2022-01-19 Nr. AB-1560-3-61-3-02261-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02261-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. B. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja Ž. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Skyrius) 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. SFP-5726-(14.49.36) „Dėl atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ (toliau – ir NŽT Skyriaus sprendimas); 2) panaikinti NŽT 2020 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 1SS-1138-(5.59E) „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – ir NŽT sprendimas); 3) įpareigoti NŽT Skyrių išduoti reikalavimus dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu Sklypu.

2. Pareiškėja paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso Sklypas. Pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka pateikė Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – ir Savivaldybė) prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu. 2020 m. balandžio 8 d. NŽT Skyrius priėmė sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta atsisakyti išduoti reikalavimus Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Miesto plėtros departamentas, gavęs NŽT Skyriaus sprendimą pakartotinai kreipėsi į NŽT Skyrių dėl reikalavimų išdavimo. NŽT Skyrius 2020 m. gegužės 12 d. informaciniu raštu Nr. SFP-7354-(14.49.36) informavo Administracijos Miesto plėtros departamentą apie tai, kad savo 2020 m. balandžio 8 d. sprendimo nekeis. NŽT Skyriaus sprendimas buvo apskustas NŽT, kuri 2020 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjos skundo netenkino.

3. Pareiškėja nurodė, kad prašomas formuoti įsiterpęs žemės plotas ribojasi su Sklypu ir Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniu. Ginčas kilo dėl to ar Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinis gali būti laikomas atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog draustinis gali būti laikomas atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu, kadangi jo plotas yra apibrėžtas teisės aktuose ir įregistruotas kadastre, jo ribos nustatomos ir žymimos žemės kadastro žemėlapiuose, taip pat teritorijų planavimo dokumentuose (2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2764/2012). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos pageidaujamas suformuoti žemės sklypo plotas, besiribojantis su jai nuosavybės teise priklausančiu Sklypu, ribojasi su Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniu, kuris įsteigtas Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 129 (plotas 826 ha), 2007 m. lapkričio 20 d. įregistruotas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre, jo ribos pažymėtos Vilniaus miesto bendrajame plane ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 1-947 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą ir Vilniaus miesto savivaldybės Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio nuostatus, kuriuose nustatyti tiek šios saugomos teritorijos plotas (792,22 ha), tiek jos ribos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-116-624/2019).

4. Atsakovas NŽT Skyrius, atstovaudamas ir atsakovą NŽT, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad NŽT Skyriuje gautas 2020 m. balandžio 3 d. Savivaldybės prašymas išduoti reikalavimus Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui (toliau – ir Projektas) rengti, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu. NŽT Skyrius sprendime nurodė, kad nepritaria Projekto rengimui, nes projektuojamas žemės sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) 2.15 papunktyje nustatytos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, kadangi formuojamo kaip įsiterpusio žemės sklypo šiaurės rytų kraštinė ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas. Įvertinus preliminarią schemą nustatyta, kad projektuojamo kaip įsiterpusio žemės sklypo šiaurės rytų kraštinė ribojasi su Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio riba, tačiau Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad ne aukciono būdu parduodami laisvos valstybinės žemės plotai, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio pirmoje pastraipoje pateikiami kriterijai žemės plotui, kuris gali būti vertinamas kaip įsiterpęs šio teisės akto prasme.

6. Atsakovas nurodė, kad įvertinus pageidaujamo įsigyti įsiterpusio žemės sklypo išsidėstymą, konfigūraciją, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančius sprendinius ir kartu su prašymu išduoti Projekto rengimo reikalavimus pateiktą schemą nustatyta, kad pageidaujamas apie 195 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas šiaurinėje pusėje ribojasi su nesuformuota laisva valstybine žeme, nepaisant aplinkybės, kad preliminarioje schemoje pateikta šiaurės rytų kraštinė ribojasi su Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio riba. NŽT teigimu, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir (ar) išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir besiribojantys su draustinio teritorija nėra laikytini įsiterpusiais žemės sklypais. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, duomenų, kad šiaurinėje dalyje esantis žemės sklypo plotas būtų suformuotas, nėra.

7. Atsakovas teigė, kad Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nėra nustatyta, jog laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp privataus žemės sklypo ir draustinio, yra laikomas įsiterpusiu žemės sklypu ir gali būti parduodamas ne aukciono tvarka besiribojančio žemės sklypo savininkams. Sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokai keliamų sąlygų, remiantis Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio nuostatomis – jis ribojasi su atskiru nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, atitinkamai, negali būti laikytinas įsiterpusiu žemės plotu ir jo perleidimas lengvatinėmis sąlygomis nėra galimas, remiantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu. Pagal galiojantį reglamentavimą laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir besiribojantys su draustinio teritorija, t. y. su Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniu, nėra laikytini įsiterpusiais žemės sklypais. Toks laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalies nuostatų, apibrėžiančių žemės sklypo sąvoką.

8. 2020 m. gruodžio 29 d. NŽT Skyrius rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad taip pat formuojamas žemės sklypas nepatenka į išimčių sąrašą, nes jis nelaikytinas siaura juosta, kadangi jo šiaurės rytų kraštinė ilgesnė nei 10 m. (apie 18 m.) (įvertinus savivaldybės schemos duomenis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio laikymo suformuotu žemės sklypu yra neaktuali ir teisiškai nereikšminga, nes nagrinėjamu atveju formuojamas žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme, kuri nėra išnuomota, nėra privačios nuosavybės objektas, nėra miškų sklypas. Taigi Sklypas neatitinka Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto ir Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio reikalavimų įsiterpusiam žemės sklypui. Tokios praktikos laikosi Vilniaus apygardos administracinis teismas (administracinės bylos Nr. I-911-811/2018), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinės bylos Nr. A552-2764/2012) ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civilinės bylos Nr. e3K-3-31-219/2020 ir kt.).

9. 2021 m. sausio 6 d. NŽT Skyrius rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorijos dalyje miškų kadastre nėra įregistruotų valstybinės reikšmės miško plotų. Miško sklypo ribos atsispindi į bylą pateiktose Ištraukoje iš Regia ir Miškų kadastro, Ištraukoje Nr. 2 iš Geomatininko ir Ištraukoje Nr. 1 iš Geomatininko. Įvertinus Preliminarios žemės sklypo schemos M:1000 duomenis matyti, kad prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pageidaujamas įsigyti 195 kv. m plotas ribojasi su „Saugoma gamtine teritorija“ ir nesitęsia iki Miškų kadastre įregistruotos Miško sklypo ribos (pagal sutartinius ženklus).

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į skundą prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

11. Administracija paaiškino, kad Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje buvo pateiktas pareiškėjos prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą Nr. ZSFP – 70615. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2020 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. A30-729/20 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo priimtas sprendimas pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų.

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2764/2012, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rytinėje pusėje įsiterpęs valstybinės žemės plotas formuojamas iki saugomos teritorijos – Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio, kuris įsteigtas Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 129 bei 2007 m. lapkričio 20 d. įregistruotas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre, jo ribos pažymėtos Vilniaus miesto bendrajame plane.

Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 1-947 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą ir Vilniaus miesto savivaldybės Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio nuostatus, kuriuose nustatyti tiek šios saugomos teritorijos plotas (792,22 ha), tiek jos ribos. Pagal minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką saugoma teritorija gali būti laikoma atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu, kadangi jos plotas yra apibrėžtas teisės aktuose ir įregistruotas kadastre, jos ribos nustatomos ir žymimos Žemės kadastro žemėlapiuose, taip pat teritorijų planavimo dokumentuose, kas iš esmės atitinka Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalies nuostatų reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-116-624/2019 taip pat yra pasisakęs klausimu, susijusiu su Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniu bei kitais klausimais, kurie yra aktualūs ir šiai bylai. Formuojamas įsiterpęs valstybinės žemės plotas, esantis tarp sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvės ir Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio, atitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nustatytas sąlygas. Administracijos nuomone, NŽT analogiškose situacijose taiko skirtingą praktiką ir pateikė teismui pavyzdžius situacijų, kuriose NŽT išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus ir projektą suderino be pastabų.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 13 d. sprendimu pareiškėjos Ž. B. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. SFP-5726-(14.49.36) ir NŽT 2020 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 1SS-1138-(5.59E); įpareigojo NŽT Vilniaus miesto skyrių išduoti reikalavimus dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 3 d. kreipimąsi Nr. ZSFP-70615; likusią pareiškėjos Ž. B. skundo dalį atmetė; priteisė pareiškėjai iš atsakovų NŽT Vilniaus miesto skyriaus ir NŽT 772,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje pareiškėja pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. NŽT Skyrius 2020 m. balandžio 3 d. gavo Savivaldybės prašymą išduoti reikalavimus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui pateikimo, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu. NŽT Skyrius 2020 m. balandžio 8 d. sprendimu informavo Savivaldybę, kad nepritaria žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Projekto rengimui ir atsisako išduoti reikalavimus Projektui rengti, nes projektuojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nustatytos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos: formuojamo kaip įsiterpusio žemės sklypo šiaurės rytų kraštinė ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas. Savivaldybė 2020 m. gegužės 6 d. raštu Nr. A51-60101/20(2.14.2.12E-ŽEM) pakartotinai kreipėsi į NŽT Skyrių, prašydama išduoti reikalavimus Sklypo Projekto rengimui, nurodydama, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktas aiškinimas, jog saugoma teritorija gali būti laikoma atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu. NŽT Skyrius 2020 m. gegužės 12 d. raštu nurodė, kad klausimas yra išnagrinėtas NŽT Skyriaus sprendimu.

14. Pareiškėja, nesutikdama su NŽT Skyriaus 2020 m. balandžio 8 d. sprendimu ir 2020 m. gegužės 12 d. raštu, 2020 m. gegužės 16 d. su skundu kreipėsi į NŽT, prašydama panaikinti NŽT Skyriaus 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą, 2020 m. gegužės 12 d. raštą ir įpareigoti NŽT Skyrių išduoti reikalavimus Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui pateikimo, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2020 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 1SS-1138-(5.59E) pareiškėjos skundo netenkino. Nurodė, kad pageidaujamas įsigyti laisvas valstybinės žemės plotas, esantis šalia Sklypo, negali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu, nes neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nurodytų kriterijų, t. y. laisvos valstybinės žemės plotas, esantis rytinėje žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pusėje, kuris šiaurės rytinėje pusėje ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu ir jo nesudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Pagal galiojantį reglamentavimą nėra galimybės formuoti įsiterpusio žemės sklypo tuo atveju, kai minėtas plotas ribojasi su draustinio teritorija (šiuo konkrečiu atveju su Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniu). Pareiškėja teismui padavė skundą, kuriame prašo panaikinti NŽT skyriaus 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą ir NŽT 2020 m. birželio 12 d. sprendimą.

15. Teismas, įvertinęs Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto ir 7 dalies, Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio nuostatas, nurodė, kad įsiterpusiais laikomi laisvos valstybinės žemės plotai, kurie: (1) įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, arba (2) įsiterpę, tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų arba (3) įsiterpę tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių), arba (4) įsiterpę tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir miškų sklypų (plotų); (5) šiame plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų; (6) įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

16. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog draustinis gali būti laikomas atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu, kadangi jo plotas yra apibrėžtas teisės aktuose ir įregistruotas kadastre, jo ribos nustatomos ir žymimos žemės kadastro žemėlapiuose, taip pat teritorijų planavimo dokumentuose (žr., pvz., 2012 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2764/2012). 2019 m. kovo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-116-624/2019 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas ginčą, kuriame buvo keliamas klausimas dėl to paties Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorijos vertinimo, konstatavo, kad pareiškėjo pageidaujamas įsigyti žemės sklypo plotas, besiribojantis su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, iš vakarinės pusės ribojasi su Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniu, kuris įsteigtas Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 129 (plotas 826 ha) bei 2007 m. lapkričio 20 d. įregistruotas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre, jo ribos pažymėtos Vilniaus miesto bendrajame plane. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 1-947 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą ir Vilniaus miesto savivaldybės Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio nuostatus, kuriuose nustatyti tiek šios saugomos teritorijos plotas (792,22 ha), tiek jos ribos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, kad ginčo teritorija, kurią pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio nuostatas pretenduoja įsigyti pareiškėjas, ribojasi su Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniu, kuris laikytinas atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu.

17. Teismas vertino, kad teisminėje praktikoje vienareikšmiškai konstatuota, jog Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinis yra laikomas atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu. Atsižvelgiant į tai, atsakovų argumentai, kad žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir besiribojantys su draustinio teritorija, t. y. su Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniu, nėra laikytini įsiterpusiais žemės sklypais, nepagrįsti.

18. Teismas atkreipė dėmesį, kad argumentus dėl nesiribojimo su mišku atsakovai suformulavo tik rašytiniuose paaiškinimuose, o skundžiamuose aktuose ir atsiliepime į skundą jie aiškiai ir tiksliai nesuformuluoti.

19. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartyje Nr. eA-116-624/2019 (aukštesnio teismo ir naujesnė praktika palyginus su Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. I-911-811/2018) nurodė, jog į Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritoriją patenka ir valstybinio miško plotas (32 p.). Teismas raštu klausė atsakovų pozicijos šiuo klausimu, atsakovai 2021 m. sausio 6 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kad Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorijos dalyje miškų kadastre nėra įregistruotų valstybinės reikšmės miško plotų, o miško sklypo ribos atsispindi į bylą pateiktose Ištraukoje iš Regia ir Miškų kadastro, Ištraukoje Nr. 2 iš Geomatininko ir Ištraukoje Nr. 1 iš Geomatininko. Įvertinus Preliminarios žemės sklypo schemos M:1000 duomenis matyti, kad prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pageidaujamas įsigyti 195 kv. m plotas ribojasi su „Saugoma gamtine teritorija“ ir nesitęsia iki Miškų kadastre įregistruotos Miško sklypo ribos (pagal sutartinius ženklus).

20. Teismas šiuos atsakovų argumentus atmetė ir vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo precedentu: suformuluotas išaiškinimas ne tik dėl konkrečiai Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio, bet ir konkrečiai dėl ginčo sklypui (esančiam šalia (duomenys neskelbtini)) kaimyninio sklypo (esančio šalia (duomenys neskelbtini)). Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2019 m. kovo 6 d. nutartyje Nr. eA-116-624/2019 konstatavus, kad žemės sklypas, esantis šalia (duomenys neskelbtini), kurio pažymėjimai Miškų kadastre, Regia ir kt. analogiški ginčo sklypui (esančiam šalia (duomenys neskelbtini)), ribojasi su valstybinio miško plotu, teismas sprendė, kad ir sklypas, esantis šalia (duomenys neskelbtini), ribojasi su valstybinio miško plotu. Teismo precedentas lemia, kad analogiškos situacijos turi būti vertinamos analogiškai.

21. Teismas konstatavo, kad NŽT Skyriaus 2020 m. balandžio 8 d. sprendimas ir NŽT 2020 m. birželio 12 d. sprendimas yra neteisėti, neatitinkantys naujausios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl naikintini.

22. Teismas sprendė, kad patenkinus pagrindinį pareiškėjos reikalavimą (panaikinus sprendimus), ir atsakovams pateikus paaiškinimus, kad jie jau išsamiai ir visiškai ištyrė situaciją, tenkintinas ir išvestinis pareiškėjos reikalavimas: atsakovas NŽT Skyrius įpareigojamas išduoti reikalavimus dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu pagal Administracijos 2020 m. balandžio 3 d. kreipimąsi Nr. ZSFP-70615. Nors pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo buvo suformuluotas šiek tiek kitaip, tačiau teismo vertinimu, vadovaujantis ABTĮ 80 straipsnio 2 dalimi, jis tikslintinas, nes į atsakovą NŽT Skyrių dėl minėto sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų išdavimo kreipėsi būtent Savivaldybė, kuri ir priėmė sprendimą pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal pareiškėjos prašymą.

23. Teismas pareiškėjai iš atsakovų NŽT Vilniaus miesto skyriaus ir NŽT priteisė 772,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 24. Atsakovai NŽT Vilniaus skyrius ir NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

25. Atsakovų vertinimu, vien tai, kad Savivaldybė nusprendė pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą negali būti pagrindu išvadai, jog neturi būti laikomasi teisės aktų reikalavimų. Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjamu atveju susiklosto tokia situacija, kai paneigiama paties žemės sklypo sąvoka, apibrėžtumas ir jo statusas įsiterpusio žemės sklypo sąlygų atitikimo prasme, kadangi Nutarimas Nr. 692 numato, kad laisvos valstybinės žemės plotas pripažįstamas įsiterpusiu ne tik dėl to, kad jame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, bet ir dėl to, kad jis turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų arba privačių žemės sklypų ir miškų sklypų (plotų).

26. NŽT Skyriaus sprendime akcentuota, kad pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės plotas neatitinka Nutarimo 692 2.15 papunktyje nustatytos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nes jo šiaurės rytų kraštinė ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas. Taip pat formuojamas žemės sklypas nepatenka į išimčių sąrašą, nes jis nelaikytinas siaura juosta, kadangi jo šiaurės rytų kraštinės ilgesnė nei 10 m (apie 18 m) (įvertinus savivaldybės schemos duomenis). Atsakovai byloje teikė paaiškinimus ir motyvus dėl ginčo situacijos, kartu su schematiniais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino netinkamai, vertindamas pageidaujamo įsigyti valstybinės žemės ploto atitikimą Nutarimo 692 2.15 papunkčiui.

27. atsakovai nurodo, kad nagrinėjamu atveju 195 kv. m pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės plotas, šiaurės rytų kraštinėje ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas, į kurį patenka ir Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorija, nes Nekilnojamojo turto registre duomenų, kad šis žemės sklypas būtų suformuotas nėra („duomenų apie žemės sklypus nėra“). Šis atskiru žemės sklypu nesuformuotas laisvos valstybinės žemės plotas, į kurį patenka ir Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorija, ribojasi su suformuotu 62,7107 ha miškų ūkio žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį patikėjimo teise valdo NŽT. Vien tai, kad pareiškėja savo skunde nurodo, jog ginčo teritorija ribojasi su neva suformuoto Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorija, nesudaro pagrindo teigti, kad pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, Nutarimas 692 išlygų dėl draustinio teritorijos taip pat nenumato. Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorijos dalyje miškų kadastre nėra įregistruoto valstybinės reikšmės miškų plotų.

28. Atsakovai teigia, kad draustinis nėra privačios nuosavybės objektas, išnuomotas valstybinės žemės sklypas (gatvių) ar miškų sklypas (plotas), taip pat vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, ginčo žemės sklypas neatitinka vienos iš aukščiau nurodytos kumuliatyvios sąlygos – „žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų“. Tai reiškia, jog ginčo žemės sklypas neatitinka tiek Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte, tiek Nutarimo 692 2.15 papunktyje įtvirtintų įsiterpusio žemės sklypo kriterijų, todėl pareiškėjos norimas suformuoti žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu minėtų teisės aktų nuostatų prasme, priešingai negu vertino bylą nagrinėjęs teismas. Ginčijami atsakovų sprendimai buvo priimti kompetentingų institucijų, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, laikantis procedūrų, todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl jų neteisėtumo ar netinkamo situacijos vertinimo yra nepagrįstos.

29. Pareiškėja Ž. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

30. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorijos kaip atskiro žemės sklypu suformuoto žemės ploto pagrindė aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog draustinis gali būti laikomas atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu, kadangi jo plotas yra apibrėžtas teisės aktuose ir įregistruotas kadastre, jo ribos nustatomos ir žymimos žemės kadastro žemėlapiuose, taip pat teritorijų planavimo dokumentuose (žr., pvz., 2012 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2764/2012). 2019 m. kovo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-116-624/2019 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas ginčą, kuriame buvo keliamas klausimas dėl to paties Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorijos vertinimo, konstatavo, kad ginčo teritorija, kurią pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio nuostatas pretenduoja įsigyti pareiškėjas, ribojasi su Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniu, kuris laikytinas atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu. Pareiškėja kartu su skundu pateikė duomenis iš Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro, kur raudona linija pažymėta Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio riba, sutampanti su žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo dėl apeliacinio skundo tenkinimo spręsti atsižvelgiant į šiame atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus motyvus, teisės aktus ir formuojamą teismų praktiką.

32. Administracija nurodo, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2764/2012, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rytinėje pusėje įsiterpęs valstybinės žemės plotas formuojamas iki saugomos teritorijos – Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio, kuris įsteigtas Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 129 bei 2007 m. lapkričio 20 d. įregistruotas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre; jo ribos pažymėtos Vilniaus miesto bendrajame plane. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-116-624/2019 taip pat yra pasisakęs klausimu, susijusiu su Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniu bei kitais klausimais, kurie yra aktualūs ir šios bylos atveju. Formuojamas įsiterpęs valstybinės žemės plotas, esantis tarp sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvės ir Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio, atitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nustatytas sąlygas. Administracijos nuomone, pirmosios instancijos teismas taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir išsamiai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. SFP-5726-(14.49.36) „Dėl atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo NŽT Skyrių išduoti reikalavimus dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu Sklypu.

34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovų apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės aktų taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad yra pagrindas išvadai, jog Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinis yra laikomas atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu, ir sprendė, kad atsakovo sprendimas yra neteisėtas.

37. Aktualios ginčui redakcijos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas nustato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas pavesta nustatyti Vyriausybei.

38. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys.

39. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartą reguliavimą bei aktualią teismų praktiką, pagal skundu ir ginčijamu aktu suformuotas ginčo ribas priėmė pagrįstą sprendimą atsakovo sprendimą panaikinti ir įpareigoti jį išduoti reikalavimus dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 3 d. kreipimąsi Nr. ZSFP-70615.

40. Priimant sprendimą vadovautasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, jog draustinis gali būti laikomas atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu, kadangi jo plotas yra apibrėžtas teisės aktuose ir įregistruotas kadastre, jo ribos nustatomos ir žymimos žemės kadastro žemėlapiuose, taip pat teritorijų planavimo dokumentuose (žr., pvz., 2012 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2764/2012). Pagrįstai pažymėta, kad 2019 m. kovo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-116-624/2019 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas ginčą, kuriame buvo keliamas klausimas dėl to paties Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorijos vertinimo, konstatavo, kad pareiškėjo pageidaujamas įsigyti žemės sklypo plotas, besiribojantis su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, iš vakarinės pusės ribojasi su Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniu, kuris įsteigtas Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 129 (plotas 826 ha) bei 2007 m. lapkričio 20 d. įregistruotas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre, jo ribos pažymėtos Vilniaus miesto bendrajame plane. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 1-947 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą ir Vilniaus miesto savivaldybės Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio nuostatus, kuriuose nustatyti tiek šios saugomos teritorijos plotas (792,22 ha), tiek jos ribos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, kad ginčo teritorija, kurią pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio nuostatas pretenduoja įsigyti pareiškėjas, ribojasi su Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniu, kuris laikytinas atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu.

41. Ginčijamame sprendime atsakovas pripažino, jog pagal pateiktą preliminarią schemą nustatyta, kad projektuojamo kaip įsiterpusio žemės sklypo šiaurės rytų kraštinė ribojasi su Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio riba. Aptartų faktinių aplinkybių, taikytino reguliavimo ir aktualios teismų praktikos pagrindu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

42. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

43. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

44. Pareiškėja prašo priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą bei pateikė patirtas išlaidas pagrindžiantį dokumentą (pinigų priėmimo kvitą). Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas priimamas pareiškėjos naudai, atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, todėl pareiškėja įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos prašoma išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 nustatytų dydžių, todėl priteistina iš atsakovų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai Ž. B. iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Dainius Raižys Virginija Volskienė