e6ddd49a-ff0a-496c-a35c-d71804e2a534 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                        Civilinė byla Nr. e2A-614-431/2018                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02432-2017-0                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                         2.6.16.11.2; 3.3.1.20               VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bÅ«stas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ieÅ¡kinį atsakovams V.

Ž., V. Ž. ir D. Ž., atstovaujamam tėvų V. Ž. ir V. Ž., dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų ir įkeldinimo į kitas gyvenamÄ sias patalpas, n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė iÅ¡keldinti atsakovus kartu su jų nepilnamečiu vaiku bei jiems priklausančiu turtu iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas-1), ir įpareigoti atsakovus įsikelti į gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas-2), įpareigoti atsakovÄ V.

Ž. sudaryti su ieÅ¡kove gyvenamųjų patalpų Bute-2 nuomos sutartį ir pasiraÅ¡yti buto perdavimo ir priėmimo aktÄ . Nurodė, kad atsakovams iÅ¡nuomotos gyvenamosios patalpos yra susidėvėję ir pripažintos neremontuotinomis. Atsakovams buvo siÅ«lomos net kelios tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos, tačiau atsakovai atsisako į jas persikelti, todėl turi bÅ«ti perkeldinami teismo tvarka.Atsakovai nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog iÅ¡sinuomotame Bute-1 gyvena nuo 2001 metų, visada tinkamai vykdė nuomos sutarties sÄ lygas, mokėjo mokesčius.

Atsakovas, 2011 m. rugpjūčio 19 d. gavęs UAB „Rasų valda“ leidimÄ gerinti gerbuvį, savo lėšomis atliko buto vidaus apdailos remonto darbus, pakeitė langus. Tačiau 2016 m. vasario 18 d. patalpos pripažintos netikslingomis remontuoti. Gimus vaikui, atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl didesnio ploto bÅ«sto suteikimo, tačiau vietoje didesnio bÅ«sto, atsakovui pasiÅ«lytos gyvenamosios patalpos buvo mažesnio ploto ir blogesnės bÅ«klės, negu anksčiau iÅ¡nuomotos.

Todėl atsakovai nesutinka persikelti.  II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė atsakovų iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ gyvenamosios patalpos grindžia Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisijos 2016 m. sausio 8 d. apžiÅ«ros aktu, kuriame pateikta iÅ¡vada, jog minėtas gyvenamÄ sias patalpas remontuoti netikslinga.

Tačiau minėtame akte nėra įtvirtintas sprendimas nugriauti namÄ , kuriame yra atsakovams iÅ¡nuomotas butas ar atsakovams iÅ¡nuomotÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ pertvarkyti į kitos paskirties patalpas. Be to, Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisija nėra įgaliota priimti sprendimų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.616 straipsnio 1 dalis. Pagal CK 6.616 straipsnio 2 dalį kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa suteikiama nuomotojo arba kito juridinio asmens, dėl kurio interesų gyvenamasis namas griaunamas, rekonstruojamas arba perplanuojamas bei gyvenamosios patalpos pertvarkomos į kitos paskirties patalpas.

CK 6.577 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos remiantis savivaldybės institucijos sprendimu. Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ įstatų 9.28 punktu savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ įgaliota priimti sprendimus, susijusius su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių nutraukimu, tačiau įgaliojimų priimti sprendimus dėl gyvenamųjų patalpų suteikimo ieškovė neįgaliota. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta nei Vilniaus miesto savivaldybės įgaliotos institucijos sprendimo dėl buto nuomos sutarties nutraukimo su atsakovu, nei dėl gyvenamosios patalpos suteikimo.

Taigi nėra ne tik CK nustatytų pagrindų su atsakovais sudarytos buto nuomos sutarties pasibaigimui, bet ir pagrindų perkeldinti atsakovus į ieÅ¡kinyje nurodytÄ kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ . IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovams iÅ¡nuomotos gyvenamosios patalpos susidėvėjimo ir remonto netikslingumo egzistavo tiek sprendimo dėl minėtų patalpų suteikimo atsakovų Å¡eimai, tiek nuomos sutarties sudarymo metu. Patalpų susidėvėjimas daugiau nei 70 proc. ir patalpų remontas netikslingu pripažinti 2016 m. sausio 8 d.

Sprendimas dėl minėtų patalpų nuomos sutarties sudarymo priimtas 2015 m. gruodžio 23 d. ir patalpų nuomos sutartis sudaryta 2016 m. gruodžio 30 d., t. y. prieÅ¡ pusę mėnesio iki nuomojamų patalpų netinkamos bÅ«klės konstatavimo, tačiau nepaisant to, minėtas bÅ«stas atsakovams buvo iÅ¡nuomotas.Byloje taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog nauja gyvenamoji patalpa, į kuriÄ reikalaujama perkeldinti atsakovus, atitinka CK 6.617 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus suteikiamai kitai gyvenamajai patalpai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovams suteikiamos naujos patalpos plotas yra mažesnis, negu nuomojamos. Pagal CK 6.617 straipsnio 3 dalį mažesnė gyvenamoji patalpa gali bÅ«ti suteikiama tik nuomininko pageidavimu, tačiau nagrinėjamu atveju nuomininkas nesutinka iÅ¡sikelti į mažesnio ploto gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Pagal CK 6.617 straipsnio 2 dalį, jeigu ankstesnėje gyvenamojoje patalpoje naudingasis plotas, tenkantis vienam Å¡eimos nariui, buvo mažesnis už įstatymų nustatytÄ , iÅ¡keldinant negalima suteikti mažesnio ploto, negu yra nustatyta.

Pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnio 3 punkto (b) papunktį vienam šeimos nariui tenkančio naudingojo ploto norma – ne mažiau nei 14 kv. m. Kadangi atsakovams išnuomotas ne socialinis, o savivaldybės būstas, tai ši ploto norma yra privaloma. Pagal minėtose teisės normose nustatytus reikalavimus atsakovų šeimai turi būti suteikiama ne mažesnio nei 42 kv.m naudingo ploto gyvenamoji patalpa. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nauja gyvenamoji patalpa atitinka minėtus ploto reikalavimus, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėtų patalpų bendras plotas sudaro tik 31,19 kv.m.

Taigi ieÅ¡kovės siÅ«lomas bÅ«stas neatitinka minėtose teisės normose keliamų naudingo ploto normatyvo reikalavimų. CK 6.617 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismo sprendime nutraukti nuomos sutartį ir iÅ¡keldinti nuomininkÄ turi bÅ«ti nurodyta gyvenamosios patalpos, kuri suteikiama iÅ¡keldintajam, bendras plotas ir kambarių skaičius. Pagal CK 6.580 straipsnio 1 dalį gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje turi bÅ«ti nurodytas iÅ¡nuomojamų patalpų adresas, kambarių ir kitokių patalpų skaičius, plotas, patalpose esanti inžinerinė (techninė) įranga, priklausiniai ir naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sÄ lygos.

Byloje nėra pateikta įrodymų apie patalpos, į kuriÄ reikalaujama įkeldinti atsakovus, bendrÄ plotÄ . IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Butas-2 yra iÅ¡nuomotas kitai Å¡eimai iki 2019 metų, nuomos sutartis galioja visam buto bendrajam plotui – 80,01 kv. m. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog Butas-2 gali bÅ«ti nuomojamas pagal dvi atskiras nuomos sutartis, taip pat kokio bendro ploto izoliuota gyvenamosios paskirties patalpa, galinti bÅ«ti gyvenamosios patalpos nuomos sutarties dalyku, pagal CK 6.581 straipsnį tektų atsakovų Å¡eimai, bendro naudojimo patalpų plotas, naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sÄ lygos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 gegužės 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: Teismas nustatė, jog 2016 m. sausio 8 d. apžiÅ«ros akte nėra sprendimo nugriauti namÄ , kuriame yra atsakovams iÅ¡nuomotas Butas-1, ar atsakovams iÅ¡nuomotÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ pertvarkyti į kitos paskirties patalpas.

Butas-1 nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu perdavė SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas” patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamÄ sias patalpas. Pagal CK 4.106 straipsnio 1 dalį patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis valdyti, naudoti perduotÄ turtÄ bei juo disponuoti. IeÅ¡kovės pagrindinis tikslas yra administruoti ir prižiÅ«rėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamÄ sias bei negyvenamÄ sias patalpas, skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis.

Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisija sprendžia, ar bÅ«stÄ pripažinti netikslingu remontuoti. Å i minėtos komisijos kompetencija įtvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 30-2383 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisijų nuostatų 6.1 punkte.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintÄ Savivaldybės racionalaus turto valdymo principÄ ginčo bÅ«stÄ nėra tikslinga remontuoti. Atlaisvinus ButÄ -1, bÅ«tų tikslinga perduoti jį Å¡io bÅ«sto savininkei Vilniaus miesto savivaldybei, kuri jį realizuotų vieÅ¡o aukciono bÅ«du kaip netinkamÄ gyventi, o už gautas lėšas bÅ«tų racionalu ir visuomeniÅ¡kai naudinga pirkti socialinius bÅ«stus labiausiai pažeidžiamiems asmenims.

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 24 d. įsakymÄ Nr. 30-369 „Dėl asmenų ir Å¡eimų, turinčių teisę į paramÄ bÅ«stui iÅ¡sinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sÄ rašų tvirtinimo“ Å¡iuo metu Vilniaus mieste yra 1837 asmenų (Å¡eimų), turinčių teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ ir laukiančių eilėje socialinio bÅ«sto. Esant socialinio bÅ«sto trÅ«kumui, nenaudojant Savivaldybei priklausančių bÅ«stų efektyviai ir racionaliai, negali bÅ«ti užtikrinami asmenų, turinčių teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ ir laukiančių eilėje šį bÅ«stÄ iÅ¡sinuomoti, teisės ir teisėti interesai.

Å eimos, įraÅ¡ytos į piliečių, turinčių teisę iÅ¡sinuomoti socialinį bÅ«stÄ , sÄ raÅ¡us, laukia eilę metų, Å¡ių Å¡eimų situacija yra analogiÅ¡ka ar dar sudėtingesnė nei atsakovų. Todėl ieÅ¡kinio atmetimo atveju yra pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai ir kartu vieÅ¡asis interesas. Savivaldybės turi užtikrinti visuomenės interesų tenkinimÄ , siekiant maksimalios naudos. IeÅ¡kovė praÅ¡o teismo atsakovus ne iÅ¡keldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, o perkelti į kitÄ bÅ«stÄ .

Teismas nustatė, jog sprendimas dėl minėtų patalpų nuomos sutarties sudarymo priimtas prieÅ¡ pusę mėnesio iki nuomojamų patalpų netinkamos bÅ«klės konstatavimo, tačiau nepaisant to, minėtas bÅ«stas atsakovams iÅ¡nuomotas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymu atsakovo praÅ¡ymu socialinio bÅ«sto nuomos sutartis pakeista į Savivaldybės bÅ«sto nuomos sutartį. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas gyvenamÄ jÄ vietÄ Bute-1 deklaruoja anksčiau nei sudaryta nuomos sutartis, t. y. nuo 2001 m. rugpjūčio 13 d., taigi nuomos teisiniai santykiai su atsakovu susiklostė dar prieÅ¡ pakeičiant minėtÄ nuomos sutartį.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovų Å¡eimai turi bÅ«ti suteikiama ne mažesnio nei 42 kv.m naudingo ploto gyvenamoji patalpa. Teismas rėmėsi teisės normomis, kuriose įtvirtinti atvejai, kada asmeniui suteikiama teisė į paramÄ bÅ«stui įsigyti. Tuo tarpu atsakovai nesiekė paramos bÅ«stui įsigyti, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai bÅ«tų teikę praÅ¡ymÄ Å¡iai paramai gauti ir kad tokia parama jiems buvo suteikta. Teismo cituota norma reglamentuoja turto įsigijimo, o ne nuomos teisinius santykius, todėl teismas visiÅ¡kai nepagrįstai taikė Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 8 straipsnio 3 punktÄ ir priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

Pagal paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 9 straipsnio 2 dalį teisę į socialinio bÅ«sto sÄ lygų pagerinimÄ turi asmenys ir Å¡eimos, gyvenantys savivaldybės iÅ¡nuomotame socialiniame bÅ«ste, jeigu jiems iÅ¡nuomoto socialinio bÅ«sto naudingasis plotas, tenkantis vienam Å¡eimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 5 punkte įtvirtinta, kad mažiausias naudingasis bÅ«sto plotas asmeniui, bÅ«ste deklaravusiam gyvenamÄ jÄ vietÄ , turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai.

Å iuo atveju atsakovo trijų asmenų Å¡eimai buvo siÅ«lomas kitas bÅ«stas, kurio bendrasis plotas, skirtas atsakovo Å¡eimai yra 31,16 kv. m, t. y. ne mažiau nei 10 kv. m asmeniui. IeÅ¡kovė siÅ«lė atsakovo Å¡eimai įsikelti ne tik į ButÄ -2, bet ir į bÅ«stÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau ir į šį bÅ«stÄ atsakovas įsikelti atsisakė. Atsakovai piktnaudžiauja teise, atsisakydami persikelti į tinkamas gyventi patalpas ir toliau gyvendami netinkamame gyventi bÅ«ste, kurio nuomoti pagal CK 6.581 straipsnį negalima.

IeÅ¡kovė negali ir neturi atsakyti už netinkamo gyventi bÅ«sto tolimesnį eksploatavimÄ bei galimas to pasekmes. Nepagrįstas ir neteisėtas atsakovų elgesys negali įpareigoti ieÅ¡kovės (nuomotojos) toleruoti teisės pažeidimÄ atsakovams toliau naudojant (nuomojantis) netinkamas gyventi patalpas ir net galimai atsakyti už to pasekmes. Pagrindinė teismo funkcija ir pareiga yra teisingai iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ . Priėmus teismo sprendimÄ , jame iÅ¡dėstytas atsakymas į pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ yra galutinis - Å¡alių ginčo turi nebelikti, turi bÅ«ti stabilizuoti Å¡alių santykiai.

Palikus galioti skundžiamÄ sprendimÄ liktų neiÅ¡spręstas tarp Å¡alių kilęs ginčas. Teismas neįgyvendino esminio civilinio proceso tikslo – neiÅ¡nagrinėjo kilusio ginčo iÅ¡ esmės. Teismui priėmus skundžiamÄ sprendimÄ , faktiniai Å¡alių santykiai nepasikeitė, nebuvo stabilizuoti, ginčas iÅ¡liko, todėl tikėtina, kad Å¡alys, ir toliau negalėdamos taikiai iÅ¡spręsti kilusio ginčo, vėl kreipsis į teismÄ . Pripažintina, jog teismas neiÅ¡spręsdamas ginčo iÅ¡ esmės, pažeidžia proceso koncentruotumo bei ekonomiÅ¡kumo principus.Atsiliepimu į ieÅ¡kovės SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ apeliacinį skundÄ atsakovai V.

Ž. ir V. Ž. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kinys dėl nuomininkų iÅ¡keldinimo iÅ¡ iÅ¡nuomoto bÅ«sto ir įkeldinimo į kitas patalpas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Å iuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.Dėl pagrindų iÅ¡keldinti nuomininkÄ iÅ¡ nuomojamos patalpos, suteikiant jam kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ Byloje yra sprendžiamas klausimas dėl nuomininko iÅ¡keldinimo iÅ¡ savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos, suteikiant kitÄ tinkamai įrengtÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ .

Å iuos teisinius klausimus reglamentuoja CK Å¡eÅ¡tos knygos XXXI skyriaus nuostatos. Pagal CK 1.3 straipsnio 2 dalį, jeigu yra CK ir kitų įstatymų prieÅ¡taravimų, taikomos CK normos, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡is kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Nagrinėjamoje byloje CK Å¡eÅ¡tos knygos XXXI skyriaus antrojo skirsnio nuostatos, reglamentuojančios nuomos sutarties pabaigÄ ir iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ nuomojamų patalpų, nesuteikia pirmenybės kitų įstatymų normoms, todėl nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.616-6.617 straipsnių nuostatomis.IeÅ¡kovės nurodomas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 3 punkte įtvirtintas racionalaus savivaldybės turto valdymo principas nėra vienintelis.

Minėtame 9 straipsnyje taip pat yra įtvirtinti ir visuomeninės naudos (turtas turi bÅ«ti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rÅ«pestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimÄ ), efektyvumo (sprendimais, susijusiais su savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi bÅ«ti siekiama maksimalios naudos visuomenei) ir vieÅ¡osios teisės (sandoriai dėl savivaldybių turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais) principai.

Todėl taikant šiuos principus, turi būti užtikrinta jų pusiausvyra ir racionalaus turto valdymo principas neturi paneigti visuomeninės naudos bei viešosios teisės principų.Pagal CK 6.616 straipsnio 1 dalį fiziniai asmenys gali būti iškeldinami iš savivaldybių išnuomotų gyvenamųjų patalpų ir jiems suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa, jeigu namas, kuriame yra gyvenamoji patalpa, turi būti nugriautas, gyvenamoji patalpa neišlieka po kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ar perplanavimo ar gyvenamosios patalpos pertvarkomos į kitos paskirties patalpas.

Nei vieno iÅ¡ Å¡ių pagrindų nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta. IeÅ¡kovė jų taip pat nenurodo ir apeliaciniame skunde. Taip pat apeliantė nepagrindžia ir Buto-1 kapitalinio remonto netikslingumo, tai yra nepateikia duomenų, kaip bus panaudotas namas, kuriame yra Butas-1, kokios gali bÅ«ti gautos realios lėšos jį pardavus, ar už Å¡ias lėšas bus galima įgyti galimų nuomininkų poreikius atitinkantį kitÄ bÅ«stÄ . Todėl nepripažintina, jog atsakovų neiÅ¡keldinimas iÅ¡ Buto-1 pažeistų kitų socialinio bÅ«sto laukiančių asmenų teises bei vieÅ¡Ä jį interesÄ .Dėl įstatymų nustatytų reikalavimų kitai iÅ¡nuomojamai patalpaiPagal CK 6.617 straipsnio 2 dalį suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa negali bÅ«ti mažesnio ploto ir turėti mažiau kambarių negu anksčiau turėtoji.

Jeigu ankstesnėje gyvenamojoje patalpoje naudingasis plotas, tenkantis vienam Å¡eimos nariui, buvo mažesnis už įstatymų nustatytÄ , iÅ¡keldinant negalima suteikti mažesnio ploto, negu yra nustatyta. Tik nuomininko pageidavimu jam gali bÅ«ti suteikta ir mažesnė gyvenamoji patalpa (CK 6.617 straipsnio 3 dalis). Nustatyto teisinio reglamentavimo esmė yra ta, jog kita gyvenamoji patalpa negali bÅ«ti mažesnio ploto ir turėti mažiau kambarių negu anksčiau turėtoji, o į mažesnę gyvenamÄ jÄ patalpÄ perkelti nuomininkÄ galima tik tada, kai jis pats sutinka.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Butas-1 yra vieno kambario, 34,09 kv.m naudingojo ploto (el.b.l. 8-11).

Tuo tarpu Butas-2 yra trijų kambarių, 80,kv.m naudingo ploto (el.b.l. 6). Tačiau atsakovo šeimai yra išnuomojamas tik vienas šio buto kambarys, kuris yra 31,16 kv.m ploto (el.b.l. 18), taip pat Nekilnojamojo turto registre registruota 2016 m. gruodžio 12 d. su kitu nuomininku sudaryta nuomos sutartis, kuri galioja iki 2019 m. spalio 14 d. Taigi kituose dviejuose kambariuose gyvena trijų asmenų šeima, o virtuvė, tualetas ir vonia yra skirta visiems buto gyventojams (el.b.l. 55). Pripažintina, jog nauja gyvenamoji patalpa yra mažesnio ploto negu atsakovams išnuomotas Butas-1, taip pat atsakovai nesutinka išsikelti į mažesnio ploto patalpas.

Todėl ieÅ¡kovės reikalavimas iÅ¡keldinti atsakovus į ButÄ -2 prieÅ¡tarauja CK 6.617 straipsnio reikalavimams.IÅ¡ dalies sutiktina su ieÅ¡kove, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 8 straipsnio 3 punkto b papunkčiu, kaip nustatančiu kiekvienam nuomojamos patalpos gyventojui bÅ«tinÄ naudingÄ jį plotÄ . Pati CK 6.617 straipsnio 2 dalis neduoda nuorodos į konkretų asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto bÅ«tinÄ jį dydį nustatantį įstatymÄ .

Pagal CK 6.600 straipsnio 1 dalį valstybė ar savivaldybė, turėdama galimybių, ir nuomininkui, jos Å¡eimos nariams bei buvusiems Å¡eimos nariams sutikus, jų nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ gali pakeisti į kelias. Å iuo atveju kiekvienam Å¡eimos nariui suteikiama ne daugiau kaip 10 kv.m sutartinio gyvenamosios patalpos ploto. Tuo tarpu Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 15 straipsnis konkrečiai apibrėžia socialinio bÅ«sto naudingojo ploto normatyvus, pagal kuriuos socialinio bÅ«sto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar Å¡eimos nariui, neturi virÅ¡yti 14 kvadratinių metrų.

Tačiau nagrinėjamoje byloje Å¡is įstatymas nėra taikytinas, kadangi CK 6.617 straipsnio 2 d. nustato reikalavimÄ , jog naujasis bÅ«stas negali bÅ«ti mažesnio ploto negu ankstesnis. Tuo tarpu ieÅ¡kovės siÅ«lomas atsakovui Butas-2 yra mažesnio ploto negu Butas-1. Todėl atsakovas pagal CK 6.617 straipsnio 3 dalį turi teisę atsisakyti persikelti į tokiÄ patalpÄ .Pagal CK 6.581 straipsnio 1 dalį gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyku gali bÅ«ti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa iÅ¡ vieno ar kelių kambarių ir su ja susijusių pagalbinių patalpų.

Pažymėtina, jog Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisijos 2016 m. sausio 8 d. apžiūros aktu buvo nustatyta, jog reikalingas pilnas patalpų vidaus remontas, medinių langų ir durų keitimas, ir padaryta išvada, jog patalpas remontuoti ekonomiškai netikslinga, gyventojams pasiūlyta kreiptis dėl kitų gyvenamųjų patalpų išnuomojimo (el.b.l. 15). Taigi nebuvo konstatuota, jog Butas-1 nėra tinkamas gyventi ar grėstų sugriūti.Sutiktina su ieškovės nurodyta aplinkybe, jog atsakovams buvo siūlytos ir kitos gyvenamosios patalpos, tačiau atsakovas taip pat atsisakė persikelti į jas, kadangi jų plotas taip pat buvo mažesnis, negu Buto-1 (el.b.l. 17; 73).

Taip pat ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį neiÅ¡sprendė Å¡alių ginčo. Pagal CK 6.617 straipsnio 4 dalį teismo sprendime nutraukti nuomos sutartį ir iÅ¡keldinti nuomininkÄ turi bÅ«ti nurodyta gyvenamosios patalpos, kuri suteikiama iÅ¡keldinamajam, bendras plotas ir kambarių skaičius. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė reikalauja atsakovo Å¡eimÄ perkelti į patalpas, kurios neatitinka CK 6.617 straipsnio 2 dalies reikalavimų. IeÅ¡kovė byloje nepagrindė savo reikalavimo, kad atsakovas turi bÅ«ti perkeltas bÅ«tinai tik į ButÄ -2, tai yra nepateikė jokių duomenų, kad nėra galimybės atsakovams suteikti kitos analogiÅ¡kos į ButÄ -1 patalpos.

Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismo sprendimas neužkerta kelio ieÅ¡kovei siÅ«lyti atsakovams kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , o jiems nepagrįstai atsisakius keltis į jį, kreiptis į teismÄ dėl įkeldinimo į kitÄ bÅ«stÄ .Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:         Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                           Laima Gerasičkinienė                                                                       Asta Radzevičienė                                                                       Alma Urbanavičienė