoja būtent pareiškėjų vandentiekio tinklą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai tvirtino, jog šiai bylai ypatingai svarbu tai, jog atsakovas ginčijamame sprendime pripažino, kad ginčo nekilnojamieji daiktai kadastro žemėlapyje pažymėti pagal kadastro duomenų bylose užfiksuotas koordinates, kurios tik kelių inžinerinių statinio sudedamųjų dalių (šulinių) žymėjimo vietose yra labai panašios arba sutampa.

4. Pareiškėjai paaiškino, kad UAB „Trakų vandenys“ 2009 m. rugsėjo 21 d. parengė technines sąlygas, kurių pagrindu Trakų rajono savivaldybės administracija išdavė leidimą statyti statinį / rekonstruoti statinį / atnaujinti pastatą. Techninėse sąlygose buvo nuspręsta (duomenys neskelbtini) esantį vandentiekio tinklą P E, PN, DN-UO perkloti P E, DN-315 vamzdžiais iki (duomenys neskelbtini). Siekiant atlikti minėtą perklojimą, UAB „Trakų vandenys“ toje vietoje turėjo turėti vandentiekio tinklus ar kitokius panašius inžinerinius tinklus, tačiau, pareiškėjų tvirtinimu, Nekilnojamojo turto registre nėra tokių duomenų. Taigi, UAB „Trakų vandenys“ galėjo perkloti tik pareiškėjams nuosavybės teise priklausančius vandentiekio tinklus, tačiau vien dėl tokio veiksmo šie inžineriniai tinklai netapo UAB „Trakų vandenys“ nuosavybe, o šių inžinerinių tinklų turtinę teisę atspindintys Nekilnojamojo turto registro duomenys yra klaidingi.

5. Pareiškėjų vertinimu, atsakovas jų skundą išnagrinėjo formaliai, nepatikrino visų prieinamų duomenų koordinačių sistemoje. Atsakovas privalo vadovautis ne vien dokumentais, kurių pagrindu siekiama įregistruoti daiktines teises, bet ir faktinių aplinkybių visuma.

6. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad UAB „Trakų vandenys“ teritoriniam registratoriui pateikė dokumentus (prašymą, UAB „Kiprėgelis“ 2014 m. spalio 31 d. parengtą vandentiekio tinklo kadastro duomenų bylą bei 2015 m. liepos 1 d. statybos užbaigimo aktą), kurių pagrindu siekė įregistruoti ginčo statinį ir savo, kaip statytojo, nuosavybės teises į šį statinį. Teritorinis registratorius neturėjo jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas inžinerinis statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir statinys, nurodytas UAB „Kiprėgelis“ parengtoje statinio kadastro duomenų byloje, yra tas pats inžinerinis statinys, taip pat kad statybos užbaigimo aktas ar UAB „Kiprėgelis“ parengta vandentiekio tinklo kadastro duomenų byla yra panaikinti ar pripažinti negaliojančiais.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjų skunde minima inžinerinio statinio kontrolinė geodezinė nuotrauka nėra dokumentas, teikiamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui bei saugomas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Kiprėgelis“ 2014 m. spalio 31 d. parengtame ginčo statinio išdėstymo plane nurodyta, jog greta 2013–2014 m. nutiesto 315 mm diametro vandentiekio tinklo yra kitas vandentiekio tinklas, todėl šie išdėstymo plane nurodyti duomenys paneigia pareiškėjų teiginius, neva atsakovas turėjo vertinti ir nustatyti faktą, kad pareiškėjų nurodytoje konkrečioje vietovėje yra tik vienas, o ne keli vandentiekio vamzdynai.

Atsakovo teigimu, priimdamas sprendimą įrašyti vandentiekio tinklo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, jis neturėjo jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad skirtingu metu nutiesti, skirtingų diametrų, atskirose kadastro duomenų bylose užfiksuoti inžineriniai statiniai, kurių duomenys apie šių statinių pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinates, šulinių nomenklatūrinius numerius valstybinėje koordinačių sistemoje yra skirtingi, gali būti vienas ir tas pats nekilnojamasis daiktas.

Tai, kad abiejų inžinerinių statinių statinio pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinatės yra panašios, neleidžia daryti išvados, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas turėjo pagrindą nustatyti, jog tai yra vienas ir tas pats statinys, juolab kad nė viename teisės akte nėra nurodyta, kad vienas šalia kito negali būti tiesiami keli tos pačios kategorijos (šiuo atveju – skirtingo diametro) inžineriniai statiniai (vamzdynai). Atsakovas akcentavo, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas netikrina faktinių aplinkybių vietoje, o už konkretaus nekilnojamojo turto objekto nustatytų kadastro duomenų teisingumą atsakomybė tenka kadastro duomenis nustačiusiam asmeniui – matininkui.

Dokumentai, kurių pagrindu buvo įrašyti ginčo statinio kadastro ir registro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, nėra nuginčyti ar pripažinti negaliojančiais, todėl, atsakovo nuomone, jis pagrįstai atsisakė išregistruoti UAB „Trakų vandenys“ nuosavybės teises į ginčo statinį.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Trakų vandenys“ atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9. UAB „Trakų vandenys“ pabrėžė, jog aplinkybė, kad inžinerinių tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) koordinatės yra labai panašios, nereiškia, kad jos yra tapačios su pareiškėjų įregistruotomis inžinerinių tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) šulinių koordinatėmis, ir nesuteikia jiems jokio teisinio pagrindo prašyti panaikinti UAB „Trakų vandenys“ teisėtai įregistruotą inžinerinių tinklų nuosavybę. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo objekto koordinatės ir pareiškėjų įregistruoto nekilnojamojo daikto (inžinerinių tinklų šulinių) koordinatės sutampa arba kad ginčo objekto koordinatės neženkliai skiriasi dėl UAB „Trakų vandenys“ samdytų matininkų klaidos. UAB „Trakų vandenys“ tvirtino, kad pareiškėjų įregistruotas vandentiekio vamzdynas buvo demontuotas 2009 m. rugsėjo 21 d. techninių sąlygų pagrindu, taigi jiems nuo 2009 m. rugsėjo mėn. buvo žinoma, kad jų vandentiekio tinklas bus demontuotas. Demontavusi pareiškėjų vandentiekio tinklus, paklojusi naujus inžinerinius tinklus bei rekonstravusi pareiškėjų šulinius, UAB „Trakų vandenys“ teisėtai įregistravo savo nuosavybę Nekilnojamojo turto registre. UAB „Trakų vandenys“ rangovas UAB „Meyer&John“ demontavo vandentiekio tinklus ir demontuotą armatūrą, dalį vandentiekio vamzdžių grąžino pareiškėjams, pareiškėjai šį turtą priėmė ir ilgą laiką nereiškė jokių pretenzijų dėl demontuojamo tinklo. Pareiškėjams priklausantys ir VĮ Registrų centro įregistruoti 8 šuliniai rangovo buvo rekonstruoti, t. y. pagilinti, sumontuojant papildomus šulinių gelžbetonio elementus, išimta uždaromoji armatūra sugrąžinta pareiškėjams. Rekonstruotuose šuliniuose pareiškėjams šiuo metu priklauso tik dalis gelžbetonio, bet pareiškėjai atsisakė šios dalies, laikydami ją beverte ir nereikalinga. UAB „Trakų vandenys“ atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai laisva valia sutiko, jog būtų demontuotas jiems nuosavybės teise priklausantis ginčo vamzdynas, ir žodiniu pareiškimu UAB „Trakų vandenys“ įsipareigojo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro savo nuosavybės teises į ginčo objektą, kai tik jis bus demontuotas, tačiau dėl nežinomų priežasčių to nepadarė iki šiol, toks pareiškėjų elgesys yra nesąžiningas ir neteisėtas.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjų A. K. ir G. K. skundą, priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Trakų vandenys“ iš pareiškėjų po 270 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

11. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto kadastre 2006 m. lapkričio 22 d. buvo įrašyti nekilnojamojo daikto – 1 850,50 m ilgio šalto vandens tiekimo vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), – kadastro duomenys, o 2006 m. lapkričio 29 d. į šį nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre įregistruotos pareiškėjų bendrosios dalinės nuosavybės teisės. Minėtas inžinerinis statinys pažymėtas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2006 m. rugpjūčio 8 d. parengtoje inžinerinio statinio kadastro duomenų byloje nurodytus duomenis.

12. UAB „Trakų vandenys“ 2015 m. gruodžio 7 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto – 2 923,94 m ilgio vandentiekio tinklo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registre į šį statinį įregistruoti UAB „Trakų vandenys“ nuosavybės teises. Kartu su šiuo prašymu UAB „Trakų vandenys“ pateikė UAB „Kiprėgelis“ 2014 m. spalio 31 d. parengtą vandentiekio tinklo kadastro duomenų bylą bei 2015 m. liepos 1 d. statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-00-150701-00314. Teritorinis registratorius 2015 m. gruodžio 10 d. į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašė vandentiekio tinklo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, o 2015 m. gruodžio 18 d. į šį nekilnojamąjį daiktą įregistravo UAB „Trakų vandenys“ nuosavybės teises.

13. Pareiškėjai 2016 m. spalio 18 d. atsakovui pateikė prašymą panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie UAB „Trakų vandenys“ daiktinę teisę į vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydami, jog pareiškėjams ir UAB „Trakų vandenys“ Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos nuosavybės teisės į vieną ir tą patį vandentiekio tinklą. Atsakovas 2016 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. VILIN(12.5.13)-28445 kreipėsi į UAB „Trakų vandenys“, kad ši pareikštų nuomonę dėl pareiškėjų prašomų atlikti veiksmų. UAB „Trakų vandenys“ 2016 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. SR-511 informavo atsakovą, jog nesutinka su ginčo statinio kadastro ir registro duomenų keitimu, bei paaiškino, kad pareiškėjų nuosavybės teise valdomas vandentiekio tinklas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gavus pareiškėjų sutikimą, buvo demontuotas, o jo vietoje yra naujas vandentiekio tinklas, į kurį Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos UAB „Trakų vandenys“ nuosavybės teisės. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2016 m. gruodžio 8 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. VILIN(12.5.13)-31350 atsisakyti Nekilnojamojo turto registre išregistruoti į vandentiekio tinklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas UAB „Trakų vandenys“ nuosavybės teises. Pareiškėjai, nesutikdami su atsakovo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu, apskundė jį VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri ginčijamu 2017 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. csprl-24 paliko galioti atsakovo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą.

14. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 4 straipsnio ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėjo, kad pareiškėjai, teikdami prašymą atsakovui, nepateikė jokių dokumentų, įrodymų, pagrindžiančių, jog UAB „Trakų vandenys“ nebeturi nuosavybės teisių į inžinerinius tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra jokių duomenų, jog 2015 m. liepos 1 d. statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-00-150701-00314, kurio pagrindu įregistruoti UAB „Trakų vandenys“ priklausantys vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra panaikintas, o UAB „Trakų vandenys“ paneigė jos nuosavybės teisių į minėtus vandentiekio tinklus išnykimo faktą. Pareiškėjų prašymas atsakovui grindžiamas tik jų prielaidomis apie galbūt netinkamų kadastrinių matavimų pagrindu įregistruotus duomenis, tačiau tokie pareiškėjų teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atsakovas neturėjo pagrindo tenkinti jų prašymą. Teismas papildomai pastebėjo, jog pareiškėjų argumentai apie netikslius kadastrinius matavimus ar nuosavybės teisių netinkamą nustatymą nėra vertintini administracinių teismų, nes susiję su civiliniais teisiniais santykiais, todėl galėtų būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, sprendžiant atitinkamą ginčą dėl nuosavybės teisinių santykių. Teismas konstatavo, kad atsakovas ir Komisija priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus neišregistruoti UAB „Trakų vandenys“ nuosavybės teisių iš Nekilnojamojo turto registro, todėl pareiškėjų skundas atmestinas.

15. Teismas, spręsdamas dėl UAB „Trakų vandenys“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (144 Eur už susipažinimą su byla; 396 Eur už atsiliepimo į skundą parengimą) pagrįstumo, akcentavo, kad susipažinimas su byla laikytinas atsiliepimo į skundą rengimo sudėtine dalimi, todėl darytina išvada, kad UAB „Trakų vandenys“ už atsiliepimo parengimą iš viso patyrė 540 Eur išlaidų, ši suma neviršija nustatyto maksimumo, be to, teismo vertinimu, atsižvelgiant į skundo turinį, bylos pobūdį, ši suma atitinka protingumo ir proporcingumo reikalavimus, todėl yra priteistina iš pareiškėjų, t. y. po 270 Eur iš kiekvieno pareiškėjo.

III. 16. Pareiškėjai A. K. ir G. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. cspr1-24 ir atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. VILIN(12.5.13)-31350 bei priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie UAB „Trakų vandenys“ daiktinę teisę į vandentiekio tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro numeris (duomenys neskelbtini)).

17. Pareiškėjai laiko nepagrįsta teismo poziciją, jog jų argumentai apie netikslius kadastrinius matavimus ar nuosavybės teisių netinkamą nustatymą nėra vertintini administracinių teismų, ir pažymi, kad šiuo atveju ginčas kilo būtent dėl nepagrįstų įrašų Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjai tvirtina, kad jeigu registro tvarkytojas ir neprivalo tikrinti dokumentų, kuriais remiantis nekilnojamasis daiktas yra įrašomas į Nekilnojamojo turto registrą, teisėtumo, jis turi imtis bent minimalių priemonių, siekiant sutikrinti pateiktus registruotino daikto duomenis (koordinates) su esamais duomenimis (koordinatėmis) registro tvarkytojo duomenų bazėje (daikto identifikacija). Nekilnojamojo daikto įregistravimas viešame registre vyksta pagal tokią chronologinę procedūrą:

1) daikto apibrėžimas (identifikavimas) Nekilnojamojo turto kadastre;

2) apibrėžto (identifikuoto) daikto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamame teismo sprendime vadovaujamasi vienintele teisės norma – Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsniu – kuri, jų nuomone, buvo pritaikyta netinkamai, kadangi minėtoje teisės normoje aptariamas daikto išregistravimas tais atvejais, kai registrų tvarkytojas tokį daiktą prieš tai buvo įregistravęs teisėtai, o nagrinėjamoje byloje pareiškėjai siekia įrodyti, jog registrų tvarkytojas (atsakovas) pažeidė įregistravimo procedūrą, kai jau vieną kartą įregistruotas daiktas buvo įregistruotas antrą kartą.

Pareiškėjai teigia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 100 punkte įtvirtintas minimalus atsakovui taikytinas reikalavimas – atlikti tam tikrą patikrinimo veiksmą. Pareiškėjai pakartoja, kad, UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą Vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos kontrolės geodezinę nuotrauką palyginus su valstybinės koordinačių sistemos kadastriniu žemėlapiu, matyti, jog UAB „Trakų vandenys“ iniciatyva įregistruotų inžinerinių tinklų šulinių koordinatės yra arba visiškai panašios pareiškėjams priklausančių šulinių koordinatėms, arba skiriasi itin neženkliai ir išimtinai dėl UAB „Trakų vandenys“ samdytų matininkų klaidos.

Taigi pareiškėjai, siekdami, kad teismas tenkintų jų skundą, turėjo įrodyti esant bent vieną iš šių faktinių aplinkybių:

1) UAB „Trakų vandenys“ registro tvarkytojui pateikė matininko UAB „Kiprėgelis“ parengtus neteisingus geodezinius matavimus;

2) pats registrų tvarkytojas padarė esminę klaidą vertindamas ir lygindamas teiktinus duomenis su turima koordinačių sistema. Pareiškėjai taip pat pakartotinai atkreipia dėmesį į tai, jog pats atsakovas ginčijamame sprendime konstatavo, jog nekilnojamieji daiktai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro žemėlapyje pažymėti pagal jų kadastro duomenų bylose užfiksuotas koordinates, kurios kelių inžinerinių statinių sudedamųjų dalių (šulinių) žymėjimo vietose yra labai panašios arba sutampa, bei pakartotinai pabrėžia, jog per vieną šulinį gali eiti tik vienas vamzdynas.

18. Pareiškėjų vertinimu, teismas nemotyvuotai atmetė jų prašymą į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti UAB „Kiprėgelis“. 2017 m. rugpjūčio 17 d. vykusio teismo posėdžio pradžioje teismas be jokio preteksto pareiškėjų paklausė, kodėl jie iš karto nesikreipė į bendrosios kompetencijos teismą dėl nuosavybės teisių gynimo, o tai, pareiškėjų nuomone, rodo išankstinį teismo nusistatymą, jog jis neprivalo gilintis į faktines bylos aplinkybes. Teismas nepagrįstai nepripažino, kad atsakovo ir UAB „Trakų vandenys“, kurių atstovai į teismo posėdį neatvyko, dalyvavimas yra būtinas, nors pareiškėjas A. K. to prašė. Pareiškėjų vertinimu, teismo procesas buvo itin formalizuotas, labiau priminė rašytinį bylos nagrinėjimą, kai teismas remiasi tik jau į bylą pateiktais dokumentais ir nemotyvuotai nepriima prašymų dėl būtinybės ištirti faktines aplinkybes pagal pateiktus duomenis. Pareiškėjai nesutinka su teismo argumentais, kad jų prašymas atsakovui buvo grindžiamas tik jų prielaidomis apie galbūt netinkamų kadastrinių matavimų pagrindu įregistruotus duomenis, ir akcentuoja, jog jie aktyviai siekia atkreipti dėmesį į vandentiekio kaip daikto sandarą, į tai, kad šulinių priklausomumas sutampa, būtent siekiant išsiaiškinti bylai svarbias aplinkybes dėl kadastrinės bylos parengimo aplinkybių ir buvo prašoma į bylą įtraukti UAB „Kiprėgelis“.

19. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Trakų vandenys“ laikosi išskirtinai pareiškėjams palankios pozicijos (kurios teismas netyrė), kad 2009 metais pareiškėjai neva sutiko, jog jų tinklai būtų demontuoti ir perkloti kitais tinklais, įsipareigojo demontuotą nekilnojamąjį daiktą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Jų nuomone, priešingai nei nurodė teismas, būtent UAB „Trakų vandenys“ turi įrodyti, kad jeigu bendrovė ir pakeitė vamzdyną kitais vamzdžiais, tokie veiksmai lėmė teisės į nuosavybę subjekto pasikeitimą (nesant pareiškėjų sutikimo). Pareiškėjai teigia, kad esminė teisių į nekilnojamąjį daiktą pasibaigimo sąlyga yra atitinkamo įrašo pasikeitimas Nekilnojamojo turto registre. Teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjų nuosavybės teisė į ginčo nekilnojamąjį daiktą nėra pasibaigusi, juolab kad ir UAB „Trakų vandenys“ pripažino, jog pareiškėjams priklausantys 8 šuliniai UAB „Trakų vandenys“ rangovų buvo rekonstruoti. Šiuo atveju nėra ir negali būti jokio civilinio ginčo, kadangi byloje esantys duomenys atskleidžia, jog pareiškėjų nuosavybės teisė į ginčo vandentiekio tinklus nėra pasibaigusi, ji ir toliau įregistruota viešame registre.

20. Pareiškėjai nesutinka su teismo UAB „Trakų vandenys“ priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžiu, kadangi pripažinęs, jog susipažinimas su byla laikytinas atsiliepimo į skundą rengimo sudėtine dalimi, teismas turėjo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tik už nurodytas atsiliepimo į skundą parengimo išlaidas – 396 Eur.

21. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Atsakovas palaiko savo poziciją, jog šalto vandens tiekimo vamzdynas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vandentiekio tinklas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) negali būti laikomi analogiškais daiktais, kadangi skiriasi jų ilgiai (1 850,50 m ir 2 923,94 m), duomenys apie vamzdynų diametrą (110 mm ir 315 mm), statybos metus (2005–2006 metai ir 2013–2014 metai), pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje bei šulinių nomenklatūrinius numerius, juolab kad UAB „Kiprėgelis“ 2014 m. spalio 31 d. parengtoje kadastro duomenų byloje (komplektuojamame plane) nurodyta, jog šalia 2 923,94 m ilgio vandentiekio tinklo yra lygiagrečiai nutiesti ir kiti vandentiekio tinklai. Apeliacinio skundo teiginys, jog per vieną šulinį gali eiti tik vienas vandentiekio vamzdynas, atsakovo nuomone, tėra pareiškėjų prielaidomis paremtas samprotavimas. Pareiškėjų argumentai, kad atsakovas nukrypo nuo pareigos imtis minimalių priemonių ir prieš daikto įregistravimą nekilnojamojo turto registre sutikrinti daikto duomenis pagal turimus Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, nes nustačius, kad abiejų inžinerinių tinklų kadastro duomenų bylose tam tikros inžinerinio tinklo dalies pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinatės yra panašios, teritorinis registratorius pagal šiuos duomenis pažymėjo šiuos inžinerinius tinklus Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, yra nepagrįsti. Atsakovo vertinimu, pareiškėjai savo teisių pažeidimą pirmiausiai sieja su dokumentų, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašyti vandentiekio tinklo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys, neteisėtumu, už ką registro tvarkytojas nėra atsakingas. Atsakovas neturi duomenų, kad UAB „Kiprėgelis“ 2014 m. spalio 31 d. parengta kadastro duomenų byla ar 2015 m. liepos 1 d. statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-00-150701-00314 būtų buvę pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais.

23. Atsakovas pritaria teismo išvadai, jog pareiškėjai dėl netikslių kadastrinių matavimų ar nuosavybės teisės netinkamo nustatymo turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, bei teismo sprendimui neįtraukti UAB „Kiprėgelis“ į administracinės bylos nagrinėjimą. Aplinkybė, kad teismo posėdžio metu teisėja paklausė, ar pareiškėjai nesikreipė į bendrosios kompetencijos teismą dėl minėtos kadastro duomenų bylos ar statybos užbaigimo akto pripažinimo negaliojančiais, laikytina patvirtinančia ne išankstinį teismo nusistatymą, o siekį išsiaiškinti, ar dokumentai, kurių pagrindu vandentiekio tinklo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, nėra pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais. Atsakovas teigia, kad, susipažinus su teismo posėdžio garso įrašu, paaiškėjo, jog A. K. prašymo dėl atsakovo ir UAB „Trakų vandenys“ dalyvavimo teisme pripažinimo būtinu teismui neteikė, be to, pareiškėjai nepaaiškino, kodėl teismo sprendimo priėmimui nepakako proceso šalių pateiktos rašytinės medžiagos. Atsakovas, įvertinęs kitus teismo posėdžio metu A. K. išsakytus teiginius (be kita ko, jog jis svarstė galimybę savo galbūt pažeistas teises ginti bendrosios kompetencijos teisme, o į administracinį teismą kreipėsi siekdamas, kad į bylą būtų įtraukti kiti tretieji asmenys ir nustatyti prejudicinę reikšmę turintys faktai, t. y. siekdamas palengvinti savo padėtį bendrosios kompetencijos teisme), daro išvadą, kad pareiškėjai inicijavo administracinį ginčą suvokdami ir sutikdami su teismo pozicija, kad UAB „Trakų vandenys“ nuosavybės teisės galėtų būti išregistruotos tik nuginčijus dokumentus, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre ir registre buvo įregistruotas vandentiekio tinklas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei UAB „Trakų vandenys“ nuosavybės teisės į jį – UAB „Kiprėgelis“ 2014 m. spalio 31 d. parengtą kadastro duomenų bylą ar 2015 m. liepos 1 d. statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-00-150701-00314.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. VILIN(12.5.13)-31350, kuriuo netenkintas pareiškėjų 2016 m. spalio 31 d. prašymas panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie UAB „Trakų vandenys“ daiktinę teisę į vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. cspr1-24, kuriuo nuspręsta minėtą atsakovo sprendimą palikti galioti, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

26. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas, ir laikydamas, jog pareiškėjai, teikdami atsakovui prašymą, gautą 2016 m. spalio 31 d., nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad UAB „Trakų vandenys“ nebeturi nuosavybės teisių į inžinerinius tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nesant duomenų, jog 2015 m. liepos 1 d. statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-00-150701-00314, kurio pagrindu įregistruoti UAB „Trakų vandenys“ priklausantys vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra panaikintas, konstatavo, kad atsakovas neturėjo jokio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą.

27. Akcentuotina, kad žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, taip pat nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – ir NTRĮ). Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. NTRĮ 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pagal NTRĮ 5 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (t. y. VĮ Registrų centras) įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Aptartos įstatymų nuostatos suponuoja, kad Registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi duomenys, įregistruojamos daiktinės teisės į Nekilnojamojo turto registre (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-520/2017).

28. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą Nekilnojamojo turto registre tik jeigu jie nebuvo nuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007). Tačiau dokumentų, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo padaryti įrašai, kuriuos pareiškėjai siekia nuginčyti, teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas.

29. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis dėl pareiškėjų nusiskundimų, turėjo atlikti byloje esančių įrodymų vertinimą šiais esminiais aspektais: 1) ar viešojo administravimo subjekto veiksmai Nekilnojamojo turto kadastre įregistruojant nekilnojamąjį daiktą – vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), – buvo teisėti; 2) ar viešojo administravimo subjekto veiksmai Nekilnojamojo turto registre įregistruojant UAB „Trakų vandenys“ daiktines teises į minėtą nekilnojamąjį daiktą buvo teisėti; 3) ar ginčijamas atsakovo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimas Nr. VILIN(12.5.13)-31350 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Sutiktina su pareiškėjų argumentu, kad pirmosios instancijos teismo vertinta aplinkybė, ar egzistuoja sąlygos panaikinti ginčo įrašą, įtvirtintos NTRĮ 16 straipsnio 1 dalyje, šiuo atveju nėra esminė, kadangi pareiškėjai reikalavimą panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre sieja ne su UAB „Trakų vandenys“ nuosavybės teisės į vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pasibaigimu arba šios daiktinės teisės turėtojo pasikeitimu, o su galbūt neteisėtu tokio įrašo padarymu registre.

30. Teisėjų kolegija, vertindama viešojo administravimo subjekto – VĮ Registrų centro Vilniaus filialo – veiksmus nutarties 29 punkte nurodytais aspektais, atkreipia dėmesį į tai, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (NTRĮ 13 str. 1 d.). Nekilnojamieji daiktai (tarp jų – žemės sklypai, statiniai) yra registruojami nekilnojamojo turto registre, jeigu jie Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris (NTRĮ 9 str. 1 d.). Nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą <...> (NTRĮ 9 str. 2 d.). Pastaroji nuostata yra atkartota NTKĮ 3 straipsnio 3 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre. NTKĮ taip pat yra įtvirtintos anksčiau minėtosioms NTRĮ nuostatoms panašios nuostatos, t. y. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (3 str. 4 d.); kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą (4 str. 2 d.). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą tvarką nustato Kadastro nuostatai (NTKĮ 6 str. 5 d.).

31. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į kadastrą tvarka išdėstyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija, galiojusi ginčo įrašo padarymo metu) (toliau – ir Kadastro nuostatai), IV skyriuje. Pagal Kadastro nuostatų 84 punktą, kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami NTKĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. Kadastro nuostatų 88 punkte nurodyta, kad Kadastro tvarkytojo darbuotojas per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo patikrina, ar:

1. prašymą pateikęs asmuo turi teisę jį paduoti;

2. dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti, nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas;

3. dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti, duomenys sutampa su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis; 4. žemės sklypo planas teisės aktų nustatyta tvarka suderintas su žemėtvarkos skyriumi, išskyrus šių Nuostatų 651 punkte nustatytą atvejį;

5. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir šių Nuostatų reikalavimus;

6. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar žemės sklypo planas yra iš anksto patikrinti kadastro tvarkytojo ir padaryta žyma kadastre apie nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą, jeigu ši išankstinė patikra buvo numatyta vykdytojo ir užsakovo sutartyje ar atlikta vykdytojo arba užsakovo pageidavimu. Tais atvejais, kai nustatomos aplinkybės, dėl kurių nekilnojamojo daikto ribų pažymėti kadastro žemėlapyje negalima, kadastro tvarkytojas pagal turimus duomenis turi patikrinti greta esančių nekilnojamųjų daiktų ribas, pažymėtas kadastro žemėlapyje; nustačius, kad kadastro žemėlapyje pažymėtos nekilnojamųjų daiktų ribos yra netikslios, kadastro tvarkytojas turi jas patikslinti (Kadastro nuostatų 92 p.). Į kadastrą draudžiama įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, prieš tai nepatikrinus, ar šio daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje (Kadastro nuostatų 100 p.).

32. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 (toliau – ir Registro nuostatai), 52 punkte nurodyta, kad Nekilnojamasis daiktas įregistruojamas pagal daikto buvimo vietą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka, padarant Registro objektų įrašą ir suteikiant šiam įrašui Registro numerį, o kiekvienam nekilnojamajam daiktui suteikiant unikalų numerį (identifikavimo kodą). Vadovaujantis Registro nuostatų 60 punktu, nagrinėjant prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos ar pakeisti nekilnojamojo daikto Registro duomenis, patikrinama, ar:

1. Registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas;

2. registruoti pateiktuose dokumentuose pateikti visi duomenys, nurodyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnyje;

3. nėra aplinkybių, nustatytų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje;

4. prašyme nurodyti visi asmenys, susiję su teisine registracija, jų identifikavimo duomenys, taip pat dalykas, kurį prašoma įregistruoti ar išregistruoti. Registro įstatymo 29 straipsnyje yra išvardytos aplinkybės, kurioms esant Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus:

1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti;

2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų;

3) dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos;

4) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios;

5) nesumokėtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo nustatytas registravimo mokesčio avansas;

6) prašyme ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti; 7) įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre;

8) Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą;

9) jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu.

33. Pareiškėjai savo siekį panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie UAB „Trakų vandenys“ daiktinę teisę į vandentiekio tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro numeris (duomenys neskelbtini)) iš esmės grindžia Kadastro nuostatų 100 punktu bei teiginiais, jog vandentiekio tinklo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vandentiekio tinklo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje yra arba labai panašios, arba skiriasi itin neženkliai, išimtinai dėl UAB „Trakų vandenys“ samdytų matininkų klaidos, ir šios aplinkybės, jų nuomone, patvirtina, jog tas pats vandentiekio tinklas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kelis kartus, o UAB „Trakų vandenys“ iš esmės tik pasisavino pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį vandentiekio tinklą. 2017 m. rugpjūčio 17 d. prašyme dėl įtraukimo trečiuoju suinteresuotu asmeniu (b. l. 142) pareiškėjas, be kita ko, nurodė, jog pareiškėjai savarankiškai kreipėsi į nepriklausomus matininkus UAB „Geodeziniai matavimai“, kurie 2017 m. liepos 16 d. rašte nurodė, kad pagal UAB „Kiprėgelis“ nustatytas koordinates, kurių pagrindu neva Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti nauji vandentiekio tinklai ar jų dalys (šuliniai, kameros), jokių vandentiekio tinklų nėra; šioje byloje pareiškėjai siekia įrodyti, kad atsakovas iš esmės rėmėsi trečiųjų asmenų parengtais klaidingais (neteisėtais) duomenimis, kuriuos šiuo konkrečiu atveju parengė būtent UAB „Kiprėgelis“, todėl jis turėtų būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. 2017 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdyje pareiškėjas nurodė siekiantis teismui įrodyti, jog UAB „Kiprėgelis“ pateikė klaidingus duomenis.

34. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ginčijamame 2016 m. gruodžio 8 d. sprendime Nr. VILIN(12.5.13)-31350 (b. l. 17–28), išnagrinėjęs 2016 m. spalio 31 d. gautą pareiškėjų prašymą (74–76), nustatė, kad Nekilnojamojo turto kadastre / registre įrašyti pareiškėjų nurodytų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys (objekto sudėtinių dalių žymėjimas plane, statybos pabaigos metai, šulinių parametrai ir kt.) atitinka jų kadastro duomenų bylose užfiksuotus duomenis, šie nekilnojamieji daiktai kadastro žemėlapyje pažymėti taip pat pagal minėtose bylose užfiksuotas koordinates, kurios tik kelių inžinerinių statinio sudedamųjų dalių (šulinių) žymėjimo vietose yra labai panašios arba sutampa, todėl nustatyti, ar kadastro duomenys, surinkti skirtingose kadastro duomenų bylose, yra apie vieną ir tą patį nekilnojamąjį daiktą, duomenų nepakanka, be to, UAB „Trakų vandenys“ 2016 m. lapkričio 22 d. rašte išdėstyti argumentai prieštarauja pareiškėjų prašyme nurodytiems teiginiams. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas netenkino pareiškėjų prašymo.

35. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ginčijame 2016 m. gruodžio 8 d. sprendime Nr. VILIN(12.5.13)-31350 nurodytas aplinkybes, dokumentų, susijusių su vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) registracija, kopijas (b. l. 42–86), duomenis apie vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2017 m. balandžio 25 d. išraše (b. l. 90–91) bei pateiktus žemėlapius (b. l. 92–98), taip pat atsakovo atsiliepime į skundą atliktą vandentiekio tinklo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vandentiekio tinklo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) koordinačių palyginimą, kurio teisingumo pareiškėjai neginčijo, sprendžia, kad pareiškėjai šiuo atveju neįrodė egzistavus kliūtis atsakovui registruojamo daikto ribas pagal UAB „Kiprėgelis“ pateiktus kadastrinius duomenis pažymėti kadastro žemėlapyje. Priešingai, pareiškėjai patys nurodo, jog vandentiekio tinklo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vandentiekio tinklo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) koordinatės iš esmės yra tik panašios, o galbūt dvigubas to paties daikto įregistravimas Nekilnojamojo turto kadastre / registre įvyko ne dėl nuo atsakovo priklausiusių aplinkybių, pavyzdžiui, netinkamai pažymėtų ribų kadastro žemėlapyje, o dėl UAB „Kiprėgelis“ pateiktų neva klaidingų vandentiekio tinklo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjų išdėstytų teiginių teisingumą, išsiaiškino ne visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes (t. y. nevertino atsakovo veiksmų vandentiekio tinklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) registruojant Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, ginčijamo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. VILIN(12.5.13)-31350 atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams), tačiau pagrįstai atsižvelgė į tai, jog šiuo atveju dokumentai, kurių pagrindu vandentiekio tinklas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir UAB „Trakų vandenys“ daiktinės teisės į jį buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre (be kita ko, 2015 m. liepos 1 d. statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-00-150701-00314), atitiko NTKĮ 12 straipsnio 1 dalie 5 punkto, NTRĮ 12 straipsnio 9 punkto, 13 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio reikalavimus ir nebuvo nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, nepaisydama minėtų ginčijamo teismo sprendimo motyvacijos trūkumų bei atkreipdama dėmesį į tai, jog šiuo atveju pareiškėjai neįrodė nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą bei daiktinių teisių į jį įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą tvarkos pažeidimų, o atsakovo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendime Nr. VILIN(12.5.13)-31350 jokie esminiai trūkumai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme nebuvo nustatyti, sutinka su galutine pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo naikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. VILIN(12.5.13)-31350.

Atitinkamai pritartina ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. sausio 31 d. sprendimui Nr. cspr1-24 (b. l. 8–9), kuriuo nuspręsta palikti galioti ginčijamą 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. VILIN(12.5.13)-31350, konstatavus, kad Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys apie tai, kad vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Trakų vandenys“, atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys yra įrašyti (2015 m. liepos 1 d. statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-00-150701-00314 ir kadastro duomenų bylą), o pareiškėjai nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog 2015 m. liepos 1 d. statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-00-150701-00314 bei UAB „Trakų vandenys“ nuosavybės teisė yra nuginčyti arba pasibaigę kitais pagrindais.

Netenkinus šių pareiškėjų reikalavimų, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovą panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie UAB „Trakų vandenys“ daiktinę teisę į vandentiekio tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro numeris (duomenys neskelbtini)).

37. Dėl apeliaciniame skunde pateikto pirmosios instancijos teismo klausimų apie kreipimąsi į bendrosios kompetencijos teismą vertinimo pažymėtina, kad iš pareiškėjų skundo turinio matyti, jog jie iš esmės siekia apginti savo nuosavybės teisę į vandens tinklus. Jų nuomone, rengdamas vandens tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą, UAB „Trakų vandenys“ matininkai (UAB „Kiprėgelis“) šią bylą parengė taip, kad VĮ Registrų centras iš esmės būtų suklaidintas ir, atitinkamai, vieną ir tą patį daiktą įregistruotų antrą kartą (pareiškėjo pasisakymai 2017 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdyje). Tokiu būdu pareiškėjai iš esmės kelia ginčą, susijusį su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą, o tai yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pastebėtina, jog 2017 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdyje pareiškėjas nurodė administracinės bylos inicijavimu iš esmės siekiantis palengvinti procesą bendrosios kompetencijos teisme, t. y. net jei nagrinėjamas skundas nebūtų tenkintas, jos metu galėtų būti nustatyti tam tikri prejudiciniai faktai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į pareiškėjų galimybę, siekiant jų užsibrėžto tikslo – nuginčyti UAB „Trakų vandenys“ daiktines teises į vandentiekio tinklus, esančius (duomenys neskelbtini) – kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir bandyti nuginčyti dokumentus, kurių pagrindu šios daiktinės teisės buvo įgytos ir vėliau įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, o pareiškėjų pozicija, jog tokie teismo pasisakymai rodo išankstinį teismo nusistatymą, jog jis neprivalo gilintis į faktines bylos aplinkybes, laikytini nepagrįstais.

38. Dėl apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, kad atsakovo ir UAB „Trakų vandenys“, kurių atstovai į teismo posėdį neatvyko, dalyvavimas yra būtinas, nors pareiškėjas to prašė, teisėjų kolegija, susipažinusi su 2017 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdžio garso įrašu, nustatė, jog pareiškėjas tokio prašymo kitų bylos proceso šalių dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu neteikė. Be to, pareiškėjai ir apeliaciniame skunde nepaaiškino, kodėl kitų bylos proceso šalių dalyvavimas teismo posėdyje buvo būtinas, o į bylą pateikti rašytiniai dokumentai, dėl kurių pareiškėjas galėjo netrukdomas pasisakyti ir pasisakė 2017 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdyje, nebuvo pakankami bylai teisingai išspręsti.

39. Dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo tenkinti pareiškėjų prašymą į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti UAB „Kiprėgelis“ akcentuotina, kad pareiškėjai savo prašyme nenurodė, kuo nagrinėjama administracinė byla, jų nuomone, yra reikšminga UAB „Kiprėgelis“ teisių ir pareigų apimčiai, jo teisėtiems interesams. Iš pareiškėjų paaiškinimų manytina, jog jie siekė UAB „Kiprėgelis“ įtraukti į bylos nagrinėjimą arba bent jį apklausti liudytoju ne bandydami įrodyti atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo neteisėtus veiksmus, o pagrįsti savo teiginius apie UAB „Kiprėgelis“ parengtoje kadastro duomenų byloje esančių duomenų klaidingumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjai nepateikė jokių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti poreikį UAB „Kiprėgelis“ įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti tokį pareiškėjų prašymą.

40. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, tačiau priėmė galutinį sprendimą, su kuriuo teisėjų kolegija sutinka ir kurio nėra pagrindo naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. K. ir G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė