2022-12-28 Nr. AB-31909-3-62-3-01162-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-1174-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01162-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. B. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo ir rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2021 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 68-193 (toliau – ir Nutarimas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2021 m. gegužės 4 d. raštą Nr. 2S-1758 (toliau – ir Raštas), kuriuo Nutarimas paliktas nepakeistas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. sausio 19 d. ryte buvo pakviestas pas auklėtoją R. K.. Tuo metu gulėjo lovoje išgėręs vaistų nuo (duomenys neskelbtini), nes blogai jautėsi. Nuėjo į auklėtojos R. K. darbo kabinetą, kur rado kitą nuteistąjį – M. V. besiginčijantį su auklėtoja. Paklausus auklėtojos dėl ko buvo pakviestas, ši pakeltu tonu atsakė, kad turi išplauti jos darbo kabinetą. Jai pareiškėjas atsakė, kad nesupranta kodėl turi dabar plauti, kai šalia stovi M. V., kuris prižiūri 9 būrio vidaus tvarką, kai pareiškėjas yra įdarbintas lauko tvarkiniu, ir kodėl privalo tai daryti būtent dabar.

Suirzęs dėl R. K. griežto įsakymo išėjo iš jos kabineto ir grįžo atgal į lovą pabūti ramiai, kol šiek tiek praeis (duomenys neskelbtini). Grįžus į kambarį ir atsigulus į lovą, atėjo R. K., ji buvo pikta ir pagrasino, kad jei neplaus kabineto bus paskirta nuobauda. Pareiškėjas atsakė, kad vėliau gali, bet dabar ne. Nežino, ar R. K. išgirdo jo atsakymą. Dėl anksčiau aptarto jam buvo paskirta nuobauda, kuri buvo nepagrįsta, nes jo veiksmuose nebuvo pažeidimo sudėties. Nutarime nėra nurodoma tariamo pažeidimo įvykdymo diena.

Pažeidimas nustatytas tik iš pataisos namų pareigūnų teiginių, kurie buvo nepagrįsti, be to pažeidimas nebuvo užfiksuotas vaizdo registratoriais, kuriuos pareigūnai turi ir kuriais privalėjo naudotis nagrinėjamo įvykio metu. Pareiškėjui nustatytas (duomenys neskelbtini). Dėl šios diagnozės pareiškėjui joks gydymas nėra skirtas, tačiau, (duomenys neskelbtini) užėjus jį slopina vaistais nuo (duomenys neskelbtini), o tam medicinos punkto darbuotojas nėra reikalingas. Dėl šios priežasties pareiškėjo 2021 m. sausio 19 d. paaiškinimas buvo trumpas ir lakoniškas, nes pareiškėjas neturėjo sveikatos.

Nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas nuo įdarbinimo visą laiką atliko lauko tvarkinio funkcijas, tuo tarpu nuteistasis M. V. visą laiką atliko vidaus patalpų tvarkinio funkcijas. Be to, jis buvo įdarbintas tik 0,25 etato, darbo grafikas nebuvo patvirtintas, todėl turėjo teisę darbą atlikti tada, kai turi tam laiko. Pažymėjo, kad nuteistajam M. V., kuris dirbo vidaus tvarkiniu, ir kuris prieš ateinant pareiškėjui be jokios priežasties atsisakė tvarkyti darbo kabinetą, ginčijosi su auklėtoja, skirtingai nei pareiškėjui, jokia nuobauda nebuvo paskirta.

Atkreipė dėmesį, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta prieš lygtinio paleidimo komisijos posėdį, kas atėmė iš pareiškėjo galimybę tikėtis būti paleistam anksčiau laiko.

3. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad 2021 m. sausio 19 d. apie 8.30 val., pareiškėjas, būdamas 9 būrio valytoju, nevykdė reikalavimų sutvarkyti darbo kabinetą, be leidimo išėjo iš 9 būrio darbo kabineto bei garsiai šaukdamas kėlė triukšmą. Tokiu savo elgesiu pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau– ir BVK) 12 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, (toliau – ir Taisyklės) 18.2 ir 18.12 punktus. Už tokį elgesį pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Manė, kad Nutarimas priimtas pagrįstai ir teisėtai, pareiškėjui skirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, todėl nebuvo teisinio pagrindo jį naikinti. Pareiškėjo skunde nebuvo nurodyta, kokias teisės aktų nuostatas pažeidė Pravieniškių PN-AK administracija, priimdama sprendimą dėl nuobaudos paskyrimo.

5. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Kalėjimų departamentas nurodė, kad gavo ir išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Nutarimu skirtos nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo. Išnagrinėjęs surinktą dokumentinę medžiagą, konstatavo, kad nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai. Pareiškėjo skundžiama nuobauda skirta už akivaizdų režimo reikalavimų pažeidimą, tai yra už tai, kad pareiškėjas būdamas įdarbintas 9 būrio valytoju nevykdė Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus specialistės R. K. reikalavimų sutvarkyti 9 būrio darbo kabinetą, be R. K. leidimo išėjo iš 9 būrio darbo kabineto bei garsiai šaukdamas kėlė triukšmą, tuo pažeisdamas BVK 12 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Taisyklių 18.2 ir 18.12 punktų reikalavimus. Skiriant nuobaudą, buvo laikomasi BVK 143 straipsnio reikalavimų. Nutarime aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, nuobauda paskirta nepažeidžiant procesinių reikalavimų. Priimant pareiškėją į darbą valytoju ir valytojo pareigybės apraše nebuvo numatyta išimčių dėl darbo atlikimo tvarkos.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2021 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 68-193, kuriuo nuteistajam I. B. paskirta nuobauda – papeikimas, pagrįstumo bei jo teisėtumo. Nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už BVK 12 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Taisyklių 18.2 ir 18.12 punktų reikalavimų pažeidimą, o būtent už 2021 m. sausio 19 d. įvykdytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, pasireiškusį tuo, kad apie 8.30 val., pareiškėjas, būdamas 9 būrio valytoju, nevykdė reikalavimų sutvarkyti darbo kabinetą, be leidimo išėjo iš 9 būrio darbo kabineto bei garsiai šaukdamas kėlė triukšmą. Pravieniškių PN-AK Nutarimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2021 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 2S-1758 konstatavo, jog Nutarimu pareiškėjui nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai.

9. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas pagal jo paties prašymą Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 2-1656 buvo paskirtas į valytojo pareigas 0,25 etato. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. V-397 patvirtinto Valytojo pareigybės aprašo (toliau – ir Pareigybės aprašas) 7 punkte įtvirtintos valytojo pareigos, tarp jų: valyti buitines atliekas, šiukšles iš patalpų, koridorių, laiptinių bei teritorijos (7.1 p.); šluostyti dulkes, valyti ir plauti grindis, laiptines, langus, sienas (7.2 p.); valyti dulkes nuo stalų, kėdžių ir kito inventoriaus (7.3 p.).

Iš Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus specialistės R. K. 2021 m. sausio 19 d. tarnybinio pranešimo Nr. 45-5201 (toliau – ir R. K. tarnybinis pranešimas), Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021 m. vasario 22 d. tyrimo išvados Nr.42-3365 (toliau – ir Tyrimo išvada) nustatyta, kad 2021 m. sausio 19 d. I. B. buvo pakviestas į R. K. darbo kabinetą ir jam buvo liepta šį kabinetą sutvarkyti, tačiau pareiškėjas tą daryti atsisakė bei be R. K. leidimo išėjo iš jos darbo kabineto. Šių aplinkybių iš esmės neginčijo ir pats pareiškėjas, tačiau teigė, kad sutvarkyti kabineto jis negalėjo dėl objektyvių priežasčių – blogos sveikatos būklės (labai stipraus (duomenys neskelbtini)).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvoje jis bausmę atlieka nuo 2016 metų, jam atliekant bausmę Lietuvoje, joks susirgimas nebuvo diagnozuotas ir medikamentinis gydymas nepaskirtas, 2021 m. sausio 19 d. dėl sveikatos sutrikimo į medicinos darbuotojus nesikreipė. Tokius jo paaiškinimus patvirtino ir byloje pateiktas 2021 m. vasario 22 d. medicininis pažymėjimas Nr. PPV-PPN-11-66, kuriame nurodyta, jog pagal pareiškėjo ligos istorijoje esančius įrašus jis paskutinį kartą pas vidaus ligų gydytoją lankėsi 2020 m. rugsėjo 24 d., gydymas medikamentais jam nepaskirtas; asmens sveikatos istorijoje yra įrašas apie nustatytą (duomenys neskelbtini), tačiau tai patvirtinančių dokumentų pareiškėjas nėra pateikęs. Kaip paaiškino pareiškėjas, (duomenys neskelbtini), pasireiškiantis (duomenys neskelbtini), jam buvo diagnozuotas atliekant bausmę (duomenys neskelbtini).

Teismas sprendė, kad nurodyti duomenys nepatvirtino, jog pareiškėjo sveikatos būklė 2021 m. sausio 19 d. Nutarime minimo įvykio metu būtų objektyviai sutrukdžiusi pareiškėjui atlikti pareigūnės nurodytą darbą. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjo sveikatos būklė būtų buvusi tokia bloga kaip nurodė pareiškėjas, jis apie tai turėjo informuoti nurodymą davusią pareigūnę R. K.. Tuo tarpu R. K. tarnybiniame pranešime bei Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto D. C. 2021 m. spalio 11 d. tarnybiniame pranešime Nr. 42-21508 (toliau – ir D.

C. tarnybinis pranešimas) nėra duomenų, kad pareiškėjas įvykio metu būtų skundęsis bloga sveikatos būkle, pareiškėjas ir pats teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie blogą savijautą R. K. neinformavo. Kaip buvo matyti iš bylos medžiagos, 2021 m. sausio 19 d. į R. K. darbo kabinetą buvo pakviesti du nuteistieji, įdarbinti valytojais: pareiškėjas ir M. V.; M. V. pasiskundus (duomenys neskelbtini) ir nurodžius, kad jis turi eiti pas gydytoją, R. K. darbo kabinetą nurodė sutvarkyti I. B.. 2021 m. vasario 22 d. medicininis pažymėjimas Nr. PPV-PPIY-II-67 patvirtino, kad 2021 m. sausio 19 d.

M. V. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), paskirtas gydymas bei išduotas atleidimas dėl laikino nedarbingumo. Pareiškėjas teismo posėdyje duotais paaiškinimais patvirtino, kad pareigūnei davus nurodymą sutvarkyti kabinetą, jis jai atsakė, kodėl jis turi tvarkytis, jeigu yra M. V.. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija darė išvadą, kad pareiškėjas vykdyti pareigūnės nurodymą atsisakė ne dėl blogos savo sveikatos būklės, o reikšdamas nepasitenkinimą, jog nuo darbo kabineto tvarkymo buvo atleistas kitas nuteistasis.

10. Teismo vertinimu, R. K. tarnybinis pranešimas bei D. C. tarnybinis pranešimas patvirtino, kad reikšdamas nepasitenkinimą R. K. darbo kabinete, pareiškėjas kėlė triukšmą, išėjo iš kabineto be pareigūnės leidimo. Pastarosios aplinkybės neginčijo ir pareiškėjas.

11. Remdamasis aukščiau nurodytomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija konstatavo, kad 2021 m. sausio 19 d. apie 8.30 val., pareiškėjas, būdamas 9 būrio valytoju, nevykdė Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus specialistės R. K. reikalavimų sutvarkyti darbo kabinetą, be leidimo išėjo iš 9 būrio darbo kabineto bei garsiai šaukdamas kėlė triukšmą, tuo pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktą, bei Taisyklių 18.2 ir 18.4 punktus.

12. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo teiginį, kad jis 2021 m. sausio 19 d. neprivalėjo tvarkyti darbo kabineto, nes buvo įdarbintas lauko tvarkiniu, o vidaus patalpų tvarkymas buvo pavestas M. V.. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. spalio 1 d. įsakymu tiek pareiškėjas, tiek M. V. buvo paskirti dirbti valytojais. Nei šiame įsakyme, nei Pareigybės apraše nebuvo atskirų lauko ir vidaus valytojų pareigų. Todėl pareiškėjas privalėjo vykdyti visas Pareigybės apraše įvardintas valytojo pareigas, įskaitant ir vidaus patalpų valymą.

13. Teismas taip pat atmetė, kaip nepagrįstą ir pareiškėjo teiginį, kad pareigūnai siekė su juo susidoroti. Teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, nes pareigūnams keliami aukštesni sąžiningumo standartai, kurių jie laikosi, be to teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kad prieš nagrinėjamą įvykį pareigūnai su pareiškėju būtų turėję kokių nors konfliktų, tai yra nėra duomenų, kad pareigūnai buvo suinteresuoti nagrinėjamo konflikto baigtimi ir galėtų tyčia kenkti pareiškėjui. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad dėl 2021 m. sausio 19 d. įvykio (I. B. galimai padaryto bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo) aplinkybių Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus pareigūnui buvo pavesta atlikti tyrimą, kurio metu buvo išsamiai ir visapusiškai išanalizuotos įvykio aplinkybės, surinkti įrodymai, patvirtinantys tyrime nustatytas aplinkybes bei Pravieniškių PN-AK antrojo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus 2021 m. vasario 22 d. tyrimo išvada Nr. 42-3365 (toliau – ir Tyrimo išvada), konstatuotas I. B. padarytas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas.

14. Pareiškėjas Nutarimą prašė panaikinti ir tuo pagrindu, kad jame nebuvo nurodoma pažeidimo įvykdymo diena. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju, nors Nutarime ir nėra nurodyta nagrinėjamo įvykio data (2021 m. sausio 19 d.), bet jame yra aiški nuoroda į Tyrimo išvadą, kurioje įvardinta nagrinėjamo įvykio data. Tyrimo išvada savo ruožtu remiasi pareiškėjo paaiškinimais, kuriuose pats pareiškėjas tiesiogiai nurodo įvykio datą. Be to, Nutarime aiškiai ir išsamiai yra išdėstytos įvykio aplinkybės, byloje nėra jokių duomenų, kad analogiški įvykiai nuo 2021 m. sausio 19 d. iki Nutarimo priėmimo būtų įvykę keletą kartų, kas būtų galėję sukelti abejones dėl Nutarime nurodytų veiksmų įvykdymo laiko. Teismas pažymėjo, kad iš karto po įvykio rašytame 2021 m. sausio 21 d. pasiaiškinime pareiškėjas nurodė nesutinkantis su R. K. tarnybiniu pranešimu, kas rodė, kad jis buvo susipažinęs su šio tarnybinio pranešimo turiniu, kuriame aiškiai įvardinta įvykio data, taip pat ir savo 2021 m. vasario 19 d. pasiaiškinime pareiškėjas pats aiškiai įvardijo įvykio, dėl kurio vėliau buvo priimtas Nutarimas, datą. Be to, dėl nurodyto Nutarimo trūkumo nei pačiam pareiškėjui, nei Kalėjimų departamentui, išnagrinėjusiam pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nekilo jokių abejonių dėl Nutarime įvardinto pažeidimo fakto, tai nesutrukdė pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka šį Nutarimą apskųsti tiek Kalėjimų departamentui, tiek teismui. Dėl nurodytų aplinkybių teismas laikė, kad vien tik šis Nutarimo trūkumas – pažeidimo įvykdymo datos nenurodymas Nutarime, nesudarė pagrindo naikinti Nutarimą.

15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad Nutarimu nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl panaikinti Nutarimą nebuvo pagrindo. Tuo pačiu nebuvo pagrindo naikinti Kalėjimų departamento 2021 m. gegužės 4 d. raštą Nr. 2S-1758, priimtą išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Nutarimo. Todėl pareiškėjo skundas teismo atmestas kaip nepagrįstas.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad:

17.1. Nagrinėdamas šią bylą teismas visiškai nesivadovavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalimi, kadangi ne tik netyrė byloje surinktų įrodymų, tačiau ir nevertino dėl kokių priežasčių byloje nėra pateikta Pravieniškių PN-AK darbuotojų R. K. bei D. C. vaizdo registratorių įrašai įvykio metu, dėl kurio buvo surašytas tarnybinis pranešimas bei vėliau skirta nuobauda. Be to, 2021 m. sausio 19 d. R. K. tarnybiniame pranešime nėra nurodytas tikslus pažeidimo laikas. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. V-397 patvirtinto Valytojo pareigybės aprašo 10 punktas numato, kad „valytojas tiesiogiai pavaldus Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui“. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, kad pavedimus susijusius su darbo funkcijomis pareiškėjui galėjo duoti Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas, tačiau R. K. yra Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus specialistė, todėl pagal pareigybinį aprašymą pareiškėjas šiai darbuotojai nėra pavaldus ir neturi teisės vykdyti jos nurodymų. Pareiškėjo nuomone, teismas tik formaliai atliko įrodymų vertinimą bei netinkamai tyrė įrodymus dėl ko ir buvo priimtas neteisėtas bei nepagrįstas sprendimas.

17.2. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai individualiam administraciniam sprendimai, be to šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti viešojo administravimo principai. Minėtame įstatyme įtvirtinti viešojo administravimo principai – viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinės pagalbos, efektyvumo, subsidiarumo, vieno langelio, lygiateisiškumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, naujovių ir atvirumo permainoms principas, išsamumo. Pareiškėjas cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir akcentuoja, jog akivaizdu, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2021 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 68-193 ir Kalėjimų departamento 2021 m. gegužės 4 d. raštas Nr. 2S-1758, neatitinka keliamų reikalavimų, kadangi priimti neįvertinus visų aplinkybių bei neištyrus visų aplinkybių.

17.3. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. V-397 patvirtinto Valytojo pareigybės aprašo 4 punktas nustato, kad „valytojas savo darbe laikosi darbų saugos ir sveikatos darbe, bei bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus vyresniojo specialisto nurodymų, bet šio pareigybės aprašo“. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis numato, jog „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju“. Taigi, šiuo atveju, pareiškėjo nuomone, jam turėjo būti užtikrintos sveikos darbo sąlygos. Pareiškėjas pabrėžia, kad nevykdė R. K., tik dėl to, kad tuo metu turėjau sveikatos problemų, jam (duomenys neskelbtini), todėl buvo išgėręs vaistų, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) būtų sumažėjęs būtų atlikęs pavestą R. K. užduotį. Taip pat pabrėžia, kad 2020 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 2-1656 buvo paskirtas į valytojo pareigas 0,25 etato, tačiau darbo grafikas nebuvo sudarytas, todėl pavestas užduotis galėjo atlikti savo pasirinktu laiku. Taigi, pareiškėjas nepažeidė BVK 12 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios nuteistųjų pareigos, t. y. pareigos vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, bei šio straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.

17.4. Iki šiol nebuvo situacijos kai pareiškėjui ar kitam nuteistajam neleista ar uždrausta išeiti iš darbuotojo kabineto. Be to, nei viena teisės norma nenumato nuteistajam pareigos išeiti iš bausmės atlikimo vietos darbuotojo kabineto tik gavus šio leidimą.

17.5. Šiuo atveju reikia vertinti kokio reikalavimo pareiškėjas nevykdė. Pavedimus susijusius su darbo funkcijomis pareiškėjui galėjo duoti tik Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas, o jis jokių nusiskundimų dėl pareiškėjo nevykdomų pareigų neturėjo. Kadangi nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus, akivaizdu, kad šiuo atveju pareiškėjo pažeidimas nėra niekaip susijęs su bausmės atlikimo režimo pažeidimu.

17. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors pareiškėjo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, taip pat nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialinės teisės normas. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl jo nėra pagrindo panaikinti.

19. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Kalėjimų departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis ginčui aktualių teisės aktų nuostatų. Teismas priėmė sprendimą pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas, pateiktame apeliaciniame skunde, nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose bei priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2021 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 68-193, kuriuo pareiškėjui buvo skirta nuobauda – papeikimas, bei Kalėjimų departamento 2021 m. gegužės 4 d. rašto Nr. 2S-1758, kuriuo konstatuota, kad skundžiamu Nutarimu pareiškėjui pagrįstai buvo skirtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Nutarimu drausminė nuobauda pareiškėjui skirta už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t . y. pareiškėjui (9 būrio valytojui) 2021 m. sausio 19 d. apie 8.30 val. buvo nurodyta sutvarkyti darbo kabinetą, tačiau pareiškėjas reiškė nepasitenkinimą, teigdamas, kad jis netvarkys jokio kabineto, o pakartotinai pareiškėjui nurodžius sutvarkyti kabinetą bei perspėjus, jog už nurodymų nevykdymą bus surašytas tarnybinis pranešimas, jis atsisakė tvarkyti ir be leidimo išėjo iš kabineto garsiai šaukdamas bei gestikuliuodamas rankomis taip rodydamas nepagarbą. Ginčijamame nutarime nurodyta, kad tuo nuteistasis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 12 straipsnio 2 dalies, Taisyklių 18.12 ir 8.2 punktų reikalavimus.

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ABTĮ 80 straipsnis numato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Prireikus teismas gali pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomų įrodymų, šių asmenų arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 5 d.). Taigi, siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.) Aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis pripažįsta teismas, siekdamas nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.) (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2353-146/2015).

24. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Taigi ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą, prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą, imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018).

25. Pareiškėjo paaiškinime ir Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus specialistės R. K. bei Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto D. C. 2021 m. sausio 19 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos įvykio, už kurį pareiškėjui buvo paskirta nuobauda, aplinkybės skiriasi. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad įvykio metu R. K. kabinete buvo nuteistasis M. V.. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, šiuos asmenis privalėjo apklausti liudytojais.

26. Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo pateikti ir analizuoti Pravieniškių PN-AK darbuotojų R. K. bei D. C. vaizdo registratorių įrašai įvykio metu, šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas irgi nesiaiškino.

27. Bylos duomenys patvirtina, kad I. B. pagal jo paties prašymą Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 2-1656 buvo paskirtas į valytojo pareigas 0,25 etato.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. V-397 patvirtinto Valytojo pareigybės aprašo 10 punktas numato, kad valytojas tiesiogiai pavaldus Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui. Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus komendantas A. A. S. 2022 m. vasario 22 d. tarnybiniame pranešime Nr. 42-3520 nurodyta, kad valytojas tiesiogiai pavaldus Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui (nuo 2019 m. sausio 31 d. Resocializacijos skyriaus specialistui), tačiau byloje nėra duomenų jog Pareigybės aprašas buvo pakeistas ir apie tai pareiškėjas informuotas. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus specialistė R. K. turėjo teisę duoti nurodymą pareiškėjui sutvarkyti darbo kabinetą pagal Valytojo pareigybės aprašą.

29. Teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, teismo prieitos išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo yra grindžiamos nevisapusiškai ištirtais faktiniais duomenimis ir negali būti pripažintos pagrįstomis.

30. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

31. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nustačius, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspęsta byla, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Dainius Raižys