2023-02-27 Nr. CB-1815-2-69-3-10753-2021-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedPirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendime ir nutartyje netinkamai taikė proceso teisės normas. Ieškovui pateikus ieškinį, byla buvo priskirta nagrinėti Kauno apylinkės teismo teisėjai Vidutei Liubševičiūtei. Ji bylą nagrinėjo iki 2022-03-01 teismo posėdžio, jo metu teisėja tenkino ieškovo ir atsakovo prašymus apklausti liudytojais asmenis. 2022-04-11 bylos nagrinėjimas buvo priskirtas kitam teisėjui – Tomui Ridikui. 2022-06-14 teismo posėdžio metu teisėjas T. Ridikas nurodė, kad byla nagrinėjama nuo pradžių ir ankstesnės sudėties teismo priimti procesiniai sprendimai nėra privalomi. Ieškovo ir atsakovo atstovai iš naujo pareiškė prašymus apklausti liudytojus, tačiau teismas juos atmetė, kadangi byla nagrinėjama ilgą laiką, yra nesudėtinga, o byloje užtenka duomenų tam, kad būtų priimtas sprendimas.
Legislator headnote
AI generated2023-02-27 Nr. CB-1815-2-69-3-10753-2021-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Ieškovas M. Š. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. sprendimo peržiūrėjimo. Byloje priimtais procesiniais sprendimais teismai atmetė ieškinį dėl 260 Eur turtinės žalos, susijusios su ieškovo įgyto motorolerio iš atsakovo D. T. kokybės trūkumais, atlyginimo ir 5 proc. procesinių palūkanų.
Full text
Nr. DOK-910
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10753-2021-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2023 m. vasario 15 d. paduotu ieškovo M. Š. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas M. Š. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. sprendimo peržiūrėjimo. Byloje priimtais procesiniais sprendimais teismai atmetė ieškinį dėl 260 Eur turtinės žalos, susijusios su ieškovo įgyto motorolerio iš atsakovo D. T. kokybės trūkumais, atlyginimo ir 5 proc. procesinių palūkanų.
Kasaciniu skundu ieškovas M. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo ieškovui 260 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. procesinių palūkanų.
Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovo paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendime ir nutartyje netinkamai taikė proceso teisės normas. Ieškovui pateikus ieškinį, byla buvo priskirta nagrinėti Kauno apylinkės teismo teisėjai Vidutei Liubševičiūtei. Ji bylą nagrinėjo iki 2022-03-01 teismo posėdžio, jo metu teisėja tenkino ieškovo ir atsakovo prašymus apklausti liudytojais asmenis. 2022-04-11 bylos nagrinėjimas buvo priskirtas kitam teisėjui – Tomui Ridikui. 2022-06-14 teismo posėdžio metu teisėjas T. Ridikas nurodė, kad byla nagrinėjama nuo pradžių ir ankstesnės sudėties teismo priimti procesiniai sprendimai nėra privalomi. Ieškovo ir atsakovo atstovai iš naujo pareiškė prašymus apklausti liudytojus, tačiau teismas juos atmetė, kadangi byla nagrinėjama ilgą laiką, yra nesudėtinga, o byloje užtenka duomenų tam, kad būtų priimtas sprendimas.
2. CPK 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu bylos nagrinėjimo metu keičiasi teisėjų sudėtis, bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas, o po to ji turi būti pradėta nagrinėti nuo pat pradžios, išskyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai bent vienas byloje dalyvaujantis asmuo tam prieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta, – pirmenybė turi būti teikiama tiesioginio dalyvavimo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2005). Tiek ieškovo atstovas, tiek atsakovo atstovas 2022-06-14 teismo posėdžio metu sutiko, kad byla būtų nagrinėjama toliau nuo to paskutinio procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta. Taigi, proceso šalims pasinaudojus CPK 16 straipsnio 2 dalies išimtimi, byla turėjo būti nagrinėjama toliau, nuo paskutinio procesinio veiksmo. Tai reiškia, kad naujos sudėties teismui buvo privalomi ankstesnės sudėties teismo priimti procesiniai sprendimai, tame tarpe ir dėl liudytojų apklausos.
3. Pirmosios instancijos teismas atmetė šalių procesinius prašymus apklausti liudytojus tinkamai tokios protokolinės nutarties nemotyvavęs. Vien tai, kad byla nagrinėjama ilgą laiko tarpą nėra pakankamas pagrindas atsisakyti tenkinti prašymą dėl liudytojų apklausos. Ieškovo prašomas apklausti liudytojas būtų patvirtinęs aplinkybę dėl įsigytos transporto priemonės būklės įskaitant ir ratlankį. Ši liudytojo apklausa kartu su byloje pateiktomis fotonuotraukomis yra itin svarbi ieškovui įrodinėjant dėstomas aplinkybes dėl transporto priemonės pažeidimų, atsiradusių transportavimo metu.
4. Atsakovui, kaip verslininkui, turėjo būti priskirta pareiga įrodyti, jog paslaugas jis ieškovui suteikė tinkamai, vadovaujantis įprastai tokių paslaugų teikimui taikomais standartais. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog paslaugas suteikė tinkamai ir laikėsi visų reikalavimų, įprastai keliamų tokių paslaugų teikimui. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pasirūpino gabenamos transporto priemonės apsaugomis, kad užfiksavo transporto priemonės būklę prieš perimdamas ją ir ją perduodamas ieškovui.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti ieškovui M. Š. už kasacinį skundą 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. vasario 13 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 225.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas