e6e68611-1c2f-4c42-b607-e02fdb6c889d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-69-115/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-01016-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.9.1.; 121.14.; 121.21. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 11 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo AuruÅ¡kevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės - Balynienės, RÅ«tos Burdulienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės S. C. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. C. ieÅ¡kinį atsakovei S. C. dėl dalies pinigų sumos, sumokėtos už teikiamas paslaugas butui priteisimo bei nuostolių atlyginimo.             Teisėjų kolegija                                                                                                                                                                          n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė              IeÅ¡kovas prašė iÅ¡ atsakovės priteisti 11 891,23 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis Taikos g. 221-31, Vilniuje. Tačiau atsakovė jai priklausančia buto dalimi nesirÅ«pina, neiÅ¡laiko, todėl ieÅ¡kovas yra priverstas vienas mokėti už buto iÅ¡laikymÄ . Nuo 2001 m. kovo mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidos sudaro 20 212,45 Lt, prie kurių turėtų bÅ«ti pridėta ir 3 570 Lt langų keitimo iÅ¡laidų.

Atsakovei priklauso ½ buto, todėl jai tenkanti buto iÅ¡laikymo dalis yra 11 891,23 Lt. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. spalio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 10 106,22 Lt nuostolių atlyginimui, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas ir 1 153,45 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nurodė, kad aplinkybės, jog atsakovė negyvena ginčo bute, bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mės neturi. Anot teismo, į bylÄ pateikta Å¡alių 2005 m. balandžio 14 d. sudaryta sutartis apie tai, jog Å¡alys susitarė dėl to, kad nei viena Å¡alis neturi teisės parduoti, perduoti, iÅ¡nuomoti, keisti, apgyvendinti trečiuosius asmenis arba imtis kitų veiksmų, susijusių su butu be kitos Å¡alies raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo, siekiant užtikrinti Å¡alių sÅ«nui gyvenimo sÄ lygas, neatleidžia atsakovės nuo prievolės mokėti mokesčius.

Teismas nenustatė, kad buto bendrasavininkiai bÅ«tų sudarę susitarimÄ dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo ir mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimo pasiskirstymo. Todėl nurodė, kad mokesčiai už komunalines paslaugas skaičiuotini proporcingai turimai nuosavybės teisės daliai. Aplinkybė, jog atsakovė bute negyveno, nepanaikino jos, kaip buto bendrasavininkės prievolės apmokėti už butui teikiamas paslaugas. Teismas pažymėjo, kad byloje apklausti liudytojai nurodė, jog apie susitarimÄ dėl buto panaudos žino iÅ¡ atsakovės žodžių, betarpiÅ¡kai Å¡alių pokalbio ir susitarimo dėl buto iÅ¡laikymo negirdėjo.

Dėl to teismas sprendė, jog atsakovė neįrodė, jog sudarė su ieÅ¡kovu susitarimÄ , kurio pagrindu bÅ«tų galima iÅ¡vada, jog atsakovė neprivalo mokėti mokesčių už jai nuosavybės teise priklausančiÄ buto dalį.           Aplinkybės, kuriomis remiasi atsakovė apie tai, jog ji negali patekti į butÄ Taikos g. 221-31, jau po ieÅ¡kinio pateikimo teismui, nepanaikina atsakovės prievolės apmokėti už ½ dalį už butui teiktas paslaugas ir komunalinius mokesčius.

Duomenų, jog ieÅ¡kovei nebÅ«tų leidžiama naudotis butu ginčo laikotarpiu nuo 2001 m. kovo mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn., byloje nepateikta, taip pat nepateikti įrodymai, jog ieÅ¡kovė dėl savo teisių naudotis butu pažeidimo bÅ«tų kreipusis įstatymuose nustatyta tvarka ir gintų savo teises, jei jos buvo pažeidžiamos.             Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, jog siÅ«lė atsakovei atlikti jiems abiem nuosavybės teise priklausančiame bute langų pakeitimo darbus ir kad atsakovė sutiko su langų pakeitimu, darbų apimtimi ir kaina sutiko. Apie buto langų pakeitimo bÅ«tinumÄ ieÅ¡kovas atsakovas nustatyta tvarka nepranešė. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nesustatyta, jog langus bute buvo reikalinga keisti žalai iÅ¡vengti ar grėsmei paÅ¡alinti, todėl ieÅ¡kovė, nedavusi sutikimo tokių darbų atlikimui, neprivalo atsakovui už juos atlyginti.

Bendro pobūdžio informacija apie langų garantinį laikotarpį neįrodo, buvo išlikusi grėsmė žalai atsirasti ir buvo neatidėliotina juos pakeisti, neinformavus apie tai atsakovės.                                                                                                                   III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai                          Apeliaciniu skundu atsakovė S. C. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendimÄ dalyje dėl ieÅ¡kinio tenkinimo iÅ¡ dalies, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo reikalavimus dėl 10 106,22 Lt nuostolių atlyginimo atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.              SkundÄ grindžia tokiais argumentais:

             1. Teismas nevertino faktų, kad ieÅ¡kovas beveik 10 m. naudojasi ir atsakovei priklausančia buto dalimi, t.y. naudojasi visu butu, ir visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį iki ieÅ¡kinio padavimo ieÅ¡kovas niekada nekėlė jokių klausimų dėl atsakovės daliai tenkančių bÅ«tinųjų buto iÅ¡laidų padengimo, o visas bÅ«tinÄ sias buto, įskaitant ir atsakovei priklausančios buto dalies, iÅ¡laikymo iÅ¡laidas apmokėdavo pats. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovo valia naudoti visÄ butÄ ir atitinkamai padengti visas buto iÅ¡laikymo bÅ«tinÄ sias iÅ¡laidas nuo 2011 m. kovo mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. buvo iÅ¡reikÅ¡ta.

             2. Teismas taip pat neįvertino faktų, kad iki 2010 m. gruodžio mėn. atsakovei nebuvo tikslo uždrausti ieÅ¡kovui naudotis ir atsakovei tenkančio buto dalimi, ar tikslo kokiomis nors priemonėmis patekti į ginčo buto dalį. Patekimo į butÄ klausimas atsakovei tapo aktualus tik, kai ieÅ¡kovas pažeidė Å¡alių susitarimÄ ir pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį. Akivaizdu, kad Å¡alių elgesys patvirtina ir įrodo buvus tarp Å¡alių sudarytÄ susitarimÄ dėl atsakovei tenkančios buto dalies naudojimo ir atitinkamai bÅ«tinųjų minėtos buto dalies iÅ¡laidų padengimo.

Tačiau teismas Å¡ių faktinių Å¡alių veiksmų neanalizavo ir nevertino.              3. IÅ¡vada, kad aplinkybė, jog atsakovė ginčo bute kartu negyveno, nepanaikino jos, kaip buto bendrasavininkės prievolės apmokėti už butui teikiamas paslaugas, padaryta tik formaliai vertinant situacijÄ ir neanalizuojant Å¡ios aplinkybės visos bylos aplinkybių kontekste. Bylos aplinkybės patvirtina buvus tarp Å¡alių susitarimÄ (nuo 2001 m. iki 2010 m.) dėl atsakovės buto dalies naudojimo ir iÅ¡laikymo.

             4. Teismas taip pat tinkamai neįvertino į bylÄ ieÅ¡kovo pateiktos 2005 m. balandžio 14 d. sudarytos sutarties, kurios buvimas patvirtina faktus, kad atsakovė jai priklausančia buto dalimi tikrai nesinaudojo, ir, kad tarp Å¡alių buvo susitarimas dėl atsakovei priklausančios buto dalies naudojimo ir iÅ¡laikymo. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir atsakovės 2010 m. spalio 28 d. atsakymÄ , kuriuo atsakovė iÅ¡ esmės nurodė, kad neprivalo mokėti jos daliai tenkančių buto iÅ¡laikymų iÅ¡laidų dalies, nes jÄ ir ieÅ¡kovÄ sieja susiformavę faktiniai atsakovei priklausančios buto dalies naudojimo santykiai (CK 6.579 str. 2 d.), kurie atsirado Å¡alims siekiant užtikrini jų sÅ«naus gyvenimo sÄ lygas.

             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas E. C. praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir jį atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.              Atsiliepime pateikia tokius atsikirtimus:             1. Apeliantė visÄ ginčo laikotarpį žinojo apie jai dalinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , netgi realizavo savo kaip savininkės teises – atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra ginčo bute.

Tačiau apeliantė jai priklausančio turto niekada neiÅ¡laikė.             2. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė nepateikė jokių įrodymų, jog buvo žodinis susitarimas dėl buto iÅ¡laikymo. Taip pat apeliantės iniciatyva kviesti liudytojai patvirtino, kad apie neva esantį žodinį susitarimÄ sužinojo tik iÅ¡ apeliantės. 2005 m. balandžio 14 d. susitarimu nebuvo susitarta dėl buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų. Aplinkybė, jog apeliantė negyveno ginčo bute, neatleidžia jos nuo pareigos rÅ«pintis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu.

Kadangi negalima dalinti iÅ¡laidų kiekvienam bendraturčiui, lygiai taip pat negalima dalinti buto dalims teikiamų paslaugų, todėl ieÅ¡kovo apmokėjimas už visam butui teikiamas paslaugas negali bÅ«ti vertinamas kaip sutikimas ar valios iÅ¡reiÅ¡kimas.              3. Apeliantės pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra įrodymas, kad apeliantei neleidžiama patekti į ginčo bÅ«stÄ . Å is protokolas konstatuoja tik tai, kad tuo metu, kai apeliantė buvo atvykusi, ieÅ¡kovo bute nebuvo.

Taip pat Å¡is protokolas neapima ieÅ¡kinyje nurodyto laikotarpio, t.y. 2001 m. kovo mėn. – 2010 m. gruodžio mėn. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).            Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso J. C. ir S. C. lygiomis dalimis, t.y. po ½ buto (t. 1, b .l. 12-13, 14-15). Santuoka tarp šalių nutraukta 2001 m. vasario 22 d. (t. 1, b. l. 16).          Iš byloje pateiktų mokėjimų pranešimų ir suvestinės matyti, jog ieškovui ir atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2001 m. kovo mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. buvo pateikta apmokėjimui 20 212,45 Lt būtinųjų buto išlaikymo išlaidų, kurias sudaro buto šildymas ir  UAB „Juritas“ suteiktos paslaugos (t. 1, b.l. 5-6).

IeÅ¡kovas taip pat pateikė apmokėtas sÄ skaitas ir kitus įrodymus,  kurie patvirtina, jog visus privalomus mokėjimus butui iÅ¡laikyti atliko jis vienas (t. 1, b.l. 22-256). Ginčo, dėl butui priskaičiuoto ir sumokėto bÅ«tinų iÅ¡laidų  dydžio (20 212,45 Lt), nėra         2010 m. spalio 18 d. bei 2010 m. gruodžio 10 d. ieÅ¡kovas kreipėsi su pretenzija į atsakovę dėl lėšų, turėtų buto iÅ¡laikymui, priteisimo (t. 1, b.l. 10, t. 2, b.l. 32). 2010 m. spalio 28 d. atsakymu atsakovė nurodė, jog neprivalo mokėti už butÄ mokesčių, kadangi butu naudojasi tik ieÅ¡kovas (t. 2, b. l. 33).

Taigi, ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl nuostolių atlyginimo vienam iÅ¡Â Â bendraturčių, kuris sumokėjo bÅ«tinas buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas ir už kitÄ bendraturtį. Kolegija pažymi, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji.

Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 str. 1, 2 d.). Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimÄ reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos.

Pagal CK 4.76 str. ir CK 4.82 str. 3 d. kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Tai rodo, kad atsakovė pagal įstatymÄ privalėjo mokėti savo daliai tenkančias visas bÅ«tinas buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, kurias Å¡iuo atveju sudaro Å¡ildymo ir kitos. Pažymėtina, kad dėl bÅ«tinųjų buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų dydžio ginčo nėra, jos nuo 2001 m. kovo mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. sudarė 20 212,45 Lt ir visÄ Å¡iÄ sumÄ sumokėjo ieÅ¡kovas, pagal pateiktas sÄ skaitas butui. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovas turi teisę CK 6.114 str. 3 p. pagrindu reikalauti priteisti iÅ¡ atsakovės jos daliai tenkančias trečiajam asmeniui sumokėtas bÅ«tinas buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas.Apeliantė S. C. teigia, kad visu butu per nurodytÄ laikotarpį naudojosi ieÅ¡kovas E. C., ji patekti į butÄ negalėjo ir bendraturčių susitarimu visas jo iÅ¡laikymo iÅ¡laidas bei mokesčius turėjo padengti ieÅ¡kovas, kuris jį ir vykdė, nes ilgÄ laikÄ jokių pretenzijų nereiÅ¡kė.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino apeliantės nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus. Tačiau kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir pažymi, kad vadovaujantis CPK 185 str. teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

Ä®rodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumÄ teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumÄ , detalumÄ ir kitas aplinkybes.Kolegija pažymi, kad buvusio susitarimo atsakovė nenurodė 2010-10-28 atsakyme į gautÄ praneÅ¡imÄ (b.l.

33) ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantė neįrodė buvusio susitarimo su ieÅ¡kovu dėl jos daliai tenkančių bÅ«tinųjų buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų padengimo.  Tuo tarpu apeliantės nurodyta aplinkybė, jog ji bute negyveno ar juo nesinaudojo, o bendraturčiai susitarė vienas be kito sutikimo buto neparduoti, neperduoti, neiÅ¡nuomoti kitiems asmenims, neapgyvendinti jų, reikÅ¡mės šioje byloje neturi ir neatleidžia atsakovės nuo prievolės mokėti jai tenkančius mokesčius ar atlyginti ieÅ¡kovui padarytus nuostolius, nemokant bÅ«tinųjų buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų.

Pažymėtina ir tai, kad butas nėra atidalintas ar nustatyta juo naudojimosi tvarka, todėl abu bendraturčiai turėjo vienodas teises naudotis visu butu, tačiau atsakovė juo nesinaudojo savo valia, nes gyveno name, nors gyvenamÄ jÄ vietÄ ir deklaravo bute. Be to, atsakovė teismo posėdyje (t. 2, b. l. 116) pati pripažino, kad nuo 2000 metų bute buvo vienÄ kartÄ ir apie tai, jog į butÄ nuo to laiko negalėjo patekti dėl ieÅ¡kovo kaltės įrodymų nepateikė, savo pažeistų teisių įstatymo nustatyta tvarka negynė.

Patekti į butÄ atsakovė vėl faktiÅ¡kai bandė jau pradėjus nagrinėti bylÄ teisme, tačiau ir pateiktas faktinių aplinkybių protokolas (t. 1, b. l. 53-59) neįrodo, kad į butÄ ji nepateko dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes gauti pakeistÄ laiptinės ar buto durų raktÄ ji anksčiau nereikalavo. Apeliantė taip pat neįrodė, kad bute su ieÅ¡kovu gyveno kitas asmuo, be to Å¡i aplinkybė faktiÅ¡kai neturi reikÅ¡mės sprendžiant byloje iÅ¡kilusį ginÄÄ Â Â tarp bendraturčių. Neturi reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui ir kiti apeliacinio skundo argumentai, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.Apeliantė papildomai pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, t.y. 2012 m. vasario 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ su nuotraukomis ir priedais, jų tarpe Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurių matyti buto bÅ«klė, o taip pat duomenys, jog buvusi ieÅ¡kovo buto nuosavybės 1/2 dalis pagal 2011 m. spalio 26 d.

Turto varžytinių aktÄ perėjo M. C. nuosavybėn. Tačiau kolegija sprendžia, kad priimti ir vertinti pateiktus įrodymus nėra pagrindo, nes jie nėra susiję su ginčo dalyku, todėl grÄ Å¾intini atsakovei (CPK 180 str., 181 str.1 d.).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino, taikė įstatymÄ , teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str.1 d.1 p.). Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidos  neatlyginamos, o ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 600 Lt advokato iÅ¡laidų, turėtų apeliacinėje teismo instancijoje, nes jas patvirtina pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (CPK 93str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-2912-574/2011 palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės S. C. ieÅ¡kovui E. C. 600 Lt advokato iÅ¡laidų.GrÄ Å¾inti atsakovei S. C. įrodymus, nurodytus 2012 m. vasario 27 d. Vilniaus apygardos teisme gautame praÅ¡yme.                                                                                                                                                    Teisėjai                                                                                                        Algirdas AuruÅ¡kevičius                                                                                                         Goda Ambrasaitė – Balynienė                                                                                                         RÅ«ta Burdulienė