e6de9d8e-ce2b-4fbe-b3db-35ec59499337 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-10770-423/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00282-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 20.2.3.2; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 19 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Viktorijai KalasÅ«nei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apylinkės teismo, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Kauno apygardos teismui, Kauno apylinkės teismui, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai, Kauno apygardos prokuratÅ«rai, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas V. J. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apylinkės teismo, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo (I t. b. l. 85-91). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2018 m. lapkričio 9 d. apie 9.30 val. Kauno apylinkės teismo rÅ«syje į pažemintÄ aÅ¡trų lubų prie rÅ«binės kampÄ sumušė galvÄ , patyrė ir iki Å¡iol patiria fizinį skausmÄ galvos sumuÅ¡toje vietoje.

PaaiÅ¡kina, jog apie galvos sumuÅ¡imÄ pasakė rÅ«sio rÅ«binėje budėjusiam ir įvykį mačiusiam Kauno apylinkės teismo rÅ«bininkui bei paprašė apie galvos sumuÅ¡imÄ praneÅ¡ti Kauno apylinkės teismo pirmininkui ar administracijai, bet rÅ«bininkas atsisakė tai padaryti ir nukreipė pas teismo kanclerę S. V.. RÅ«bininkas paaiÅ¡kino, kad daug lankytojų čia susimuÅ¡a galvÄ , bet jis padėti negali. PareiÅ¡kėjas tuoj pat parašė ir raÅ¡tinėje užregistravo skundÄ teismo pirmininkui.

Pateiktame skunde paprašė atlyginti Kauno apylinkės teismo pirmininko neteisėtais veiksmais jam sukeltÄ neturtinę 350 Eur žalÄ bei pateikti vaizdo stebėjimo kamerų įraÅ¡us, kuriuose užfiksuotos Å¡io įvykio aplinkybės. RaÅ¡tinei pateiktÄ ir užregistruotÄ skundÄ pareiÅ¡kėjas tuoj pat nunešė teismo kanclerei, kuri perskaitė registruoto skundo originalÄ , pasidarė jo kopijÄ ir pažadėjo teigiamai iÅ¡spręsti skundÄ , bet pareiÅ¡kėjÄ apgavo. Teismo pirmininkas taip pat atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ .

Atsisakydamas tenkinti skundo reikalavimus, teismo pirmininkas pažeidė: Kauno apylinkės teismo pirmininko 2018 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-133 patvirtinto Vaizdo duomenų tvarkymo Kauno apylinkės teisme tvarkos apraÅ¡o 6, 16, 29.5 ir 29.4 punktų reikalavimus bei nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio reikalavimo, jog asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimÄ informacijÄ apie jį. Pažymi, jog visos nurodytos aplinkybės patvirtina Kauno apylinkės teismo pirmininko D.

K. veiksmų neteisėtumÄ , žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį, reikalingÄ civilinei atsakomybei kilti. Dėl visų nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė ne tik fizinį skausmÄ dėl galvos sumuÅ¡imo, bet ir pažeminimÄ , nerimÄ , nepatogumus, emocinę įtampÄ . Å iuos iÅ¡gyvenimus vertina 5000 Eur suma, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės atstovo. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kauno apylinkės teismas pateikė atsiliepimÄ (II t. b. l. 34-38), kuriame nurodė, jog iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo nėra aiÅ¡ku, kuo pasireiÅ¡kė neteisėti teismo veiksmai.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad jis galvÄ susimušė į lubų konstrukcinį elementÄ , esantį teismo rÅ«syje prie rÅ«binės. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad aÅ¡tri lubų konstrukcija turi bÅ«ti apdirbta suÅ¡velninančiomis medžiagomis, kad niekas nesusimuÅ¡tų galvos, teismas neturi pareigos apdengti visų pastato konstrukcijų Å¡velninančiomis medžiagomis. Atkreipia dėmesį į tai, kad pastato konstrukcinis elementas, į kurį pareiÅ¡kėjas nurodo susižalojęs galvÄ , yra pažymėtas dėmesį atkreipiančiomis medžiagomis, ant jo yra užklijuoti ženklai-lipdukai.

IÅ¡ pateikto skundo nėra aiÅ¡ku, kaip stebėjimo kamerų įrašų sunaikinimas ar atsisakymas juos pateikti yra susijęs su praÅ¡oma priteisti žala ir koks yra priežastinis ryÅ¡ys tarp teismo veiksmų ir žalos atsiradimo. Pažymi, kad skunde nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti paties pareiÅ¡kėjo didelį neatsargumÄ dėl galvos susimuÅ¡imo, o nenustačius Kauno apylinkės teismo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimÄ (II t. b. l. 24-25), kuriame nurodė, jog Teisėjų taryba 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 13P-157-(7.1.2) „Dėl Administravimo teismuose nuostatų patvirtinimo“ patvirtino Administravimo teismuose nuostatus, kurie detalizuoja Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytÄ administravimo teismuose tvarkÄ . Minėtų nuostatų 16.6. punkte numatyta, kad vidinis teismo administravimas (tyrimas) vykdomas dėl asmenų skundų dėl teisėjų, teismo tarnautojų ir kitų darbuotojų neprocesinių veiksmų, nesusijusių su teisingumo vykdymu ir, esant pagrindui, reagavimas teisės aktų nustatyta tvarka.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas savo reikalavimus sieja su Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. raÅ¡tu Nr. 4.11-1-/18-S1-511, kuris galėjo bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismo pirmininkui, tačiau pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė įrodymų, kad minėtas raÅ¡tas bÅ«tų skųstas. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra pateikė atsiliepimÄ (II t. b. l. 16-19), kuriame nurodė, jog pareiÅ¡kėjo nurodomas skundo pagrindas ir reikalavimai visiÅ¡kai nėra susiję su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros teisėmis ir pareigomis, todėl dėl skundo aplinkybių nepasisako.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apygardos teismas pateikė atsiliepimÄ (II t. b. l. 21-22), kuriame pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nurodo neteisingÄ teisinį pagrindÄ . PareiÅ¡kėjui tenka įrodinėjimo naÅ¡ta pagrįsti neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimÄ ), priežastinį ryšį ir žalÄ , o Å¡ios deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos iÅ¡ esmės skunde neįrodinėjamos, todėl esant tokioms aplinkybėms, nei atsakovui, nei trečiajam suinteresuotam asmeniui Å¡iuo metu nėra galimybės parengti motyvuotus atsikirtimus, nes pats skundas laikytinas deklaratyvaus pobÅ«džio dokumentu.

PaaiÅ¡kina, jog vadovaujantis Teisėjų tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 13P- 157-(7.1.2) „Dėl Administravimo teismuose nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Administravimo teismuose nuostatais, iÅ¡orinis administravimas (administracinės veiklos priežiÅ«ra) neapima tokių sričių kaip Å«kinė teismo veikla, įskaitant teismo patalpų įrengimÄ , jų atitikimo keliamiems reikalavimams užtikrinimÄ , nes tai yra teismo pirmininko įgyvendinamo vidinio administravimo prerogatyva.

Pažymi, jog teismo patalpų įrengimas, jų atitiktis keliamiems reikalavimams, įskaitant saugumo parametrus, tiesiogiai susiję su teismo Ūkio skyriaus veikla ir atitinkamai su jos priežiÅ«rÄ Ä¯gyvendinančio vidinio teismo administravimo subjekto - teismo pirmininko atliekamomis administravimo funkcijomis. Skundas atmestinas. Pagal pareiÅ¡kėjo skunde dėstomas aplinkybes, jo galimai patirta neturtinė žala yra susijusi su fizinio skausmo sukėlimu – galvos susimuÅ¡imu pareiÅ¡kėjui Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų rÅ«syje atsitrenkus į pažemintÄ aÅ¡trų lubų prie rÅ«binės kampÄ ir teismo atsisakymu pateikti vaizdo stebėjimo kamerų įrašų kopijas, Kauno apylinkės teismo pirmininkui 2018 m. lapkričio 20 d. raÅ¡tu Nr. 4.11-1/18 S1-511 atsisakius tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ .

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. spalio 22 d., 2018 m. spalio 23 d. ir 2018 m. lapkričio 9 d. Kauno apylinkės teismo pirmininkui D. K. pateikė skundus, kuriuose nurodė, jog pareiÅ¡kėjas sutrenkė galvÄ Ä¯ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų rÅ«syje prie rÅ«binės esančias žemų lubų statybines konstrukcijas, dėl ko patyrė fizinį skausmÄ ir praÅ¡o aÅ¡trų lubų kampÄ apdirbti bei atlyginti 350 Eur dydžio patirtÄ neturtinę žalÄ dėl fizinio skausmo sukėlimo (II t. b. l. 46-47).

Be kita ko, prašė pateikti vaizdo stebėjimo kamerų, kuriomis užfiksuotas Å¡is įvykis, vaizdo įrašų kopijas, taip pat pateikti atvaizdo, daryto 2018 m. spalio 22 d. vaizdo kameromis, įrengtomis Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (duomenys neskelbtini) esančiame pastate ir prie įėjimo į pastatÄ , įrašų kopijas (nuo 13.50 val. iki V. J. išėjimo iÅ¡ pastato). PareiÅ¡kėjo nurodytas tokio praÅ¡ymo tikslas - jo teisių ir įstatymų ginamų interesų, pareigų apsauga, duomenų gavimas iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybėms, ar teismas teisėtai tvarko pareiÅ¡kėjo vaizdo duomenis, ar teismas užtikrina ir gali užtikrinti pareiÅ¡kėjo teisių apsaugÄ teismo patalpose bei prie jų.

Prašoma pateikti visų įrašų kopijas, išskyrus įrašus, kuriuose yra ir kiti asmenys, juos prašoma ištrinti ar kitaip pašalinti iš įrašų. Pareiškėjo atvaizdus (tapatybės nustatymui) prašoma išreikalauti iš Kauno apygardos teismo pirmininko, kitų tarnybų. Į šiuos pareiškėjo skundus Kauno apylinkės teismo pirmininkas D. K. atsakė 2018 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 4.11-1-/18 S1-511 (I t. b. l. 18-19), kuriame nurodė, jog Kauno apylinkės teismo pirmininko 2018 m. birželio 13 d.

įsakymu Nr. V-133 patvirtinto Vaizdo duomenų tvarkymo Kauno apylinkės teisme tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 6 punkte nurodytas vaizdo stebėjimo tikslas - tikrinti teismo darbuotojų ir lankytojų saugumÄ , taip pat nuosavybės teise ar kitu teisiniu pagrindu teismo valdomų materialinių iÅ¡teklių apsaugÄ . ApraÅ¡o 16 punkte nurodyta, kad vaizdo duomenys tretiesiems asmenis teikiami tik pagal raÅ¡tu pateiktÄ pagrįstÄ praÅ¡ymÄ , kuriame turi bÅ«ti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo ir gavimo teisinis pagrindas, praÅ¡omų duomenų apimtis.

Vaizdo duomenis duomenų valdytojas gali pateikti ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui dėl jų žinioje esančių administracinių, civilinių, baudžiamųjų bylų kaip įrodymus ar kitais įstatymų nustatytais atvejais. ApraÅ¡o 29.5. punkte numatyta, kad įgyvendinant duomenų subjekto teisę susipažinti su savo vaizdo duomenimis, turi bÅ«ti užtikrinama trečiųjų asmenų teisė į privatų gyvenimÄ . Be to, 29.4. punkte nurodoma, kad kai duomenų subjekto praÅ¡ymai yra akivaizdžiai nepagrįsti arba neproporcingi, duomenų valdytojas gali atsisakyti vykdyti praÅ¡ymÄ .

Minėtame raÅ¡te konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymuose nenurodyti jokie jo atžvilgiu padaryti teisės pažeidimai, kurie galimai bÅ«tų užfiksuoti nurodytu laiku. Be to, vaizdo įrašų pateikimas galimai pažeistų kitų vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotų asmenų privatumÄ , kadangi Kauno apylinkės teismas neturi techninių galimybių, kaip panaikinti kitų asmenų atvaizdus iÅ¡ vaizdo įrašų, kad nebÅ«tų įmanoma jų identifikuoti. RaÅ¡te pažymima, kad teismo pirmininkas neprocesine tvarka nesprendžia klausimų dėl žalos atlyginimo.

Teismas pažymi, kad santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu bÅ«du, taip pat neautomatiniu bÅ«du, reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas ir Europos SÄ jungoje nuo 2018 m. gegužės 25 d. taikomas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas).

Reglamento 4 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.1Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu atitinka Reglamento 5 ir 6 straipsnių nuostatas.

Reglamento 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmens duomenys duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sÄ Å¾iningu ir skaidriu bÅ«du (teisėtumo, sÄ Å¾iningumo ir skaidrumo principas); asmens duomenys turi bÅ«ti adekvatÅ«s, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas) (Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies c punktas). Pagal Reglamento 6 straipsnio 1 dalies f punktÄ , duomenų tvarkymas yra teisėtas, jei tvarkyti duomenis bÅ«tina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios Å¡alies interesų, iÅ¡skyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių bÅ«tina užtikrinti asmens duomenų apsaugÄ , yra už juos virÅ¡esni.

Kauno apylinkės teisme vykdomas vaizdo stebėjimas, siekiant užtikrinti Reglamento ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, kitų įstatymų bei teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymÄ ir apsaugÄ , laikymÄ si ir įgyvendinimÄ , ginčo laikotarpiu buvo reglamentuojamas Teisėjų tarybos 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 13P-80-(7.1.2) „Dėl Asmens duomenų tvarkymo teismuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose taisyklėse (toliau – Taisyklės) ir Kauno apylinkės teismo pirmininko 2018 m. birželio 13 d.

įsakymu Nr. V-133 patvirtintame Vaizdo duomenų tvarkymo Kauno apylinkės teisme tvarkos apraÅ¡e. ApraÅ¡o 16 punkte nustatyta, kad vaizdo duomenys tretiesiems asmenis teikiami tik pagal raÅ¡tu pateiktÄ pagrįstÄ praÅ¡ymÄ , kuriame turi bÅ«ti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo ir gavimo teisinis pagrindas, praÅ¡omų duomenų apimtis. Vaizdo duomenis duomenų valdytojas gali pateikti ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui dėl jų žinioje esančių administracinių, civilinių, baudžiamųjų bylų kaip įrodymus ar kitais įstatymų nustatytais atvejais.

ApraÅ¡o 29.5. punkte numatyta, kad įgyvendinant duomenų subjekto teisę susipažinti su savo vaizdo duomenimis, turi bÅ«ti užtikrinama trečiųjų asmenų teisė į privatų gyvenimÄ . Be to, 29.4. punkte nurodoma, kad kai duomenų subjekto praÅ¡ymai yra akivaizdžiai nepagrįsti arba neproporcingi, visų pirma dėl jų pasikartojančio turinio, duomenų valdytojas gali atsisakyti vykdyti praÅ¡ymÄ . AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 44 punkte, kuriame reglamentuota teismo teisė atsisakyti pateikti duomenų subjektui jo praÅ¡omÄ informacijÄ , jeigu nustatoma, kad duomenų subjekto praÅ¡ymas yra akivaizdžiai nepagrįstas arba neproporcingas.

Teismas, atsisakydamas pateikti praÅ¡omÄ informacijÄ , privalo raÅ¡tu nurodyti atsisakymo pateikti praÅ¡omÄ informacijÄ motyvus. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo teiktų praÅ¡ymų Kauno apylinkės teismui bei nagrinėjamoje byloje teikiamo skundo matyti, kad vaizdo įrašų kopijų jis prašė iÅ¡ esmės kaip priemonės padėti iÅ¡siaiÅ¡kinti užfiksuoto, jo nuomone, teisės pažeidimo – galvos susimuÅ¡imo – aplinkybes, tačiau iÅ¡ pareiÅ¡kėjo dėstomų aplinkybių akivaizdu, jog jis pripažįstÄ galvÄ Ä¯ pastato konstrukcijas susitrenkęs pats, o ne buvęs sumuÅ¡tas kitų asmenų.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas sutinka su Kauno apylinkės teismo pirmininko 2018 m. lapkričio 20 d. raÅ¡te iÅ¡dėstyta pozicija, jog pareiÅ¡kėjas savo praÅ¡ymo nepagrindė jokiomis objektyviomis aplinkybėmis, nenurodė realaus ir pagrįsto duomenų naudojimo tikslo. Vadovaujantis bendruoju protingumo principu, pareiÅ¡kėjo nurodomas incidentas – galvos susitrenkimas į pastato konstrukcijÄ â€“ negali bÅ«ti laikomas nei kitų asmenų įvykdyta nusikalstama veika, nei kitokiu teisės pažeidimu, o tik paties pareiÅ¡kėjo neatsargumu.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į ikiteisminį tyrimÄ vykdančias institucijas dėl galvos sumuÅ¡imo, Å¡ios bÅ«tų pripažinę vaizdo įrašų svarbÄ ikiteisminiame tyrime ir jų pareikalavę, o Kauno apylinkės teismas tokį pareikalavimÄ bÅ«tų atsisakęs vykdyti. Teismas sutinka su Kauno apylinkės teismo argumentais, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡omų duomenų pateikimas bÅ«tų pažeidęs Reglamento saugomus kitų trečiųjų asmenų, galimai užfiksuotų įraÅ¡e, interesus.

Teisė į privatų gyvenimÄ yra viena iÅ¡ pagrindinių žmogaus teisių. Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta teisė įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje 8 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ kiekvienas turi teisę į tai, kad bÅ«tų gerbiamas jo privatus ir Å¡eimos gyvenimas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ yra nurodyta, kad valstybė turi pozityviÄ pareigÄ saugoti asmenis nuo nepagrįsto kiÅ¡imosi į jų privatų gyvenimÄ (žr., pvz., EŽTT 2003 m. sausio 28 d. sprendimas byloje P. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

Teisės į privataus ir Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ Ä¯tvirtinimas Konstitucijoje reikalauja, kad valstybė užtikrintų Å¡ios teisės realumÄ . Taigi, Konstitucijos 22 straipsnis įpareigoja valstybę teisės aktais užtikrinti veiksmingÄ teisės į privataus gyvenimo neliečiamumÄ apsaugÄ ir gynybÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-2/2008). Kaip minėta, atsakovės atstovas nurodė, jog retuÅ¡uoti vaizdo įraÅ¡us taip, kad juose nebÅ«tų matyti kitų asmenų, neturi techninių galimybių.

Å ioje dalyje pagal analogijÄ taikytinos Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 15 straipsnio nuostatos, kuriose reglamentuota vieÅ¡ojo administravimo institucijos teisė atsisakyti pateikti pareiÅ¡kėjui dokumentus, jeigu pagal pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai bÅ«tų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sÄ naudomis. Teismo vertinimu, vaizdo įrašų retuÅ¡avimas iÅ¡trinant iÅ¡ jo kitų asmenų atvaizdus bÅ«tų susijęs su neproporcingai didelėmis darbo, materialinių iÅ¡teklių ir laiko sÄ naudomis, juolab, kad pareiÅ¡kėjas savo praÅ¡ymo nepagrindė jokiomis objektyviomis, svarbiomis priežastimis.

Nagrinėjamu atveju, duomenų subjektų – asmenų, kurie užfiksuoti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omuose įraÅ¡uose, interesas, kad bÅ«tų užtikrinta jų teisė į privatumÄ , nagrinėjamu atveju vertinamas kaip svarbesnis, nei pareiÅ¡kėjo teisė gauti informacijÄ (vaizdo įraÅ¡us, kuriuose yra užfiksuotas) iÅ¡ valstybės institucijos. Teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti pareiÅ¡kėjo akivaizdžiai nepagrįstÄ ir neproporcingÄ praÅ¡ymÄ dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrašų kopijų iÅ¡davimo bei siekdamas apsaugoti trečiųjų asmenų teisę į privatų gyvenimÄ , tinkamai laikėsi Reglamento, Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, Taisyklių ir ApraÅ¡o nuostatų.

Teismas papildomai pažymi, kad vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant vieÅ¡Ä jį administravimÄ â€“ įstatymo virÅ¡enybės principas – inter alia reikalavo ir reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556 336/2011 yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. raÅ¡to Nr. 4.11-1-/18 S1-511 galėjo ir turėjo suprasti dalyko esmę: raÅ¡te nurodyti iÅ¡samÅ«s atsisakymo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ motyvai, nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis akto pagrindas, motyvuojamoji dalis dėstoma aiÅ¡kiai, adekvačiai, pareiÅ¡kėjui papildomai iÅ¡aiÅ¡kintos jo teisės dėl įrodymų gavimo (iÅ¡reikalavimo) ikiteisminio tyrimo metu. Ä®vertinus paminėtus duomenis konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismas, vykdydamas vieÅ¡ojo administravimo subjekto funkcijas, nagrinėjamu atveju raÅ¡tu atsisakydamas tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , laikėsi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, gero administravimo principo, aktas yra motyvuotas, pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis.

Dėl kitos pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos atsiradimo priežasties – galvos susitrenkimo į Kauno apylinkės teismo rūbinės lubas – pažymėtina, jog tokie pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus Kauno apylinkės teismo veiksmus. Šis galimai įvykęs incidentas, vadovaujantis bendruoju protingumo principu, negali būti vertinamas kitaip, negu kaip paties pareiškėjo neatsargus elgesys, kuris yra niekaip nesusijęs su Kauno apylinkės teismo darbuotojų veiksmais.

PareiÅ¡kėjas neteigia buvęs pastumtas ar sumuÅ¡tas, o pripažįsta, kad galvÄ susimušė pats. Å ioje administracinėje byloje iÅ¡vardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ .

Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, nesant bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.). Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas prašė atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas – kelionės iÅ¡laidas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi tik ta proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas.

Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje byloje atmestinas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsižvelgiant į tai, praÅ¡ymas netenkintinas Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi, teismas n u t a r i a : PareiÅ¡kėjo V. J. skundÄ atmesti. Netenkinti pareiÅ¡kėjo V. J. praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Asta Urbonienė