e6d481d2-76c2-4f2e-8c3c-867eb68a6748 · Marijampolės apylinkės teismas

?NUORAÅ ASCivilinė byla Nr. 2YT-1909-876/2020 Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00158-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 14 d. Å akiai Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų teisėja Judita Sungailaitė, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotu asmeniu byloje esant B.

M. Teismas nustatė : pareiÅ¡kėjas A. B. praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirusio K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimÄ po jo mirties priėmė bei paveldėjimo tikslu pradėjo faktiÅ¡kai valdyti ir tvarkyti mirusiojo sÅ«nus A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktame pareiÅ¡kime nurodė, kad pareiÅ¡kėjo tėvas K. B. mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bÅ«damas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus.

Palikėjas turėjo turto - 0,3900 ha žemės/sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei buities reikmenų, darbo įrankių ir asmeninių daiktų, likusių jo paskutinėje gyvenamojoje vietoje. Testamento tėvas nepaliko, o mirusiojo sutuoktinė A. B. (pareiÅ¡kėjo motina) mirusi dar (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjo tėvai (K. ir A. B.) turėjo du vaikus – pareiÅ¡kėjÄ A. ir dukterį B. Mirusio tėvo paliktÄ turtÄ , pritariant seseriai B. M., priėmė pareiÅ¡kėjas, pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti ir tvarkyti (turi palikėjo asmens ir turto nuosavybės dokumentus, naudojasi palikėjo nekilnojamuoju turtu, asmeniniais daiktais ir pan.).

Pagal jų tarpusavio susitarimÄ sesuo palikimo iki Å¡iol nepriėmė ir nepriims, turto tvarkymÄ paliko pareiÅ¡kėjui. Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas reikalingas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo (b. l. 1). PareiÅ¡kėjas praÅ¡o iÅ¡nagrinėti byla raÅ¡ytinio proceso tvarka ir priimti sprendimÄ jam nedalyvaujant (b. l. 20). Suinteresuotas asmuo B. M. pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriuo sutinka su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytus faktais, aplinkybėmis ir sutinka su pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡tais reikalavimais.

Patvirtino, jog po tėvo K. B. mirties jos ir brolio A. B. bendru sutarimu tėvo palikimÄ faktiÅ¡kai priėmė ir kaip nuosavÄ valdo bei naudoja A. B. Patvirtino, kad tėvo palikimo ji nepriėmė, paveldėti nieko nepageidauja ir dėl to jokių pretenzijų niekam nereiÅ¡kia – tarp jų jokių ginčų bei nesutarimų dėl turto ir teisės nebuvo ir nėra. Taip pat nurodė, jog atvykti į teismo posėdžius negalės, todėl praÅ¡o bylÄ iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka ir priimti sprendimÄ jai nedalyvaujant (b. l. 16).

PareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens praÅ¡ymų pagrindu byla iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). PareiÅ¡kėja ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka vietÄ ir laikÄ informuoti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du 2020 m. balandžio 8 d. paskelbiant praneÅ¡imÄ tinklalapyje www.teismai.lt ir teismo praneÅ¡imais (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis). PareiÅ¡kimas tenkintinas. Kadangi juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiÅ¡kėjas negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 445 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimÄ turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienaÅ¡alis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtÄ (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ . Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Byloje nustatyta, kad palikėjas K.

B., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Palikėjas K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė bÅ«damas naÅ¡liu nuo (duomenys neskelbtini), turėdamas du vaikus – dukterį B. M., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ir sÅ«nų A. B., gimusį (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 5, 6, 7), tai yra palikėjas K. B. buvo pareiÅ¡kėjo A. B. biologinis tėvas (b. l. 13). Marijampolės apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Å akių rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. liepos 11 d. pažymoje nurodyta, jog K.

B., mirusiam (duomenys neskelbtini), yra pamatuota neatlygintinai nuosavybėn 0,39 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). IÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. vasario 21 d. iÅ¡raÅ¡e apie žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nurodoma, jog Å¡io nekilnojamojo turto naudotojas yra K. B. (daiktinės teisės neįregistruotos), įregistravimo pagrindas – 2006 m. liepos 18 d. Apskrities virÅ¡ininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. liepos 25 d.

Apskrities virÅ¡ininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Po tėvo K. B. mirties nei pareiÅ¡kėjas, nei mirusiojo dukra – pirmos eilės įpėdiniai įstatyme nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Byloje nėra duomenų, kad po K. B. mirties bÅ«tų užvesta paveldėjimo byla. Suinteresuotas asmuo prieÅ¡taravimų dėl pareiÅ¡kėjo pateikto pareiÅ¡kimo nepareiÅ¡kė nurodydama, kad neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kimo patenkinimui.

Atsižvelgiant į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, jog savo valiÄ Ä¯gyti teises į atsiradusį palikimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kė aktyviais veiksmais – perėmė mirusiojo turtÄ , rÅ«pinosi ir disponavo juo. Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotam asmeniui neprieÅ¡taraujant, teismui nėra pagrindo abejoti dėl praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiÅ¡kimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444– 448 straipsniais, teismas nusprendžia : PareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirusio K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini). palikimÄ po jo mirties priėmė bei paveldėjimo tikslu pradėjo faktiÅ¡kai valdyti ir tvarkyti mirusiojo sÅ«nus A.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«muose. Teisėja Judita Sungailaitė