2023-02-15 Nr. AB-3706-3-62-3-02276-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-288-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02276-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. 2019 m. liepos 24 d. apie 02.00 val. miego metu į jo gyvenamąją patalpą įsiveržė septyni kaukėti pareigūnai vilkėdami spec. aprangą: „kerzinius“ batus, šalmus, kaukes, spec. pirštines su pakietinimais, ir panaudodami didelį fizinė jėgą ir smurtą išvertė visus patalpoje esančius asmenis iš lovų ir ėmė talžyti panaudodami specialiąsias priemones, t. y. gumines ir teleskopines lazdas, naudojo tazerius, spardė kojomis į visus gyvybei pavojingus organus – pilvą, galvą, rankas, kojas, taip pat panaudodami net patalpoje buvusias geležines šiukšliadėžes, kuriomis talžė per galvą.

Fizinis smurtas buvo naudojamas prieš visus esančius patalpoje, tačiau jis nukentėjo sunkiausiai. Vienas iš pareigūnų – G. J., dirbantis Marijampolės pataisos namuose, Kriminalinėje žvalgyboje, jam gulinčiam ant grindų pražergdinęs kojas spyrė keletą kartų į (duomenys neskelbtini), tai darė sąmoningai norėdamas tyčia sunkiai sužaloti. Nuo smūgio dešinio (duomenys neskelbtini) viduje pajuto kaip kažkas trūko/plyšo. Dėl patirto nepakeliamo skausmo, sukelto spyrių į (duomenys neskelbtini), prarado sąmonę keletą kartų.

Kuomet atgavo sąmonę toliau pasipylė smūgių kruša į nugarą, kojas, rankas. Smūgiuojama buvo kojomis, guminėmis, teleskopinėmis lazdomis, metaline šiukšliadėže. Nuo smūgių plyšo rankų raumenys, sėdmenų raumenys, paakyje atsirado didžiulė hematoma, galva nusėta gumbais, visas kūnas padengtas juodos spalvos hematomomis bei kraujosruvomis. Kitas pareigūnas – N. F., dirbantis Alytaus pataisos namuose, kuomet pareiškėjas gulėjo ant grindų, avėdamas uniforminiais (kerziniais) batais, su didelė jėga, užmynė jam ant veido ir ausies, ir sukamuoju, traiškomuoju judesiu tiesiog traiškė jo veidą bei patikino, jog apšlapins galvą, trypė kojomis per stuburą.

Taip pat buvo talžomas teleskopine lazda per pėdas, sėdmenis, įvairias kitas kūno vietas, pilvą, galvą, veidą, kojas, rankas. Po patirtų sužalojimų pareiškėjo fizinė būklė buvo itin sunki, dėl patirto nepakeliamo skausmo buvo netekęs sąmonės keletą kartų, negalėjo pajudėti, atsistoti, atsisėsti. Dėl šių sužalojimų tą pačią naktį apie 03.00 val. buvo skubiai greitosios medicinos pagalbos automobiliu nugabentas į Lietuvos sveikatos universiteto Kauno klinikų priėmimo skyrių. Skubos tvarka buvo echoskopuotas, buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) stiprus sumušimas bei (duomenys neskelbtini).

Dėl šių priežasčių priėmimo skyriuje buvo laikomas iki kitos dienos 10.00 val. ryto. Jam padaryti tyčiniai sužalojimai traktuotini kaip sunkūs, nes dėl (duomenys neskelbtini) trauminio plyšimo prarandama didelė dalis (40 procentų) bendro darbingumo, taip pat gali likti (duomenys neskelbtini).

2.2. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nusikalstama veika pareiškėjui buvo padaryta fizinė žala. Pareiškėjas buvo pripažintas nukentėjusiuoju. 2019 m. spalio 28 d. specialisto išvadoje Nr. G2877/2019(02) konstatuotos poodinės kraujosruvos veido srityje, kairio peties srityje, dešinės alkūnės srityje, kairės ausies srityje, sėdmenų srityje, odos nubrozdinimas dešinės blauzdos srityje, (duomenys neskelbtini) sumušimas, davęs dešinės (duomenys neskelbtini) uždegimą.

Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti šešių ar daugiau trauminių poveikių. Taip pat konstatuotas (duomenys neskelbtini) sumušimas, davęs dešinės (duomenys neskelbtini) ir jos (duomenys neskelbtini) uždegimą atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2019 m. liepos 24 d. aplinkybėmis. Po patirtų traumų dėl sveikatos būklės pablogėjimo 2019 m. liepos 25 d., 2019 m. lapkričio 18 d., 2020 m. sausio 22 d., 2020 m. vasario 19 d. kreipėsi į medikus.

Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, saugumas Pravieniškių PN-AK nebuvo užtikrintas dėl pareigūnų neveikimo, dėl to patyrė ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą. Jam konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau iki šios dienos tenka nuolat konsultuotis su medikais, kadangi iki šiol vargina skausmai (duomenys neskelbtini), taip pat skausmingas peties sąnarys. Pasak medikų prognozių, tikėtina, jog netolimoje ateityje galima (duomenys neskelbtini) operacija. Be to, medikai prognozuoja (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) neturi. Po patirtų traumų liko liekamieji sveikatos sutrikimai, iki šiol jaučia skausmus, todėl kasdien prisimena per įvykį patirtą ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasines kančias bei išgyvenimus. Dėl to prašymu paskirti gydymą kreipėsi į medikus. Valstybė turi absoliučią pareigą garantuoti, kad privatūs asmenys ir, juo labiau, pareigūnai nuteistųjų atžvilgiu niekada nenaudos žiauraus ar orumą žeminančio elgesio. Dėl valstybės valdžios institucijų – pareigūnų – neteisėtų veiksmų (neveikimo), atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nebuvo užtikrintas saugumas, dėl to patyrė fizinį smurtą, dėl ko iki šios dienos jaučia skausmus (duomenys neskelbtini), sąnarių skausmus, be to, yra didelė tikimybė, jog liks (duomenys neskelbtini).

Taip pat dėl patirtos traumos išsivystė nerimas, nemiga. Pareiškėjas patyrė didžiulį, ilgai trunkantį dvasinį stresą, smuko savivertė, patyrė dvasinius skausmus, išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo su artimaisiais galimybės sumažėjimą, baimę dėl savo gyvybės ir sveikatos.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

3.1. Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriuje 2019 m. liepos 25 d. gautas Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistės K. J.-G. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. liepos 24 d. apie 22.35 val. buvo patikrinta Trečiajame sektoriuje veikianti ryšio detekcijos sistema, kurioje buvo aiškiai matyti, jog trečiajame korpuse (9–12 būriai) esantys nuteistieji naudojasi mobiliojo ryšio telefonais. Atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta atlikti neplaninę kratą 12-o būrio 4-oje gyvenamojoje patalpoje. Pradėjus atlikinėti kratą, kilo masinis 9, 10, 11, 12 būrių nepasitenkinimas, nuteistieji ėmė elgtis agresyviai, daužė duris, langus, šūkavo, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų nusiraminti ir nutraukti neteisėtus veiksmus. 2019 m. liepos 25 d. apie 1.00 val., siekiant suvaldyti ypatingą situaciją įstaigoje, buvo pasitelktos Viešojo saugumo tarnybos ir Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnų pajėgos, kurios, patekusios į tyčia pačių nuteistųjų užkirstas gyvenamąsias patalpas, išvedė visus nuteistuosius į būrių lauko kiemelius ir, kol buvo atliekamos kratos, vykdė nuteistųjų priežiūrą. Prieš agresyvius, nepaklusnius, reikalavimų nevykdančius nuteistuosius buvo panaudotos specialiosios priemonės. Visi prevencinės grupės pareigūnai paeiliui patekdavo į nuteistųjų kameras ir ten užtikrindavo viešąją tvarką. Jokio išankstinio susitarimo ar plano, koks skyrius į kokią būtent kamerą patenka, nebuvo, tai vyko spontaniškai, pagal susiklosčiusią situaciją. Tiesiog visi ėjo į kamerą, į kurią dar nebuvo įėję kiti pareigūnai, t. y. sulaukus savo eilės. Alytaus skyriaus pareigūnai pateko maždaug į tris nuteistųjų kameras. Į kai kurias kameras jie patekdavo ne tik su savo skyriaus pareigūnais, bet galėjo būti ir kitų įstaigų pareigūnai, kurie tuo metu buvo laisvesni. Alytaus skyriaus pareigūnai pateko į visiškai atsitiktines nuteistųjų kameras. Alytaus grupės pareigūnams patekus į vieną iš nuteistųjų kamerą, joje esantys nuteistieji ne iš karto pakluso pareigūnų teisėtiems reikalavimas „gultis ant grindų, rankas už nugaros“, todėl jų atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės, o apie tokių priemonių panaudojimą sprendžia kiekvienas pareigūnas asmeniškai, priklausomai nuo situacijos, nuo nuteistojo elgesio.

3.2. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad buvo atlikta daug būtinų procesinių veiksmų, siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje (baudžiamojoje), apklausta 96 asmenys, 26 nuteistieji pripažinti nukentėjusiais, atliktos nukentėjusiųjų, tuo metu budėjusių pareigūnų, prevencinės grupės pareigūnų, bausmę atliekančių nuteistųjų apklausos, gautos specialistų išvados, surinkta ir išanalizuota reikiama dokumentinė medžiaga, atlikti objektų tyrimai ir kiti veiksmai, tačiau jokių objektyvių ir neginčytinų duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog pareigūnai, veikdami savanaudiškais ar asmeniniais motyvais, pasinaudodami tarnybine padėtimi naudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, negauta.

Nors dalis nukentėjusiųjų apklausų metu nurodė, kad jie buvo mušami ir spardomi į įvairias kūno vietas, tačiau specialistų išvadose nurodyta, kad jiems padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (išskyrus nukentėjusįjį M. B.), didžiajai daliai nuteistųjų išvadose konstatuojama, kad susižaloti galėjo ir patys, be to, daliai nuteistųjų jokie sužalojimai specialistų išvadose nekonstatuoti. Taigi nukentėjusiųjų parodymais ikiteisminio tyrimo metu galima remtis tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantiems duomenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apklausti pareigūnai N. F., E. A., G. J. neginčija, jog prieš kai kuriuos nuteistuosius buvo panaudotos specialiosios priemonės, tačiau panaudotos leistinumo ribose ir tiek, kiek tai buvo būtina apsaugoti pareigūnų sveikatai, bet kokius tyčinius smurtinius veiksmus nuteistųjų atžvilgiu kategoriškai neigia. Be to, nuoseklias minėtų pareigūnų nurodytas aplinkybes apie jų veiksmų eigą ir intensyvumą, panaudotų specialiųjų priemonių pobūdį ir mastą patvirtina specialistų išvadose nurodyti konstatuoti sužalojimai – odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos ir kt., kurie priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Kaip nurodoma ikiteisminio tyrimo medžiagoje, įvertinus surinktus duomenis, jų pakankamumą, remiantis protingumo, proporcingumo, teisingumo, proceso ekonomiškumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis, konstatuojama, kad objektyvių ir neginčytinų duomenų, leidžiančių manyti, kad Pravieniškių PN-AK ir Prevencinės grupės pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas būtų piktnaudžiavę tarnyba ar viršiję savo įgaliojimus, veikę priešingai tarnybos principams, veiklos tikslams, asmeniniais ar savanaudiškais interesais ir tokiu būdu padarę žalos nuteistiesiems, nėra.

Atsakovo vertinimu, neteisėtų pareigūnų veiksmų prieš pareiškėją nebuvo padaryta.

3.3. Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas. Įstaigos pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, jog pataisos įstaigos pareigūnai būtų atlikę neteisėtus veiksmus, netinkamai atlikę savo pareigas. Įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų.

4. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius atliko ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje. Šiame ikiteisminiame tyrime Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorė 2020 m. spalio 1 d. priėmė nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą ir 2020 m. spalio 1 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminis tyrimas Nr. 06-0-00181-19 dalyje dėl galbūt neteisėtų pareigūnų veiksmų nutrauktas, nes nepadarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminiame tyrime Nr. 06-0-00181-19 nutarta sustabdyti ikiteisminį tyrimą, nes iš surinktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikti visi reikiami proceso veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamas veikas padariusius asmenis, tačiau tokie asmenys nenustatyti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, matyti, kad neteisėtų pareigūnų veiksmų prieš pareiškėją nebuvo padaryta. Pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, jog Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnai būtų atlikę neteisėtus veiksmus, netinkamai atlikę savo pareigas. Nesant neteisėtų veiksmų, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp žalos padarymo. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnai savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) padarė pareiškėjui žalą, atliko neteisėtus veiksmus prieš pareiškėją. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjas taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindė prašomos sumos apskaičiavimą, konkrečiai neįvardijo, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui M. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 500 Eur sumą nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, jog atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK jis buvo pareigūnų sumuštas, t. y. nebuvo užtikrintas jo saugumas.

8. Teismas nustatė, kad:

8.1. 2019 m. liepos 24 d. apie 22.35 val. patikrinus Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje veikiančią ryšio detekcijos sistemą buvo nustatyta, jog trečiajame korpuse (9–12 būriai) esantys nuteistieji naudojasi mobiliojo ryšio telefonais. Buvo nuspręsta atlikti neplaninę kratą 12-o būrio 4-oje gyvenamojoje patalpoje. Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, pradėjus atlikinėti kratą kilo masinis 9, 10, 11, 12 būrių nepasitenkinimas, nuteistieji ėmė elgtis agresyviai, daužė duris, langus, šūkavo, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų nusiraminti ir nutraukti neteisėtus veiksmus. 2019 m. liepos 25 d. apie 1.00 val., siekiant suvaldyti ypatingą situaciją įstaigoje, buvo pasitelktos Viešojo saugumo tarnybos ir Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnų pajėgos, kurios, patekusios į tyčia pačių nuteistųjų užkirstas gyvenamąsias patalpas, išvedė visus nuteistuosius į būrių lauko kiemelius ir, kol buvo atliekamos kratos, vykdė nuteistųjų priežiūrą. Prieš agresyvius, nepaklusnius, reikalavimų nevykdančius nuteistuosius buvo panaudotos specialiosios priemonės. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2877/2019(2) nurodyta, kad pareiškėjui konstatuota poodinės kraujosruvos veido srityje, kairio peties srityje, dešinės alkūnės srityje, kairės ausies srityje, sėdmenų srityje, odos nubrozdinimas dešinės blauzdos srityje, (duomenys neskelbtini) sumušimas, davęs dešinės (duomenys neskelbtini) uždegimą. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, sužalojimai galėjo būti padaryti šešių ir daugiau trauminių poveikių. (duomenys neskelbtini) sumušimas, davęs dešinės (duomenys neskelbtini) uždegimą, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Pravieniškių PN-AK neginčija, kad minėti sužalojimai pareiškėjui buvo padaryti 2019 m. liepos 25 d. naktį, aptariamų įvykių metu, ir kad po sužalojimo tą pačią naktį pareiškėjas buvo išvežtas į Kauno klinikas.

8.2. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-asis skyrius (Kaišiadorys), atlikęs ikiteisminį tyrimą dėl 2019 m. liepos 25 d. nakties įvykių Pravieniškių PN-AK, 2020 m. spalio 1 d. nutarimu nusprendė ikiteisminį tyrimą Nr. 06-0-00181-19 dalyje nutraukti, nes nepadarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas) ir 183 straipsnio 1 dalyje (turto pasisavinimas). Nutarime nurodyta, kad iš surinktos dokumentinės medžiagos jokių faktinių duomenų, kuriais remiantis būtų pagrindas reikšti kaltinimus pataisos namų pareigūnams dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nėra.

Apklausti pareigūnai neginčija, jog prieš kai kuriuos nuteistuosius buvo panaudotos spec. priemonės, tačiau panaudoti leistinumo ribose ir tiek, kiek tai buvo būtina apsaugoti pareigūnų sveikatai, bet kokius tyčinius smurtinius veiksmus nuteistųjų atžvilgiu kategoriškai neigia. Nukentėjusiųjų parodymai yra abejotini ir jų nepakanka kaltinimui palaikyti. Taip pat nutarime nurodyta, kad įvertinus surinktus duomenis, jų pakankamumą, remiantis protingumo, proporcingumo, teisingumo, proceso ekonomiškumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis, konstatuojama, kad objektyvių ir neginčytinų duomenų, leidžiančių manyti, kad Pravieniškių PN-AK ir Prevencinės grupės pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas būtų piktnaudžiavę tarnyba ar viršiję savo įgaliojimus, veikę priešingai tarnybos principams, veiklos tikslams, asmeniniais ar savanaudiškais interesais ir tokiu būdu padarę žalos nuteistiesiems, nėra.

Taip pat Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-asis skyrius (Kaišiadorys) 2020 m. spalio 1 d. nutarimu nusprendė ikiteisminį tyrimą Nr. 06-0-00181-19 dėl veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas), 187 straipsnio 1 dalyje (turto sunaikinimas ar sugadinimas), sustabdyti, nes iš surinktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikti visi reikiami proceso veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamas veikas padariusius asmenis, tačiau tokie asmenys nenustatyti.

Nurodyta, kad atlikto ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai ėmėsi visų įstatymų numatytų priemonių, jog būtų išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos ir kad jas padarę asmenys būtų teisingai nubausti, t. y. nukentėjusiais pripažino ir apklausė asmenis, kuriems nustatyti kūno sužalojimai (M. B.), gautos specialistų išvados, taip pat apklausti liudytojai, prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungti tyrimui reikšmingi dokumentai. Pagal pareiškėjo skundą ikiteisminis tyrimas Nr. 06-0-00181-19 buvo atnaujintas, 2021 m. gegužės 14 d. nutarimu dalyje dėl veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje nutrauktas, dalyje dėl veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, sustabdytas.

9. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 112 straipsnio 1 dalimi, 113 straipsniu, Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo (toliau – ir VSTĮ) 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 2 straipsnio 3 dalimi, 12 straipsnio 1 dalimi, Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija) (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2020 m. balandžio 4 d.), 148, 149, 150, 182, 183, 184, 184.1 punktais, 185–188 punktais (specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų panaudojimas įforminamas nustatyta tvarka), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 40828/12; 2006 m. liepos 13 d. sprendimas byloje Popov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 26853/04; 2005 m. spalio 4 d. sprendimas byloje Sarban prieš Moldovą, pareiškimo Nr. 3456/05; 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Gömi ir kt. prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 35962/97; 2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Vladimir Romanov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41461/02; 2007 m. liepos 4 d. sprendimas byloje Kurnaz ir kiti prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 36672/97; 2014 m. birželio 3 d. sprendimas byloje Habimi ir kiti prieš Serbiją, pareiškimo Nr. 19072/08 ir kt.).

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas įkalinimo įstaigoje (Pravieniškių PN-AK) patyrė sveikatos sužalojimus, t. y. buvo sutrikdyta jo sveikata, kai prieš pareiškėją buvo panaudotos specialiosios priemonės. Pareiškėjo sužalojimo faktą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2877/2019(2), kiti byloje pateikti medicininiai dokumentai. Atsakovas nepaneigė, kad nurodyti sužalojimai galėjo atsirasti kitomis, nei pareiškėjo nurodytomis, aplinkybėmis. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovai nenurodė, jog būtent pareiškėjas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, neklausęs pareigūnų nurodymų susiklosčiusios ypatingosios situacijos metu, buvo aktyvus riaušių dalyvis ar pan.

Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas toje vietoje, kurioje vyko neramumai, būtų smurtavęs, niokojęs turtą, šiurkščiai pažeidęs viešąją tvarką, kad jo atžvilgiu dėl 2019 m. liepos 25 d. atliktų veiksmų būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas arba iškelta administracinio teisės pažeidimo byla. Atsakovo atstovai visiškai neindividualizavo pareiškėjo veiksmų, dėl kurių prieš jį būtų buvęs poreikis panaudoti specialiąsias priemones, lėmusias medicininiuose dokumentuose nurodytus sužalojimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad, kaip nustatyta Instrukcijoje, prieš naudojant specialiąsias priemones, jei leidžia aplinkybės, teisėtvarkos pažeidėjai įspėjami, naudodami specialiąsias priemones pareigūnai privalo kiek įmanoma stengtis išvengti sunkių pasekmių: naudodamas lazdą, pareigūnas privalo stengtis kiek įmanoma išvengti smūgių į galvą, kaklą ir (duomenys neskelbtini).

Šiuo atveju pareiškėjui buvo padaryti sužalojimai tiek veido, ausies srityse, tiek (duomenys neskelbtini) sumušimas, kiti sužalojimai. Teismas akcentavo, kad kai prievartos priemonės naudojamos prieš konkretų asmenį, tokių priemonių naudojimas turi atitikti proporcingumo principą, t. y. prieš jas panaudojant turi būti įvertinama ir atsižvelgiama į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, taip pat pasekmes, kurias gali sukelti konkrečios prievartos priemonės panaudojimas. Teismas pažymėjo, kad administracinis procesas iš esmės grindžiamas rungimosi principu, šalims suteikiamos vienodos galimybės procese.

Šiuo atveju atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad prieš pareiškėją panaudotos specialiosios priemonės buvo būtinos, proporcingos, adekvačios buvusiai situacijai. Atvirkščiai, pareiškėjui padaryti sužalojimai patvirtina, kad pareigūnai nesielgė taip, kaip privalėjo elgtis, nesivadovavo teisės normomis, reguliuojančiomis prievartos panaudojimą. Būtent konkretus pareigūnas turi įvertinti situaciją, įskaitant ir priemonės panaudojimo individualumą, ir tokio panaudojimo proporcingumą. Taigi šiuo atveju atsakovas (jo dispozicijoje esantys pareigūnai) turi pareigą užtikrinti, kad jėgos panaudojimas bus teisėtas ir pagrįstas, įskaitant ir jo atitiktį proporcingumo principui.

Atitinkamai, būtent atsakovas, atsižvelgiant į pažeistos vertybės svarbą (asmens sveikatą), turi ir pozityvią pareigą išsamiai ištirti tokį įvykį bei nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, ir pareigą įrodyti, kad prievartos priemonės panaudojimas buvo teisėtas ir proporcingas atsižvelgiant į paties pareiškėjo elgesį.

11. Teismas pažymėjo, kad būtent ikiteisminis tyrimas dalyje dėl pareiškėjo sužalojimo buvo ne nutrauktas, o sustabdytas dėl to, jog nebuvo nustatyti nusikalstamas veikas padarę asmenys. Šiame ikiteisminiame tyrime pareiškėjas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, medicininiais dokumentais patvirtinti sužalojimai. Be kita ko, kaip nurodyta 2021 m. gegužės 14 d. nutarime sustabdyti ikiteisminį tyrimą, peržiūrėjus Pravieniškių PN-AK vaizdo įrašą matyti, kad 2019 m. liepos 25 d. 02:32:30 šalia prižiūrėtojų posto, esančio tarp 11 ir 12 nuteistųjų būrių (gyvenamųjų patalpų), sustojo šlubuojantis nuteistasis M.

B., kuris ranka laikėsi už (duomenys neskelbtini). Prie jo priėjo prevencinės grupės pareigūnai, po kurio laiko M. B. nušlubavo toliau. Pareiškėjas buvo nuvestas pas medicinos darbuotojus. Pareiškėjo ligos istorijoje esantys įrašai patvirtina, kad pareiškėjas, atvykęs į medicinos kabinetą, skundėsi stipriais pilvo skausmais, neleido prisiliesti prie pilvo, taip pat skundėsi (duomenys neskelbtini) skausmu. Teismas konstatavo, jog tam tikrų veiksmų, šiuo atveju pareigūnų veiksmų, vertinimas baudžiamosios teisės požiūriu ir civilinės teisės požiūriu skiriasi.

Konstatuojant, kad yra CK 6.271 straipsnyje įtvirtintos civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos, kaltė nėra būtina deliktinės atsakomybės sąlyga. Faktinė aplinkybė, kad pirmiau nurodytuose ikiteisminiuose tyrimuose konstatuojama, jog pareiškėjo atžvilgiu pareigūnų veiksmais nebuvo padarytos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje (kurių būtinas nusikaltimo sudėties elementas yra pažeidėjo tyčia), savaime nelemia, kad valstybei negali kilti deliktinė atsakomybė CK 6.271 straipsnio pagrindu.

Teismas priėjo prie išvados, kad byloje aptariamu atveju vien galimi pareiškėjo neteisėti veiksmai, t. y. pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas, savaime negalėtų būti pagrindu prieš jį taikyti tokio pobūdžio prievartos priemonę, nuo kurios jis nukentėjo byloje aptariamu atveju. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, jog pareiškėjas iš viso būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, kuriais būtų kėlęs grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, kas galėtų pateisinti būtinumą naudoti specialiąsias priemones. Šiuo atveju net ir nenustačius konkretaus pareigūno, kurio veiksmai sukėlė žalą, atsakomybė tenka Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento.

12. Teismas, įvertinęs nustatytų pareigūnų veiksmų intensyvumą, pažeidimo trukmę bei tai, kad pareiškėjui iš karto buvo suteikta medicininė pagalba, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo nenustatė, tačiau priėjo prie išvados, kad šioje byloje nustatyti neteisėti valdžios institucijų veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme. Atsižvelgdamas į tai, kad veiksmas (pareiškėjo sužalojimas) priskirtinas viešąjį saugumą įvykio metu užtikrinusiems pareigūnams, jog atsakovo atstovai bylos metu nepateikė įrodymų, kad fizinės prievartos panaudojimas prieš pareiškėją buvo nulemtas jo darytų teisės pažeidimų, įskaitant ir tokios prievartos panaudojimo atitiktį proporcingumo principui, teismas priėjo prie išvados, kad byloje nagrinėjamu atveju neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog atsakovas neįvykdė pareigos užtikrinti, kad prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimų ar mirtį, nebūtų panaudota prieš asmenį nesant tam teisinio pagrindo arba jos panaudojimas būtų būtinas ir proporcingas. Teismas konstatavo, kad aptariamu atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kaip ji apibrėžiama CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Teismas pripažino, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų (saugumo) neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė sveikatos sutrikdymą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

13. Teismas, atsižvelgęs į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo pobūdį (sutrikdyta pareiškėjo sveikata), intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad 500 Eur suma yra proporcinga atsakovo atstovų padarytiems pažeidimams ir pakankama pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, o pareiškėjo prašoma priteisti 50 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo bei protingumo kriterijų, tačiau jų neatitinka ir atsakovo atstovų siekis pareiškėjui iš viso nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teismas taip pat pareiškėjui priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių su tuo susijusių įrodymų nepateikė, todėl teismas pareiškėjo prašymą atmetė.

III. 14. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas tinkamai neįvertino byloje esančių aplinkybių, netinkamai vertino civilinės atsakomybės sąlygas, neištyrė byloje esančios dokumentinės medžiagos. Kaip nurodoma ikiteisminio tyrimo medžiagoje, įvertinus surinktus duomenis, jų pakankamumą, remiantis protingumo, proporcingumo, teisingumo, proceso ekonomiškumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis, konstatuota, kad objektyvių ir neginčytinų duomenų, leidžiančių manyti, kad Pravieniškių PN-AK ir Prevencinės grupės pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas būtų piktnaudžiavę tarnyba ar viršiję savo įgaliojimus, veikę priešingai tarnybos principams, veiklos tikslams, asmeniniais ar savanaudiškais interesais ir tokiu būdu padarę žalos nuteistiesiems, nėra. Remiantis tuo, kas išdėstyta, matyti, kad neteisėtų pareigūnų veiksmų prieš pareiškėją nebuvo padaryta. Ikiteisminis tyrimas pareigūnų atžvilgiu dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas. Pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, jog Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnai būtų atlikę neteisėtus veiksmus, netinkamai atlikę savo pareigas. Nesant neteisėtų veiksmų, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp žalos padarymo, priešingai, nei nurodo teismas sprendime. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, jog Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnai savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) padarė pareiškėjui žalą, atliko neteisėtus veiksmus prieš pareiškėją. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme. Taigi pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti Kalėjimų departamento viešajai atsakomybei. Pareiškėjas taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindė prašomos sumos apskaičiavimą, konkrečiai neįvardijo, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala.

14.2. Byloje nėra jokių duomenų, kad sužalojimus pareiškėjui atliko Pravieniškių PN-AK ar Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnai. Pareiškėjas susižaloti galėjo ir pats. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jėgos panaudojimas buvo neteisėtas ir nepagrįstas, įskaitant ir jo atitiktį proporcingumo principui. Byloje nėra nustatyta neteisėtų pareigūnų veiksmų. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius jokių faktinių duomenų, kuriais remiantis būtų pagrindas reikšti kaltinimus pareigūnams dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Šiuo atveju už saugumo pataisos namuose užtikrinimą buvo atsakingas ne atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas, o atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK, todėl visiškai nesuprantama, kodėl ne tik iš atsakovo, atstovaujamo Pravieniškių PN-AK, o ir iš atsakovo, atstovaujamo Kalėjimų departamento, priteisiama žala, nes teismo grindžiamos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo atstovui Kalėjimų departamentui visiškai netaikomos – šiuo atveju tinkamų kalinimo sąlygų (saugumo) užtikrinimo pareiga priskirtina Pravieniškių PN-AK, o ne Kalėjimų departamentui. Pareiškėjas negalėjo patirti žalos dėl Kalėjimų departamento veiksmų, nes byloje nenustatyti jokie Kalėjimų departamento veiksmai priešingi teisei, įskaitant ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnai veikė neteisėtai, tą patvirtina ir ikiteisminis tyrimas – jokie kalti prevencinės grupės veiksmai nenustatyti.

14.3. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas 2021 m. lapkričio 19 d., o atsakovo atstovui išsiųstas tik 2021 m. gruodžio 27 d., tuo atveju, jei teismas paliktų galioti priteistas penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 500 Eur sumą nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo, į šį metinių palūkanų skaičiavimo laikotarpį atsakovui Lietuvos valstybei byloje neturėtų būti įskaičiuojamos metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 19 d. iki 2021 m. gruodžio 27 d., nes dėl teismo klaidos Kalėjimų departamentui sprendimas išsiųstas tik po jo įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina dėl patirto sužalojimo įkalinimo įstaigoje, kai prieš pareiškėją buvo panaudotos specialiosios priemonės, atlyginimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs neteisėtus valdžios institucijų veiksmus pagal CK 6.271 straipsnį, priteisė pareiškėjui M. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 500 Eur sumą nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo.

17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl nesaugių kalinimo sąlygų įkalinimo įstaigoje, atsakovo atstovų Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad veiksmas (pareiškėjo sužalojimas) priskirtinas viešąjį saugumą įvykio metu užtikrinusiems pareigūnams, jog atsakovo atstovai bylos metu nepateikė įrodymų, kad fizinės prievartos panaudojimas prieš pareiškėją buvo nulemtas jo darytų teisės pažeidimų, priėjo prie išvados, jog byloje nagrinėjamu atveju neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas neįvykdė pareigos užtikrinti, jog prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimų ar mirtį, nebūtų panaudota prieš asmenį nesant tam teisinio pagrindo arba jos panaudojimas būtų būtinas ir proporcingas.

18. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą padavė atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjas negalėjo patirti žalos dėl Kalėjimų departamento veiksmų, nes byloje nenustatyti jokie Kalėjimų departamento veiksmai priešingi teisei, įskaitant ir tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnai veikė neteisėtai, tą patvirtina ir ikiteisminis tyrimas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jėgos panaudojimas buvo neteisėtas ir nepagrįstas, įskaitant ir jo atitiktį proporcingumo principui. Šiuo atveju už saugumo pataisos namuose užtikrinimą buvo atsakingas ne atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas, o atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK. Atsakovo atstovas taip pat pažymi, kad tuo atveju, jei teismas paliktų galioti priteistas penkių procentų dydžio metines palūkanas, į šį metinių palūkanų skaičiavimo laikotarpį neturėtų būti įskaičiuojamos metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 19 d. iki 2021 m. gruodžio 27 d., nes dėl teismo klaidos Kalėjimų departamentui sprendimas išsiųstas tik po jo įsiteisėjimo.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Byloje nustatyta, kad 2019 m. liepos 24 d. apie 22.35 val. patikrinus Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje veikiančią ryšio detekcijos sistemą buvo nustatyta, jog trečiajame korpuse (9–12 būriai) esantys nuteistieji naudojasi mobiliojo ryšio telefonais. Buvo nuspręsta atlikti neplaninę kratą 12-o būrio 4-oje gyvenamojoje patalpoje. Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, pradėjus atlikinėti kratą kilo masinis 9, 10, 11, 12 būrių nepasitenkinimas, nuteistieji ėmė elgtis agresyviai, daužė duris, langus, šūkavo, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų nusiraminti ir nutraukti neteisėtus veiksmus. 2019 m. liepos 25 d. apie 1.00 val., siekiant suvaldyti ypatingą situaciją įstaigoje, buvo pasitelktos Viešojo saugumo tarnybos ir Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnų pajėgos, kurios, patekusios į tyčia pačių nuteistųjų užkirstas gyvenamąsias patalpas, išvedė visus nuteistuosius į būrių lauko kiemelius ir, kol buvo atliekamos kratos, vykdė nuteistųjų priežiūrą. Prieš agresyvius, nepaklusnius, reikalavimų nevykdančius nuteistuosius buvo panaudotos specialiosios priemonės. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2877/2019(2) nurodyta, kad pareiškėjui konstatuota poodinės kraujosruvos veido srityje, kairio peties srityje, dešinės alkūnės srityje, kairės ausies srityje, sėdmenų srityje, odos nubrozdinimas dešinės blauzdos srityje, (duomenys neskelbtini) sumušimas, davęs dešinės (duomenys neskelbtini) uždegimą. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, sužalojimai galėjo būti padaryti šešių ir daugiau trauminių poveikių. (duomenys neskelbtini) sumušimas, davęs dešinės (duomenys neskelbtini) uždegimą, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Byloje nėra ginčo, kad minėti sužalojimai pareiškėjui buvo padaryti 2019 m. liepos 25 d. naktį, aptariamų įvykių metu, ir kad po sužalojimo tą pačią naktį pareiškėjas buvo išvežtas į Kauno klinikas. Pareiškėjo sužalojimo faktą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2877/2019(2), kiti byloje pateikti medicininiai dokumentai. Ikiteisminis tyrimas dalyje dėl pareiškėjo nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvo sustabdytas dėl to, jog nebuvo nustatyti nusikalstamas veikas padarę asmenys.

21. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, jog valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 40828/12; 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 26853/04).

22. EŽTT yra pabrėžęs, jog įkalinti asmenys yra pažeidžiamoje padėtyje ir kad valdžios institucijos privalo saugoti jų fizinę gerovę (žr. 2005 m. spalio 4 d. sprendimą byloje Sarban prieš Moldovą, pareiškimo Nr. 3456/05). Teismas, be abejo, atsižvelgia į smurto potencialą, kuris egzistuoja bausmių vykdymo įstaigose, ir į tai, kad sulaikytųjų nepaklusnumas gali greitai peraugti į riaušes (žr. EŽTT 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Gömi ir kt. prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 35962/97). Todėl sutinkama, jog kartais gali prireikti jėgos, kad būtų užtikrintas kalėjimo saugumas, palaikoma tvarka ar užkirstas kelias nusikaltimams. Nepaisant to, tokia jėga gali būti naudojama tik tuo atveju, jei yra būtina, ir ji neturi būti per didelė (žr. EŽTT 2008 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Vladimir Romanov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41461/02).

23. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualias faktines aplinkybes, EŽTT praktiką ir nustatytą teisinį reguliavimą (BVK 112 str. 1 d., 113 str., VSTĮ 7 str. 1 d. 1 ir 2 p., 2 str. 3 d., 12 str. 1 d., Instrukcijos 148, 149, 150, 182, 183, 184, 184.1 p., 185–188 p.), pagrįstai nusprendė, kad atsakovo atstovų (tarp jų Kalėjimų departamento) neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, jog atsakovas neįvykdė pareigos užtikrinti, kad prievarta, sukėlusi pareiškėjui sveikatos sutrikdymą, nebūtų panaudota prieš asmenį nesant tam teisinio pagrindo arba jos panaudojimas būtų būtinas ir proporcingas. Atsakovas neindividualizavo pareiškėjo veiksmų, dėl kurių prieš jį būtų buvęs poreikis panaudoti specialiąsias priemones, lėmusias medicininiuose dokumentuose nurodytus sužalojimus, neįrodė, kad prieš pareiškėją panaudotos specialiosios priemonės buvo adekvačios buvusiai situacijai. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas nepaneigė, kad nurodyti sužalojimai galėjo atsirasti kitomis, nei pareiškėjo nurodytomis, aplinkybėmis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.271 straipsnyje. Šiuo atveju atsakomybė tenka ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento. Pareiškėjui pagrįstai priteista 500 Eur neturtinė žala bei, pareiškėjui reikalaujant, penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesines palūkanas skaičiuoti apeliaciniame skunde nurodytu būdu nėra teisinio pagrindo.

24. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis