e6da5196-b50e-443c-bf75-0ef959e2a7a7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?KOPIJA Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2YT-18818-807/2019 Proceso Nr. 2-68-3-13167-2019-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.3; 2.5.5; 3.4.5.2; 3.4.5.19. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant Raimondai Vičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. K. ir jo atstovei advokatei J. U., suinteresuotiems asmenims V. K., O. K., E. K. ir O. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims E. K., A. K., V. K., O. K., O. K., J. K. ir VÄ® „Turto bankas“ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir teismo leidimo priimti palikimÄ nepilnamečių vaikų vardu iÅ¡davimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu (b.l. 1-3), kurį patikslino (b.l. 74-76), praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po savo sutuoktinės N. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė po jos atsiradusį palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, atnaujinti terminÄ priimti palikimÄ nepilnamečių vaikų vardu ir iÅ¡duoti teismo leidimÄ priimti palikimÄ nepilnamečių vaikų E. K. ir A.

K. vardu. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė N. K., po kurios mirties liko 1/3 dalis buto, (duomenys neskelbtini). Per įstatymo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ dėl palikimo priėmimo į notarų biurÄ jis nesikreipė, kadangi dėl teisinių žinių stokos manė, jog jam, kaip mirusiosios sutuoktiniui, likęs turtas pereina savaime ir jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia. Nepaisant Å¡ios aplinkybės, mano, jog po sutuoktinės mirties likusį palikimÄ priėmė kitu įstatyme nustatytu bÅ«du – pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.

PareiÅ¡kėjas ėmė naudotis Å¡iuo turtu kaip savu, juo rÅ«pintis ir prižiÅ«rėti, atliko buto kambario remontÄ , atnaujino virtuvės ir tualeto patalpas, pakeitė buitinę technikÄ , baldus, iÅ¡vežė nereikalingus daiktus. Nurodo, jog nustatyti minėtÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ yra bÅ«tina, siekiant pareiÅ¡kėjui teisiÅ¡kai įforminti nuosavybes teises į paveldėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Taip pat nurodo, kad mirusiosios sutuoktinės N. K. įstatyminiai įpėdiniai E. K. ir A.

K. tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek Å¡iuo metu, buvo ir yra nepilnamečiai, jie negali įgyvendinti savo civilinių teisių. Todėl pareiÅ¡kėjas, siekdamas užtikrinti savo vaikų turtines teises, praÅ¡o teismo leidimo priimti mirusiosios N. K. palikimÄ nepilnamečių vaikų vardu. Ä®statymo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ palikimui priimti nepilnamečių vaikų vardu jis praleido tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, o bÅ«tent – mirus sutuoktinei, jis liko vienas su keturiais vaikais, buvo psichologiÅ¡kai palūžęs, neturėjo jėgų ir galimybių pasidomėti teisinėmis procedÅ«romis, likęs gyventi su vaikais Å¡eimos bÅ«ste, manė, jog visų jų interesai yra apsaugoti, be to, neturėjo jokio teisinio iÅ¡prusimo.

Todėl remdamasis teisingumo bei protingumo kriterijais ir prioritetinės nepilnamečio vaiko teisių apsaugos principu, praÅ¡o teismo šį terminÄ atnaujinti. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas pateikė atsiliepimÄ (b.l. 35-37), kuriame nurodo, kad, tuo atveju, jeigu visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius dokumentinius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti, VÄ® Turto bankas neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo patenkinimui.

Prašė pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, VÄ® Turto bankas atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo J. K. pateiktame atsiliepime (b.l.

81) nurodo, kad su pareiÅ¡kimu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ir iÅ¡duoti leidimÄ priimti palikimÄ nepilnamečių vaikų vardu yra susipažinusi, jokių pretenzijų neturi ir į turtÄ nepretenduoja. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovė palaikė pareiÅ¡kimo reikalavimus jame iÅ¡dėstytais argumentais ir motyvais. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. K. nurodė, kad sutinka su pareiÅ¡kimo reikalavimais. PaaiÅ¡kino, jog tuo metu, kai mirė mama, jai buvo 13 metų, kartu liko dar trys maži vaikai ir susidariusi situacija buvo labai sunki.

Netrukus po motinos mirties (birželio-liepos mėnesiais), jie visi kartu pradėjo tvarkyti butÄ , pakeitė Å¡viestuvus, perdarė tėvų kambarį, kiek vėliau – pilnai suremontavo butÄ . Pažymėjo, kad mirus mamai, tėvas pats mokėjo mokesčius už butÄ , darė tai laiku ir tvarkingai. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo O. K. nurodė, kad sutinka su pareiÅ¡kimo reikalavimais. PaaiÅ¡kino, jog tuo metu, kai mirė mama, jai buvo 11 metų. Ji pamena, kad praėjus maždaug porai mėnesių po motinos mirties, jie kartu su tėvu iÅ¡vežė ir atidavė labdarai visus mamos daiktus, atnaujino buitinę technikÄ , suremontavo vienÄ iÅ¡ buto kambarių.

Patvirtino, kad tėvas nuolat it tvarkingai mokėjo mokesčius, įsiskolinimų už butÄ niekada nebuvo. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo E. K. nurodė, kad tuomet, kai mirė mama, jai tebuvo penkeri metai, todėl ji nelabai kažkÄ atsimena, tik pamena, kad iÅ¡ karto po mirties buvo iÅ¡vežti ir paaukoti labdarai mamos rÅ«bai ir daiktai. Taip pat pabrėžė, kad mirus mamai, tėvas visada gyveno kartu ir rÅ«pinosi visais savo vaikais. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo O. K. nurodė, kad sutinka su pareiÅ¡kimo reikalavimais.

PaaiÅ¡kino, kad jis yra mirusiosios N. K. brolis ir patvirtino, kad praėjus 2-3 mėnesiams po sesers mirties pareiÅ¡kėjas A. K. pradėjo tvarkyti butÄ , iÅ¡vežė sesers daiktus, pirko naujus baldus, mokėjo mokesčius ir prižiÅ«rėjo butÄ . PareiÅ¡kimas tenkintinas 1. Dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad N. K., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo pareiÅ¡kėjo sutuoktinė (b.l. 5, 6). PareiÅ¡kėjas ir Natalija susilaukė penkių vaikų – V.

K., A. K.,, O. K., E. K. ir A. K.. Po sutuoktinės mirties pareiÅ¡kėjas A. K. kartu su vaikais valdė ir naudojosi po sutuoktinės mirties likusiu turtu – 1/3 dalimi buto, (duomenys neskelbtini) ir jame esančiu kilnojamuoju turtu, mokėjo visus mokesčius. Nustatyti minėtÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ yra bÅ«tina, siekiant pareiÅ¡kėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Kartu su Å¡iuo pareiÅ¡kimu teikiamas Testamentų registro iÅ¡raÅ¡as (b.l.

10) patvirtina, kad po N. K. mirties testamentų registre nėra užregistruota jos sudarytų testamentų, palikimo priėmimo faktų ir palikimo atsisakymo faktų. K. N. Karpova testamento sudariusi nebuvo, jai mirus, atsirado paveldėjimas pagal įstatymÄ . LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p. numato, kad paveldint pagal įstatymÄ Ä¯pėdiniais lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai, o LR CK 5.13 str. yra įtvirtinta nuostata, kad palikėjÄ pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymÄ arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jei jų yra).

Todėl remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, mirusiosios N. K. įstatyminiai įpėdiniai yra pareiÅ¡kėjas A. K. bei pareiÅ¡kėjo ir N. K. vaikai. Pilnamečiai vaikai V. K. ir O. K. savo teisės į palikimÄ nerealizavo ir patvirtino, kad su pareiÅ¡kėjo A. K. pareiÅ¡kimo reikalavimais sutinka. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių, perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams.

Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ , nėra kreipęsis dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, tačiau faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį arba bet kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu palikimÄ , nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.

Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais:

1) pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apraÅ¡o sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ .

Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu turtu. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus). Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus ir teismo posėdyje iÅ¡klausytus siunteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimus, teismas turi pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas A.

K. po savo sutuoktinės mirties nesikreipė į notarų biurÄ , kad oficialiai paveldėtų turtÄ , tačiau visÄ laikÄ prižiÅ«rėjo likusį turtÄ kaip savo, jį valdė, disponavo, rÅ«pinosi ir naudojosi Å¡iuo turtu, mokėjo už jį mokesčius, atliko remontÄ , t. y. naudojosi ir valdė visÄ turtÄ kaip priklausantį jam. Taigi A. K. priėmė mirusios sutuoktinės N. K. palikimÄ (nekilnojamÄ jį turtÄ ir po jos mirties likusius jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusius daiktus) faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas Å¡ioje dalyje yra tenkintinas. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas turtinių teisių sukÅ«rimui (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).

2. Dėl termino atnaujinimo ir leidimo priimti palikimÄ nepilnamečių vaikų vardu Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iuo metu turi du nepilnamečius vaikus –E. K. ir A. K., šį faktÄ patvirtina byloje esantys gimimo įraÅ¡ai (b.l. 7, 8). Byloje esantis mirties liudijimas patvirtina, kad N. K. mirė 2008 m. balandžio 18 d. (b.l. 6). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo), turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

KlausimÄ , ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ (arba kurio vardu praÅ¡oma priimti palikimÄ ), teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006, kt.).

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ priimti palikimÄ nepilnamečių vaikų vardu praleido dėl teisinio neiÅ¡prusimo bei dėl to, jog mirus sutuoktinei ir likus gyventi su mažais vaikais, buvo prichologiÅ¡kai palūžęs ir neturėjo jėgų net pasidomėti reikalingomis procedÅ«romis. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieÅ¡tarauja A. K. pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytiems praÅ¡ymams, darytina iÅ¡vada, kad atsisakymas atnaujinti nurodytÄ terminÄ ir tokio sprendimo sukeltos pasekmės nebÅ«tų proporcingos, adekvačios pareiÅ¡kėjo teisės priimti palikimÄ nepilnamečių vaikų vardu savalaikio neįgyvendinimo priežastims ir pobÅ«džiui, o toks atsisakymas prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo kriterijams.

Ä®vertinus pateiktus įrodymus, matyti, kad pirmosios eilės įpėdiniai pagal įstatymÄ , turintys teisę paveldėti turtÄ po N. K. mirties, yra mirusiosios vaikai E. K. ir A. K.. Kadangi mirusiosios vaikai yra nepilnamečiai, jie patys palikimo priimti negali, tai už juos turi padaryti tėvas A. K.. Palikimo priėmimas atitinka pareiÅ¡kėjo nepilnamečių vaikų interesus, jų gyvenimo sÄ lygos nepablogės, o aplinkybių, kurios leistų teismui manyti, jog palikimo priėmimas pažeis pareiÅ¡kėjo nepilnamečių vaikų interesus, nenustatyta.

Apie palikėjos skolas teismas duomenų neturi. IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ Ä¯statymų nustatytÄ terminÄ priimti po jo sutuoktinės N. K. (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimÄ savo nepilnamečių vaikų E. K. ir A. K. vardu ir iÅ¡duoti leidimÄ priimti palikimÄ nepilnamečių vaikų vardu, tenkintinas (LR CK 5.57 str. 1 d., CPK 576 str. 1 d.). Vadovaudamasis CPK 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kimÄ patenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinės N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ , faktiÅ¡kai valdydamas palikėjos turtÄ . Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisių sukÅ«rimui. Atnaujinti pareiÅ¡kėjui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistÄ Ä¯statymų nustatytÄ terminÄ priimti po jo sutuoktinės ir vaikų motinos N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimÄ ir leisti priimti palikimÄ nepilnamečių vaikų E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Diana Jankienė