2020-02-26 Nr. AB-4153-3-61-3-04272-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-121-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04272-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Standartų spaustuvė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Standartų spaustuvė“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Intrac Lietuva“ ir valstybės įmonė Turto bankas) dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Standartų spaustuvė“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. raštą Nr. 49SJN-3105-(14.49.105.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo“ (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2011 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1048 „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalies „UAB Intrac Lietuva“ nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – įpareigoti atsakovą Tarnybos Vilniaus miesto skyrių nekeisti 2010 m. gruodžio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos su UAB „Standartų spaustuvė“, neinicijuoti jos keitimo procedūrų, taip pat uždrausti sudaryti naujas ar keisti jau sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis dėl sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o jeigu procedūros jau pradėtos – įpareigoti jas sustabdyti, jeigu atitinkamos sutartys dėl minėto sklypo jau sudarytos su kitais asmenimis – jas panaikinti, kol nebus priimtas įsiteisėjęs sprendimas šioje byloje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi UAB „Standartų spaustuvė“ skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2019 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 49SJN-3105-(14.49.105.) Bendrovę informavo apie valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą ir nurodė, kad valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė prašymą perduoti valdyti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypo dalį, reikalingą patikėjimo teise valdomam nekilnojamajam turtui eksploatuoti. Rašte buvo atkreiptas dėmesys, kad prašymo kopija buvo siųsta ir UAB „Standartų spaustuvė“. Atsakovas pažymėjo, kad 6 124 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalis, esanti 7 469 kv. m ploto valstybinės žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 2000 m. gruodžio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomota Bendrovei. Atsakovas taip pat pacitavo teisės aktus, reguliuojančius valstybinės žemės nuomą, ir informavo, kad atsižvelgęs į nustatytą teisinį reguliavimą ir į tai, kad Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A30-1909 „Dėl sklype (duomenys neskelbtini), pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo“, 2011 m. kovo 29 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1048 „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalies, UAB „Intrac Lietuva“ nustatymo“ ir nustatė minėto valstybinės žemės sklypo dalis, reikalingas kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti, ir į tai, kad UAB „Standartų spaustuvė“ nuosavybės teise valdomų statinių (patalpų) eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį nėra būtina 6 124 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalis, pareiškėjui pasiūlė kuo skubiau kreiptis į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių dėl nuomos sutarties patikslinimo, joje įrašant pagal Įsakyme nustatytas dalis apskaičiuotą nuomojamos žemės sklypo dalies dydį. Bendrovė taip pat buvo informuota, kad jai nesutikus su Rašte nurodytais siūlymais, Tarnybos Vilniaus miesto skyrius inicijuos valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo procedūrą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.223 straipsnio 2 dalį.

Teismo nuomone, Raštas iš esmės yra informacinio, o ne sprendžiamojo pobūdžio dokumentas. Nors ir teismų praktikoje nustatyta, kad teismas sprendžia, ar skundžiamas aktas gali sukelti teisines pasekmes, ar ne, tik bylą nagrinėdamas iš esmės, tačiau priėmimo stadijoje akivaizdžiai matyti, jog ginčijamas aktas Bendrovei teisinių pasekmių nesukelia, nelemia pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, Rašte nėra suformuluotos UAB „Standartų spaustuvė“ privalomos elgesio taisyklės, jame pateikta informacija apie pirminio rizikos vertinimo metu nustatytus pareiškėjo rizikos veiksnius. Bendrovės skundžiamu raštu nėra išsprendžiamas klausimas dėl jo teisių ar pareigų, jame yra suteikiama informacija be privalomo pobūdžio patvarkymų, t. y. tokia informacija tiesiogiai nesukuria pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, ja nėra taikomos poveikio priemonės.

Teismo nuomone, Raštas yra vienas iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kuriame pateikiama informacija apie besikeičiančias aplinkybes, susijusias su valstybinės žemės nuomos sutartimi, siūloma pateikti prašymą patikslinti nuomos sutartį, informuojama apie tolesnę procedūrą, jei prašymas nebus pateiktas, o toks dokumentas pagal savo pobūdį nepriskiriamas prie aktų, kuris gali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Teismas pažymėjo, kad negalima teigti, jog Raštas visiškai jokių teisinių pasekmių nesukuria, tačiau jo nuomone, šios teisinės pasekmės iš esmės yra tik procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio.

Teismas padarė išvadą, kad Raštas savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, nes yra tik procedūros dalis, kurios metu priėmus galutinį sprendimą, Bendrovės teisinis statusas gali pasikeisti. UAB „Standartų spaustuvė“ buvo išaiškinta, kad jai teisines pasekmes gali sukelti remiantis Raštu priimtas administracinis aktas. Atsižvelgus į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, aptartą UAB „Standartų spaustuvė“ reikalavimą buvo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas pažymėjo, kad Įsakymas buvo priimtas 2011 m. kovo 19 d., tačiau pareiškėjas skundą dėl jo panaikinimo teismui pateikė tik 2019 m. gruodžio 16 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Pažymėjo, kad Bendrovė neprašė atnaujinti praleisto termino skundui paduoti ir nenurodė, dėl kokių svarbių priežasčių jį praleido. Atsižvelgus į tai, šį reikalavimą buvo atsisakyta priimti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemone yra procesinio pobūdžio reikalavimas, todėl atsisakius priimti skundą, klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nesprendžiamas.

III. Pareiškėjas UAB „Standartų spaustuvė“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį ir Bendrovės skundą priimti arba jo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Bendrovė mano, kad teismas neteisingai vertino, jog Raštas yra tik sprendžiamojo pobūdžio dokumentas, nesuformuojantis jai įpareigojimų. Pažymi, kad teismas netinkamai įvertino galimas neigiamas Rašto galiojimo pasekmes pareiškėjui, netinkamai taikė teismų praktikoje suformuotas taisykles ir dėl to priėmė nepagrįstą nutartį. Nurodo, kad tai, jog atsakovas Raštą laiko sprendimu, įrodo Rašte nurodyta jo apskundimo tvarka.

UAB „Standartų spaustuvė“ akcentuoja, kad jai nesutikus su Rašte nurodytu siūlymu kreiptis į atsakovą ir pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, kurioje sumažinamas nuomojamo valstybinės žemės sklypo dydis, atsakovas vienasmeniškai pakeis sutartį, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.223 straipsnio 2 dalimi, ir taip sumažins pareiškėjo nuomojamo valstybinės žemės nuomos sklypo dydį. Bendrovė pažymi, kad toks sprendimas jai nepalieka teisės rinktis, ar keisti valstybinės žemės nuomos sutartį, ar jos nekeisti, kadangi pareiškėjui nesutinkant su atsakovo siūlymu keisti valstybinės žemės nuomos sutartį, ši sutarties vis tiek bus pakeista. Pakeista sutartis UAB „Standartų spaustuvė“ bus pateikta nepriklausomai nuo jos valios nekeisti sutarties, o Bendrovei bus nurodyta, kad Rašto dėl vienašališko sutarties pakeitimo ji neskundė, nors apie tai buvo informuota. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima daryti išvados, kad Raštas nepažeidžia jo interesų ir teisinių pasekmių nesukelia.

Bendrovės nuomone, tik teismas gali apginti jos interesus, panaikindamas Raštą, ir tik jo panaikinimas apsaugotų pareiškėjo teises – Rašto nepanaikinus, UAB „Standartų spaustuvė“ teisių ir pareigų apimtis savaime pasikeistų – vienašališkai būtų sumažintas valstybinės žemės sklypo dalies nuomos dydis.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nors Rašte yra pateikta informacija apie priimtus teisės aktus ir įsakymus, kuriais vadovaujamasi, tačiau po informacijos aprašymo atsakovas Rašte Bendrovei suformulavo įpareigojimą – pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, tik jo įgyvendinimo tvarką nurodė kaip alternatyvią. Pareiškėjui paliekama teisė tik pasirinkti būdą, kaip formaliai pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį. Pažymi, kad Rašte nurodytas jo įgyvendinimo alternatyvas vertinant objektyviai, galima teigti, kad Raštas yra sprendimas pakeisti UAB „Standartų spaustuvė“ valstybinės žemės nuomos sutartį, taigi jis siaurina pareiškėjo turimas teises.

Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Bendrovė teigia, kad tai, ar skundžiamu aktu yra sukeliamos teisinės pasekmės pareiškėjui bei kaip pasikeistų jo statusas, patenkinus pareikštą skundą, turi būti nustatoma bylą nagrinėjant iš esmės, o ne skundo priėmimo stadijoje. Įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, kad tokiam kreipimuisi pakanka, jog asmuo manytų, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2–4 punktuose nurodytų būdų. Taigi, pirmosios instancijos teismas nesilaikė teismų praktikoje suformuotų taisyklių ir apie Rašto teisines pasekmes sprendė priimdamas skundą.

UAB „Standartų spaustuvė“ nuomone, dėl Įsakymo panaikinimo teismas turėtų spręsti tik po to, kai bus išspręstas kitas jos skunde keliamas klausimas – įpareigojimas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Intrac Lietuva“ pateikti informaciją, ar ji yra patalpų (pastatų), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), savininkė, jeigu taip – kokios dalies ir kokiame pastate, o jeigu ne – kada šių pastatų perleidimas įvyko ir kokiems asmenims šie pastatai buvo perleisti. Teigia, kad tik nustačius šias aplinkybes, bus aišku, ar nėra pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių minėtas įsakymas turėtų būti panaikintas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti UAB „Standartų spaustuvė“ skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo atsisakė priimti, padaręs išvadą, kad jis pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti nagrinėjamas teismų administracinio proceso tvarka, o skundo reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo buvo atsisakyta priimti, padarius išvadą, kad buvo praleistas jo padavimo terminas ir nebuvo prašoma jo atnaujinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi į teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo suinteresuotumą ar nesuinteresuotumą byloje, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-520/2016), 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Pirmuoju skundo reikalavimu UAB „Standartų spaustuvė“ prašė panaikinti atsakovo Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. raštą Nr. 49SJN- 3105-(14.49.105.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo“. Rašte pareiškėjui buvo pateikta informacija apie tai, kad VĮ Turto bankas paprašė perduoti jam patikėjimo teise valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 7 469 kv. m ploto valstybinės žemės sklype, reikalingą jo patikėjimo teise valdomam nekilnojamam turtui eksploatuoti. Dalis šio žemės sklypo yra išnuomota Bendrovei. Pareiškėjui buvo pasiūlyta kuo skubiau kreiptis į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių dėl nuomos sutarties patikslinimo ir paaiškinta, kad Bendrovei nesutikus su nurodytu siūlymu, Tarnybos Vilniaus miesto skyrius inicijuos valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo procedūrą pagal Civilinio kodekso 6.223 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, Rašto turinys nesudaro pagrindo akivaizdžiai išvadai, kad jis jokių teisinių pasekmių UAB „Standartų spaustuvė“ nesukelia.

Savo teisę ginčyti Raštą Bendrovė motyvavo tuo, kad pakeitus valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), būtų sumažintas jos nuomojamo valstybinės žemės sklypo dydis ir taip būtų pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai.

Pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties motyvai patvirtina, kad teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, iš esmės vertino materialiųjų teisinių santykių, iš kurių buvo kildinamas ginčas, pagrindu atsirandančias Bendrovės teises, tačiau šie klausimai gali būti sprendžiami tik nagrinėjant bylą iš esmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra skirtingi dalykai. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje paprastai nėra ir neturi būti tiriama (išskyrus atvejus, kai tokia aplinkybė akivaizdi), ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundo (prašymo) patenkinimą, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – galimo materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos. Konstatavus, jog asmens materialiosios teisės kyla kitų teisinių santykių pagrindu, negu buvo priimtas skundžiamas administracinis aktas, ir administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) negali turėti įtakos pareiškėjo turimoms teisėms, paprastai turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas. Nagrinėjamu atveju spręsdamas UAB „Standartų spaustuvė“ skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo tik nustatyti, ar pareiškėjas, realizuodamas savo teisę kreiptis į teismą, turėjo tam pakankamas procesines prielaidas, ar jas pagrindė, t. y. ar nurodė tas aplinkybes, kurios, jo nuomone, patvirtina, kad ginčijamas administracinis aktas daro poveikį jo subjektinėms teisėms ir teisėtiems interesams.

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju skundo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ginčijamas aktas UAB „Standartų spaustuvė“ jokių teisinių pasekmių nesukelia, ir remdamasis tuo, jo skundą atsisakyti priimti. Spręsdamas Bendrovės skundo priėmimo klausimą, teismas turėjo tik nustatyti, ar pareiškėjas, realizuodamas savo teisę kreiptis į teismą, turėjo tam pakankamas procesines prielaidas, ar jas pagrindė, t. y. ar nurodė aplinkybes, kurios, jo nuomone, patvirtina, kad ginčijamas administracinis aktas daro poveikį jo subjektinėms teisėms ir teisėtiems interesams. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino skundui priimti teisiškai svarbias aplinkybes, aptarta jo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Antruoju skundo reikalavimu Bendrovė prašė panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2011 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1048. Šią pareiškėjo skundo dalį teismas atsisakė priimti, padaręs išvada, kad yra praleistas jo padavimo terminas ir nebuvo prašoma jo atnaujinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-690-662/2019, 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019, 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-655-756/2018). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-629-822/2018, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Skunde pareiškėjo prašomas panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1048 „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalies „UAB Intrac Lietuva“ nustatymo“ buvo priimtas 2011 m. kovo 29 d. Kadangi Įsakymas buvo priimtas ne pareiškėjo vardu ir jam neturėjo būti įteiktas, labai svarbu išsiaiškinti, kada UAB „Standartų spaustuvė“ apie jį sužinojo bei susipažino su Įsakymo turiniu. Atkreiptinas dėmesys, kad Įsakymas ar jo kopija kartu su skundu teismui nebuvo pateikti, o informacija apie jį yra nurodyta tik Rašte. Teismas į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė ir aplinkybių, kada Bendrovė susipažino su Įsakymu, neanalizavo, o tik atsižvelgęs į Įsakymo priėmimo datą, nutarė, kad terminas Įsakymui apskųsti yra praleistas. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia išvada, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, negali būti laikoma pagrįsta. Spręsdamas skundo priėmimo klausimą dėl šio reikalavimo, teismas pirmiausia turėtų išsiaiškinti, ar pareiškėjas iš viso susipažino su Įsakymo turiniu ir jeigu taip, kada, kadangi termino pradžiai nustatyti, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, yra svarbus būtent skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą įteikimo suinteresuotai šaliai momentas, o ne akto priėmimo diena.

UAB „Standartų spaustuvė“ nepagrįstai teigia, kad dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2011 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1048 panaikinimo teismas turėtų spręsti tik po to, kai bus išspręstas kitas jos skunde keliamas klausimas – įpareigojimas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Intrac Lietuva“ pateikti informaciją, ar ji yra patalpų (pastatų), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), savininkė, jeigu taip – kokios dalies ir kokiame pastate, o jeigu ne – kada šių pastatų perleidimas įvyko ir kokiems asmenims šie pastatai buvo perleisti. Atkreiptinas dėmesys, kad procesiniai su pasirengimu bylą nagrinėti susiję klausimai, taip pat įrodymų rinkimo (išreikalavimo) klausimai sprendžiami tik išsprendus materialiųjų skundo reikalavimų priėmimo klausimą (skundo reikalavimus priėmus), todėl pirmiausia turi būti išspręstas skundo priėmimo klausimas ir tik tada sprendžiami procesinio pobūdžio klausimai, o ne atvirkščiai.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, netinkamai įvertino skundui priimti teisiškai svarbias aplinkybes, todėl nepagrįstai Bendrovės skundą atsisakė priimti. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti panaikinta, o pareiškėjo UAB „Standartų spaustuvė“ skundo priėmimo klausimas turi būti grąžinamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš naujo spręsdamas skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turėtų išsiaiškinti, ar pareiškėjo keliamas ginčas dėl nuomos sutarties pakeitimo gali būti laikomas ginču, kilusiu viešojo administravimo srityje, ir yra teismingas administraciniam teismui.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Standartų spaustuvė“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Standartų spaustuvė“ skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius