2020-11-04 Nr. AB-21134-3-61-3-01040-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2204-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01040-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. R. 2019 m. kovo 14 d. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti viešojo administravimo subjektus pašalinti padarytą pažeidimą, t. y. leisti perduoti pareiškėjui krepšį, ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), 1 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. sausio 30 d. sugyventinė jam į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K; teisių perėmėjas – Vilniaus PN) atvežė krepšį daiktams susidėti, tačiau pareigūnė atsisakė priimti krepšį ir perduoti jį pareiškėjui, pasiūlydama įsigyti krepšį įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Pareiškėjo nuomone, Lukiškių TI-K 2019 m. vasario 6 d. rašte ir Departamento 2019 m. kovo 1 d. rašte buvo netinkamai aiškinamos teisės aktų nuostatos, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 27 straipsnio 1 punktu ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – ir Taisyklės), 15 priedo 4 punktu, pareiškėjui turėjo būti leidžiama naudotis perduotu krepšiu. Dar daugiau, suimtajam J. D. buvo be jokių apribojimų perduotas krepšys, tokia situacija pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 ir 7 straipsnius.

3. Vilniaus pataisos namai, atstovaujantys atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.

4. Vilniaus PN tvirtino, kad pareiškėjui nebuvo perduotas krepšys, kadangi Taisyklės nenumato galimybės suimtiesiems siuntiniu perduoti lagaminus, krepšius ar kuprines (531 p.). Tai išsamiai paaiškinta pareiškėjui 2019 m. vasario 6 d. raštu Nr. 96-464. Pastarasis raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, jis yra informacinio pobūdžio, todėl dėl tokio akto negalima teikti skundą (prašymą) administraciniam teismui. Vilniaus PN vertinimu, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, jis nepagrindė prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

5. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.

6. Departamentas nurodė, kad, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2019 m. vasario 6 d. rašto Nr. 96-464, konstatavo, jog šis raštas nepažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pabrėžė, kad Taisyklių 531 punkte pateiktas perduodamų daiktų sąrašas yra baigtinis, t. y. teisės aktai nenumato galimybės tardymo izoliatoriuje laikomam asmeniui perduoti krepšį, tačiau numato galimybę krepšį įsigyti ir turėti (Suėmimo vykdymo įstatymo 28 str.). Be to, Departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, net abstrakčiai nenurodė, kokias neigiamas pasekmes patyrė dėl neva neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų.

7. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 22 d. pateiktuose paaiškinimuose tvirtino, kad šiuo atveju vadovautinasi Suėmimo vykdymo įstatymo 27 straipsnio 1 punktu. Manė, kad Taisyklių 531 punkte pateiktas perduodamų daiktų sąrašas negali būti laikomas baigtiniu, nes Taisyklių 15 priedo 4 punkte yra nurodyta daugiau daiktų, kuriuos buvo leidžiama perduoti suimtiesiems (įskaitant pareiškėją), pavyzdžiui, rankšluosčiai, akiniai ir jų priežiūros priemonės. Teisės aktuose nėra įtvirtinta būtinybė daiktus įsigyti įstaigos teritorijoje veikiančioje parduotuvėje.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo K. R. skundą.

9. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir padarė išvadą, kad Taisyklių 531 punkte pateiktas perduodamų daiktų sąrašas yra baigtinis. Sistemiškai aiškinant Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnį, 27 straipsnio 1 punktą, 28 straipsnį, Taisyklių 531 punktą, yra aiškiai reglamentuojama, kad teisės aktai nenumato galimybės asmenims, atnešusiems krepšį, perduoti jį suimtajam. Kita vertus, suimtasis turi galimybę įsigyti krepšį už asmenines lėšas laisvės atėmimo įstaigos teritorijoje esančioje parduotuvėje. Taigi, Lukiškių TI-K pareigūnai pagrįstai atsisakė perduoti pareiškėjui krepšį ir nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad dėl byloje minimo ginčo fakto buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nenustatytas pažeidimo faktas, neteisėti pareigūnų veiksmai, teismas netenkino ir pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 11. Pareiškėjas K. R. apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo prašo iš dalies tenkinti jo skundą, t. y. leisti perduoti jam krepšį, o teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo palikti nepakeistą.

12. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai sistemiškai aiškino teisės aktus. Teigia, kad nei Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnis, nei 28 straipsnis nereglamentuoja krepšio perdavimo ar įsigijimo. Taisyklių 531 punktas nustato tik kai kurių daiktų galimumą perduoti suimtiesiems siuntiniu, tačiau tai yra įstatymo įgyvendinamasis („poįstatyminis“) teisės aktas ir juo negali būti vadovaujamasi priimant sprendimą, nes Suėmimo vykdymo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis už asmenines lėšas įsigytais ar perduotais Taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Sąvoka „kiti daiktai“ nurodyta Taisyklių 15 priede – Leidžiamų įsigyti ir turėti kitų daiktų sąraše. Teismo teiginys, jog minėto priedo 4.13 papunktyje įtvirtinta suimtojo teisė įsigyti ar turėti krepšį, kuris gali būti įsigytas už asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus įstaigos teritorijoje esančioje parduotuvėje, nėra paminėtas nė viename iš išvardytų teisės aktų. Pareiškėjas pakartoja, jog anksčiau jam buvo perduodami daiktai, nenurodyti Taisyklių 531 punkte. Be to, ne visus daiktus, nurodytus Taisyklių 15 punkte, galima įsigyti įstaigos teritorijoje veikiančioje parduotuvėje (pvz., krepšį, akinius). Pareiškėjo įsitikinimu, kadangi Suėmimo vykdymo įstatyme ir įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose galima įžvelgti kolizijos požymių, jam turėtų būti taikomi palankesni įstatymo reikalavimai.

13. Vilniaus pataisos namai, atstovaujantys atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

14. Vilniaus PN teigia, kad pareiškėjo nusiskundimai abstraktūs, jis nekonkretizavo, kuo pasireiškė jam tariamai padaryta neturtinė žala, neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.

15. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

16. Departamento nuomone, teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus, o pareiškėjas nenurodė tai paneigiančių aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K pareigūno atsisakymo perduoti pareiškėjui krepšį teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Teisėjų kolegija pažymi, jog Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1819 redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 19 d.) įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę per tris mėnesius gauti vieną pašto ar perduodamą drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinį ir neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda, vokais, pašto ženklais bei rašymo popieriumi (1 d.); pašto ar perduodamų drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinių, smulkiųjų paketų priėmimo ir įteikimo tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims tvarka ir labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo šiems asmenims tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (4 d.). Pagal to paties įstatymo 27 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1819 redakcija) 1 dalį, suimtiesiems leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Taigi, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, Lukiškių TI-K ir Departamentas sprendimus, susijusius su pareiškėjo pageidavimu gauti perduodamą krepšį, priėmė pagrįstai vadovaudamiesi Taisyklių nuostatomis.

19. Taisyklių (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-247 redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 22 d., su aktualiais pakeitimais) 531 punkte nurodyta, kad siuntiniu gali būti perduoti šie daiktai: drabužiai, avalynė, patalynė (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), informacijos laikmena, rankinis arba stalinis laikrodis, pagamintas ne iš brangiųjų metalų, taksofono kortelė, spauda, vokai, pašto ženklai ir rašymo popierius. Taisyklių 15 priede (Suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše) yra numatyti lagaminai, krepšiai ir kuprinės (4.13 p.).

20. Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnyje ir Taisyklių 531 punkte nurodyti daiktų sąrašai nėra identiški, o teisės aktai neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo Suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše nurodytus daiktus, nepaminėtus Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnyje ir Taisyklių 531 punkte, gauti tik įsigijimo pataisos įstaigos teritorijoje veikiančioje parduotuvėje būdu. Atsakovo atstovai nepateikė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių krepšys pareiškėjui negalėjo būti perduotas, o jų teiginiai, kad Taisyklių 531 punkte pateiktas perduodamų daiktų sąrašas yra baigtinis, pagrįsti tik subjektyviu vertinimu. Taigi, Lukiškių TI-K pareigūno atsisakymas priimti ir perduoti pareiškėjui krepšį, pasiūlant krepšį įsigyti pataisos įstaigos teritorijoje veikiančioje parduotuvėje, nėra pagrįstas teisės aktų nuostatomis.

21. Nepaisant to, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo reikalavimas įpareigoti viešojo administravimo subjektus leisti perduoti jam krepšį nėra tenkintinas. Pareiškėjas minėtą skundo reikalavimą siejo su konkrečiomis aplinkybėmis – už poros mėnesių numatomu perkėlimu į Šiaulių tardymo izoliatorių, lėmusiu poreikį gauti krepšį patogiam asmeninių daiktų ir rūbų transportavimui, bei galimybių tvarkingai laikyti drabužius Lukiškių TI-K trūkumu. Atsižvelgiant į nuo pareiškėjo bandymo gauti perduodamą krepšį praėjusį laiko tarpą ir nesant papildomų pareiškėjo paaiškinimų, taip pat į apeliaciniame skunde nurodytą pareiškėjo buvimo vietą – Šiaulių tardymo izoliatorius, laikytina, kad pareiškėjas nebeturi intereso gauti krepšį pagal ankstesnį prašymą, todėl reikalavimo įpareigoti veiksmus patenkinimas neapgintų jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų.

22. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad reikalavimo įpareigoti viešojo administravimo subjektus (manytina, Lukiškių TI-K ir Departamentą) pašalinti padarytą pažeidimą, t. y. leisti perduoti pareiškėjui krepšį, kontekste minėtos valstybės įstaigos turėjo būti įtrauktos į bylos nagrinėjimą ne tik kaip atsakovo Lietuvos valstybės atstovai, bet ir kaip savarankiški atsakovai. Pirmosios instancijos teismas, pats neištaisydamas arba nenurodydamas pareiškėjui ištaisyti šį skundo trūkumą, pažeidė proceso teisės normas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 5 d. ir 53 str.). Kita vertus, atsižvelgiant į šioje konkrečioje byloje susidariusią situaciją, jog valstybės įstaigos, kurių atžvilgiu suformuluotas skundo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus, buvo įtrauktos į bylos nagrinėjimą (nors ir netinkamoje procesinėje padėtyje, t. y. tik kaip atsakovo atstovai) ir turėjo galimybę išdėstyti savo poziciją dėl tokio reikalavimo, kuria pasinaudojo, o minėtas skundo reikalavimas yra netenkintinas, tokia pažaida nelaikytina sudariusia prielaidas neteisingai išspręsti byla ir, atitinkamai, panaikinti teismo sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 1 d.).

23. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, tačiau teisėjų kolegija sutinka su priimtu galutiniu sprendimu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius