e6cbf135-e19f-400a-b176-abb021456be1 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo teisėja                              Civilinė byla Nr. 2A-711-544/2015Sigita Kulbienė                                                 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07873-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.2.2;2.3.2.9.1;3.2.4.11; 3.3.1.18;    PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 22 d.

Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A. Å . ir H. Å . apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-322-956/2015 pagal ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atsakovams V.

K., A. K., A. S. ir atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams dėl pastato naudojimosi tvarkos nustatymo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovai patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismÄ praÅ¡ydami nustatyti pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruoÅ¡tÄ Å¡io pastato pasidalinimo naudojimui projektÄ , pagal kurį ieÅ¡kovams paskirti naudotis pastato projekte pažymėta 3 dalimi, atsakovams V. ir A.

K. – 2 dalimi, atsakovui A. S. – 1 dalimi, priteisti iÅ¡ atsakovų visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad kartu su atsakovais valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ daržinę, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. Daržinė stovi ant valstybinės žemės. Prie daržinės rytinės dalies, kuriÄ ir praÅ¡o paskirti jiems naudotis, ant valstybei priklausančios žemės savo lėšomis, pastangomis, privežę smėlio ir žvyro, iÅ¡lyginę vietovę įrengė tvirtÄ pagrindÄ ir privažiavimo aikÅ¡telę.

Prie rytinės pastato dalies ant privataus žemės sklypo, kuris nepriklauso ieÅ¡kovams nuosavybės teise, yra įsirengę statybos aikÅ¡telę, į kuriÄ veža ir kurioje sandėliuoja žvyrÄ ir skaldÄ , kuriuos paskui parduoda. Daržinės rytinėje dalyje laiko skaldÄ , malkas. Daržinės vakarinę dalį yra užėmęs ir naudojasi atsakovas A. S., o rytine dalimi naudojasi ieÅ¡kovai ir atsakovas V. K.. Nori naudotis daržinės rytine dalimi, kadangi tokia nusistovėjusi tvarka. Daržinėje ieÅ¡kovai jokių ženklesnių pagerinimų neatliko.

Patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovai V. K., A. K. ir A. S. prašė ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti – nustatyti pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., naudojimosi tvarkÄ pagal jų pateiktus pastato pasidalijimo projektus 2015-01-04 Nr. 1 ar 2015-03-18 Nr. 2, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovai nebandė iÅ¡spręsti ginčo tarpusavio derybų keliu, apie ginÄÄ sužinojo tik gavę procesinius dokumentus iÅ¡ teismo.

IeÅ¡kovų siÅ«loma nustatyti naudojimosi tvarka neatitinka nuo seno nusistovėjusios tvarkos, ieÅ¡kovai galimai siekia naudotis daržinės dalimi virÅ¡ kurios yra V. K. lėšomis suremontuotas stogas. Vienas iÅ¡ jų siÅ«lomų pastato naudojimosi tvarkos projektų yra parengtas pagal ieÅ¡kovų pageidavimus, kurie buvo iÅ¡sakyti parengiamojo posėdžio metu.Skundžiamu apylinkės teismo sprendimu buvo nuspręsta ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Teismas nustatė naudojimosi pastatu – daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., tvarkÄ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruoÅ¡tÄ Å¡io pastato pasidalinimo naudojimui projektÄ 2015-03-18 Nr. 2.: ieÅ¡kovams A.

Å . ir H. Å . skirta naudotis pastato dalimi, plane pažymėta 1-421,07, atsakovui A. S. - pastato dalimi, plane pažymėta 2-86,74, atsakovams V. K. ir A. K. - pastato dalimi, plane pažymėta 3-496,16. Teismo sprendimu buvo nustatytos, paskirstytos ir priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos tarp Å¡alių ir valstybei, o praÅ¡ymas skirti ieÅ¡kovams baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis buvo atmestas.Pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad atsakovų pasiÅ«lyta daržinės naudojimosi tvarka Nr. 2 yra tinkamesnė siekiant įgyvendinti bendraturčių interesų pusiausvyros principÄ bei leis sumažinti konfliktų, galinčių kilti tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų, tikimybę.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovas V. K. į bendram naudojimui priskirto valstybinės žemės sklypo darbus investavo žymiai daugiau piniginių lėšų nei ieškovai. Nustačius, kad ieškovai naudosis vakarine pastato dalimi, nenukentės jų interesai dėl privažiavimo prie šios pastato dalies galimybių, kadangi prie vakarinio įėjimo (įvažiavimo) į daržinę žemės danga yra geresnė nei prie rytinio įėjimo (įvažiavimo).

Skundžiamame sprendime teismas atsižvelgė bei įvertino tai, jog atsakovas V. K. pakeitė daržinės stogÄ rytinėje dalyje, prie Å¡ios daržinės pusės jis yra pasistatęs vagonėlį bei lauke laiko statybines medžiagas. Nustačius atsakovui V. K. teisę naudotis vakarine daržinės dalimi jam labai pasunkėtų malkų vežimas į Å¡alia esančias gamybines patalpas, kadangi atsakovas malkas naudoja kasdien, o ieÅ¡kovai patys pripažino malkas iÅ¡sivežantys automobiliu. Teismo nuomone, ieÅ¡kovų siÅ«lomame projekte nurodytas bendraturčiams tenkantis daržinės plotas neatitinka jų valdomam plotui.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai A.

Å . ir H. Å . praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai: nustatyti pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruoÅ¡tÄ Å¡io pastato pasidalijimo projektÄ , pagal kurį ieÅ¡kovams paskirti naudotis pastato projekte pažymėta 3 dalimi, viso 421,62 m2 ploto, atsakovams V.

K. ir A. K. paskirti naudotis pastato projekte pažymėta 2 dalimi, viso 496,30 m2 ploto; atsakovui A. S. paskirti naudotis pastato projekte pažymėta 1 dalimi, viso 86,05 m2, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai, iÅ¡dėstę faktines įvykio aplinkybes, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymu, dėl ko priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Mano, jog buvo bÅ«tina įvertinti tai, kad bÅ«tent jie pirmi yra pradėję naudotis ginčo daržine ir bÅ«tent ta dalimi, kuria teismas nustatė naudotis atsakovui V.

K.. Bendrovės pajininkų 1995 m. kovo 31 d. susirinkimo protokolas patvirtina, kad dar 1995 metais dalis Å¡ios daržinės teko ieÅ¡kovo H. Å . tėvams už jų turėtÄ pajų (duomenys neskelbtini) ŽŪB ir nuo tada ginčo daržinės rytine dalimi jie naudojasi savo reikmėms. Atsakovas V. K. Å¡ia daržinės dalimi naudojasi tik nuo 2005 m. Atsakovo A. S. interesai Å¡ioje byloje yra neesminiai, nes jam ginčo daržinėje priklauso labai maža dalis ploto, kurios dydis eliminuoja galimybę jam realiai naudotis ginčo daržine be kitų bendrasavininkų geranoriÅ¡kumo.

Ieškovų vertinimu, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad V. K. naudojasi šalia ginčo daržinės esančia veršide. Ši veršidė bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso daugeliui asmenų, įskaitant ir juos pačius (apie 80 m2), tačiau atsakovas yra užėmęs žymiai didesnę nei jam priklauso veršidės dalį ir neteisėtai ja naudojasi. Toks atsakovo V. K. elgesys yra akivaizdus piktnaudžiavimas savo teisėmis, tačiau teismas taip jo elgesio nevertino, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 str. 3 d. ir net gynė jo elgesį nurodydamas, kad atsakovui V.

K. yra reikalinga karučiais atsivežti malkas į gamybines patalpas. Atsakovas V. K. šiuo metu jų neįleidžia į veršidę, o pirmos instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė. Mano, kad tai procesiniai pažeidimai, turėję įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 270 str. 4 d., 3-4 p., 329 str. 1 d.). Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovui V. K. nustačius teisę naudotis vakarine daržinės dalimi žymiai pasunkėtų, o gal pasidarytų ir nebeįmanoma, karučiais atsivežti malkas į gamybines patalpas, kadangi tokia teismo išvada yra tik prielaida.

Be to, Å¡iam atsakovui priklauso 27 metrai daržinės ilgio (visos daržinės ilgis yra 55 metrai), todėl nustačius, kad jis naudosis vakarine daržinės dalimi, galimas važinėjimas atsivežti malkas karučiu pailgėtų tik apie 20 metrų. Kartu ieÅ¡kovai nurodo, kad, nustačius teisę jiems naudotis rytine daržinės dalimi, nebÅ«tų pažeistas ir socialinio teisingumo principas. Atsakovas V. K. savavaliÅ¡kai savo malkas susikrovė tarp jų iÅ¡ ankščiau laikomų malkų ir skaldos, nesiekia susitarti ir civilizuotu bÅ«du iÅ¡spręsti ginÄÄ , negerbia bendro gyvenimo taisyklių ir geros moralės principų.

Be to, atsakovas vienasmeniÅ¡kai ir jiems nežinant nusprendė suremontuoti daržinės stogo dalį, kuri buvo virÅ¡ jo malkų. Todėl tai, kad jis be jų sutikimo ar pritarimo investavo kažkokias lėšas į savo turto (malkų) apsaugÄ , negali bÅ«ti argumentas siekiant nustatyti jo teisę naudotis ta daržinės dalimi. Mano, kad teismas Å¡iuo atveju netinkamai taikė CK 4.76 str. nuostatÄ ir neteisėtai bei nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų siÅ«loma daržinės naudojimosi tvarka tėra jų siekis sudaryti sau palankesnes naudojimosi bendru turtu sÄ lygas.

Kadangi daržinės rytinėje pusėje yra įsirengę statybinių medžiagų aikštelę, todėl būtų logiška naudotis ta nekilnojamojo turto dalimi, kuri betarpiškai ribojasi su žemės sklypu, naudojamu verslo reikalais, kuri ketino įsigyti ateityje. Jei bus tokia naudojimosi turto tvarka, kaip nustatė teismas, sklypo įgijimas nebetenka prasmės. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad dėl naudojimosi daržinės vakarine dalimi jie nepatirs neigiamų pasekmių dėl įsirengtos statybinių medžiagų aikštelės ir ten laikomų statybinių medžiagų.

IeÅ¡kovų vertinimu, teismas neįvertino aplinkybės, kokias dideles iÅ¡laidas jie patirs perveždami didelį kiekį skaldos, malkų. Tuo tarpu patenkinus jų ieÅ¡kinį, atsakovai iÅ¡ esmės nepatirtų jokių iÅ¡laidų, kadangi jie leistų atsakovo V. K. malkas, kol jos bus sunaudotos, laikyti toje pačioje vietoje, kur jos yra Å¡iuo metu.Nurodė, kad byloje buvo įrodyta, jog tiek jie, tiek atsakovai ginčo daržinę ir aplink esantį žemės sklypÄ ir pastatus naudoja savo verslo tikslams, bet žemė nėra Å¡alių nuosavybė.

Todėl, jeigu Å¡alys nusprendė ne savo nuosavybę pagerinti savo verslo tikslais, tai toks sprendimas yra tik jų asmeninis reikalas ir negali bÅ«ti naudojamas kaip argumentas Å¡ioje civilinėje byloje dėl naudojimosi ginčo daržine tvarkos nustatymo. Taigi Å¡iuo atveju nesvarbu, kokias pinigines lėšas investavo Å¡alys į svetimo turto pagerinimÄ . Atsakovas V. K. investavo į privažiavimo prie savo gamybinių pastatų (verÅ¡ides) kelio tvarkymÄ , bet Å¡i investicija nėra susijusi su naudojimosi ginčo daržine tvarkos nustatymu.

Tuo tarpu jie investavo į statybinių medžiagų saugojimo aikÅ¡telės įrengimÄ bÅ«tent prie rytinės ginčo daržinės dalies, tikėdamiesi, kad galės tÄ aikÅ¡telę naudoti viename komplekse su turimu nekilnojamuoju turtu prie tos aikÅ¡telės. Atsiliepimu į pateiktÄ apeliacinį skundÄ atsakovai praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Tvirtina, kad apeliaciniame skunde yra pateikiama tik ieÅ¡kovų nuomonė, nes jie nenurodė jokių motyvų, kodėl apylinkės teismas padarė materialinės ir proceso teisės pažeidimus, nepagrindė, kodėl, jų vertinimu, byloje esantys įrodymai buvo vertinti netinkamai.

IeÅ¡kovų nurodyta aplinkybe, kad jie daržine naudojasi nuo 1995 m., vadovautis negalima, kadangi nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovai Å¡ios aplinkybės neįrodinėjo. Ginčas dėl daržinės naudojimosi tvarkos yra reikÅ¡mingas ir bendraturčiui A. S., nes jis taip pat naudojasi Å¡ia daržine. 2006-01-10 verÅ¡idės bendrasavininkų pasiraÅ¡ytas susitarimas patvirtina, kad atsakovas V. K. teisėtai naudojasi Å¡iuo pastatu, jam verÅ¡idėje priklauso 1163,57 m2, V. P. – 47,90 m2, J.

P. – 32,56 m2, ieÅ¡kovams – 79,29 m2, todėl ieÅ¡kovų teiginys apie itin gausiÄ ir didelių gabaritų technikÄ bei norÄ jÄ laikyti tokiame plote, koks priklauso jiems Å¡ioje verÅ¡idėje, yra nepagrįstas. Atsakovų vertinimu, nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, kad V. K. savavaliÅ¡kai įsiterpė į ieÅ¡kovų naudojamÄ daržinės dalį ir joje patalpino savo malkas, kadangi tuo metu, kai V. K. iÅ¡ asmeninių lėšų pagerino dalį daržinės, ten jokių ieÅ¡kovų daiktų, kuriems bÅ«tų kilusi kokia nors grėsmė, nebuvo.

PrieÅ¡ingai, toje vietoje, kuria naudotis dabar reikalauja ieÅ¡kovai, buvo tik V. K. daiktai. Negana to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pats H. Å . nurodė, jog statybinių medžiagų aikÅ¡telę ne savo žemėje yra įsirengęs savavaliÅ¡kai, o skalda yra sandėliuojama tik laikinai, todėl akivaizdu, kad iÅ¡siveždami skaldÄ ieÅ¡kovai praktiÅ¡kai nepatirtų nuostolių. Apeliacinis skundas atmetamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas apylinkės teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant materialinės ir proceso teisės normų, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, ieÅ¡kovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu bei tvirtina, jog, siekiant užtikrinti socialinio teisingumo principo įgyvendinimÄ , bÅ«tent jiems turėtų bÅ«ti paskirta naudotis rytine virÅ¡ minėtos daržinės dalimi.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , bylos dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo yra ypatingos tuo, kad teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 str. 1 d.) ir, spręsdamas bendraturčių ginÄÄ dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieÅ¡kinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003).

Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgiant į ginčo Å¡alių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant Å¡alių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006, 3K-3-291/2007, Nr. 3K-3-13/2010 ir kt.). Tuo atveju, kai bendraturtis prieÅ¡tarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimÄ savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausiÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-780/2003, Nr. 3K-3-572/2004).

Tuo atveju, kai, teismo nuomone, nė vienas iš šalių pateiktų naudojimosi tvarkos nustatymo pasiūlymų neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir egzistuojančių susitarimų darnos, teismas gali atmesti abiejų šalių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Taigi tokiose bylose nagrinėjimo dalykas yra naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, o ne klausimas dėl konkretaus vienos iš šalių pateikto tokios tvarkos nustatymo plano ar projekto patvirtinimo.

Be to, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiÅ¡kia, kad bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-340/2011, Nr. 3K-3-89/2013 ir kt.).

Kartu pabrėžtina ir tai, jog aplinkybė, kad vienai iÅ¡ byloje dalyvaujančių Å¡alių yra priimamas nepalankus sprendimas, neįrodo, jog buvo padarytos įrodymų vertinimo ar teisės taikymo klaidos.IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. 2014 m. lapkričio 5 d. ieÅ¡kovai A. Å . ir H. Å . kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismÄ praÅ¡ydami nustatyti Å¡ios daržinės naudojimo tvarkÄ .

Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, jog ieÅ¡kovai, prieÅ¡ kreipdamiesi į teismÄ , nebuvo pateikę atsakovams savo pasiÅ«lymų dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, jiems nepranešė apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ , iÅ¡ karto ėmėsi teisinių priemonių. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovai V. K. ir A. K., siekia naudotis rytine daržinės dalimi. Pirmosios instancijos teismas, be kitų aplinkybių, atsižvelgdamas ir į tai, jog V.

K. atliko rytinės daržinės dalies stogo pagerinimÄ bei investavo į kelio, leidžiančio privažiuoti prie daržinės, gerinimÄ , nusprendė, jog bÅ«tent V. K. ir A. K. turi naudotis rytine pastato dalimi. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas itin detaliai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir įvertino ir kitus byloje esančius bei teisingo sprendimo priėmimui reikÅ¡mingus įrodymus, iÅ¡analizavo bei įvertino bendraturčių elgesį iki ginčo iÅ¡kėlimo teisme, atsižvelgė į aplinkybes, susijusias su ieÅ¡kovų įrengta statybinių medžiagų aikÅ¡tele, privažiavimu prie daržinės, atsakovo V.

K. laikomų malkų naudojimo gretimai esančiame pastate faktÄ . Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, o taip pat iÅ¡nagrinėjęs byloje esančius įrodymus, pateiktÄ apeliacinį skundÄ bei atsiliepimÄ Ä¯ jį, visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas sprendimas. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad apeliantų pateikti įrodymai nepatvirtina, jog nuo seno yra nusistovėjusi naudojimosi daržine tvarka, pagal kuriÄ tik jie naudojasi rytine pastato dalimi, kad jie daržine pradėjo naudotis pirmieji nuo 1995 m. 1995 m. kovo 31 d.

įvykusio (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės visuotinio pajininkų susirinkimo protokolo iÅ¡raÅ¡o kopija tik patvirtina, jog byloje esantis ginčo objektas – daržinė, buvo padalintas 20 žmonių grupei, kurioje buvo ir J. Å . bei E. Å ., bet jų nuosavybės dalis nebuvo žymiai didesnė nei kitų asmenų ar didžiausia (114 b. l.). Tai, kad ieÅ¡kovai nuo 1995 m. galimai pradėjo naudotis daržinės dalimi, priklausiusia jų tėvams, nėra esminė ir absoliučiai lemiama aplinkybė sprendžiant klausimÄ dėl naudojimo tvarkos nustatymo, nes taip pat reikÅ¡mingos aplinkybės yra tos, kad abi Å¡alys naudojosi ir rytine daržinės dalimi, kad į teismÄ ieÅ¡kovai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo kreipėsi netrukus po to, kai atsakovas V.

K. savo lėšomis suremontavo rytinę daržinės stogo dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovai visiÅ¡kai nepagrįstai tvirtina, jog atsakovo A. S. interesas naudotis daržinės dalimi dėl valdomo mažo ploto Å¡ioje byloje nereikÅ¡mingas. IÅ¡ties atsakovui A. S. priklauso pakankamai nedidelė 86,74 m2, daržinės dalis, nes ieÅ¡kovams priklauso 421,07 m2, o atsakovams – 496,16 m2 (6 – 8, 57 – 59 b. l.). Nepaisant to, CK 4.72 str. 1 d. įtvirtinta, jog bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti.

Nei šioje, nei kitose civilinio kodekso nuostatose, reglamentuojančiose bendrosios nuosavybės teisės klausimus, nėra nurodoma, jog bendraturtis, kurio nuosavybės dydis yra mažesnis, savo nuosavybe gali naudotis tik esant kitų bendraturčių, turinčių didesnę dalį turto, sutikimui ar geranoriškumui. Priešingai, toks aiškinimas yra ydingas bei pažeidžiantis ne tik CK IV knygos nuostatas, tačiau ir bendruosius teisės principus. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismas visiškai nepagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, jog atsakovas V.

K. naudojasi šalia ginčo daržinės esančia veršide, kad jis veršidę yra užėmęs savavališkai, kad teismas gynė asmens, piktnaudžiaujančio savo teisėmis, interesus. Byloje sprendžiamas šalims dalinės nuosavybės teise priklausančios daržinės naudojimosi tvarkos nustatymo klausimas, o ne atsakovo naudojimosi veršide teisėtumo klausimas. 2006 m. sausio 20 d. sudarytas susitarimas tarp atsakovo V. K., kuriam, jo tvirtinimu, priklauso 1163,57 m2 veršidės, ir kitų bendraturčių J.

P. ir V. P. patvirtina, jog yra susitarimas dėl to, kad atsakovas V. K. teisėtai naudosis verÅ¡ide (194 b. l.), todėl apeliantai be pagrindo tvirtina prieÅ¡ingai ir kaltina atsakovÄ bei teismÄ piktnaudžiavimu teise. Fakto, kad atsakovas V. K. naudojasi greta daržinės esančia verÅ¡ide, kad joje yra įsirengęs gamybines patalpas ir vykdo gamybinę veikla, apeliantai leistinais ir patikimais įrodymais nenuginčijo (CPK 178 str.). IeÅ¡kovai, jų pačių tvirtinimu, malkas iÅ¡ daržinės iÅ¡siveža automobiliu.

Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad atsakovas V. K. į minėtoje verÅ¡idėje įrengtas gamybines patalpas kasdien karučiu iÅ¡ daržinės rytinės dalies veža malkas patalpų Å¡ildymui, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kuriÄ iÅ¡ daržinės dalių teisingiau ir protingiau paskirti naudotis bendraturčiams, pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog naudojimasis rytine daržinės dalimi yra aktualesnis ir reikalingesnis atsakovui V. K.. Apeliantai tvirtina, kad atsakovas V. K. savavaliÅ¡kai ir be jų sutikimo atliko bendro turto daržinės stogo ir kito, ne jam priklausančio, turto (kelio) pagerinimus, todėl tai negalėjo turėti esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos daržine nustatymo.

Atsakovas V. K. tvirtina prieÅ¡ingai – kad jis siÅ«lė apeliantams prisidėti prie jų bendrai valdomos daržinės avarinės stogo bÅ«klės taisymo, tačiau Å¡ie nesutiko. Kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Nei viena Å¡alis kitokių įrodymų Å¡iai aplinkybei pagrįsti nepateikė. Tai, kad apeliantai neabejotinai matė, jog 2014 metais buvo taisomas daržinės stogas, kad jie jokių pretenzijų atsakovui dėl to, kad jis, taisydamas stogÄ , elgiasi neteisėtai ir pažeidžia jų interesus, nereiÅ¡kė, o patys naudojosi suremontuotos daržinės dalimi, duoda pagrindÄ labiau tikėti, kad apeliantams buvo praneÅ¡ta ir siÅ«lyta prisidėti prie stogo remonto, kas yra ir apeliantų, kaip statinio bendraturčių, pareiga.

Pažymėtina, kad apeliantai siekia, kad tik jiems vieniems bÅ«tų paskirta naudotis rytinė daržinės dalis, kurios stogas suremontuotas atsakovo V. K. asmeninėmis lėšomis ir nesutinka su atsakovo pasiÅ«lymu daržinės dalimi su suremontuotu stogu naudotis lygiomis dalimis. Tačiau apeliantai nenurodo, kaip jie atsiskaitytų su bendraturčiu V. K. už bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios, bet tik jiems paskirtos naudotis bendrai valdomos daržinės dalį su suremontuotu stogu, ar suremontuotų atsakovui skirtos vakarinės daržinės dalies stogÄ ar kokiu kitu bÅ«du spręstų klausimus Å¡iuo aspektu.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas neįvertino to, jog daržinės rytinėje pusėje ieÅ¡kovai yra įsirengę statybinių medžiagų aikÅ¡telę, kad, vykdydami skundžiamÄ teismo sprendimÄ , patirtų nuostolių, nes turės į kitÄ vietÄ pervežti didelį kiekį skaldos ir malkų. IÅ¡ sprendimo motyvų matyti, kad ir Å¡iÄ aplinkybę, ir abiejų Å¡alių galimus praradimus vykdant teismo sprendimÄ , teismas tyrė ir vertino bei motyvavo iÅ¡vadÄ , kodėl ieÅ¡kovų argumentas, kad jie yra įsirengę statybinių medžiagų aikÅ¡telę, savaime nesudaro pagrindo apeliantams paskirti naudotis rytine daržinės dalimi.

Galimi nuostoliai perkeliant daiktus grindžiami prielaida ir nėra esminis argumentas nustatant pastato naudojimo tvarkÄ , nes neįrodyta, ar apeliantai tuos daiktus iÅ¡ viso perkėlinės į kitÄ vietÄ , ar tai neteks daryti dėl kitų priežasčių (sklypo savininkui atsisakius leisti naudotis žemės sklypo dalimi) ir pan. Apeliantai skunde nurodo tas pačias aplinkybes, tuos pačius motyvus ir argumentus, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui, kuriuos teismas tyrė, vertino ir padarė atitinkamas iÅ¡vadas.

Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , rėmėsi byloje esančių duomenų visuma, nė vienam iÅ¡ įrodymų nesuteikė prioritetinės galios, todėl ir nė viena iÅ¡ atsakovų nurodytų aplinkybių nebuvo lemianti. Å iuo atveju pirmiau aptartų ir apylinkės teismo nustatytų įrodymų pagrindu buvo padaryta iÅ¡vada, jog teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principai bus įgyvendinti ieÅ¡kovams nustatant naudotis vakarine daržinės dalimi Su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka ir papildomai jo nekartoja.

Apeliantai interpretuoja byloje esančius duomenis sau naudinga linkme, tačiau tai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.Apeliantų argumentai, susiję su jų galimybe patekti į V. K. naudojamÄ verÅ¡idę bei joje laikyti ir remontuoti technikÄ , nebuvo Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl naudojimosi tvarkos daržine nustatymo. Atsižvelgiant į virÅ¡ iÅ¡dėstytÄ , į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o kiti argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir neturi įtakos apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Vadovaudamasis virÅ¡ iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 314 str. reikalavimus, nutarė priimti tiek prie apeliacinio skundo, tiek prie atsiliepimo į jį pateiktus naujus įrodymus, kuriuos įvertino kartu su kitais įrodymais pagal įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas.

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, atsakovui V. K. iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisiama po 150,00 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai pamokėti apeliacinės instancijos teisme už tinkamÄ atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , nes jų dydis nevirÅ¡ija (yra mažesnis) už Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nurodytus maksimalius dydžius (196 b. l., CPK 93, 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų A. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini)ir H. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Teisėjų kolegija:                                                     Ramunė Čeknienė                                                                  Laimutė Sankauskaitė                                                                  Birutė Valiulienė