2024-10-28 Nr. CB-6732-2-68-3-09120-2023-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-3835

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09120-2023-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. spalio 11 d. paduotu ieškovo I. R. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutarties, kuria panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimas ir byla pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovei UAB „Emu Group“ dėl darbo užmokesčio skolos priteisimo grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartis ieškovo I. R. ieškinį atsakovei UAB „Emu Group“ dėl darbo užmokesčio skolos priteisimo palikti nenagrinėtu.

Atrankos kolegija 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi DOK-1222 ir 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi DOK-2066 atsisakė priimti ieškovo atitinkamai 2024 m. kovo 20 d. ir 2024 m. gegužės 20 d. paduotus kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutarties peržiūrėjimo, nenustačiusi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų.

Kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos (CPK 345 straipsnio 1 dalis). CPK 345 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas; pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo negali būti tenkinamas, jeigu jis paduotas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl ieškovo kasaciniu skundu skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutarties nurodytas trijų mėnesių terminas kasaciniam skundui paduoti yra pasibaigęs. Kartu su kasaciniu skundu ieškovas nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą, kasaciniame skunde neaptariamas termino praleidimas ir nenurodytos jo praleidimo priežastys. Net jei kartu su kasaciniu skundu būtų pateiktas prašymas atnaujinti praleistą terminą, šis terminas negalėtų būti atnaujintas, nes ieškovo kasacinis skundas paduotas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutarties įsiteisėjimo dienos.

CPK 350 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jis paduotas praleidus kasacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Nustačius, kad ieškovo kasacinio skundo dalis dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutarties peržiūrėjimo yra paduota praleidus kasacinio skundo padavimo terminą, ir šio praleisto termino neatnaujinus, šią ieškovo kasacinio skundo dalį atsisakytina priimti CPK 350 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Ieškovo kasacinio skundo dalis dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutarties peržiūrėjimo paduodama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo kasacinio skundo dalis dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutarties peržiūrėjimo grindžiama tokiais esminiai teisiniais argumentai:

1. Teismai, nustatydami ieškovui neįvykdytinus nurodymus teikti dokumentus, kuriuos turi sudaryti tik pati atsakovė ir kuriais ieškovas nedisponuoja, eliminuoja subjektinę teisę kreiptis į teismą gynybos.

2. Apeliacinės instancijos teismas padarė materialiosios teisės normų pažeidimus, neatskirdamas vadovo ir įmonės darbo bei civilinės teisės santykių, neteisingai aiškino ir taikė CK 2.87 straipsnio nuostatas, nustatančias vadovui pareigą vengti situacijos, kai jo „asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti įmonės interesams“, neįvertinęs, jog savo esme vadovo ir įmonės darbo santykiai yra specifiniai, pasireiškiantys tiek darbo, tiek ir civilinės teisės aspektais. Apeliacinės instancijos teismo padaryti pažeidimai neleistinai interpretuojant vadovo pareigą vengti interesų konflikto darbo santykiuose eliminuoja vadovo teisę reikšti ieškinį įmonei kaip darbdaviui bei jį pagrįsti dokumentais, kuriuos vadovas pagal įstatymą privalo sudaryti. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai kvalifikavo civilinius, o ne darbo teisinius santykius, nes ginčas susietas su specifinių darbo teisių realizavimu, kuriam taikomas darbo, o ne civilinis kodeksas. Apeliacinės instancijos teismo padaryti pažeidimai neleistinai aiškinant įmonės atstovavimą ginčo atveju pažeidžia darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyrą, užtikrintą darbo sutartimi ir teisiniu reglamentavimu. Apeliacinės instancijos teismo nurodytas CK 2.87 straipsnio normų taikymas darbo santykiams yra nepagrįstas, nes darbo santykiai savo esme neturi vadovo, kaip darbuotojo, ir įmonės, kaip darbdavio, priešingumo požymių, bei, neperžengę darbo santykių, nesukelia ir negali sukelti interesų konflikto.

3. Apeliacinis teismas nenurodė jokių motyvų ir įstatymą atitinkančių pagrindų, dėl kurių ieškinys gali būti nepriimtas, neteisingai aiškino ir taikė CPK 111, 115, 135, 137, 138 straipsnius bei ieškinio trūkumu laikė tai, kas pagal proceso įstatymą trūkumu nelaikoma.

4. Ieškinyje buvo nurodyti visi privalomi atsakovės duomenys, atitinkantys CPK 111, 135, 138 straipsnių nuostatas, o nepateikti duomenys, teismo nurodomi kaip esą trūkumai, nepatenka į sąrašą tų, kuriuos nurodyti privaloma. Kitų duomenų – kitų procesinių dokumentų įteikimo adresų ar kito adreso korespondencijai – ieškovas negalėjo nurodyti, nes, pirma, jis nežino kitų procesinių dokumentų įteikimo atsakovei adresų, bei, antra, dėl to, jog kitų adresų tiesiog nėra (įmonė nenaudoja jokių kitų specialiajai korespondencijai gauti patalpų). Ieškovas neturėjo nei teisės, nei pareigos, nei galimybių nurodyti kitokį nei reikalauja įstatymas atsakovės informavimą ar jos atstovavimą. Nelaikytinas ieškinio trūkumu nepateikimas tokių dokumentų, kurių ieškovas negali nei pasirašyti, nei patvirtinti, o jų pasirašymas ir patvirtinimas išimtinai susietas su atsakovės veiksmais, juo labiau, jog pateikti dokumentai faktiškai buvo pasirašyti ir patvirtinti tinkamo asmens – įmonės apskaitininko. Todėl nepateikimas darbo sutarties, pažymos apie darbo užmokestį, kasos išlaidų orderio, išrašo iš darbo sutarties, patvirtintų atsakovės, nelaikytina ieškinio trūkumu, nes ieškovas jų pateikti ieškinio priėmimo stadijoje objektyviai negali, o dokumentai išreikalautini iš atsakovės. Ieškinys visiškai atitiko jam keliamus įstatymo reikalavimus turiniui ir formai, teismo nurodyti trūkumai tariami, nes nei vienas nurodytas trūkumas nesusietas su CPK 111, 135, 138 straipsniuose nustatytu reglamentavimu.

5. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo atskirojo skundo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir nenurodė jokių motyvų, dėl ko atmeta atskirojo skundo argumentus dėl neteisėtai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų, taip teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį.

6. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl CPK 5 straipsnio 1 dalies, 135, 320 straipsnių aiškinimo ir taikymo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su ieškovo kasacinio skundo dalies dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutarties peržiūrėjimo argumentais, šios skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir ja paliktos nepakeista pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais bei jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad šioje kasacinio skundo dalyje keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, aptariamos kasacinio skundo dalies argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės teismas nurodytoje nutartyje netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu, taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

Dėl to ieškovo kasacinio skundo dalį dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutarties peržiūrėjimo atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nenurodyti tretieji asmenys C. B. ir UAB „Romiris“ (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 345 straipsnio 2 dalimi, 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Antanas Simniškis

Agnė Tikniūtė