e6d1fdcd-d24e-4e20-9551-d5130edb1ffe · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-783-464/2013 Teisminio proceso Nr. 2-02-3-02549-2012-2 Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.  (S)   VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. balandžio 10  d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo H. Č. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo H.

Č. ieÅ¡kinį dėl priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir įpareigojimo teikti ataskaitÄ apie iÅ¡laikymo panaudojimÄ , pareikÅ¡tÄ atsakovei R. J., institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė ieÅ¡kovas H. Č. 2012-03-30 su ieÅ¡kiniu (b.l. 3-4) kreipėsi į Vilniaus m. 2-Ä jį apylinkės teismÄ ir prašė:

1) pakeisti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-02-18 sprendimu patvirtintos jo ir atsakovės santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygÄ dėl teikiamo iÅ¡laikymo nepilnametei dukteriai dydžio, ir nustatyti, kad ieÅ¡kovas moka nepilnametei dukteriai L. I.,  gim (duomenys neskelbtini) , iÅ¡laikymÄ periodinėmis kasmėnesinėmis 350 Lt dydžio iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės;

2) paskirti atsakovę dukters turto administratore, įpareigojant atsakovę teikti piniginių lėšų, skirtų dukros iÅ¡laikymui, panaudojimo ataskaitÄ raÅ¡tu kas tris mėnesius. Nurodė, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas jo ir atsakovės susitarimas dėl iÅ¡laikymo nepilnametei dukteriai dydžio, ieÅ¡kovo turtinė padėtis iÅ¡ esmės pasikeitė - pasunkėjo ir tai patvirtina daugiau nei 4000 Lt susidaręs iÅ¡laikymo įsiskolinimas. IÅ¡laikymo įsiskolinimas susidarė todėl, jog jis dėl prastos turtinės padėties pilna apimtimi iÅ¡laikymo dukrai mokėti nebegalėjo.

Nuo 2011 m. vasario mėnesio ieÅ¡kovo gaunamos pajamos iÅ¡ darbo santykių tesudarė 278,95 Lt, tik 2012 m. sausio mėnesį jam pavyko susirasti papildomÄ darbÄ , kurio pagalba pavyko papildomai užsidirbti apytiksliai po 1064,70 Lt kas mėnesį. Å iuo metu jo gaunamų papildomų pajamų dydis tiesiogiai priklauso nuo pacientų kiekio, todėl gaunamos pajamos yra nepastovios. Gaunamų mėnesinių pajamų suma, Å¡iuo metu dirbant net dvejuose darbovietėse, tesudaro 1343,65 Lt, iÅ¡ kurių daugiau kaip pusę jis privalo atiduoti dukrai, taigi jo pragyvenimui telieka 593,65 Lt.

Å alių susitarimu nustatytas 750 Lt iÅ¡laikymas yra akivaizdžiai per didelis, todėl jis yra mažintinas iki 350 Lt. Be to, ieÅ¡kovo turtinė padėtis ir gaunamos pajamos yra ženkliai mažesnės, nei ieÅ¡kovės. Atsakovė R. J. atsiliepimu (b.l. 28-30) prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, jog ieÅ¡kovas nuosavybės teise turėjo butÄ (duomenys neskelbtini), tačiau po to, kai antstolė pradėjo priverstinį iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , šį butÄ ieÅ¡kovas padovanojo savo pilnametei dukteriai, tokiu bÅ«du pats pablogindamas savo turtinę padėtį.

IeÅ¡kovas turi aukÅ¡tÄ jį gydytojo iÅ¡silavinimÄ ir ilgametę darbo patirtį, gali uždirbti per mėnesį pakankamai pajamų savo pragyvenimui ir nepilnametės dukters tinkamam iÅ¡laikymui. Atsakovė viena rÅ«pinasi dukters bÅ«tinųjų poreikių tenkinimu (gyvenamuoju bÅ«stu, jo iÅ¡laikymu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiÅ«ra ir kt.), jos laisvalaikiu, poilsiu bei ugdymu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2012-10-15 sprendimu (b.l. 106-110) ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 16,42 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ .

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų apie ieÅ¡kovo įdarbinimÄ už 2011-09-01 – 2012-09-30 laikotarpį, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas nuo 2009 metų vykdo individualiÄ veiklÄ , dirba  (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“, o(duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo darbo santykiai baigėsi 2011-09-27. IÅ¡ SODROS pažymų apie ieÅ¡kovo įmokas už 2011-09-01 – 2012-09-30 laikotarpį seka, kad 2012 metų rugpjūčio mėnesį jo darbo užmokesčio suma sudarė (duomenys neskelbtini) – 280Lt; (duomenys neskelbtini) – 3337,12 Lt; (duomenys neskelbtini)  – 50 Lt, iÅ¡ viso – 3667 Lt.

Po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo patvirtinta Å¡alių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieÅ¡kovas jam priklausiusį butÄ su žemės sklypo dalimi, esančius (duomenys neskelbtini), padovanojo savo pilnametei dukteriai Gintarei, taip pat perleido kitiems asmenims garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso automobilis, pagamintas 1990 metais, ir savos gamybos transporto priemonė. Bylos duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vien  aplinkybė, jog Å¡iuo metu ieÅ¡kovo pajamos iÅ¡ darbo santykių Å¡iek tiek sumažėjo, daugiau kaip per pusę teismo sprendimu nustatyto dukteriai L.

I. iÅ¡laikymo sumažinimo negali nulemti. IeÅ¡kovas, bÅ«damas sveikas ir darbingas asmuo, turintis aukÅ¡tÄ jį medicininį iÅ¡silavinimÄ , neturintis kito nepilnamečio vaiko, negali iÅ¡laikymo naÅ¡tos perkelti vaiko motinai. Pasisakydamas dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę kas ketvirtį teikti ieÅ¡kovui ataskaitas apie dukters L. I. iÅ¡laikymui skirtų lėšų panaudojimÄ , pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tokia prevencinė prievartos priemonė įprastai yra taikoma, kai nevykdoma nustatyta pareiga vaikui skirtÄ iÅ¡laikymÄ naudoti iÅ¡imtinai jo interesams.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu,  byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė bÅ«tų sudarę susitarimÄ teikti ataskaitÄ apie iÅ¡laikymui skirtų lėšų panaudojimÄ . Taip pat nėra duomenų apie tai, kad nepilnamečiam vaikui L. I. teikiamas iÅ¡laikymas yra panaudojamas ne pagal paskirtį. Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovo duktė L. I. pagal savo amžių sugeba formuluoti savo pažiÅ«ras ir nuomonę į susidarančias aplinkybes, todėl ieÅ¡kovas, bendraudamas su dukterimi, gali iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip yra panaudojamos dukters iÅ¡laikymui skirtos lėšos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas H. Č. 2012-11-15 apeliaciniu skundu (b.l. 112-115) praÅ¡o pakeisti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012-10-15 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ :

1) Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-02-18 sprendimu nustatytÄ dukrai mokamÄ 750 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis sumažinti iki 450 Lt;

2) atsakovę paskirti dukters turto administratore, įpareigojant atsakovę teikti piniginių lėšų, skirtų dukros iÅ¡laikymui, panaudojimo ataskaitÄ raÅ¡tu kas tris mėnesius. Nurodo, po teismo sprendimo, nustatančio dukters iÅ¡laikymo dydį, iÅ¡ esmės pablogėjo ieÅ¡kovo turtinė padėtis, jis neteko didelės dalies darbo pajamų, dėl to susidarė mokėtino iÅ¡laikymo įsiskolinimas. IeÅ¡kovas neteko nekilnojamojo turto, kadangi dėl susidariusios situacijos nebegalėjau jo iÅ¡laikyti, o atsakovės turtinė padėtis ženkliai pagerėjo - padidėjo jos gaunamos pajamos.

Pirmosios instancijos teismas analizavo tik ieÅ¡kovo turtinės padėties pasikeitimÄ , tačiau visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į akivaizdžiai pagerėjusiÄ atsakovės turtinę padėtį ir akivaizdžiai matomÄ jos gaunamų pajamų padidėjimÄ . IeÅ¡kovas stengiasi gerinti savo finansinę padėtį, dirba trejose darbovietės, turi finansinį įsipareigojimÄ dukrai. Atsakovė ieÅ¡kovo skiriamus vaikui iÅ¡laikyti pinigus naudoja neracionaliai. Dukra daug laiko praleidžia su ieÅ¡kovu, jis dukrÄ maitina, rengia.

Atsakovė atsisako ieÅ¡kovui pateikti duomenis apie dukters iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų panaudojimÄ .  IeÅ¡kovas, suaugęs žmogus, privalo gyventi iÅ¡ liekančių 1884 Lt, o vaikui reikia 1632 Lt. Atsakovė R. J. 2012-12-05 atsiliepimu (b.l. 28-30) praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, jog ir jos pajamos krizės laikotarpiu sumažėjo. Nepaisant to, ji turėjo nuomotis butÄ , rÅ«pintis dukters poreikiais. Pažymi, jog ženkliai skiriasi ir Å¡alių darbo krÅ«vis. Jeigu ieÅ¡kovo darbo valandos bÅ«tų tokios, kaip atsakoves, jo pajamos taip pat bÅ«tų didesnės. IeÅ¡kovas yra sveikas žmogus, neturintis negalios, todėl turi galimybę gauti didesnes pajamas.

Turint tokiÄ kvalifikacijÄ , Vilniaus mieste ieÅ¡kovui nėra sudėtinga gauti darbÄ . IeÅ¡kovo kaltinimai, jog atsakovė neracionaliai naudoja pinigines lėšas, yra nepagrįsti. Atsakovė niekada nereikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo papildomų pinigų vaiko poreikiams, ieÅ¡kovo nupirkti daiktai dukrai daug nekainavo. Nuo iÅ¡tuokos vaiko iÅ¡laikymui skirtus pinigus atsakovė gavo tik pirmuosius tris mėnesius. IeÅ¡kovas vengia dukrai teikti iÅ¡laikymÄ , o siekiant vykdyti sprendimÄ per antstolį ir prasidėjus vykdymo procesui, ieÅ¡kovas savo turimÄ butÄ padovanojo kitai dukrai iÅ¡ pirmos santuokos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Kilusio ginčo esmė – CK 3.201 str., reglamentuojančiuo teismo teisę pagal vaiko motinos ar tėvo ieÅ¡kinį sumažinti arba padidinti teismo sprendimu nustatytÄ iÅ¡laikymo vaikui dydį, taikymas, kuomet Å¡iuo sprendimu patvirtintas pačių vaiko tėvų pasiektas susitarimas dėl vaiko poreikių apimties ir skyrium gyvenančio tėvo prisiimto įsipareigojimo dydžio.

Dėl Å¡ios teisės normos taikymo prielaidų kolegija ir pasisako.  Byloje nustatyta, jog Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-02-18 sprendimu (b.l.6-9) teismas nutraukė Å¡alių santuokÄ bendru Å¡alių sutikimu bei patvirtino jų sudarytÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria Å¡alys iÅ¡sprendė visus su santuokos nutraukimus susijusius turtinius bei neturtinius klausimus. Minėta sutartimi apeliantas geranoriÅ¡kai įsipareigojo teikti dukrai L. I. 750 Lt dydžio kasmėnesinį iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis.

Apeliantas, praÅ¡ydamas vaikui skirtÄ iÅ¡laikymÄ sumažinti beveik pusiau, tokį savo reikalavimÄ grindė iÅ¡ esmės pablogėjusia savo turtine padėtimi po santuokos nutraukimo, kÄ , jo nuomone, bylÄ nagrinėjęs teismas įvertino netinkamai. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka. Å alys, siekdamos pasinaudoti savo teise susitarti dėl visų su santuokos nutraukimu bendru jų pareiÅ¡kimų susijusių klausimų, o tai yra privaloma sÄ lyga santuokai Å¡iuo pagrindu pasibaigti (CK 3.51 str., 3.52 str.), pačios gali kompleksiÅ¡kai iÅ¡spręsti visus jų turtinius ir su vaiku susijusius klausimus.

Teismo funkcija tokiu atveju apsiriboja sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio patikrinimu tuo aspektu, kad ja nebÅ«tų pažeidžiama vieÅ¡oji tvarka, sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisės bei teisėti interesai. Tokių pažeidimų nensutačius, teismas, vadovaudamasis CK 3.53 str. 3 d. nuostatomis, savo sprendimu nutraukdamas santuokÄ patvirtina ir sutuoktinių pateiktÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Sutuoktinių tinkamai sudarytos sutarties sÄ lygas teismas perkelia į teismo sprendimÄ , toks teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ .

Pažymėtina, kad sutuoktiniams neradus kompromiso ir nesusitarus dėl bet kokios iÅ¡ privalomai įstatymu įtvirtintų sutarties sÄ lygų, t.y. nepateikus įstatymo reikalavimus atitinkančios sutarties (CPK 539 str. 2 d.), jie apskritai negalėtų pasinaudoti Å¡ia supaprastinta tvarka santuokai nutraukti.  Vertinti sutuoktinių susitarimo detalių (konkrečių sÄ lygų), t.y. kodėl vienaip ar kitaip yra pasidalijamas santuokoje įgytas turtas, kam ir koks Å¡io turto aktyvas bei pasyvas atitenka, jeigu tai nesusiję su vieÅ¡u interesu ar įstatymo imperatyvu (pavyzdžiui, su kreditorių interesais, prievolių jiems pasidalijimu), taip pat iÅ¡laikymo kamėnesinės iÅ¡mokos dydžio vaiko poreikių ar tėvų finansinių galimybių juos patenkinti kontekste, teismas nėra įpareigotas.

Dėl iÅ¡ esmės pasikeitusių aplinkybių vėliau galima keisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymu. Tokiu atveju ieÅ¡kinio dalykas yra ne naujas Å¡alių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti, o iÅ¡ esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia jų susitarimo sudarymo ir teismo sprendimo priėmimo metu (sumažėjo vaiko poreikiai, iÅ¡ esmės pasikeitė įpareigoto teikti iÅ¡laikymÄ ar kito iÅ¡ tėvų turtinė padėtis).

Savo turtinės padėties iÅ¡ esmės pasikeitimÄ apeliantas grindžia iÅ¡ darbo santykių gaunamų pajamų sumažėjimu, nekilnojamojo turto praradimu, neiÅ¡galint jo iÅ¡laikyti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria primosios instacijos teimo nuomonei, kad vien pajamų iÅ¡ darbo santykių laikinas sumažėjimas neįtakoja apelianto turtinės padėties, kaip pasikeitusios iÅ¡ esmės, vertinimo, juo labiau, nuo Å¡alių susitarimo teismo sprendimu įtvirtinimo iki apelianto siekio pakeisti iÅ¡laikymo dydį, inicijuojant Å¡iÄ civilinę bylÄ , tepraėjo vos dveji metai.

Ir prieÅ¡ingai, kolegija visiÅ¡kai sutinka su atsakovės atsikirtimų argumentais, kad apeliantas, kaip ir pati atsakovė, turėtų dėti daugiau pastangų ir pagerinti savo materialinę padėtį, kadangi jokių objektyviai esančių kliūčių tam neegzistuoja (geras iÅ¡silavinimas, nesumažėjęs darbingumas, kitų iÅ¡laikytinių nebuvimas). Neatlygintino sandorio pagrindu kitai dukrai perleistas butas taip pat pat nesuponuoja tokio esminio apelianto turtinės padėties pasiketimo, kuris nagrinėjamojoje byloje leistų taikyti CK 3.201 str. ir pakeisti sprendimu nustatytÄ iÅ¡laikymo dydį.

Kasmėnesinės vaiko iÅ¡laikymui skirtos iÅ¡mokos sumažinimo apeliantui negali įtakoti ir tokia jo nurodoma aplinkybė, kaip itin pagerėjusi atsakovės turtinė padėtis. Apeliantas neįrodinėjo aplinkybių, kad atsakovės gaunamos kasmėnesinės pajamos bÅ«tų iÅ¡ esmės pasikeitusios (padidėjusios) bÅ«tent po teismo sprendimo nutraukti judviejų santuokÄ ir nustatyti iÅ¡laikymo vaikui dydį priėmimo, tokių duomenų nepateikė ir neprašė iÅ¡reikalauti, o siejo tokį jos padėties vertinimÄ iÅ¡imtinai su įgytu nekilnojamuoju daiktu ir savo paties atliktais skaičiavimais, kiek ieÅ¡kovė turėjo per mėnėsį sutaupyti.

Nors Å¡i įsigijo vertingo nekilnojamojo turto, kuriame Å¡iuo metu yra atsakovės ir Å¡alių dukters gyvenamoji vieta, į bylÄ yra pateikti duomenys ir apie atsakovei suteiktÄ kreditÄ (b.l. 72-81,82-83), o tokia aplinkybė neabejotinai lemia ir padidėjusias atsakovės iÅ¡laidas. Todėl vien Å¡ia aplinkybe remiantis vertinti jos turtinę padėtį kaip iÅ¡ esmės pagerėjusiÄ po sprendimo nustatyti iÅ¡laikymÄ priėmimo, kartu galinčiÄ Ä¯takoti jos galimybę teikti ženkliai didesnį iÅ¡laikymÄ dukrai, nei turi teikti apeliantas, negalima. Galiausia pasisakytina dėl apeliaciniame skunde cituojamos kasacinio teismo praktikos. Naujausioje iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-28 priimtoje nutartyje c.b.

Nr. 3K-7-24/2013, kurioje faktinės aplinkybės yra labai panaÅ¡ios (iÅ¡laikymo dydis nustatytas Å¡alims santuokÄ nutraukiant bendru susitarimu), yra pripažinta, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viskÄ nulemianti, nustatant iÅ¡laikymo dydį, nes iÅ¡laikymas privalo užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Todėl sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio nustatymo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į vienÄ pagrindinių Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 str. 1 d., t.y. prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu ir prioritetiÅ¡kai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugÄ , o visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai.

Dar daugiau, teisiÅ¡kai reikÅ¡minga ir tokia aplinkybė, kad, nutraukdamas santuokÄ bendru sutuoktinių sutikimu, vaiko tėvas pats geranoriÅ¡kai prisiima tokio dydžio iÅ¡laikymo prievolę, susitardamas dėl jos vykdymo sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuriÄ teismas patvirtina. Vadinasi, jis įvertina savo turtinę padėtį kaip pakankamÄ tokio dydžio prievolei vykdyti. Ginčo, kad vaiko poreikiai bÅ«tų iÅ¡ esmės sumažėję, lyginant su susitarimo dėl jų dydžio momentu, byloje nekilo Tai konstatavus, kiti skundo argumentai, susiję su prisidėjimu prie vaiko iÅ¡laikymo, kuomet šalių duktė lankosi pas apeliantÄ , tampa teisiÅ¡kai neaktualÅ«s. Pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bei pagrindė tinkamais argumentais ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovę teikti atsakaitas apie iÅ¡laikymui skirtų pinigų naudojimÄ .

Kolegioja sutinka su teismo nurodytais motyviais, jų nekartodama. Apelianto skunde įvardintos abejonės, kad apeliantė dukrai skirtas lėšas galimai naudoja neracionaliai, kitokio Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo vertinimo nesuponuoja. Kolegija atkreipia dėmesį, kad įpareigojimas teikti atsakaitas apie lėšų panaudojimÄ nėra savitikslis veiksmas, bÅ«tinai taikomas kiekvienu priteisto vaikui iÅ¡laikymo iÅ¡ antrojo tėvo atveju. Tokia pareiga nėra įtvirtinta ir įstatymo normomis. Todėl sprendžiant dėl jos nustatymo teismo sprendimu, pirmiausiai bÅ«tina analizuoti, ar konkrečioje situacijoje yra prielaidos vertinti, kad iÅ¡lakymui skiriamas lėšas gali bÅ«ti panaudojamos netinkamai.

CK 3.186 str. 1 d. ir 3.203 str. 1 d. nuostatos įtvirtina asmens, pas kurį gyvena vaikas (tėvų, globėjų ar rÅ«pintojų), pareigÄ vaiko turtÄ ar jam iÅ¡laikyti skiriamas lėšas naudoti iÅ¡imtinai vaiko interesams ir jo turtiniams ir dvasiniams poreikiams užtikrinti - vaiko matinimui, aprangai, mokymuisi, ugdymui, sveikatos palaikymui, jam tenkančių komunalinių paslaugų iÅ¡laidų dalies apmokėjimui, laisvalaikio ir poilsio organizavimui, kitų vaiko interesų finansavimui. Tuomet, kai iÅ¡laikymui skiriamos lėšos nesunaudojamos kasdienių poreikių tenkinimui, jos gali ir turi bÅ«ti taupomos bÅ«simiems vaiko poreikiams, sukuriant tam tikrÄ materialinį pagrindÄ savarankiÅ¡ko gyvenimo pradžiai ar ateityje atsirasiantiems naujiems jo poreikiams (susimokėti už mokslÄ ir pragyvenimÄ , jeigu mokymosi procesas vyksta ne vaiko gyvenamojoje vietoje ir pan.).

Kaip kolegija jau nurodė, jokiomis įrodinėjimo priemonėmis apeliantas teisme nepagrindė savo abejonių, kad vaikui skirtos iÅ¡mokos panaudojimas ne pagal paskirtį (CPK 12 str.). Apibendrinant konstatuotina, kad byla iÅ¡nagrinėta teisingai, materialinės ar procesinės teisės normų netinkamo aÅ¡kinimo bei taikymo, kas galėtų įtakoti skundžiamo teismo sprendimo pakeitimÄ ar jo panaikinimÄ , teisėjų kolegija nenustatė, o aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos iÅ¡vadai dėl ginčo susiformuoti nesudaro.

Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos yra mažesnės, nei 10 Lt (b.l. 127), todėl pagal CPK 92 str.. 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei paÅ¡to bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡iuo atveju nepriteisiamos.                                                                        Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r ė:

Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .  Teisėjai                                                                                   Romualda Janovičienė                                                                                                Dalia Kačinskienė Dainius Rinkevičius