Legislator Case Law & Legislation
e6e0092d-e052-44d4-a2e5-feaf618a89b6 AI generated

e6e0092d-e052-44d4-a2e5-feaf618a89b6 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number e6e0092d-e052-44d4-a2e5-feaf618a89b6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė savivaldybės įmonė (toliau – SÄ®) „Vilniaus miesto bÅ«stas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 1063,04 Eur skolos už bÅ«sto nuomÄ , 810,73 Eur skolos už Å¡ilumos energijÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad:

Legislator headnote

AI generated

e6e0092d-e052-44d4-a2e5-feaf618a89b6 · Vilniaus apygardos teismas: Atsakovė O. K. atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovė Å¡iuos reikalavimus buvo pateikusi dar 2013 metais Vilniau miesto apylinkės teismui, pagal civilinėje byloje Nr. 2-39498-820/2013 priimtÄ sprendimÄ visiÅ¡kai atsiskaityta 2018 m. vasario 20 d. su 75,12 Eur permoka už Å¡ilumos energijÄ . Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė neretai netaiko kompensacijų už bÅ«sto nuomÄ , klaidina su atsiskaitymais, be to, ieÅ¡kovė nepagrįstai skaičiuoja delspinigius.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

 Civilinė byla Nr. e2A-1550-603/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22009-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.;

2.6.2.1.; 2.6.16.11.2.; 3.3.1.14.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bÅ«stas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ieÅ¡kinį atsakovei O. K. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė savivaldybės įmonė (toliau – SÄ®) „Vilniaus miesto bÅ«stas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 1063,04 Eur skolos už bÅ«sto nuomÄ , 810,73 Eur skolos už Å¡ilumos energijÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad:

1.1. VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu priklausė Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas” patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamÄ sias patalpas;

1.2. gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), 2008 m. vasario 20 d. socialinio bÅ«sto terminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.40-T08/0120 pagrindu suteiktos atsakovei A. M. (dabar – O. K.). Su atsakove 2016 m. rugpjūčio 16 d. pasiraÅ¡yta Vilniaus miesto savivaldybės socialinio bÅ«sto nuomos sutartis Nr. 1.39-N16/1661. Gyventojų registro duomenimis, atsakovė deklaruoja gyvenamÄ jÄ vietÄ minėtame bÅ«ste nuo 2014 m. lapkričio 3 d.;

1.3. atsakovė įsipareigojo mokėti už bÅ«sto nuomÄ bei komunalines paslaugas, tačiau Å¡ios pareigos tinkamai nevykdė, todėl susidarė 1015,49 Eur skola už bÅ«sto nuomÄ laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.. Už termino sumokėti bÅ«sto nuomÄ praleidimÄ paskaičiuota 47,55 Eur delspinigių;

1.4. 2010 m. spalio 8 d. pasiraÅ¡ytos Å¡ilumos pirkimo – pardavimo sutarties tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ pagrindu Å¡ilumos tiekėjas (t. y. UAB „Vilniaus energija“) įsipareigojo tiekti Å¡ilumos vartotojui Å¡ilumos energijÄ turtui Å¡ildyti, Å¡altam vandeniui paÅ¡ildyti iki teisės aktais nustatytos karÅ¡to vandens temperatÅ«ros ir karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti pastato karÅ¡to vandens sistemoje, karÅ¡tÄ vandenį (jei konkrečiam pastatui Å¡ilumos tiekėjas yra ir karÅ¡to vandens tiekėjas), o Å¡ilumos vartotojas (t. y. SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“) priimti tokias paslaugas bei už jas atsiskaityti. Remdamasis minėta sutartimi SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ nuo 2010 m. spalio 1 d. teikė sÄ skaitas už Å¡ilumos energijÄ ir su tuo susijusias paslaugas, tačiau atsakovė sÄ skaitų neapmokėjo ir už laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. tiektÄ Å¡ilumos energijÄ ir su tuo susijusias paslaugas yra susidariusi 810,73 Eur skola.

2. Atsakovė O. K. atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovė Å¡iuos reikalavimus buvo pateikusi dar 2013 metais Vilniau miesto apylinkės teismui, pagal civilinėje byloje Nr. 2-39498-820/2013 priimtÄ sprendimÄ visiÅ¡kai atsiskaityta 2018 m. vasario 20 d. su 75,12 Eur permoka už Å¡ilumos energijÄ . Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė neretai netaiko kompensacijų už bÅ«sto nuomÄ , klaidina su atsiskaitymais, be to, ieÅ¡kovė nepagrįstai skaičiuoja delspinigius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 25 d. sprendimu ieÅ¡kovės SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas iÅ¡ atsakovės O. K. ieÅ¡kovei SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ 35,95 Eur skolos už bÅ«sto nuomÄ už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ 35,95 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2022 m. lapkričio 7 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o valstybės naudai – 21 Eur žyminio mokesčio. Kitos ieÅ¡kinio dalies netenkino.

4. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės 810,73 Eur skolÄ už Å¡ilumos energijÄ už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. teismas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1100-656/2016 pagal ieÅ¡kovės SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ieÅ¡kinį atsakovei O. K. dėl skolos priteisimo, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais. Nustatė, kad su atsakove buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis buvo sudaryta 2016 m. rugpjūčio 16 d., butas atsakovei buvo perduotas 2016 m. rugsėjo 7 d. perdavimo – priėmimo aktu. Remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2A-1100-656/2016, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovė laikotarpiu iki 2016 m. rugsėjo 7 d. (iki buvo sudarytas buto perdavimo – priėmimo aktas) dėl ieÅ¡kovės veiksmų neturėjo sudarytos nuomos sutarties ir negalėjo gauti kompensacijos už Å¡ilumos energijÄ . Sprendė, kad dėl nurodyto nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dėl skolos priteisimo už Å¡ilumos energijÄ už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Pažymėjo, kad analogiÅ¡kai iÅ¡nagrinėtai civilinei bylai ieÅ¡kovė galėjo pateikti paskaičiavimus, ar atsakovei priklauso mokėti skolÄ , ar dalį skolos pritaikius kompensacijÄ , tačiau tokių įrodymų ieÅ¡kovė teismui nepateikė.

5. Vertindamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti 1015,49 Eur skolos už bÅ«sto nuomÄ už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. teismas įvertino ieÅ¡kovės pateiktose byloje PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytas sumas (viso – 1040,05 Eur) ir nurodytu laikotarpiu ieÅ¡kovei sumokėtas sumas (apskaičiavo, kad atsakovė sumokėjo 1004,10 Eur) ir sprendė, jog ieÅ¡kovės nurodomu laikotarpiu neapmokėta suma už socialinio bÅ«sto nuomÄ sudaro 35,95 Eur. MinėtÄ sumÄ sprendė priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės.

6. Teismas netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės 47,55 Eur delspinigių remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 2 dalies pagrindu. Nurodė, kad iÅ¡ byloje esančių atsakovei iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų faktÅ«rų už socialinio bÅ«sto nuomÄ matyti, jog atsakovei yra taikoma kompensacija, todėl atsakovė laikytina socialiai remtina, be to, pateiktose sÄ skaitose faktÅ«rose už patalpų nuomÄ nėra duomenų, kad atsakovei yra skaičiuojami delspinigiai.

7. Patenkinęs ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies teismas priteisė ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės 5 proc. dydžio palÅ«kanas už priteistÄ 35,95 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2022 m. lapkričio 7 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

8. Teismas sprendė, jog patenkinus ieškinį iš dalies, valstybės naudai priteistinas 21 Eur žyminis mokestis iš atsakovės. Nors išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 10,12 Eur, tačiau patenkinus ieškinio reikalavimus 1,92 proc., tenkanti atsakovei mokėti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis (0,19 Eur) nepriteistina valstybės naudai, kadangi neviršija minimalios 5 Eur sumos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

9. IeÅ¡kovė SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieÅ¡kinys ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi. Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:

9.1. teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo dėl dalies skolos už bÅ«sto nuomÄ . Visos atsakovės įmokos, atliktos iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui, yra įskaitytos ir tinkamai įvertintos programos „Rivilė“. Atsakovės atliktų mokėjimų įvertinimas matomas ir nuomininkų atsiskaitymo ataskaitoje, o skolos suma sutampa su ieÅ¡kinyje praÅ¡oma priteisti suma. Teismas neįvertino, jog ieÅ¡kinyje nurodytu skolos susidarymo laikotarpiu atsakovės atliktais mokėjimais yra dengiami ankstesni įsiskolinimai, susidarę iki ieÅ¡kiniu praÅ¡omos priteisti skolos susidarymo laikotarpio. Teismui buvo teikiami paaiÅ¡kinimai, tačiau jie teismo įvertinti netinkamai;

9.2. byloje nėra duomenų, jog atsakovė savivaldybės sprendimu yra pripažinta socialiai remtina, todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priteisti iš atsakovės delspinigius, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 2 dalimi;

9.3. atsisakydamas priteisti skolÄ už Å¡ilumos energijÄ nesirėmė jokiais įrodymais, iÅ¡skyrus Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartyje civ. byloje Nr. 2A-1100-656/2016 nurodytais motyvais. Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė kreipėsi dėl kompensacijos už Å¡ilumos energijÄ suteikimo, o toks praÅ¡ymas buvo gautas, nagrinėtas ir atsisakyta jį tenkinti.

10. Atsakovė O. K. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad teismo priimtas sprendimas teisingas, pagrįstas byloje esančiais įrodymais, o apeliantė nenurodė pirmosios instancijos teismo klaidų vertinant atsakovės įmokas. Teismas pagrįstai netenkino ir ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti delspinigius, kadangi ieÅ¡kovei kiekvienais metais teikiamos deklaracijos apie pajamas, o atsakovei taikomos kompensacijos bÅ«sto nuomai. Teismas taip pat pagrįstai sprendė nepriteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės įsiskolinimo už Å¡ildymÄ remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2A-1100-656/2016.

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

13. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės skolÄ už Å¡ildymÄ , bÅ«sto nuomÄ ir delspinigius tenkintas iÅ¡ dalies, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

14. Byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis nustatyta, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri jas 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1-1291 perdavė valdyti ieÅ¡kovei patikėjimo teise. 2008 m. vasario 20 d. buvo sudaryta socialinio bÅ«sto terminuota vienerių metų (iki 2009 m. vasario 15 d.) gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1-40-T08/0120, butas atsakovei perduotas 2008 m. birželio 9 d. pasiraÅ¡ant buto perdavimo ir priėmimo aktÄ Nr. T-5.22-0120.

15. Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto 2016 m. rugpjūčio 16 d. nuomos sutarties Nr. 1.39-N16/1661 pagrindu atsakovei buvo išnuomotas socialinis būstas, adresu (duomenys neskelbtini).

16. Gyventojų registro duomenimis, atsakovė deklaruoja gyvenamÄ jÄ vietÄ bÅ«ste, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. lapkričio 3 d.

17. IeÅ¡kovė įrodinėja, kad atsakovė yra skolinga ieÅ¡kovei 1015,49 Eur už bÅ«sto nuomÄ laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.. Už termino sumokėti bÅ«sto nuomÄ praleidimÄ paskaičiavo 47,55 Eur delspinigių. Taip pat įrodinėja, kad atsakovė yra skolinga už laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. tiektÄ Å¡ilumos energijÄ ir su tuo susijusias paslaugas ir dėl to yra susidariusi 810,73 Eur skola.

Dėl 810,73 Eur skolos už Å¡ilumos energijÄ ir su tuo susijusių paslaugų laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.

18. Byloje pateikta 2010 m. spalio 8 d. pasiraÅ¡yta Å¡ilumos pirkimo–pardavimo sutartis tarp UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, kurios pagrindu Å¡ilumos tiekėjas (t. y. UAB „Vilniaus energija“) įsipareigojo tiekti Å¡ilumos vartotojui Å¡ilumos energijÄ turtui Å¡ildyti, Å¡altam vandeniui paÅ¡ildyti iki teisės aktais nustatytos karÅ¡to vandens temperatÅ«ros ir karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti pastato karÅ¡to vandens sistemoje, karÅ¡tÄ vandenį (jei konkrečiam pastatui Å¡ilumos tiekėjas yra ir karÅ¡to vandens tiekėjas), o Å¡ilumos vartotojas (t. y. SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“) priimti tokias paslaugas bei už jas atsiskaityti. IeÅ¡kovė SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ atsakovės skolÄ už tiektÄ Å¡ilumos energijÄ ir su tuo susijusias paslaugas laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. įrodinėjo iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis (mokamaisiais praneÅ¡imais), mokesčių už Å¡ilumÄ bei karÅ¡tÄ vandenį bei su tuo susijusias paslaugas paskaičiavimo lentelėmis bei nuomininkų atsiskaitymo ataskaita. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas atsisakė priteisti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti skolÄ remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartyje, priimtoje civ. byloje Nr. 2A-1100-656/2016, argumentais, t. y. tuo, jog atsakovė iki buto perdavimo - priėmimo akto sudarymo 2016 m. rugsėjo 7 d. dėl ieÅ¡kovės veiksmų neturėjo sudarytos nuomos sutarties ir negalėjo gauti kompensacijos už Å¡ilumos energijÄ . Apeliantė ginčija tokį pirmosios instancijos teismo argumentÄ , su apeliantės pozicija neturi pagrindo nesutikti ir apeliacinės instancijos teismas.

19. IÅ¡ tiesų, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartyje, priimtoje civ. byloje Nr. 2A-1100-656/2016, buvo remtasi tuo, jog ginčo laikotarpiu nebuvo sudaryta nuomos sutartis ir atsakovė negalėjo deklaruoti bute savo gyvenamosios vietos bei gauti piniginės socialinės paramos dėl ieÅ¡kovės bei trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės nesugebėjimo įgyvendinti savo teisių taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nuostolių. Minėta iÅ¡vada buvo padaryta įvertinus tai, jog atsakovė susidariusios skolos laikotarpiu kreipėsi į už kompensacijos už Å¡ildymÄ skyrimÄ atsakingÄ institucijÄ ir atsakovei taikyti kompensacijÄ už Å¡ildymÄ buvo atsisakyta remiantis tuo, jog atsakovė nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos ginčo bute. Teismas minėtoje nutartyje taip pat pažymėjo, jog ieÅ¡kovė pateikė paskaičiavimus, kokiÄ sumÄ tektų mokėti atsakovei tuo atveju, jeigu jai bÅ«tų skirta kompensacija už Å¡ildymÄ ir sprendė iÅ¡ atsakovės priteisti tÄ sumÄ , kuriÄ tektų atsakovei mokėti pritaikius kompensacijÄ už Å¡ildymÄ . Tačiau, kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančių faktinių aplinkybių, ir dėl ko byloje nekyla ginčo, atsakovė ginčo bute yra deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 2014 m. lapkričio 3 d. Taigi ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti skolos už Å¡ilumos energijÄ susidarymo laikotarpiu susidarė dvejopa situacija, kuomet laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. (skolos susidarymo pradžios laikotarpis) iki 2014 m. lapkričio 3 d. atsakovė nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos ginčo bute, ir likusiu laikotarpiu buvo deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ bute.

20. Kaip reikÅ¡minga aplinkybė nagrinėjamu atveju paminėtina ir tai, jog iÅ¡ byloje pateiktų mokomųjų praneÅ¡imų matyti, jog atsakovei už 2014 m. lapkričio mėnesį ir vėliau buvo taikoma kompensacija už Å¡ildymÄ , kai tuo tarpu iki 2014 m. lapkričio mėnesio kompensacija už Å¡ildymÄ pagal pateiktus mokomuosius praneÅ¡imus taikoma nebuvo. Taigi laikytina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , jog atsakovė negalėjo gauti kompensacijos už Å¡ilumos energijÄ ginčo laikotarpiu padarė neįvertinęs mokomuosiuos praneÅ¡imuose nurodytų faktinių duomenų, dėl ko Å¡i iÅ¡vada nėra teisinga ir ja remiantis ieÅ¡kovės reikalavimas Å¡ioje dalyje netenkintas nepagrįstai.

21. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne mažiau svarbus ir aspektas, jog apeliantė, žinodama, jog jau yra priimta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-1100-656/2016, kurioje buvo vertinami ir praÅ¡omi pateikti duomenys apie tai, kokia tenkanti mokėti skola atsakovei už Å¡ildymo paslaugas susidarytų tuo atveju, jeigu bÅ«tų taikoma kompensacija, tokių duomenų ir paskaičiavimų, reikalaudama priteisti skolÄ , pirmosios instancijos teismui nepateikė. Pažymėtina, kad pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles civiliniame procese, bÅ«tent ieÅ¡kovei, reikalaujančiai priteisti skolÄ iÅ¡ atsakovės už Å¡ildymo paslaugas, tenka pagrįsti skolos susidarymÄ . Taigi nors byloje ir nėra duomenų apie tai, jog atsakovė Å¡iuo laikotarpiu bÅ«tų kreipusis dėl kompensacijos už Å¡ildymÄ , ieÅ¡kovė nepaskaičiavo, kokia skolos dalis už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. lapkričio mėnesio turėtų bÅ«ti mokėtina atsakovės pritaikius Å¡ildymo kompensacijÄ , juolab kad, kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2A-1100-656/2016 spręsta priteisti tik tÄ skolos dalį, kuriÄ bÅ«tų tekę mokėti atsakovei pritaikius kompensacijÄ už Å¡ildymÄ . Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad remiantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti laikomasi vieningos teisminės praktikos laikotarpiais iki atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo 2014 m, lapkričio mėn. ginčo bute. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė, teikdama apeliacinį skundÄ ir ginčydama pirmosios instancijos teismo argumentus Å¡iuo aspektu, taip pat neteikė tokių paskaičiavimų, formaliai nurodydama, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė kreipėsi dėl kompensacijos už Å¡ilumos energijÄ suteikimo, o toks praÅ¡ymas buvo gautas, nagrinėtas ir atsisakyta jį tenkinti.

22. Taigi apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau nurodytais argumentais, laiko, jog apeliantė vis tik neįrodė ir nepagrindė, kad atsakovė turėtų mokėti už Å¡ilumos energijÄ be kompensacijos, juolab kad byloje ginčo nėra, jog atsakovė iki kol 2014 m. lapkričio 3 d. deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), Å¡iame bute gyveno. IÅ¡ byloje pateiktų mokomųjų praneÅ¡imų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. spalio mėn. atsakovei paskaičiuota mokėtina suma už Å¡ildymÄ sudarė 463,63 Eur (be mokesčio už karÅ¡tÄ vandenį, kadangi, kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų mokomųjų praneÅ¡imų, kompensacija už karÅ¡tÄ vandenį nebuvo taikyta). Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog nagrinėjamu atveju apeliantės argumentas, kad atsakovė nesikreipė dėl kompensacijos taikymo, neturi teisinės reikÅ¡mės. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2A-1100-656/2016 sprendė priteisti skolos dalį, likusiÄ po taikytos kompensacijos, o už 2014 m. lapkričio mėnesį atsakovei jau buvo taikyta Å¡ildymui kompensacija. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovės padėtis laikotarpiu nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. spalio mėn. buvo taip pagerėjusi, kad jai nebuvo galimybės taikyti kompensacijÄ , kita vertus, Å¡iuo laikotarpiu vyko ginčas dėl kito skolos laikotarpio. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalaujamos priteisti 810,73 Eur sumos už Å¡ilumos energijÄ ir su tuo susijusias paslaugas, iÅ¡minusuotina laikotarpiu nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. spalio mėn. atsakovei paskaičiuota 463,63 Eur mokėtina suma už Å¡ildymÄ ir laikytina, kad ieÅ¡kovės nurodomu laikotarpiu susidarė 347,10 Eur skolos suma. Kadangi byloje nėra duomenų, jog Å¡iuo laikotarpiu atsakovė mokėjo ieÅ¡kovei už Å¡ilumos energijÄ ir su tuo susijusias paslaugas, atsakovė turi pareigÄ atsiskaityti su ieÅ¡kove.

23. Nepritartina apeliantės argumentui, jog atsisakant priteisti ieÅ¡kovės paskaičiuotÄ skolÄ laikotarpiu nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. spalio mėn. sudaromos sÄ lygos atsakovei neteisėtai praturtėti. Kaip buvo minėta, ieÅ¡kovė, žinodama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties civ. byloje Nr. 2A-1100-656/2016, iÅ¡vadas, bei teikdama ieÅ¡kinį (o ir bylos eigoje) nepateikė jokių paskaičiavimų apie tai, kiek atsakovė bÅ«tų mokėjusi Å¡iuo laikotarpiu jeigu jai bÅ«tų taikytina Å¡ilumos kompensacija, todėl vertintina, kad iÅ¡ esmės ieÅ¡kovė savo (ne)veikimu neįgyvendino savo teisių, neatsižvelgdama į jau suformuotÄ praktikÄ .

24. Dėl nurodyto Å¡ioje dalyje apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis iÅ¡ dalies keistina, laikant, jog laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė yra skolinga ieÅ¡kovei už Å¡ilumos energijÄ ir su tuo susijusias paslaugas 347,10 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl reikalavimo priteisti 1015,49 Eur skolos bÅ«sto nuomÄ laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.

25. Remiantis CK 6.576 straipsniu, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamÄ jÄ patalpÄ nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis Å¡ia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka (CK 6.583 straipsnio 2 dalis). Kaip jau minėta, atsakovei socialinis bÅ«stas, adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡nuomotas Vilniaus miesto savivaldybės socialinio bÅ«sto 2016 m. rugpjūčio 16 d. nuomos sutarties Nr. 1.39-N16/1661 pagrindu. Minėtos sutarties 10 punkte įtvirtinta, kad nuomininkas Å¡ios sutarties 12 punkte nustatyta tvarka ir terminais įsipareigoja mokėti nuomos mokestį, paskaičiuotÄ teisės aktų nustatyta tvarka. IeÅ¡kovė teikė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, nuomininkų atsiskaitymo ataskaitÄ , mokesčių paskaičiavimo lenteles ir įrodinėjo, kad atsakovė už socialinio bÅ«sto nuomÄ yra skolinga ieÅ¡kovei 1015,49 Eur. Tuo tarpu atsakovė pateikė atsiskaitymų su ieÅ¡kove lentelę, kurioje nurodytos iÅ¡raÅ¡ytos ieÅ¡kovės PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, priskaičiuoti mokesčiai ir apmokėtos sumos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius paskaičiavimus, sprendė, jog ginčo laikotarpiu atsakovė turėjo sumokėti 1040,05 Eur, iÅ¡ viso sumokėjo 1004,10 Eur, todėl priteisė iÅ¡ atsakovės 35,95 Eur skolÄ . Apeliantė su tuo nesutinka, įrodinėja, kad atsakovės mokėtinos sumos yra įskaitytos, ginčo laikotarpiu mokėtomis sumomis yra padengtos ankstesnės skolos, o sÄ skaitų ir įmokų suvestinė yra atliekama programos „Rivilė“.

26. IÅ¡ dispozityvumo ir rungimosi principų iÅ¡plaukia, kad pareiga (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis) teikti teismui įrodymus tenka Å¡alims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Bylos Å¡alims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylÄ nagrinėjančio teismo įtikinimÄ , kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Taigi, teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas).

27. Ä®rodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – Å¡alių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokiÄ teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Kita vertus, teismas turi procesinę pareigÄ tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naÅ¡tÄ bylos baigtimi suinteresuotiems proceso dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 24 punktas; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019, 20, 21 punktai).

28. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus, kad sÄ skaitų ir įmokų suvestinė yra atliekama programos „Rivilė“, laiko nagrinėjamu atveju nesudarančius pagrindo teigti, jog apeliantė pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles civiliniame procese neturi pareigos pagrįsti reikalaujamos priteisti skolos iÅ¡ atsakovės už bÅ«sto nuomÄ . Teigdama, jog atsakovės atliktais mokėjimais skolos susidarymo laikotarpiu užskaitė ankstesnes atsakovės skolas, apeliantė turėjo pagrįsti ir aiÅ¡kiai pateikti paskaičiavimus, kokio dydžio buvo jos teigimu ankstesnės skolos, kokiu laikotarpiu jos susidarė, koks jų dydis buvo Å¡ioje byloje skaičiuojamos skolos pradžios momentu. Apeliantė savo teiginiams pagrįsti detalesnių duomenų (pvz. to, kokios sumos užskaitytos ir pan.) nepateikė ir teikdama apeliacinį skundÄ bei ginčydama pirmosios instancijos teismo paskaičiavimus. Taigi apeliantei tokių aplinkybių neįrodžius, laikytina, kad byloje nepaneigti pirmosios instancijos teismo paskaičiavimai, kurių pagrindu padaryta iÅ¡vada, jog atsakovės skola už bÅ«sto nuomÄ sudaro 35,95 Eur (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

29. Nors apeliantė nurodo, kad visi mokėjimai yra matomi nuomininkų atsiskaitymo ataskaitoje, tačiau tai savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo vertinimo bei atsakovės pateiktoje lentelėje nurodytų atsiskaitymų su ieÅ¡kove. Byloje pateikta pačios ieÅ¡kovės mokesčių paskaičiavimo lentelė už 2019 m., iÅ¡ kurios matyti, jog 2019 m. sausio – spalio mėnesiais apskritai nėra jokio įsiskolinimo. Vėlgi, 2019 m. lapkričio mėnesio eilutės grafoje „likutis mėnesio pradž.“ nurodyta 0,00, kai tuo tarpu matyti, jog atsakovė atliko 24,56 Eur mokėjimÄ (buvo paskaičiuotas mokėjimas 29,16 Eur) ir likutis mėnesio pabaigoje susidarė 4,60 Eur. Taigi, kaip matyti, apeliantės teiginiai, kuriais neigiamos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados Å¡ioje dalyje, prieÅ¡tarauja pačios apeliantės pateiktiems duomenims. Dar daugiau, abejonių dėl susidariusios ankstesnės skolos kelia ir aplinkybė, jog apeliantė, esant, jos teigimu, bÅ«sto nuomos įsiskolinimui, nesikreipė į teismÄ dėl skolos priteisimo.

30. Kadangi apeliantė nepaneigė šioje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje atliktų teismo paskaičiavimų, laikytina, kad jie yra teisingi ir pagrįsti, todėl šioje dalyje skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl paskaičiuotų delspinigių (ne)pagrįstumo

31. IeÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria įvertinus tai, jog atsakovei yra skaičiuojama kompensacija ir ji dėl to yra socialiai remtina, atsisakyta tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl delspinigių už bÅ«sto nuomÄ priteisimÄ .

32. CK 6.258 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ kaltoji Å¡alis privalo sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).Â

33. IeÅ¡kovė praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės delspinigius rėmėsi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalimi nustatančia, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo iÅ¡laidų, ryÅ¡ių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ moka 0,02 procento delspinigius. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti delspinigius netenkino remdamasis minėto įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog įstatymo 2 straipsnio 1 dalis netaikoma savivaldybių sprendimais pripažintoms socialiai remtinoms Å¡eimoms arba socialiai remtiniems vieniÅ¡iems asmenims.

34. Nors apeliantė su tokia iÅ¡vada nesutinka, nurodydama, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė savivaldybės sprendimu bÅ«tų pripažinta socialiai remtina, tačiau byloje nepateikia minėtÄ aplinkybę pagrindžiančių įrodymų, nors, bÅ«dama savivaldybės įstaiga, tokius duomenis turėjo galimybę gauti. Taigi laikytina, jog apeliantė ir Å¡ioje dalyje nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog atsakovė yra socialiai remtinas asmuo, todėl ir Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Dėl procesinės bylos baigties

35. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, keičiant sprendimo dalį, susijusiÄ su skolos už Å¡ilumos energijÄ ir su tuo susijusių paslaugų laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. priteisimo ir sprendžiant, jog atsakovės skola ieÅ¡kovei Å¡iuo laikotarpiu sudaro 347,10 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacinio skundo argumentais paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Kadangi apeliacinio skundo dalies patenkinimas pagal priteistas sumas nekeičia mokėtino žyminio mokesčio dydžio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis), pirmosios instancijos teismo paskaičiuotas atsakovės mokėtinas žyminis mokestis neperskaičiuojamas. Taip pat patenkinta ieškinio reikalavimo dalis nekeičia ir teismo išvados, jog procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybės naudai nepriteistinos, kadangi neviršija nustatytos minimalios 5 Eur ribos CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

37. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). AnalogiÅ¡ka nuostata dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taikytina ir apeliacinės instancijos teisme.

38. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, o apeliantė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atsakovei tenkanti mokėti 21 Eur žyminio mokesčio suma iš atsakovės priteistina valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

n u t a r i a:

tenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies ir sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieÅ¡kovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas“, j. a. k. 124568293, iÅ¡ atsakovės O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 347,10 Eur (tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis eurus 10 ct) skolos už Å¡ildymÄ ir su tuo susijusias paslaugas, 35,95 Eur (trisdeÅ¡imt penkis eurus 95 ct) skolÄ už bÅ«sto nuomÄ už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ 383,05 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2022 m. lapkričio 7 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidas – 21 Eur (dvideÅ¡imt vienas euras). Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai, kvito originalÄ bÅ«tina pateikti teismui.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.“

Priteisti valstybei iš atsakovės O. K. 21 Eur (dvidešimt vienas euras) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė