2023-06-14 Nr. DBT-57-2-68-3-06522-2023-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-38/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06522-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. (buvęs vardas – A.) V., rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareikštu ieškiniu ieškovas teismo prašo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 5000 Eur žalos atlyginimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.200 straipsnis, 6.271 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas nurodo, kad Panevėžio apylinkės teisme 2019 m. buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje trečiasis asmuo buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnį dėl autoįvykio (įvykusio 2018 m. gegužės 19 d.), kurio metu ieškovas nukentėjo ir jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys civiliniams atsakovams trečiajam asmeniui ir akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ir draudikas), prašant priteisti 20 500 Eur sumą neturtinės ir 879,21 Eur turtinės žalos atlyginimui. Vėliau, draudikui sumokėjus ieškovui 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimui, prašoma priteisti neturtinės žalos suma buvo sumažinta iki 16 500 Eur.

Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, be kita ko, buvo priteista iš civilinio atsakovo – draudiko 1500 Eur ieškovo naudai neturtinei žalai atlyginti.

Panevėžio apygardos teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendį pakeitė: priteisė iš civilinio atsakovo – draudiko ieškovo naudai 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimui, priteisė iš nuteistojo (trečiojo asmens) ieškovo naudai 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, o likusią nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

Kaip nurodo ieškovas, kadangi nuosprendis įsiteisėjęs, atsakovas – draudikas jame numatytas pinigines ieškovui sumokėjo, o kito atsakovo atžvilgiu vykdomasis raštas dėl 5000 Eur išieškojimo nebuvo įvykdytas, nes pastarasis neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Antstolio 2020 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymu vykdomoji byla buvo užbaigta, o vykdomasis dokumentas grąžintas.

Kaip nurodoma ieškinyje, civilinio ieškinio klausimai buvo sprendžiami pagal įvykio metu galiojusio teisinio reglamentavimo nuostatas.

Įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPSVCAPDĮ) (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. spalio 31 d.) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte buvo nustatyta ribota 5000 Eur draudimo suma dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam asmeniui. Toks teisinis reguliavimas, ieškovo nuomone, buvo neteisingas, neatitiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų, be kita ko, prieštaravo Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, 30 straipsnio 2 daliai (ieškinyje taip pat remiamasi ir atitinkama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija). Nustačius maksimalų 5000 Eur draudiko atlygintinos žalos dydį, buvo nepaisoma protingumo ir teisingumo reikalavimų; tai ribojo nukentėjusiųjų bei apsidraudusių asmenų teises, suteikė privilegijas draudikui, kas buvo kliūtimi vykdyti teisingumą.

TPSVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalis 2017 m. lapkričio 16 d. įstatymu Nr. XIII-769 buvo papildyta 4 punktu, kuris numatė kitą, didesnę draudimo sumą nukentėjusiam asmeniui (nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui).

Kaip, be kita ko, nurodo ieškovas, nei minėtame įstatyme ar jo taikymo aktuose, teismų praktikoje nebuvo vertinama nukentėjusio dėl eismo įvykio asmens galimybė gauti teisingą neturtinės (moralinės) žalos atlyginimą tais atvejais, kai nukentėjęs dėl eismo įvykio asmuo faktiškai negali išsireikalauti patirtos žalos atlyginimo iš asmens, atsakingo už žalos padarymą (pvz., už žalą atsakingas asmuo žuvo per eismo įvykį, o jo turto nepakanka žalai atlyginti, kai kaltininkas nedirba ir neturi turto, kt.), o draudimo išmoka yra vienintelė galimybė nukentėjusiajam gauti žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimą.

Ieškovo nuomone, anksčiau minėtas TPSVCAPDĮ pakeitimas buvo priimtas nesavalaikiai, pavėluotai. Įvykio metu galiojusios TPSVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, be kita ko, prieštaravo ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimams. Ieškinyje pateikiami, ieškovo nuomone, tai pagrindžiantys argumentai (inter alia (lot. be kita ko) susiję su Europos laisvosios prekybos asociacijos teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimu byloje E-8/07, Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. rugsėjo 16 d. direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo, Europos Parlamento ir Tarybos 2005 m. gegužės 11 d. direktyva 2005/14/EB iš dalies keičiančia Tarybos direktyvas 72/116/EB, 84/5/EEB, 88/357/EEB ir 90/232/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/26/EB, susijusias su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimais bylose C-22/12, C-277/12, C-371/12, C-306/12). Tačiau 2017 m. lapkričio 16 d. įstatymu Nr. XIII-769 įtvirtintos TPSVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, nustatančios didesnę draudimo sumą nukentėjusiajam asmeniui - 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, tai numatė įvykiams nuo 2018 m. lapkričio 1 d.

Ieškinyje pateikiami argumentai, ieškovo nuomone, pagrindžiantys CK 6.271 straipsnyje įtvirtintas civilinės atsakomybės sąlygas. Kaip, be kita ko, pažymi ieškovas, dėl neteisingo teisinio reguliavimo, Panevėžio apygardos teismas negalėjo pilnai tenkinti ieškovo apeliacinio skundo, ir papildomai priteistą 5000 Eur neturtinę žalą priteisė tik iš trečiojo asmens (o ne kaip prašė ieškovas – solidariai iš trečiojo asmens ir draudiko). Antstolis negalėjo įvykdyti minėtos teismo nutarties pagrindu išduoto vykdomojo rašto trečiojo asmens atžvilgiu dėl jo nemokumo, dėl ko jis (ieškovas) patyrė 5000 eurų žalą. Dėl atsakovės neteisingo veikimo (ir neveikimo), atitinkamos TPSVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos nuostatos buvo neteisingos, neatitinkančios Konstitucijoje įtvirtintų principų, Europos Sąjungos teisės aktų, o dėl atsakovės savalaikio neveikimo TPSVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos buvo priimtos nesavalaikiai, pavėluotai. Neteisingas atsakovės veikimas ir neveikimas yra tiesiogiai susiję su ieškovo patirta žala.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjo (pagal tuometinę procesinę situaciją; pagal dabartinę procesinę situaciją – ieškovo) skundą atsisakė priimti.

Teismas, įvertinęs skundo turinį, pareiškėjo (pagal tuometinę procesinę situaciją) išdėstytus argumentus bei su skundu pateiktą medžiagą, sprendė, jog pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad jo siekiamas inicijuoti ginčas yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Priešingai, kaip pažymėjo teismas, įvertinus pareiškėjo skundą, akivaizdu, kad skundžiami veiksmai (priimant, pareiškėjo nuomone, neteisingą įstatymą) yra atlikti ne viešojo administravimo srityje, o įgyvendinant Konstitucijos 67 straipsnio 2 dalyje Seimui priskirtą įstatymų leidybos funkciją. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka ir jis atsisakytinas priimti (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 18 straipsnis, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas civilinės bylos iškėlimo klausimą, kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismo vertinimu, keliamo ginčo atveju dominuojantis teisinis santykis yra tarp ieškovo ir valstybės dėl valstybės atsakomybės už žalą, kuri padaryta valstybės institucijų neveikimu, tinkamai teisės aktais nesureguliavus klausimo dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam asmeniui, todėl ši byla priskirtina administracinio teismo kompetencijai.

Teismas, remdamasis šiais argumentais, sprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

Nagrinėjamu atveju, ieškovas siekia žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, dėl to, jog, ieškovo teigimu, dėl netinkamo teisinio reguliavimo, neatitinkančio Konstitucijoje įtvirtintų principų, Europos Sąjungos teisės, Konstitucinio Teismo, ESTT jurisprudencijos, ir kt. („neteisingo atsakovės veikimo ir neveikimo, savalaikio neveikimo“), susijusio su (neturtinės) žalos atlyginimu ir jos suma pagal TPSVCAPDĮ, jis patyrė 5000 Eur žalą. (Asmuo, iš kurio buvo priteista nurodyta suma, kaip neturtinė žala, tapo nemokus).

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pareikštas ieškinys yra grindžiamas CK 6.271 straipsniu ir jame įtvirtintomis civilinės atsakomybės sąlygomis, ir pagal savo pobūdį yra dėl valstybės civilinės atsakomybės.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės.

Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį, šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas.

Nurodytos teisės normos 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju keliamas ginčas dėl valstybės atsakomybės už žalą, kuri padaryta valstybės institucijų neveikimu, ieškovo nuomone, TPSVCAPDĮ tinkamai nesureguliavus anksčiau aptartų klausimų, susijusių su žalos atlyginimu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, jog toks ginčas dėl žalos atlyginimo yra susijęs su valdžios institucijų viešosios teisės reglamentuojama veikla ir patenka į CK 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį, todėl pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra priskirtinas administracinio teismo kompetencijai (taip pat žr., pvz., mutatis mutandis (lot. su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų koelgijos 2019 m. spalio 29 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-72/2019, 2020 m. spalio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-84/2020 ir jose nurodytą praktiką).

Byla perduodama Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams (į kuriuos ieškovas kreipėsi su pradiniu skundu), nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, specialioji teisėjų kolegija, pagal teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas yra teismingas administraciniam teismui.

Perduoti bylą pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. (buvęs vardas – A.) V., Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Antanas Simniškis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė–Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys