2016-01-20 Nr. AB-1562-3-62-3-02247-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-61-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02247-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. S. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas R. A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) iš dalies pakeisti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. A1-1196 „Dėl buto (duomenys neskelbtini) Kaune, nuomos sutarties sąlygų pakeitimo“, t. y. paliekant galiojantį šio įsakymo pirmą punktą ir įpareigoti atsakovą pakeisti šio įsakymo antrą punktą taip: „Sudarau su R. A. S. papildomą susitarimą, dėl 2 kambarių 43,72 kv. m bendrojo ploto buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) Kaune, savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 275, 2004 m. liepos 28 d. sudarytos su R. A. S. galiojimo, pripažinus negaliojančiomis 2 kambarių 43,72 kv. m bendrojo ploto buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) Kaune, savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 275, 2004 m. liepos 28 d. sudarytos su R. A. S., 2.1, 8.1 ir 8.2 papunkčiuose nustatytas sąlygas: „pateikti asmens (šeimos) pajamų ir turto deklaracijas (12 paskutinių mėnesių), „kai nuomininkas (jo šeima) nuosavybės teise įgyja būstą“, „kai nuomininko šeimos turtas ir pajamos viršija dydžius, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos“; 2) pagal teismui pateikiamą žalos dėl negautų pajamų paskaičiavimą pareiškėjui priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą dėl negautų pajamų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi (b. l. 19-20) atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas pažymėjo, kad administracinio ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne tik vieno iš ginčijamo teisinio santykio subjekto ypatumai, statusas ar jo atliktų veiksmų formalioji išraiška, bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (esmė). Administracinių teismų kompetencijai yra priskirta spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3, 15 str.), šie teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 16 str.). Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija pagal savo pobūdį yra platesnė, todėl turi apimti ir tuos atvejus, kai ginčas yra ne tik administracinio pobūdžio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 26 str. 2 d.). Pagal ABTĮ 21 straipsnio 2 dalį, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Iš skundo turinio ir prie skundo pateiktų dokumentų teismas nustatė, jog su pareiškėju yra sudaryta savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 275, kuria jam išnuomotos gyvenamosios patalpos – 43,72 kv. m butas, esantis (duomenys neskelbtini) Kaune. Ginčijamu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 20 d. Nr. A1-1196 įsakymu „Dėl buto (duomenys neskelbtini) Kaune, nuomos sutarties sąlygų pakeitimo“ pripažintos negaliojančiomis 2 kambarių 43,72 kv. m bendrojo ploto buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) Kaune, savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 275, 2004 m. liepos 28 d. sudarytos su R. A. S., 2.1, 8.1 ir 8.2 papunkčiuose nustatytos sąlygos: „pateikti asmens (šeimos) pajamų ir turto deklaracijas (12 paskutinių mėnesių)“, „kai nuomininkas (jo šeima) nuosavybės teise įsigyja būstą“, „kai nuomininko šeimos turtas ir pajamos viršija dydžius, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos“, bei sudaryta su pareiškėju (vienas asmuo) 2 kambarių 43,72 kv. m bendrojo ploto buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) Kaune, nuomos sutartis pakeistomis nuomos sutarties sąlygomis.

Specialioji teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartį Nr. T-46, priimtą byloje K. P. v. Panevėžio savivaldybės administracija; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. P. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija; 2012 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. S. v. Kauno miesto savivaldybės administracija; 2004 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą byloje V. P. komercinė firma „Indra“ v. Kauno miesto savivaldybė; ir kt.).

Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra civilinis teisinis sandoris, o nuomos santykiai, nepriklausomai nuo nuomos subjektų teisinio statuso, yra reguliuojami privatinės teisės normomis. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė tokiuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, todėl ginčas dėl nuomos sutarties pakeitimo šiuo atveju kyla ne viešojo administravimo, bet civilinių teisinių santykių srityje ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.).

Kadangi ginčai, kylantys iš civilinių teisinių santykių yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams (CPK 22 str., 25 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 1 d.) ir nepriskirtini Kauno apygardos administraciniam teismui, todėl atsisakyta pareiškėjo skundą priimti ir pripažinta, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, todėl pareiškėjas dėl ginčo išsprendimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (Kauno apylinkės teismą).

III. Pareiškėjas R. A. S. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 22-23), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Teigia, kad, kaip matyti iš pareiškėjo skundo reikalavimo, negalima teigti, kad jame vyrauja ne administracinis teisinis ginčas. Ginčas kyla grynai iš administracinio teisinio santykio, kadangi būtent Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 20 d. įsakymas Nr. A1-1196 ir yra pagrindas, kuris lemia savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties esmę – šios sutarties keitimą (sudarymą naujos sutarties) arba atitinkamą sutarties įforminimą šią sutartį paliekant galioti be socialinio būsto sąlygų. Vadinasi, šis ginčas yra administracinio pobūdžio, kadangi būtent valdžios administracinis aktas yra tas lemiamas veiksnys, kuris įtakoja tolimesnes nuomos sutarties sąlygas, jos keitimą arba palikimą galioti. Ir tai nėra ginčas, kylantis iš civilinių teisinių santykių, o yra ginčas, kylantis iš administracinių teisinių santykių. Todėl teismas netinkamai pritaikė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, kadangi byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundas yra dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kas yra privatinės teisės normų reguliavimo dalykas, todėl ginčas dėl nuomos sutarties pakeitimo šiuo atveju kyla ne viešojo administravimo, bet civilinių teisinių santykių srityje ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 str., 25 str.; ABTĮ 16 str. 1 d.).

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog jo skundo reikalavime vyrauja administracinis teisinis ginčas, kylantis būtent administracinio akto – ginčijamo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. A1-1196, pagrindu, todėl pareiškėjo skundas nagrinėtinas Kauno apygardos administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija, vertindama priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Kita vertus, Konstitucija asmeniui suteikia ne tik teises, kaip jau minėtą teisę į teisminę gynybą, bet nustato ir pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis numato, kad asmuo įgyvendindamas savo teises privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Taigi, asmenys, kreipdamiesi teisminės gynybos, taip pat turi laikytis vienos iš teisės kreiptis į teismą prielaidų, šiuo atveju numatančios, kad inicijuojamas ginčas būtų priskirtinas atitinkamo teismo kompetencijai.

Iš aktualaus teisinio reguliavimo matyti, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiame kontekste viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių.

Nurodytas teismų kompetencijų atskyrimas inter alia yra susijęs ir su ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.), kurią detaliai nustato ABTĮ 15–20 straipsniai.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas iš dalies pakeisti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. A1-1196 „Dėl buto (duomenys neskelbtini) Kaune, nuomos sutarties sąlygų pakeitimo“, t. y. palikti galioti šio įsakymo pirmą punktą ir įpareigoti atsakovą pakeisti šio įsakymo antrą punktą taip: „Sudarau su R. A. S. papildomą susitarimą dėl 2 kambarių 43,72 kv. m bendrojo ploto buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) Kaune, savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 275, 2004 m. liepos 28 d. sudarytos su R. A. S. galiojimo, pripažinus negaliojančiomis 2 kambarių 43,72 kv. m bendrojo ploto buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) Kaune, savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 275, 2004 m. liepos 28 d. sudarytos su R. A. S., 2.1, 8.1 ir 8.2 papunkčiuose nustatytas sąlygas: „pateikti asmens (šeimos) pajamų ir turto deklaracijas (12 paskutinių mėnesių), „kai nuomininkas (jo šeima) nuosavybės teise įgyja būstą“, „kai nuomininko šeimos turtas ir pajamos viršija dydžius, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos“. Taip pat pareiškėjas prašė pagal teismui pateikiamą žalos dėl negautų pajamų paskaičiavimą priteisti jam iš atsakovo žalos atlyginimą dėl negautų pajamų.

Ginčijamu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. A1-1196 „Dėl buto (duomenys neskelbtini) Kaune, nuomos sutarties sąlygų pakeitimo“, vadovaujantis, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.598 straipsniu bei atsižvelgiant į pareiškėjo R. A. S. 2015 m. spalio 12 d. prašymą, pripažintos negaliojančiomis 2 kambarių 43,72 kv. m bendrojo ploto buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) Kaune, savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 275, 2004 m. liepos 28 d. sudarytos su R. A. S., 2.1, 8.1 ir 8.2 papunkčiuose nustatytos sąlygos: „pateikti asmens (šeimos) pajamų ir turto deklaracijas (12 paskutinių mėnesių)“, „kai nuomininkas (jo šeima) nuosavybės teise įsigyja būstą“, „kai nuomininko šeimos turtas ir pajamos viršija dydžius, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos“, bei sudaryta su pareiškėju (vienas asmuo) 2 kambarių 43,72 kv. m bendrojo ploto buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) Kaune, nuomos sutartis pakeistomis nuomos sutarties sąlygomis.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovas ginčijamo įsakymo 2 punktu turėjo priimti sprendimą ne sudaryti su pareiškėju naują gyvenamųjų patalpų (minėto buto) nuomos sutartį, tačiau sudaryti su pareiškėju papildomą susitarimą dėl 2004 m. liepos 28 d. sutarties Nr. 275 galiojimo be socialinio būsto sąlygų, kurios buvo panaikintos ginčijamu atsakovo įsakymu (jo pirmu punktu). Tai pareiškėjas iš esmės grindžia Civilinio kodekso nuostatomis ir tikrąja savo valia palikti galioti 2004 m. liepos 28 d. nuomos sutartį Nr. 275 be visų socialinio būsto nuomos sąlygų, kurią išreiškė savo paskesniu 2015 m. spalio 14 d. prašymu, o ne 2015 m. spalio 12 d. prašymu, kuriuo ginčijamame įsakyme rėmėsi atsakovas.

Iš nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl tarp pareiškėjo, kaip gyvenamųjų patalpų nuomininko, ir atsakovo, kaip gyvenamųjų patalpų nuomotojo, sudarytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties atitinkamai pakeitimo ar naujos sudarymo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai, nepaisant nuomos subjektų teisinio statuso, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei bei savivaldybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. liepos 9 d. nutartį Nr. T-74, priimtą byloje A. K. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius, 2013 m. liepos 10 d. nutartį Nr. T-84, priimtą byloje A. Ž.-M. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų žemėtvarkos skyrius).

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog pareiškėjo pateikti reikalavimai yra susiję su tarp pareiškėjo ir atsakovo atsiradusiais sutartiniais gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniais santykiais, kurie yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normomis, net jei šiuo atveju nuomos sutarties pakeitimas ar naujos sudarymas ir nustatytas atsakovo administraciniu aktu. Dėl nurodytų motyvų vertintina, kad pareiškėjo inicijuojamas ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismas būtent šiuo pagrindu turėjo atsisakyti nagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija šiame kontekste pastebi ir tai, kad įvardintas vertinimas mutatis mutandis dera ir su Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi teismingumo byloje UAB „Sirupio vaistinė“ v. Kauno miesto savivaldybė, trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. R. vaistinė „Ekmedina“ Nr. T-88/2015, 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi teismingumo byloje A. J. v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Nr. T-62/2015, 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi teismingumo byloje M. L. v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Klaipėdos butai“ Nr. T-50/2015 ir kt.

Remdamasi pirmiau nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos administracinis teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, iš esmės priėmė teisingą sprendimą, tačiau nurodė netinkamą atsisakymo priimti skundą pagrindą, kuris šia nutartimi keistinas. Šiuo atveju pareiškėjo skundą atsisakytina priimti nagrinėti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. Kartu pareiškėjui išaiškintina teisė dėl inicijuojamo ginčo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas, tačiau skundo atsisakymo priimti nagrinėti pagrindas keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo R. A. S. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį pakeisti ir nurodyti, kad pareiškėjo R. A. S. skundą atsisakoma priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas (prašymas) nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė