e6d8dc49-40bd-4797-8c96-e974e4933efa · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-5782-386/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01061-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, 2019 m. liepos 29 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.

A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas K. A. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu (b. l. 2-10) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, Marijampolės PN), 800 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už teisės aktų reikalavimų neatitinkančias sÄ lygas, atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN.

Pareiškėjas teigia, kad 2017 metais (tikslaus laiko nepamena) buvo patalpintas ir laikomas Marijampolės areštinėje, esančioje Marijampolės PN. Tvirtina, kad nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui, dėl ko kildavo socialinė įtampa ir konfliktai. Kameroje nebuvo užtikrintas dirbtinis apšvietimas, o ventiliacija ir drėgmė neatitiko teisės aktais reglamentuojamų normų; nebuvo išduodamos higienos priemonės, nebuvo signalizacijos mygtuko pareigūnams iškviesti. Atkreipia dėmesį, kad iš tualeto, kuriame įrengtas tupimas unitazas, dėl neišduodamų švaros priemonių sklido nepakeliamas kvapas.

Blakės, tarakonai ir slegianti gyvenamoji patalpos aplinka sÄ lygojo emocinę depresijÄ , psichologinį stresÄ , didelius nepatogumus, norint atlikti gamtinius reikalus dėl tupimų unitazų ir skausmų kojose; dvasinį sukrėtimÄ bei iÅ¡gyvenimus. Teigia, kad nebuvo galimybės iÅ¡siskalbti bei iÅ¡sidžiovinti apatinius rÅ«bus. Dėl rÅ«bų džiovinimo sÄ lygų kameroje pastoviai buvo drėgna, nors buvo vėdinama per langus. Dėl drėgmės kampuose ties grindimis sienos pajuodusios, susidaręs sveikatai kenkiantis pelėsis.

Oro judėjimo greitis neatitiko norminių teisės aktų reikalavimų. Tvirtina, kad atliekant blakių ir tarakonų dezinfekcijÄ , buvo laikomas dezinfekuojamoje patalpoje, todėl buvo priverstas kvėpuoti nuodingais garais, dėl ko prasidėjo nepakeliami skausmai, vėmimas. Po dezinfekcijos teko praleisti apie 6 val. areÅ¡tinės patalpoje, skirtoje 1 asmeniui, kartu su kitais 4 nuteistaisiais. Teigia, kad areÅ¡tinės kameroje gyvenamojo ploto teko ne daugiau kaip 3 kv. m. vienam asmeniui, nes Å¡eÅ¡iavietėje kameroje buvo laikomi 8 – 9 asmenys.

Marijampolės PN, atstovaujantys atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 18-23) nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ . Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas buvo nuteistas 90 parų areÅ¡to bausme, kuriÄ atliko nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d. PareiÅ¡kėjui buvo paskirta kamera Nr. 13, kurioje įrengtos 7 gyvenamosios vietos; laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d. kameroje Nr. 13 buvo laikoma iki 7 nuteistųjų.

Teigia, kad teisės aktuose nėra numatyti konkretÅ«s reikalavimai kalinimo įstaigose įrengiamų tualetų konstrukcijai. Pažymi, kad nuteistieji privalo patys tvarkytis savo gyvenamÄ sias patalpas, sanitarinį mazgÄ , laikytis Å¡varos, o Å¡varos priemonės yra iÅ¡duodamos. Akcentuoja, kad Marijampolės visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus, kurių metu pažeidimų nenustatyta. Patalpos vėdinamos per langus, o kamerų tipo patalpose, sanitariniuose mazguose yra įrengta atskira oro Å¡alinimo sistema ir iÅ¡kvietimo mygtukai.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas klaidingai nurodo, kad dezinfekcijos darbai vyko toje patalpoje, kurioje atliko bausmę. Teigia, kad skalbyklos paslaugomis nuteistieji, bausmę atliekantis areÅ¡tinėje, naudojasi kartÄ savaitėje – pirmadieniais pagal patvirtintÄ grafikÄ . Pažymi, kad skalbiniai grÄ Å¾inami iÅ¡džiovinti. Teigia, kad pareiÅ¡kėjui atvykus į areÅ¡tinę buvo iÅ¡duota Å¡vari patalynė ir higienos reikmenys, o pareiÅ¡kėjas per bausmės atlikimo laikÄ nesikreipė su praÅ¡ymais dėl higienos priemonių iÅ¡davimo.

Tvirtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo kviestas pirminei psichologo konsultacijai jam atvykus į Marijampolės PN, o laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d. pareiÅ¡kėjas į psichologus nesikreipė. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Marijampolės PN administracijÄ nėra kreipęsis. Mano, kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinų deliktinės atsakomybės sÄ lygų neturtinei žalai kilti. PareiÅ¡kėjas ir atsakovės atstovas Marijampolės PN prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Å alims apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas K. A. kreipėsi skundu į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti 800 Eur atlyginti neturtinei žalai, pareiÅ¡kėjo teigimu, atsiradusiai dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių sÄ lygų atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose 2017 metais. Civilinės atsakomybės sÄ lygos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu. Teisinis reglamentavimas Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK).

BVK numatytais atvejais valstybės institucijos priima teisės aktus bausmių vykdymo klausimais, o Å¡ie teisės aktai nustato Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ (BVK 2 straipsnis). BVK 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki deÅ¡imties parų yra viena iÅ¡ nuobaudų, skiriamų nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ (BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (BVK 173 straipsnio 1 dalis). AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (BVK 173 straipsnio 8 dalis).

BVK nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir AprÅ«pinimo normos), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, jog niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ Kudła prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96), 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98)).

Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ dėl netinkamų suėmimo vykdymo ar bausmės atklikimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikÅ¡mingų suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

Remiantis teismų praktika, pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013). Dėl patalpų plotų Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ ir savo teisių pažeidimÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ jo laikymo pataisos namų areÅ¡tinės kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytas didžiausias tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičius ir minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje, pagal kurį iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namus).

Pagal Marijampolės PN Saugumo valdybos skyriaus 2019 m. gegužės 30 d. pažymÄ â€žDėl bausmės atlikimo” (b. l. 30), 2019 m. birželio 13 d. pažymÄ â€žDėl K. A. areÅ¡to bausmės atlikimo” (b. l.

31) pareiÅ¡kėjas 90 parų areÅ¡to bausmę Marijampolės PN atliko nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d. PareiÅ¡kėjas Drausminės komisijos sprendimu buvo paskirtas į 13 kamerÄ , kurioje yra įrengtos 7 miegamosios vietos; plotas – 26,92 kv. m.; laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d. kameroje buvo laikoma iki 7 nuteistųjų. Kameros plotÄ , be kita ko, patvirtina Marijampolės PN areÅ¡tinės schema (b. l. 48). Taigi, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjÄ laikant Marijampolės PN kameroje Nr. 13, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamojo ploto dydis buvo didesnis nei 3,6 kv. m (3,846 kv. m. (26,92/7)), todėl pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų teisės aktais nustatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ nebuvo pažeista.

Teismas atkreipia dėmesį, kad į kameroje esančių baldų užimamÄ plotÄ atsižvelgiama tik vertinant pareiÅ¡kėjo situacijÄ pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, kuomet pareiÅ¡kėjui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017).

Nagrinėjamu atveju nenustatytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, todėl, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ kameros ploto normÄ , baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas neatimamas. PareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius vienos iÅ¡ CK 6.271 straipsnyje nustatytų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų. Dėl kitų higienos ir buities sÄ lygų PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, jog kameroje nebuvo užtikrintas dirbtinis apÅ¡vietimas, oro judėjimo greitis, ventiliacija ir drėgmė neatitiko teisės aktais reglamentuojamų normų, nebuvo iÅ¡duodamos higienos priemonės, nebuvo signalizacijos mygtuko pareigÅ«nams iÅ¡kviesti, sklido nepakeliamas kvapas, kameroje buvo blakės, tarakonai, o jų dezinfekcija buvo atliekama netinkamai, nebuvo galimybės iÅ¡siskalbti bei iÅ¡sidžiovinti apatinius rÅ«bus, dėl rÅ«bų džiovinimo sÄ lygų kameroje pastoviai buvo drėgna, dėl drėgmės kampuose ties grindimis sienos pajuodusios, susidaręs sveikatai kenkiantis pelėsis.

HN 134:2015 14 punkte nurodoma, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx.; HN 134:2015 nenumato natÅ«ralaus apÅ¡vietimo stiprumo. Pagal HN 134:2015 16 punktÄ gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 punktas). Pagal HN 134:2015 17 punktÄ , nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.5 punkte nurodyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ ; langai iÅ¡ lauko pusės gali bÅ«ti apsaugomi grotomis; jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai. HN 134:2015 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla.

Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka. Atsakovės atstovas patvirtina, kad Marijampolės PN patalpos (bendrabučio tipo patalpos ir kamerų tipo patalpos) yra vėdinamos per langus. Teismas neturi pagrindo abejoti nurodytomis aplinkybėmis. IÅ¡ UAB „Specialusis projektas” parengtų techninių projektų „Šildymas ir vėdinimas Marijampolės GR PDK baudos izoliatoriaus remontas ir 80 vietų AreÅ¡tinės įrengimas” (b. l. 42 – 50) bei „RyÅ¡iai ir signalizacija Marijampolės GR PDK baudos izoliatoriaus remontas ir 80 vietų AreÅ¡tinės įrengimas” (b. l. 51 – 63) matyti, kad kamerose yra įrengta oro tiekimo ir Å¡alinimo sistema bei iÅ¡kvietimo mygtukai.

Atsakovės atstovas nurodė, kad skalbiniai nuteistiesiems grÄ Å¾inami iÅ¡džiovinti, o pareiÅ¡kėjas nurodytos aplinkybės neneigia, todėl teisės aktams nenustatant pareigos kamerose įrengti džiovyklas, atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nenustatyta. Byloje taip pat nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo teiginį apie sanitarinių mazgų ir juose esančių tualetų netinkamÄ bÅ«klę bei įrengimÄ . PareiÅ¡kėjas visÄ Marijampolės PN buvimo laikotarpį nesiskundė ir neteikė praÅ¡ymų atlikti gyvenamųjų patalpų patikrinimo atitiktį higienos normoms.

Iš teismui pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akto (b. l. 34 - 36), matyti, jog minėtuose patikrinimo aktuose jokių pažeidimų, susijusių su pareiškėjo skundžiamais dalykais, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad pareiškėjo teiginiai, jog kamerose buvo nešvaru, nebuvo užtikrintas dirbtinis apšvietimas, oro judėjimo greitis, ventiliacija, sklido nepakeliamas kvapas, buvo pelėsis, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Pažymėtina, kad Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. birželio 13 d. pažyma (b. l.

31) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui higienos priemonės buvo iÅ¡duotos atvykus į įstaigÄ , o vėliau pareiÅ¡kėjas papildomai dėl Å¡ių priemonių į administracijÄ nesikreipė. Dėl nurodytos aplinkybės atmetami kaip nepagrįsti pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl higienos priemonių neiÅ¡davimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės atstovas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudaręs 2014 m. gruodžio 30 d. bei 2018 m. kovo 20 d. Paslaugų teikimo sutartis su UAB „Dezinfa” (b. l. 24 – 29, 37 -40) dėl kenkėjų kontrolės pataisos namuose.

Ä® bylÄ yra pateiktas graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas (b. l. 41), t. y. raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad buvo atliekamas nuolatinis (pastovus) parazitų (tarakonų, pelių) monitoringas, kontrolė ir naikinimas. Teismas vertina, kad atsakovės atstovo veiksmai, vykdant kenkėjų (tarakonų ir pelių) monitoringÄ , kontrolę bei naikinimÄ buvo pakankami (ABTÄ® 56 straipsnis), todėl nėra pagrindo konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimÄ .

Be kita ko, dėl pareiÅ¡kėjo teiginių, kad pataisos namuose kenkėjų naikinimas vyko netinkamomis sÄ lygomis, pažymėtina, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjai tokiose bylose nėra atleidžiami nuo pareigos detalizuoti kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nedetalizuoja savo nurodytų aplinkybių, t. y. nenurodo kada tiksliai nurodyti veiksmai vyko, kokie asmenys galėtų patvirtinti nurodytas aplinkybes, neteikia įrodymų (pvz., liudytojų, girdėjusių ir (arba) mačiusių nurodytas aplinkybes raštų, pavardžių ir pan.), patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo nurodyti argumentai dėl iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 straipsnis).

Marijampolės PN Sveikatos priežiÅ«ros skyriaus 2019 m. birželio 14 d. pažymoje Nr. 14/07-3484 nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d. dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė (b. l. 33). Marijampolės PN Resocializacijos skyrius taip pat nurodė, jog pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į psichologus nesikreipė (b. l. 32). Teismas nagrinėjamos bylos atveju nenustatė atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų laikytini nepagrįstais.

EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2) (pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01)). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66)), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04)).

Vadovaujantis iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuotina, kad Marijampolės PN vadovavosi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais ir pareiÅ¡kėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė. Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Taip pat neįrodyta ir kita vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, t. y. žalos padarymo faktas – pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kad dėl Marijampolės PN veiksmų patyrė neturtinę žalÄ . Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, pareiÅ¡kėjo skundas visa apimtimi atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo K. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė