e6d664d2-b5c8-41ea-8a09-0c7b07161e70 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                          Civilinė byla Nr. 2-420-516/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01316-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 106.1.; 106.3.; 106.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4900-661/2014 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui ir Å¡io teismo teisėjams dėl žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl ieÅ¡kinio pripažinimo nepaduotu ir grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl nutartį priėmusio pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo.IeÅ¡kovas A.

B. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 615 514 Lt žalos atlyginimÄ .Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalį dėl ieÅ¡kovo reikalavimų atsakovui Vilniaus apygardos teismui ir Å¡io teismo teisėjams D. R. ir O. G. bei nustatė deÅ¡imties dienų nuo nutarties įteikimo ieÅ¡kovui dienos terminÄ nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nesuformulavo faktinio ieÅ¡kinio pagrindo, o taip pat nepagrindė praÅ¡omos atlyginti žalos sumos jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais bei jų nenurodė ieÅ¡kinyje.Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį paliko nepakeistÄ , nustatydamas ieÅ¡kovui 20 dienų terminÄ nuo nutarties kopijos gavimo dienos ieÅ¡kinio trÅ«kumams, nurodytiems Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartyje, paÅ¡alinti.Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 10 d. gavo ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi A. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.Teismas, susipažinęs su ieÅ¡kovo patikslintu ieÅ¡kiniu, padarė iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartyje nurodyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai iÅ¡taisyti nebuvo – ieÅ¡kovas nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais jam padaryta turtinė žala, nepateikė duomenų, iÅ¡ kur jis kildina atsiradusiÄ turtinę žalÄ , kaip apskaičiuoja reikalaujamos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydį, neįvardina, kokius bÅ«tent turtinius padarinius (nuostolius) reikalauja kompensuoti, koks priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių neigiamų padarinių, turinčių materialiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ .

Teismas taip pat pažymėjo, kad su patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie turtinius ir neturtinius praradimus – gautas ir prarastas pajamas, patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, skausmÄ , pablogėjusiÄ sveikatÄ ir kt. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad negalima laikyti, jog yra atskleistas ieÅ¡kinio faktinis pagrindas. Teismas taip pat pažymėjo, kad patikslintas ieÅ¡kinys nėra suformuluotas pakankamai tiksliai, aiÅ¡kiai, todėl teismas negalėtų tinkamai apginti ieÅ¡kovo teisių, jeigu jos iÅ¡ tiesų yra pažeidžiamos.

Atsakovas, teismo nuomone, taip pat neturėtų galimybės tinkamai suformuluoti savo pozicijÄ ir atsikirtimus į ieÅ¡kinį. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas, teikdamas tiek pirminį, tiek patikslintÄ ieÅ¡kinį, jokių raÅ¡ytinių įrodymų teismui nepateikė, taip pat nepateikė duomenų, jog objektyviai negali gauti dokumentų, kuriais grindžiamas reikalavimas. III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovas A. B. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį ir perduoti klausimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti kitos apygardos teismui.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Nutartimi pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 21 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 109 ir 114 straipsniai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTPLAK) 6 straipsnis, nukrypta nuo privalomo precedento taikymo praktikos. Vilniaus apygardos teismas negali pats prieš save nagrinėti ieškinio.

Klausimas perduotinas nagrinėti kitos apygardos teismui. Niekas negali bÅ«ti teisėju savo paties byloje, tačiau teismas tyčia nesivadovauja nei Konstitucija, nei EŽTPLAK, ir tyčia neduoda eigos ieÅ¡kiniui. Tame pačiame teisme dirbantys teisėjai negali nagrinėti ieÅ¡kinio prieÅ¡ teismÄ ir savo kolegas.Teismas netinkamai taikė CPK 115, 135 ir 138 straipsnius, pažeidė CPK 115 straipsnio 4 dalį. IeÅ¡kinio reikalavimas aiÅ¡kus ir konkretus. Neesminiai neaiÅ¡kumai ir netikslumai gali bÅ«ti paÅ¡alinti pasirengimo ir teisminio nagrinėjimo stadijose.

Ä®rodymų nepateikimas ir nenurodymas taip pat nėra esminis trÅ«kumas bei nėra pagrindas atsisakyti priimti ieÅ¡kinį ar taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalį. Be to, pagal teismų suformuluotÄ precedentÄ , CPK 114 straipsnio taikymas ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje yra pernelyg formalus reikalavimas. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apelianto įsitikinimu, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis neteisėta ir todėl naikintina, nes ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas. Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino ieÅ¡kinio priėmimÄ bei trÅ«kumų iÅ¡taisymÄ reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad asmeninis teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieÅ¡taraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2014).

Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, taip pat yra pabrėžęs, kad turi bÅ«ti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikÅ¡mės turi tai, ar nuogÄ stavimas gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (žr.

Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, 21 December 2000, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2014).Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ir Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartyse, nagrinėjant ieškovo A. B. teisėjams ir teismams reiškiamus nušalinimus (civilinės bylos Nr. 2KT-159/2011, Nr. 2KT-30/2012, Nr. 2KT69/2012, Nr. 2KT-77/2012, Nr. 2KT-83/2012, Nr. 2KT-88/2012, Nr. 2KT-98/2012, Nr. 2KT-100/2012, Nr. 2KT-119/2012, Nr. 2KT-41/2013;

Nr. 2KT-50/2013; Nr. 2KT-51/2013; Nr. 2KT-64/2013; Nr. 2KT-70/2013; Nr. 2KT-71/2013; Nr. 2KT-72/2013; Nr. 2KT-75/2013; Nr. 2KT-77/2013; Nr. 2KT-80/2013; Nr. 2KT-81/2013; Nr. 2KT-82/2013; Nr. 2KT-87/2013; Nr. 2KT-95/2013; Nr. 2KT-115/2013; Nr. 2KT-120/2013; Nr. 2KT-121/2013; Nr. 2KT-18/2014), taip pat buvo ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta ieÅ¡kovui, kad konkrečios bylos, kurioje praÅ¡oma atlyginti žalÄ , negali nagrinėti tik tas teisėjas, kurio veiksmais galbÅ«t padarytÄ Å¾alÄ praÅ¡oma atlyginti. IeÅ¡kovui, be abejonės, yra žinoma ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje pažymėta, kad ieÅ¡kinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali bÅ«ti laikomas pagrindu konstatuoti visų Å¡io teismo teisėjų Å¡aliÅ¡kumÄ .

Taigi apeliantas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas A. B. ieÅ¡kinio (patikslinto ieÅ¡kinio) priėmimo klausimÄ , nukrypo nuo privalomo precedento taikymo.Nagrinėjamame atskirajame skunde ieÅ¡kovas, iÅ¡skyrus tai, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas turės vertinti kolegų, su kuriais jis dirba ir bendrauja, veiksmų (neveikimo) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti teisėjo, priėmusio 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį, neÅ¡aliÅ¡kumu.

Pažymėtina, kad visais atvejais bet kokios abejonės dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne teoriniais samprotavimais ir / ar prielaidomis. Savo ruožtu tam, kad bÅ«tų nuÅ¡alinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla bÅ«tų perduota kitam tos pačios pakopos teismui, turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie kiekvieno teisėjo galimÄ Å¡aliÅ¡kumÄ , t. y. turi bÅ«ti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu (civilinės bylos Nr. 2KT-78/2014).Apibendrindamas pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra absoliutaus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindo, nurodyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte (CPK 338 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta ieÅ¡kovo argumentus dėl netinkamo CPK 114, 115, 135 ir 138 straipsnių aiÅ¡kinimo bei taikymo.Kaip jau buvo iÅ¡aiÅ¡kinta apeliantui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1393/2014) CPK 115 straipsnio 4 dalies ir CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto turinio analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų nepateikimas ir, tuo labiau, net jų nenurodymas procesiniame dokumente negali bÅ«ti laikomas tik neesminiu netikslumu, nesudarančiu pagrindo takyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ .

Be to, kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio, ieÅ¡kovo patikslintas ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui ne tik dėl įrodymų nenurodymo jame, bet, visų pirma, dėl ieÅ¡kinio faktinio pagrindo, kuris yra privaloma ieÅ¡kinio sudedamoji dalis (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), neatskleidimo (nesuformulavimo). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo pirminio ir patikslinto ieÅ¡kinio turinį, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neiÅ¡taisė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartyje nurodytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus.

Patikslintame ieÅ¡kinyje kiekvienas pirminio ieÅ¡kinio paragrafas tiesiog yra papildytas bendro pobÅ«džio sakiniais, kuriuose ieÅ¡kovas iÅ¡dėsto savo asmeninį įsitikinimÄ , kad Lietuvos Respublikos teismai, teisėjai bei kitos ieÅ¡kinyje įvardijamos valstybės institucijos nesivadovauja įstatymais, yra Å¡aliÅ¡ki ir pan. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, kad žodžių „pseudoteisėjai“, „pseudoteisingumo manufaktÅ«ros vykdymas“, „kriminalinė Lietuva“ kiekio ieÅ¡kinyje padidinimas nėra ieÅ¡kinio trÅ«kumų iÅ¡taisymas ir savaime neparodo, kokiais konkrečiai veiksmais ieÅ¡kovui padaryta turtinė žala, iÅ¡ kur jis kildina atsiradusiÄ turtinę žalÄ , kaip apskaičiuoja žalos dydį, koks priežastinis ryÅ¡ys tarp neva neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės bei neturtinės žalos ir pan.

Kitaip tariant, ieÅ¡kovo patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti papildomi sakiniai, iÅ¡ esmės iÅ¡reiÅ¡kiantys tik ieÅ¡kovo negatyviÄ pozicijÄ teismų bei kitų institucijų atžvilgiu, negali bÅ«ti laikomi ieÅ¡kinio trÅ«kumų iÅ¡taisymu.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nesant bent vieno iÅ¡ ieÅ¡kinio elementų (ieÅ¡kinio dalyko ar pagrindo), negalimas teisminis nagrinėjimas, nes gali bÅ«ti sudarytos prielaidos dalyvaujančių byloje asmenų teisės į teisingÄ teismÄ pažeidimui, o teismui sudaromos kliÅ«tys veiksmingai vykdyti proceso reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013).ImperatyvÅ«s reikalavimai ieÅ¡kinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys, galėtų susipažinti su reiÅ¡kiamų reikalavimų esme; kad prieÅ¡inga Å¡alis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikÅ¡dama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikÅ¡tus reikalavimus iÅ¡nagrinėti ir priimti pagrįstÄ spendimÄ .

Todėl, esant tokiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams, kurie trukdo įgyvendinti Å¡iuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ / pagrindÄ , arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme, arba nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iÅ¡kelta. Tokie teismo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybÄ pažeidimas, nes teismui priėmus tokį jo reikalavimÄ ir pradėjus nagrinėti / iÅ¡nagrinėjus bylÄ , teisė į teisminę gynybÄ nebÅ«tų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

Taigi asmuo, kurio teisės ir teisėti interesai galbÅ«t pažeisti, realizuoti teisę į teisminę gynybÄ gali tik tokiu atveju, jei kreipdamasis į teismÄ laikysis nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015). Remdamasis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, atsižvelgdamas į Å¡ios bylos faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtÄ bei pagrįstÄ Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                 Rasa GudžiÅ«nienė