2025-10-08 Nr. AB-16372-3-61-3-04021-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos).
Legislator headnote
AI generated2025-10-08 Nr. AB-16372-3-61-3-04021-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Tarptautinis pilietinių iniciatyvų centras „Mūsų namai“ (toliau – ir pareiškėjas, Centras) kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. rugpjūčio 23 d privalomojo nurodymo Nr. ŽPN-965 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą papildomai 6 mėnesiams – iki 2026 m. vasario 18 d.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-1158-822/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04021-2025-9
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. spalio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Tarptautinis pilietinių iniciatyvų centras „Mūsų namai“ (toliau – ir pareiškėjas, Centras) kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. rugpjūčio 23 d privalomojo nurodymo Nr. ŽPN-965 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą papildomai 6 mėnesiams – iki 2026 m. vasario 18 d.
Pareiškėjas skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Privalomojo nurodymo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. liepos 28 d. nutartimi pareiškėjo prašymą priėmė nagrinėti, netenkino prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 12 d. pakartotinai pateikė prašymą sustabdyti Privalomojo nurodymo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.
Pareiškėjas būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad Inspekcijos Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigiasi 2025 m. rugpjūčio 18 d. Pareiškėjas gavo dviejų nepriklausomų įmonių oficialius komercinius pasiūlymus dėl tvoros demontavimo ir naujos tvoros įrengimo darbų. Pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Metalurga group“ 2025 m. rugpjūčio 12 d. komercinį pasiūlymą Nr. PUE019129DB tvoros demontavimo ir naujos tvoros įrengimo darbų kaina yra 8 171,14 Eur (suma be nuolaidos, su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM). Net su suteikta nuolaida suma sudaro 6 784,25 Eur su PVM, tačiau tai yra itin didelė finansinė našta pareiškėjui. Pagal BUFO Industries skaičiuoklės duomenis minimali suma už tvoros įsigijimą yra 3 358,00 Eur be PVM ir be montavimo darbų, todėl reali kaina ženkliai padidėtų pridėjus PVM ir darbų išlaidas. Abi kainos patvirtina, kad Privalomojo nurodymo vykdymas pareiškėjui sukeltų neproporcingą finansinę naštą ir nepataisomą žalą, ypač turint minty, jog tokios išlaidos nebūtų kompensuojamos net pareiškėjui laimėjus bylą. Pareiškėjo 2025 m. rugpjūčio 12 d. pasirašyta sutartis su mažąja bendrija (toliau – ir MB) „Žemės matavimų biuras“ dėl sklypo projektavimo darbų, tačiau darbų įgyvendinimo grafikas numato 2 savaites projektui parengti ir 6–10 mėnesių derinimui su atsakingomis institucijomis. Už darbus jau sumokėtas avansas. Privalomojo nurodymo vykdymas dabar pakenktų šiam procesui ir sukeltų tiesioginę finansinę žalą.
Pareiškėjas teigė, kad tvora pastatyta prieš daugiau nei 20 metų ankstesnio savininko, integruota į esamą betoninį pamatą ir šalia esantį pastatą. Jos demontavimas gali sukelti negrįžtamą žalą pastato konstrukcijoms. Už tvoros yra humanitarinės pagalbos sandėlis, esantis neaptvertoje ir nesaugomoje teritorijoje. Tvoros pašalinimas ženkliai padidintų vagysčių ir kitų incidentų riziką, nes teritorija nėra stebima, signalizacija neįrengta, o vietovė nėra priskiriama prie aukšto saugumo zonų.
Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigiasi 2025 m. rugpjūčio 18 d., prašė prašymą išnagrinėti skubos tvarka ir jį tenkinti, siekiant išvengti nepataisomos ir neproporcingos žalos.
II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.
Teismas įvertino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šių nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektu.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia aplinkybėmis, jog nesustabdžius Privalomojo nurodymo vykdymo, nebus užkirstas kelias nepataisomos ir neproporcingos žalos atsiradimui, kadangi jau yra pradėtas sklypo projektavimo procesas, tvoros demontavimo išlaidos yra itin didelės bei tvoros demontavimas gali sukelti negrįžtamą žalą šalia esančio pastato konstrukcijoms. Taip pat, tvora yra už humanitarinės pagalbos sandėlio, todėl ją demontavus, padidėtų vagysčių ir kitų incidentų rizika.
Teismas įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus nustatė, kad pareiškėjas neįrodė, jog nesustabdžius Privalomojo nurodymo vykdymo, egzistuoja neatitaisoma arba sunkiai atitaisomos žalos grėsmė. Pagrindinis pareiškėjo argumentas, t. y. nauja ir esminė aplinkybė, kuria remdamasis pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – itin didelės tvoros demontavimo išlaidos. Šiuo atveju, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su prašymu dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, prašo pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą, t. y. pašalinti Privalomajame nurodyme nurodytus pažeidimus juos ištaisydamas ar įteisindamas.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui siekiant įvykdyti Privalomąjį nurodymą ir prašant pratęsti jo įvykdymo terminą, sprendė, kad sustabdyti Privalomojo nurodymo vykdymą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nėra pagrindo. Teismas pareiškėjo prašymą atmetė.
III. Pareiškėjas Centras atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Privalomojo nurodymo vykdymą iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Pareiškėjas teigia, kad Privalomasis nurodymas įpareigoja griauti tvorą, kuri stovi daugiau nei 25 metus. Tvoros demontavimas ir naujas pastatymas sukeltų dideles finansines išlaidas (apie 6 000–8 000 Eur + PVM). Konstrukcijos vientisumas būtų pažeistas, nes tvora integruota į pastato pamatus. Teismas nepagrįstai atmetė argumentą dėl neatitaisomos žalos. Nugriovus tvorą būtų sugadinta sandėlio konstrukcija. Humanitarinės pagalbos patalpos liktų atviros vagystėms. Tai žala, kurios kompensuoti neįmanoma.
Pareiškėjas nurodo, kad 2025 m. rugpjūčio 12 d. sudaryta sutartis su MB „Žemės matavimų biuras“ dėl projekto parengimo. Vilniaus rajono savivaldybė įtraukė sklypą į ŽPDRIS sistemą, pradėta oficiali projekto rengimo procedūra. Tai rodo, kad pareiškėjas aktyviai siekia teisėtai išspręsti klausimą.
Pareiškėjas nurodo, kad sankcija 300 Eur per dieną yra akivaizdžiai neproporcinga ir pažeidžia proporcingumo principą. Pažymi, kad objektas pastatytas prieš 25 metus, todėl dabar reikalauti jo nugriovimo arba baudų yra nelogiška. Tokia priemonė negerina situacijos, o tik didina žalą.
Pareiškėjas papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodo, kad 2025 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę dėl inžinerinių statinių padėties korekcijos, tai patvirtina, jog pareiškėjas aktyviai ieško teisėtų sprendimo būdų administracine tvarka, o ne siekia vilkinti procesą. Teigia, kad tęsia darbus siekdamas įteisinti statinius. Prašo sustabdyti Privalomojo nurodymo vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas siekia įvykdyti Privalomąjį nurodymą ir prašo pratęsti jo įvykdymo terminą, sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė argumentą dėl neatitaisomos žalos, kadangi nugriovus tvorą būtų sugadinta sandėlio konstrukcija, humanitarinės pagalbos patalpos liktų atviros vagystėms, o tai yra žala, kurios kompensuoti neįmanoma.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Rytų Lietuvos pirmasis žemės naudojimo priežiūros skyrius 2024 m. rugpjūčio 23 d. VšĮ Tarptautiniam pilietinių iniciatyvų centrui „Mūsų namai“ surašė privalomąjį nurodymą iki 2025 m. vasario 19 d. pašalinti žemės naudojimo tvarkymo pažeidimus, t. y. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei atlaisvinti neteisėtai (neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo) naudojamą valstybinės žemės plotą iš rytinės pusės 15 kv. m – pašalinti 26,32 m ilgio įrengtą metalinio tinklo tvorą ant betoninių atramų iš valstybinės žemės.
Pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šešiems mėnesiams, nes per nustatytą terminą nespės atlikti visų veiksmų siekiant įteisinti tvorą ir įvykdyti Privalomąjį nurodymą.
Inspekcijos 2025 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. RE-88 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“ Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2025 m. rugpjūčio 18 d.
Pareiškėjas 2025 m. liepos 22 d. kreipėsi į teismą prašydamas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2026 m. vasario 18 d.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio, nustatančio sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018; 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-624/2021). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).
Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).
Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Privalomojo nurodymo vykdymą iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.
Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam kiltų didelė žala, kadangi jis neturi lėšų bei techninių galimybių išmontuoti ir iš naujo pastatyti betoninę tvorą, t. y. įvykdyti Privalomąjį nurodymą.
Iš pareiškėjo prašymo akivaizdu, kad pareiškėjas siekia įteisinti žemės sklype esančią betoninę tvorą ir atlieka su tuo susijusius veiksmus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį ir jo tiek skunde, tiek atskirajame skunde nurodytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei (sustabdyti Privalomojo nurodymo vykdymą) taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.
Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 24 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija privalomąjį nurodymą jos vadovo nustatyta tvarka perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas arba kreiptasi į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, Inspekcijos vadovo nustatyta tvarka perduodamas vykdyti antstoliui įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.
Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, todėl, remiantis minėtomis Priežiūros įstatymo nuostatomis, Privalomasis nurodymas nėra ir nebus priverstinai vykdomas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dėl Privalomojo nurodymo termino (ne)pratęsimo.
Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017; kt.), nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-111-463/2024; kt.).
Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai nepagrindžia, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės šiuo atveju galėtų būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kiti pareiškėjo argumentai, kuriais jis rėmėsi prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, bei atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti bylos aplinkybes bei nelemia kitokio jų teisinio įvertinimo.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra jokio pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria :
Pareiškėjo viešosios įstaigos Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Beata Martišienė
Arūnas Sutkevičius
Skirgailė Žalimienė