2015-11-12 Nr. AB-21964-3-61-3-02397-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2072-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02397-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.1; 15.2; 15.2.3; 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydamas: panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) direktoriaus 2014 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. 62-225 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 2S-1844 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ ir priteisti 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 10 800 Lt turtinei žalai atlyginti, bylinėjimosi bei pašto išlaidas.

Paaiškino, kad skundžiamu Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patvirtintas Kalėjimų departamento sprendimu, pareiškėjui nepagrįstai paskirta nuobauda – papeikimas, už tai, kad jis atsisakė ne eilės tvarka dirbti nemokamus darbus. Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 134 straipsnio 2 dalį, nuteistieji nemokamus darbus atlieka paeiliui ne darbo metu. Pareiškėjas neginčijo pareigos dirbti nemokamus darbus, tačiau nurodė, kad priešingai nei jis, dirbantys nuteistieji nemokamo darbo nedirba ir už tai nėra baudžiami, todėl neįtraukus dirbančių nuteistųjų į nemokamų darbų atlikimo sąrašus, jo eilė dirbti neapmokamą darbą buvo pažeista. Pirmoji tokio pobūdžio nuobauda pareiškėjui buvo paskirta 2011 m. rugpjūčio 16 d., nuo to laiko jis neturėjo apmokamo darbo. Jei jis būtų turėjęs apmokamą darbą, ginčijama nuobauda jam nebūtų paskirta, todėl tuo jam buvo padaryta didžiulė moralinė žala, vertinama 50 000 Lt. Jei pareiškėjas būtų turėjęs apmokamą darbą, kas mėnesį būtų uždirbęs apie tris šimtus litų, todėl jam buvo padaryta turtinė žala, negautų pajamų pavidalu – 10 800 Lt.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjas A. G. papildomai paaiškino, kad neneigia to, jog 2014 m. vasario 24 d. atsisakė dirbti nemokamus darbus, tačiau teigė, kad į Nuteistųjų iki gyvos galvos įtraukimo į nemokamus darbus 2014 metų grafiką neįtraukus dirbančių nuteistųjų, buvo pažeistas eiliškumas dirbti tokio pobūdžio darbą. Pareiškėjas nesutinka su 2014 m. vasario 6 d. grafike nurodytu eiliškumu, tačiau Lukiškių TI-K administracijai šio grafiko neskundė ir pretenzijų dėl jo nereiškė. Dirbantiems nuteistiesiems nemokamų darbų grafikas buvo patvirtintas tik 2014 m. balandžio 11 d., po pareiškėjo skundų, tačiau šie nuteistieji į nemokamus darbus vis tiek nevedami, pareiškėjas 2014 m. taip pat nebuvo vedamas. Turtinė žala pasireiškė tuo, jog dėl paskirtų nuobaudų jam nebuvo siūlomas mokamas darbas, už kurį kas mėnesį būtų gavęs apie 300 Lt. Dėl nuolat skiriamų nuobaudų jis patiria depresiją, šiuo pagrindu jam nebuvo išduotas televizorius, nesuteikiama Prezidento malonė, todėl pareiškėjas patyrė ir neturtinę žalą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepimu (b. l. 25–28) prašė skundo netenkinti.

Nurodė, kad pareiškėjas 2014 m. vasario 24 d. atsisakė eilės tvarka dirbti nemokamus darbus ir tokiais veiksmais pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkto reikalavimus. Už tai pareiškėjui buvo paskirta adekvati pažeidimui nuobauda – papeikimas. Pareiškėjo teiginiai dėl eiliškumo dirbti nemokamus darbus pažeidimo neatitinka tikrovės. Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą 2014 m. vasario 6 d. „Nuteistųjų iki gyvos galvos įtraukimo į nemokamus darbus 2014 metais grafiką“ Nr. 24-527, pareiškėjas eilės tvarka turėjo eiti dirbti nemokamus darbus 2014 m. vasario 24 d. Nuteistųjų darbų atlikimo eiliškumas nustatomas iš anksto ir nuteistųjų įtraukimo į nemokamus darbus datos visiems metams yra įrašomos minėtame įstaigos direktoriaus patvirtintame grafike. Nuo 2014 m. balandžio 11 d. yra sudaryti dirbančių asmenų įtraukimo į nemokamus darbus grafikai. Nedirbančių ir dirbančių asmenų grafikai nesidubliuoja, eiliškumas nepažeidžiamas. Su pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis ir dienotvarkės reikalavimais pareiškėjas buvo supažindintas 2009 m. kovo 30 d., jam buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos. Pareiškėjas žinojo, kokios gali kilti pasekmės nesilaikant nustatytų reikalavimų, nuobauda už analogiškus pažeidimus pareiškėjui buvo paskirta jau ne pirmą kartą, tačiau vidaus tvarkos taisyklių ir dienotvarkės reikalavimų pareiškėjas vis tiek nesilaikė, dėl įvykio pasiaiškinti atsisakė. Pareiškėjui paskirta nuobauda – papeikimas yra švelniausia BVK 142 straipsnyje nustatyta nuobauda, ji skirta įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, galiojančius teisės aktus, pareigūnų tarnybinius pranešimus. Paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, todėl yra teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjas skunde nenurodė turtinę ir neturtinę žalą pagrindžiančių argumentų, nenurodė kuo žala pasireiškė. Nesant priežastinio ryšio dėl skunde išdėstytų aplinkybių, susijusių su žalos patyrimu, šie pareiškėjo reikalavimai turėtų būti atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 48–52) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Kalėjimų departamentas išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. vasario 27 d. nutarimu paskirtos nuobaudos – papeikimo. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas pagal Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą Nuteistųjų iki gyvos galvos įtraukimo į nemokamus darbus 2014 metų grafiką Nr. 24-527/2014-02-06 nemokamus darbus (tvarkyti pasivaikščiojimo kiemelius) turėjo atlikti 2014 m. vasario 24 d., tačiau šią pareigą vykdyti atsisakė. Nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus, todėl, nors ir nesutikdamas su Lukiškių TI-K direktoriaus nustatytu nuteistųjų įtraukimo į nemokamus darbus eiliškumu, pareiškėjas turėjo reikalavimą įvykdyti ir vėliau ginčyti Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą Nuteistųjų iki gyvos galvos įtraukimo į nemokamus darbus 2014 metų grafiką BVK nustatyta tvarka. Skiriant nuobaudą buvo laikomasi BVK 143 straipsnio 3 ir 4 dalies reikalavimų, nuobauda paskirta direktoriaus nutarimu, nepažeidžiant BVK 143 straipsnio 7 dalies nuostatų. Pareiškėjui buvo pasiūlyta pasiaiškinti dėl pažeidimo, tačiau jis atsisakė. Ginčijamame nutarime aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, nuobauda paskirta pagrįstai, todėl naikinti jos nėra pagrindo. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir su įvykiu susijusią medžiagą, pagrindų nuobaudai panaikinti nenustatė, pareiškėjo skundą dėl šio nutarimo panaikinimo išnagrinėjo tinkamai. Kalėjimų departamento 2014 m. balandžio 2 d. sprendimas priimtas nepažeidus teisės aktų reikalavimų, jame nurodyta apskundimo tvarka. Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas. Be to, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalą, jokių įrodymų, susijusių su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nurodytomis būtinomis civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygomis, nepateikė, nedetalizavo, kokios aplinkybės galėtų patvirtinti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 23 d. sprendimu (b. l. 85–91) pareiškėjo A. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą 2014 m. vasario 6 d. Nuteistųjų iki gyvos galvos įtraukimo į nemokamus darbus 2014 m. grafiką Nr. 24-527 pareiškėjas nemokamus darbus turėjo atlikti 2014 m. vasario 24 d. (b. l. 38–44, 59–60). Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojai T. A. (T. A.) ir A. N. (A. N.) 2014 m. vasario 24 d. tarnybiniuose pranešimuose Lukiškių TI-K direktoriaus pavaduotojui, vykdančiam direktoriaus funkcijas, R. O. (b. l. 35, 36) pranešė, kad pareiškėjas 2014 m. vasario 24 d., apie 16 val., būdamas kameroje Nr. 11, kategoriškai atsisakė dirbti nemokamus darbus pagal Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 24-527 patvirtintą nuteistųjų įtraukimo į nemokamų darbų, tvarkant pasivaikščiojimo kiemelius, 2014 m. vasario mėn. grafiką. 2014 m. vasario 24 d. Lukiškių TI-K protokole Nr. 57-156 „Dėl suimtojo (nuteistojo) atsisakymo pasiaiškinti raštu“ (b. l. 37) nurodyta, kad nuteistasis A. G. 2014 m. vasario 24 d. pažeidė suėmimo atlikimo režimo reikalavimus ir atsisakė pasiaiškinti raštu, tačiau žodžiu paaiškino, kad nieko neprivalo rašyti. Lukiškių TI-K direktorius, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis A. G. padarė bausmės režimo reikalavimų pažeidimą – 2014 m. vasario 24 d., apie 16 val., būdamas kameroje Nr. 11, atsisakė eilės tvarka dirbti nemokamus darbus ir pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkto reikalavimus, taip pat į nuteistojo atsisakymą pasiaiškinti raštu bei vadovaudamasis BVK 142 straipsniu, 2014 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 62-225 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ paskyrė A. G. nuobaudą – papeikimą (b. l. 7, 33, 56). Pareiškėjas pasirašytinai Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 62-225 kopiją gavo 2014 m. vasario 27 d. (b. 1. 34). Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. vasario 27 d. nutarimas Nr. 62-225 buvo skųstas įstatymų nustatyta tvarka Kalėjimų departamentui, kuris 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 2S- 1844 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (b. l. 8, 61) paliko galioti pareiškėjui skirtą nuobaudą. Pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtai paskirtų nuobaudų pastoviai patiria depresiją, pateikė išrašą iš sveikatos istorijos su gydytojo psichiatro A. M. 2014 m. gegužės 12 d. įrašais dėl skirto gydymo (b. l. 80).

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas keliamas dėl to, ar nurodymas pareiškėjui dirbti nemokamus darbus buvo duotas nepažeidžiant eilės tvarkos.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. BVK 134 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Nurodytus darbus nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu; tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną. Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, turi laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, taip pat vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p.). BVK 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkto nuostatos yra imperatyvios, už jose įtvirtintų pareigų ir draudimų nesilaikymą nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 110 str. 3 d.).

Nuteistųjų iki gyvos galvos nemokamo darbo atlikimo laikotarpiai yra įtvirtinti Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintuose 2014 m. vasario 6 d. Nuteistųjų iki gyvos galvos įtraukimo į nemokamus darbus 2014 m. grafike Nr. 24-527 (b. 1. 38–44, 59–60) ir 2014 m. balandžio 11 d. Dirbančių nuteistųjų iki gyvos galvos įtraukimo į nemokamus darbus 2014 m. grafike Nr. 24-2454 (b. 1. 45–47). Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus 2014 m. birželio 11 d. pažymoje Nr. 24-3757 nurodyta, kad pareiškėjas nemokamus darbus atlieka paeiliui, pagal pataisos įstaigos sudarytą ir Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. vasario 6 d. patvirtintą grafiką (b. 1. 29). Pareiškėjas mokamo darbo Lukiškių TI-K nedirbo ir į Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. balandžio 11 d. patvirtintą Dirbančių nuteistųjų iki gyvos galvos įtraukimo į nemokamus darbus 2014 m. grafiką nebuvo įtrauktas, todėl konstatuotina, jog pareiškėjo darbas negalėjo būti dubliuojamas, jis šiuo aspektu negalėjo būti diskriminuojamas. Nuteistųjų iki gyvos galvos įtraukimo į nemokamus darbus 2014 m. grafike Nr. 24-527 nustatyta, kad pareiškėjas nemokamus darbus turėjo dirbti 2014 m. vasario 24 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jis 2014 m. vasario 24 d. nemokamus darbus turėjo dirbti ne eilės tvarka. Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu ir nurodė, kad nesutiko su Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. vasario 6 d. patvirtintu nemokamų darbų 2014 metams grafiku, tačiau jo BVK nustatyta tvarka neginčijo, duomenų, kad nurodytas grafikas negaliojo 2014 m. vasario 24 d., byloje nėra, todėl pareiškėjas turėjo pareigą vykdyti Lukiškių TI-K administracijos nurodymus ir laikytis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos. Tai, kad pareiškėjas atsisakė vykdyti administracijos nurodymus ir 2014 m. vasario 24 d. eiti dirbti nemokamus darbus, patvirtina Lukiškių TI-K Apsaugos priežiūros skyriaus pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. 1. 35, 36) ir paties pareiškėjo paaiškinimai, t. y. ginčo byloje dėl šių aplinkybių nėra. Byloje esančioje individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje pareiškėjas buvo supažindintas BVK 134 straipsnio reikalavimais (b. 1. 30–32), jis žinojo apie nuteistųjų įtraukimą į nemokamus darbus ir pareigą juos dirbti, tačiau šios pareigos nevykdė.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad už teisės aktais nustatytų pareigų pažeidimą Lukiškių TI-K direktorius 2014 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 62-225 pareiškėjui nuobaudą paskyrė pagrįstai. Nutarimas priimtas įgalioto pareigūno, laikantis teisės aktuose numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos ir terminų, o pareiškėjui paskirta nuobauda - papeikimas (BVK 142 str. 1 d. 1 p.) nėra per griežta (ji yra pati lengviausia) ir atitinka padarytų pažeidimų pobūdį. Kalėjimų departamento 2014 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. 2S-1844, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl nuobaudos Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. vasario 27 d. nutarimu paskyrimo yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, yra aiškus ir motyvuotas, priimtas laikantis teisės aktuose numatytos tvarkos ir pasirašytas įgalioto asmens, todėl jo naikinti taip pat nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 50 000 Lt neturtinės ir 10 800 Lt turtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamoje administracinėje byloje spręsdamas, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkinamas, teismas rėmėsi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 6.246, 6. 247, 6.249 straipsniais, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, aiškinančia minėtas nuostatas (administracinės bylos Nr. A525-1355/2010, Nr. A858-2233/2011, Nr. A14-653/07, Nr. A444-619/08 ir kt.).

Pareiškėjas neturtinę ir turtinę žalą kildina iš Lukiškių TI-K veiksmų, t. y. dėl pareiškėjui paskirtų nuobaudų, be kita ko, ir nagrinėjamoje byloje ginčijamu nutarimu paskirtos nuobaudos. Pažymėtina, kad teismui nenustačius Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 62-225 ir Kalėjimų departamento 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. 2S-1844 panaikinimo pagrindų, nesant duomenų, kad ankstesniais Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimais pareiškėjui buvo nepagrįstai skirtos nuobaudos, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento veiksmų buvimo fakto, kaip būtinos valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsirasti sąlygos. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti turtinę ir/ar neturtinę žalą, šis pareiškėjo reikalavimas atmestinas. Teismo vertinimu, pareiškėjo šioje byloje ginčijami sprendimai negalėjo tiesiogiai įtakoti nei jo negautų pajamų nei nurodomos neturtinės žalos (neišduoto televizoriaus, nesuteiktos Prezidento malonės ar depresijos išsivystymo) atsiradimo aplinkybių, kaip nurodė ir pats pareiškėjas, tai buvo bendrojo elgesio bausmės atlikimo laikotarpiu rezultatas, t. y. nuobaudų paskyrimą lėmė paties pareiškėjo neteisėti veiksmai – pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymas ir administracijos reikalavimų nevykdydamas

Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi ir pašto išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, tai jo prašymas atlyginti bylinėjimosi ir pašto išlaidas taip pat netenkinamas.

III. Pareiškėjas A. G. apeliaciniu skundu (b. l. 95–97) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus duomenis, nenustatė, kiek kartų per laikotarpį kai pareiškėjui buvo paskirtos nuobaudos dirbantys mokamą darbą nuteistieji buvo kviesti dirbti nemokamų darbų. Iš teismo posėdyje nagrinėto nuteistųjų nemokamo darbo grafiko matyti, kad pareiškėjas nemokamų darbų dirbti buvo kviestas net keturis kartus. Kiti nuteistieji nebuvo išvis kviesti dirbti. Grafikas, pagal kurį mokamą darbą dirbantys nuteistieji kviečiami dirbti nemokamų darbų atsirado tik 2014 m. balandžio 11 d., tačiau net ir po šio grafiko sudarymo nė vienas mokamą darbą dirbantis nuteistasis nebuvo pakviestas dirbti nemokamų darbų. Tai, pareiškėjo manymu, yra socialiai neteisinga.

Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 104–106) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą atsakovas grindė iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos nurodė ir pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 62-225, kuriuo A. G. paskirta nuobauda – papeikimas, už tai, kad jis 2014 m. vasario 24 d. apie 16.00 val. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. atsisakė eilės tvarka dirbti nemokamus darbus, tuo pažeisdamas Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkto reikalavimus. Pareiškėjas taip pat teismo prašė panaikinti Kalėjimų departamento 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 2S-1844 (kuriuo ginčijamas Lukiškių TI-K nutarimas paliktas galioti) bei priteisti 50 000 Lt neturtinei ir 10 800 Lt turtinei žalai atlyginti, bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo A. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka.

Vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, teisingai nustatė visas nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, sprendimą pagrindė išsamia įrodymų analize ir konkrečiomis teisės normomis (ABTĮ 86 str. 2 d., 87 str. 4 d.), pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str.) išsamiai, teisingai ir pagrįstai atsakė į visus pareiškėjo skunde išdėstytus esminius argumentus, o ginčui aktualias materialinės teisės normas aiškino ir taikė tinkamai, be to, tinkamai vadovavosi administracinio teismo praktika, suformuota šios kategorijos bylose. Todėl, remdamasi išdėstytasis motyvais, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apelianto argumentus, esą pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai, t. y. neatsižvelgė į visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes.

Kita vertus, prieš pasisakydama dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų (t. y. to, kad pareiškėjas nemokamų darbų dirbti buvo kviestas keturis kartus, o kiti nuteistieji išvis nebuvo kviesti dirbti; grafikas, pagal kurį mokamą darbą dirbantys nuteistieji kviečiami dirbti nemokamų darbų, atsirado tik 2014 m. balandžio 11 d., tačiau net ir po šio grafiko sudarymo nė vienas mokamą darbą dirbantis nuteistasis nebuvo pakviestas dirbti nemokamų darbų), teisėjų kolegija papildo pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus argumentus, susijusius su nagrinėjamai situacijai aktualių materialinių teisės normų aiškinimu ir taikymu.

Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio (jame nurodytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos) 1 dalies 1 punkte nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punkte – pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Šios BVK nuostatos yra specialiosios, todėl, jas aiškinant, turi būti vadovaujamasi BVK bendrosiomis normomis, kuriose yra atskleistas santykiuose tarp nuteistųjų ir pataisos namų administracijos vyraujantis teisėtumo principas (5 str.) bei nurodytos bendrosios nuteistųjų pareigos (12 str.).

BVK 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, o straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Pagal BVK 12 straipsnio 1 dalį, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o pagal jo 2 dalį – vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Aiškindama nagrinėjamai bylai aktualiu klausimu nurodytas BVK 5 ir 12 straipsnių nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo būdu, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pabrėžia šių nuostatų tarpusavio sąsają, taip pat pažymi, kad jos suponuoja nuteistųjų pareigą vykdyti tik tokius į jų teisių suvaržymą nukreiptus pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, kurie yra pagrįsti konkrečiomis įstatymo (Bausmių vykdymo kodekso) normomis.

Tai, be kita ko, reiškia, kad BVK 110 straipsnio 1 ir 2 dalių numatytas iš nuteistojo reikalaujamas elgesio modelis turi būti nustatytas įstatymo, turi būti jam žinomas ir suprantamas arba turi būti preziumuojama, kad jis yra jam žinomas. Pagal šioje byloje skundžiamame atsakovo nutarime nurodytą Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punktą, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių: tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas.

Pažymėtina, kad nuteistųjų darbas tvarkant pataisos įstaigas ir gretimas teritorijas yra numatytas ir BVK 134 straipsnyje, pagal kurį, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus (1 d.); šio straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu. Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną (2 d.). BVK 134 straipsnis yra kodekso antrajame skirsnyje, kuris yra skirtas reglamentuoti teisinius santykius dėl laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbo, todėl šio straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos kitų BVK antrojo skirsnio normų kontekste.

Iš BVK antrojo skirsnio normų visumos matyti, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbas yra skirstomas į mokamą darbą (tokiam darbui yra taikomos kodekso 131 str. nuostatos dėl jo apmokėjimo) ir nemokamą darbą (tokį darbą reglamentuoja tik viena, speciali šio skirsnio norma – 134 str.). Sisteminis BVK antrojo skirsnio normų aiškinimas taip pat leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų mokamas ir nemokamas darbas yra jiems privalomas. Tačiau šios prievolės realizavimo būdai yra skirtingi. Pirmuoju atveju (įtraukiant nuteistuosius į mokamą darbą) yra numatytos tokio darbo paskyrimo alternatyvos, priklausančios nuo pataisos įstaigos administracijos valios parinkti nuteistajam vienokį arba kitokį darbą, atsižvelgiant į nuteistųjų darbingumą, jų turimą kvalifikaciją (125 str.), antruoju atveju (įtraukiant nuteistuosius į nemokamą darbą) tokio pasirinkimo nėra, o yra tik imperatyvo būdu nustatyti tokio darbo apribojimai jo paskirties prasme ir jo atlikimo tvarka ir laikas (134 str.).

Nurodyti nuteistųjų mokamo ir nemokamo darbo skirtumai leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų įtraukimas į nemokamą darbą nėra saistomas jokiais priklausančiais nuo nuteistųjų valios (pageidavimų ir pan.) apribojimais. Kitaip tariant, BVK 134 straipsnio 1 dalyje nurodytas nuteistųjų darbas yra jiems privalomas darbas be jokių (išskyrus sveikatos būklę) išlygų. Tai reiškia, kad toks nuteistiesiems skirtas imperatyvas gali būti paneigtas tik kita specialia norma, kurioje išimtis iš šios taisyklės būtų suformuluota aiškiai ir nedviprasmiškai.

Be to, LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog BVK 134 straipsnio nuostatos taikytinos ir nuteistiesiems iki gyvos galvos (žr., pvz., LVAT adm. bylas Nr. A822-2264/2014, Nr. A822-2686/2012).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LVAT ne kartą (pvz., 2012 m. spalio 18 d. nutartyje adm. byloje Nr. A146-1956/2012; 2012 m. lapkričio 13 d. nutartyje adm. byloje Nr. A822-2686/2012) konstatavo, jog BVK 134 straipsnyje numatytas nuteistųjų nemokamas darbas Konstitucijos 48 straipsnio 3 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 straipsnio 3 dalies ir Konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo taikymo požiūriu negali būti laikomas priverstiniu (priverčiamuoju) darbu. Todėl teisės taikymo požiūriu BVK 134 straipsnyje numatytas nuteistųjų darbas laikytinas leistinu darbu, ir negali būti laikomas asmens orumą žeminančiu (žr., LVAT 2013 m. spalio 15 d. nutartį adm. byloje Nr. A143-1449/2013).

Minėta, kad pareiškėjui nuobauda (papeikimas) paskirta už tai, kad jis 2014 m. vasario 24 d. atsisakė eilės tvarka dirbti nemokamus darbus. Iš pareiškėjo teismui pateikto skundo (b. l. 1–6) bei apeliacinio skundo (b. l. 95–97) turinio matyti, jog dirbti nemokamus darbus jis atsisakė motyvuodamas tuo, kad dirbti jis buvo vedamas ne eilės tvarka, t. y. iš esmės pareiškėjas teigia, jog 2014 m. vasario 24 d. buvo ne jo eilė dirbti nemokamą darbą. Dėl šio pareiškėjo argumento išsamiai, pagrįstai ir teisingai pasisakė pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija, sutikdama su šiuo klausimu pateiktais Vilniaus apygardos administracinio teismo argumentais ir jų nekartodama, pritaria išvadai, kad atsakovo pareiškėjui nurodytas 2014 m. vasario 24 d. dirbti darbas buvo numatytas eilės tvarka (pagal atsakovo iš anksto sudarytą tokių darbų grafiką), t. y. laikantis BVK 134 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo.

Nesutikdamas su šia išvada pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad iš teismo posėdyje nagrinėto nuteistųjų nemokamo darbo grafiko matyti, jog jis nemokamų darbų dirbti buvo kviestas net keturis kartus, tuo tarpu kiti nuteistieji nebuvo išvis kviesti dirbti. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka ir jį atmeta kaip nepagrįstą. Pažymėtina, jog nuteistųjų iki gyvos galvos įtraukimo į nemokamus darbus 2014 metais grafikas buvo patvirtintas 2014 m. vasario 6 d. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 24-527 (b. l. 38–44). Šiame grafike numatyta, kad nuteistasis A. G. 2014 metais dirbti nemokamų darbų turėjo būti vedamas keturis kartus: 2014 m. vasario 24 d., 2014 m. balandžio 28 d., 2014 m. liepos 14 d. ir 2014 m. spalio 17 d. Įvertinusi minėtą Nuteistųjų iki gyvos galvos įtraukimo į nemokamus darbus 2014 metų grafiką, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tiek pat kartų (t. y. keturis) yra numatyta vesti dirbti nemokamų darbų ir kitus nedirbančius, tačiau darbingus, nuteistuosius iki gyvos galvos. Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 24-527 patvirtintame grafike nenumatyta į nemokamus darbus vesti tik tų nuteistųjų iki gyvos galvos, kurie, pirma, dirba mokamus darbus (tačiau, šie nuteistieji nemokamų darbų dirbti vedami pagal atskirą grafiką), nedarbingų nuteistųjų (taip pat pensininkų) bei asmenų, kurie nemokamus darbus dirba pagal individualų grafiką. Vadinasi, kaip teisingai atsiliepime į pareiškėjo skundą akcentavo atsakovas, taip pat sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nedirbančių ir dirbančių nuteistųjų iki gyvos galvos grafikai nesidubliuoja, todėl jų eiliškumas dirbti nemokamus darbus nepažeidžiamas. Minėtas eiliškumas nepažeidžiamas ir nustatant nedirbančių, bet darbingų nuteistųjų iki gyvos galvos nemokamų darbų grafiką (jie, kaip minėta, dirbti vedami tiek pat kartų kaip ir pareiškėjas).

Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nė vienas mokamą darbą dirbantis nuteistasis po Dirbančių nuteistųjų iki gyvos galvos įtraukimo į nemokamus darbus 2014 metų grafiko patvirtinimo (Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. balandžio 11 d. įsakymas Nr. 24-2454, b. l. 45–47), nebuvo pakviestas dirbti nemokamų darbų, nepagrįsta jokiais byloje pateiktais įrodymais, todėl taip pat atmetama.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, tad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė