2016-03-22 Nr. AB-6600-3-65-3-00200-2014-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Kupiškio rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui G. K., dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2016-03-22 Nr. AB-6600-3-65-3-00200-2014-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas R. K. kreipėsi į administracinį teismą su skundu bei patikslintu skundu (I t., b. l. 2–3, 126–127), prašydamas: 1) panaikinti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) Socialinės paramos skyriaus 2014 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 935 (toliau – Sprendimas Nr. 935), 2014 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 2374 (toliau – Sprendimas Nr. 2374) ir 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 3726 (toliau – Sprendimas Nr. 3726); 2) įpareigoti Kupiškio rajono savivaldybės administraciją paskirti pareiškėjui socialinę pašalpą nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Full text
Administracinė byla Nr. A-391-822/2016
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00200-2014-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2; 6.6.2; 35.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Kupiškio rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui G. K., dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas R. K. kreipėsi į administracinį teismą su skundu bei patikslintu skundu (I t., b. l. 2–3, 126–127), prašydamas: 1) panaikinti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) Socialinės paramos skyriaus 2014 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 935 (toliau – Sprendimas Nr. 935), 2014 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 2374 (toliau – Sprendimas Nr. 2374) ir 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 3726 (toliau – Sprendimas Nr. 3726); 2) įpareigoti Kupiškio rajono savivaldybės administraciją paskirti pareiškėjui socialinę pašalpą nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Pareiškėjas nurodė, kad ginčijami Kupiškio rajono savivaldybės administracijos sprendimai yra nepagrįsti, nes priimti neatsižvelgus į aplinkybę, jog pareiškėjas kartu su motinos G. K. šeima prižiūrėjo valstybei priklausantį žemės sklypą, besiribojantį su G. K. namų valdos žemės sklypu, esančiu Kupiškio rajone, Skapiškio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini). Šiame sklype pareiškėjo ir jo šeimos narių pastangomis bei lėšomis buvo pasodinta 18 žemaūgių pušelių, kurias pareiškėjas prižiūrėjo, laistė, o pablogėjus sveikatai, šiuos darbus dirbo jo tėvas. Pareiškėjas pažymėjo, kad Skapiškio seniūnija tokiai pareiškėjo ir jo motinos šeimos veiklai neprieštaravo. R. K. manymu, tokius jo veiksmus Savivaldybės administracija privalo pripažinti kaip dalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje.
Atsakovas Kupiškio rajono savivaldybės administracija atsiliepimuose prašė R. K. skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus (I t., b. l. 29–30, 142–145).
Savivaldybės administracija nurodė, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjas, kreipdamasis dėl socialinės pašalpos skyrimo, nepateikdavo pranešimų apie visuomenei naudingos veiklos atlikimą, todėl buvo konstatuojama, kad jis nedalyvaudavo visuomenei naudingoje veikloje. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius parengdavo siuntimus atlikti visuomenei naudingą veiklą ir juos įteikdavo pareiškėjui. Teigė, kad pareiškėjui nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio buvo žinoma pareiga atlikti visuomenei naudingą veiklą ir šios veiklos atlikimo tvarka. Be to, pareiškėjui buvo žinoma ir tai, kad dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo jis privalo kreiptis į Skapiškio seniūniją ir sudaryti sutartį dėl šių darbų. Tačiau pareiškėjas visuomenei naudingoje veikloje nedalyvaudavo, Socialinės paramos skyriui dokumentų, pateisinančių jo nedalyvavimą šioje veikloje, nepateikdavo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. K. su R. K. skundo reikalavimais sutiko (I t., b. l. 138).
II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Byloje nustatyta, kad R. K. 2014 m. vasario 20 d., 2014 m. gegužės 13 d. ir 2014 m. rugpjūčio 19 d. su prašymais-paraiškomis piniginei socialinei paramai gauti kreipėsi į Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių ir prašė skirti socialinę pašalpą. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, nustatęs, kad R. K. nedalyvaudavo visuomenei naudingoje veikloje ir remdamasis Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 2014 m. kovo 19 d. Sprendimu Nr. 935, 2014 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 2374 ir 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 3726 pareiškėjui R. K. socialinės paramos nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. neskyrė.
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (2011 m. gruodžio 1 d. įstatymo Nr. XI-1772 redakcija, toliau – ir Socialinės paramos įstatymas, Įstatymas) 23 straipsnio 2 dalimi, 25 straipsnio 6 punktu, 23 straipsnio 2 dalies 1 punktu (2013 m. gegužės 16 d. įstatymo Nr. XII-329 redakcija), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 patvirtintu Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas), Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. TS-221 patvirtintu Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašu (toliau – Aprašas).
Pažymėjo, kad telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose yra pateiktas sąrašas asmenų, kurie visuomenei naudingai veiklai nėra pasitelkiami (Tvarkos aprašo 13 punktas, Aprašo 13 punktas). Kupiškio rajono savivaldybėje galiojantis Aprašas nurodytai asmenų kategorijai priskiria ir neįgalius asmenis, kuriems nustatytas nuo 0 iki 40 procentų darbingumo lygis (13.5. punktas), asmenis, pateikusius Medicinos dokumentų išrašą (forma Nr. 027/a) ar gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, kuriose nurodoma, jog asmuo nurodytą laikotarpį dėl sveikatos būklės negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje (Aprašo 13.8 punktas).
Remdamasis nurodytu teisiniu reguliavimu, teismas padarė išvadą, kad teisės normos įsakmiai įpareigojo asmenį, gaunantį socialinę pašalpą, nustatyta tvarka dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, jeigu jis nepatenka į teisės aktais nustatytą kategoriją asmenų, kurie nepasitelkiami visuomenei naudingai veiklai. Teismas nustatė, kad R. K. tokių asmenų kategorijai nepriklauso, atsakovui ar teismui pažymų apie atliktus visuomenei naudingos veiklos darbus arba Apraše nurodytų dokumentų, patvirtinančių svarbias priežastis, dėl kurių jis negali dalyvauti tokioje veikloje, nepateikė, dokumento, patvirtinančio turimas sveikatos problemas, neturi.
Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė, kad jis patenka į Aprašo 13 punkte pateiktą sąrašą asmenų, kurie nepasitelkiami visuomenei naudingai veiklai. Dėl šios priežasties R. K., siekiantis gauti socialinę pašalpą, privalėjo įvykdyti Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte įtvirtintą pareigą – nustatyta tvarka atlikti visuomenei naudingą veiklą.
Nustatyta, kad Kupiškio rajono savivaldybės Skapiškio seniūnijos komisijos 2013 m. liepos 24 d. apsilankymo akto Nr. 50 duomenys patvirtina, kad ši komisija įteikė R. K. Kupiškio rajono savivaldybėje galiojantį Aprašą, kuris reglamentuoja šios savivaldybės ir joje gyvenančių gyventojų, kuriems teikiama piniginė socialinė parama, tarpusavio susitarimu telkimo organizuojamai visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarką ir sąlygas. R. K. buvo išaiškinta, kad jis, negalėdamas dėl sveikatos būklės atlikti visuomenei naudingos veiklos, turi teisę kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą darbingumo lygiui nustatyti. Atsižvelgęs į R. K. asmeniškai parengtų ir pasirašytų prašymų-paraiškų 4.7 punktus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui buvo žinoma apie savivaldybės administracijos organizuojamą visuomenei naudingą veiklą, kurioje jis privalo dalyvauti.
Byloje nustatyta, kad R. K., pateikusiam prašymus-paraiškas socialinei pašalpai, 2014 m. kovo 19 d, 2014 m. birželio 13 d. ir 2014 m. rugsėjo 3 d. buvo parengti siuntimai Kupiškio rajono savivaldybės Skapiškio seniūnijoje atlikti visuomenei naudingą veiklą Nr. 507, Nr. 1136A ir Nr. 1586. R. K. į seniūniją dėl visuomenei naudingų darbų atlikimo nebuvo atvykęs ir dėl šių darbų atlikimo nesitarė. Panevėžio apygardos administracinis teismas ir Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 metais nagrinėjo administracines bylas pagal R. K. skundus dėl Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2012–2013 metais priimtų sprendimų neskirti socialinės pašalpos. Šiose bylose buvo sprendžiama dėl pareiškėjo, kaip piniginės socialinės paramos gavėjo, pareigos dalyvauti Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. Pirmosios instancijos teismai konstatavo, jog R. K., siekiantis gauti socialinę pašalpą ir nepateikęs dokumentų, patvirtinančių, kad jis priskirtinas kategorijai asmenų, nepasitelkiamų visuomenei naudingai veiklai atlikti, privalėjo įvykdyti Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte įtvirtintą pareiga dalyvauti vietos savivaldybėje organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs R. K. apeliacinius skundus, nurodytas išvadas pripažino pagrįstomis. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, padarė išvadą, kad R. K. buvo žinoma Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte įtvirtinta pareiga dalyvauti vietos savivaldybėje organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir šios pareigos neįvykdymo pasekmės, tačiau jis, ginčo laikotarpiu kreipdamasis dėl socialinės pašalpos skyrimo, visuomenei naudingos veiklos darbų nebuvo atlikęs.
Vertindamas R. K. skundo teiginius, teismas atsižvelgęs į Tvarkos 10 punktą, Aprašo 10, 7.1–7.7 punktus konstatavo, kad sprendimus, kokia veikla ir darbai bus priskiriami prie visuomenei naudingos veiklos, į kurios atlikimą bus pasitelkti piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys, įgalioti priimti tik Apraše nurodyti subjektai. Be to, visuomenei naudinga veikla atliekama ne piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų nuožiūra, o laikantis Aprašo nustatytos tvarkos (15, 16, 18, 23, 24 punktai). Liudytoja L. B. nurodė, kad socialinę paramą gaunantys asmenys visuomenei naudingą veiklą atlieka gyvenamosios vietos seniūnijoje, todėl pareiškėjas R. K. tokio pobūdžio darbams atlikti ir būdavo siunčiamas į Skapiškio seniūniją. Ši liudytoja nurodė, kad pačios seniūnijos sprendžia, kokie visuomenei naudingos veiklos darbai yra reikalingiausi, į juos pasitelkia socialinę paramą gaunančius asmenis. R. K. buvo išaiškinta, kad jis privalo nuvykti į Skapiškio seniūniją ir susitarti dėl konkrečių visuomenei naudingos veiklos darbų atlikimo. Tokie liudytojos parodymai neprieštarauja Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus parengtų siuntimų duomenims, kurie patvirtina, jog pareiškėjas R. K. buvo siunčiamas atlikti visuomenei naudingos veiklos, kurią pareiškėjo gyvenamojoje vietoje organizavo Skapiškio seniūnija. Liudytojas V. J., Skapiškio seniūnijos seniūnas, teismui nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime, kuriame gyvena R. K., visuomenei naudinga veikla buvo organizuojama, todėl pareiškėjui tereikėjo atvykti į seniūniją ir susitarti dėl jos atlikimo. Liudytojas paaiškino, kad visuomenei naudingos veiklos darbams priskiriami šaligatvių, parko, gėlynų priežiūra, gėlių sodinimas, sniego valymas nuo šaligatvių ir aikštelėse.
Byloje nustatyta, kad G. K. su savo šeimos nariais, tarp jų – ir R. K., iki 2014 metų savo iniciatyva prižiūrėjo valstybinės žemės sklypą, esantį šalia G. K. namų valdos žemės sklypo. Tai patvirtina Skapiškio seniūnijos 2014 m. spalio 9 d. raštas Nr. S-296 „Dėl laisvos žemės priežiūros“, liudytojo V. J. parodymai apie tai, kad (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai, tarp jų ir trečiojo suinteresuoto asmens G. K. šeima, savo iniciatyva ir gera valia prižiūri prie jų namų valdų žemės sklypų esančius valstybinės žemės sklypus. Vertindamas šią aplinkybę, teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-143-770/2014, išnagrinėtoje pagal R. K. apeliacinį skundą, pateiktus išaiškinimus, kurioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog pareiškėjo išvardinti žemės sklypo tvarkymo darbai, net ir nustačius jų atlikimo faktą, vien tik pareiškėjo pageidavimu ir nesant socialinę paramą administruojančio subjekto pritarimo ir suderinimo, negali būti pripažinti kaip Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte ir Tvarkos apraše nurodyti visuomenei naudingo veiklos darbai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo, kad, priešingu atveju, būtų paneigtas Socialinės paramos įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintas socialinio teisingumo ir veiksmingumo principas, ir iškreipta valstybės socialinės paramos suteikimo esmė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, kad jo atliktus valstybinės žemės sklypo priežiūros Savivaldybės administracija privalo pripažinti Tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta visuomenei naudinga veikla, kurią atlikti įpareigoja Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punktas.
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo G. K. kaip argumentą, pagrindžiantį R. K. skundo reikalavimus, nurodė tai, kad asmuo negali būti verčiamas atlikti darbus, už kuriuos nemokamas atlyginimas. Teismas pažymėjo, jog Pagal Tvarkos aprašo 2 punktą, visuomenei naudinga veikla suprantama kaip neatlyginamos nedidelės apimties visuomenei naudingos paslaugos, kurias savivaldybės teritorijos gyventojai atlieka bendruomenės labui. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas savivaldybės bendruomenę apibrėžia kaip savivaldybės nuolatinius gyventojus, bendrais viešaisiais poreikiais, interesais ir savivaldos teisiniais santykiais susietus su savivaldybės taryba ir kitais viešojo administravimo funkcijas atliekančiais savivaldybės subjektais. Įtraukiant socialinę paramą gaunančius asmenis į visuomenei naudingą veiklą, siekiama skatinti gyventojus aktyviai prisidėti prie bendruomenės gerovės kūrimo, jų darbinę motyvaciją ir iniciatyvą. Teismas sprendė, kad vietos savivaldybė, siekdama užtikrinti bendruomenės viešuosius interesus, yra įgaliota nustatyti, kad jos bendruomenės nariai, iš savivaldybės biudžeto gaunantys piniginę paramą, privalo neatlygintinai dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje ir tokia veikla nelaikoma priverstiniu darbu. Darydamas tokias išvadas, teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktą visuomenei naudingų darbų sampratos aiškinimą (2013 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1117/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2071/2013, 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1984/2014).
Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, konstatavo, kad Savivaldybės administracija pagrįstai padarė išvadą, jog R. K. visuomenei naudingos veiklos nustatyta tvarka neatliko ir taip neįvykdė Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje numatytos pareigos, todėl teisės gauti socialinę pašalpą neturėjo. Dėl šios priežasties Savivaldybės administracijos 2014 m. kovo 19 d. Sprendimas Nr. 935, 2014 m. birželio 13 d. Sprendimas Nr. 2374 ir 2014 m. rugsėjo 5 d. Sprendimas Nr. 3726 yra pagrįsti bei teisėti, juos naikinti pagrindo nėra. Nustačius, kad Savivaldybės administracija pagrįstai R. K. neskyrė socialinės pašalpos, atmestas ir išvestinis reikalavimas skirti pareiškėjui socialinę pašalpą.
III. Pareiškėjas R. K. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 21–22), prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.
Pareiškėjo nuomone, jis atliko visuomenei naudingus darbus Kupiškio rajone, Skapiškio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) daug metų prižiūrėdamas, t. y. šienaudamas su savo elektrine žoliapjove, apie 12 arų valstybinės žemės, esančios tarp jo motinai G. K. priklausančios namų valdos ir gatvės.
Atsakovas Kupiškio rajono savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 43–45) palaiko savo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus ir sutinka su pareiškėjo skundžiamo teismo sprendimo motyvais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. K. pareiškėjo apeliacinį skundą palaiko ir prašo tenkinti (II t., b. l. 48–49).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo R. K. teisės į piniginę socialinę paramą laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d.
Kaip minėta, R. K. 2014 m. vasario 20 d., 2014 m. gegužės 13 d. ir 2014 m. rugpjūčio 19 d. su prašymais-paraiškomis piniginei socialinei paramai gauti kreipėsi į Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių ir prašė skirti socialinę pašalpą. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, nustatęs, kad R. K. nedalyvaudavo visuomenei naudingoje veikloje, remdamasis Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 2014 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 935, 2014 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 2374 ir 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 3726 pareiškėjui R. K. socialinės paramos nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. neskyrė (I t., b. l. 156, 158, 175).
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad Savivaldybės administracija pagrįstai padarė išvadą, jog R. K. visuomenei naudingos veiklos nustatyta tvarka neatliko ir taip neįvykdė Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje numatytos pareigos, todėl teisės gauti socialinę pašalpą neturėjo.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės remiasi tais pačiais, skunde pateiktais argumentais, kad valstybinės žemės šalia pareiškėjo namų priežiūra, šienavimas, turėtų būti pripažintas pareiškėjo atliekama visuomenei naudinga veikla.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (ginčui aktuali 2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1675 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. (2013 m. lapkričio 26 d. Nr. XII-621)), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 patvirtintas Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas, taip pat Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. TS-221 patvirtintas Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas.
Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta savivaldybės administracijos teisė, teikiant socialinę paramą, darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra šio įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius piniginę socialinę paramą, nustatytą šioje dalyje, šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse (dalyje), ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti.
Įstatymo 25 straipsnio 6 punktas socialinės paramos gavėjui nustato pareigą dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 punkte nustatyta paramos gavėjo pareiga pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus.
Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta savivaldybės teisė socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, iki pareigos bus įvykdytos.
Įgyvendinant Įstatymo 25 straipsnio 6 punktą, priimtas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. A1-255 (ginčui aktuali 2013 m. gruodžio 20 d. akto redakcija Nr. A1-702, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d.), kuriuo patvirtintas Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas. Šio teisės akto 2 punkte apibrėžta, kad visuomenei naudinga veikla – neatlyginamos nedidelės apimties visuomenei naudingos paslaugos, kurias savivaldybės teritorijos gyventojai atlieka bendruomenės labui.
Tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, jog organizuojant visuomenei naudingą veiklą atsižvelgiama į asmens, pasitelkiamo visuomenei naudingai veiklai atlikti, profesinį pasirengimą, asmeninius gebėjimus, pomėgius ir kita. Pagal šio aprašo 7 punktą, visuomenei naudinga veikla gali būti veikla aplinkos (teritorijų, skirtų visuomenės poreikiams) tvarkymas (7.1); parkų, miškų, medelynų, želdinių, krūmų tvarkymas ir priežiūra (7.2); kita gyvybei ir sveikatai pavojaus nekelianti ir specialaus pasirengimo bei kvalifikacijos nereikalaujanti veikla bendruomenės labui (7.7).
Visuomenei naudinga veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais (Aprašo 8 p.). Aprašo 10 punkte nustatyta, jog visuomenei naudingos veiklos organizatorius – savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga bei organizacija, kuri organizuoja visuomenei naudingą veiklą ir pasitelkia savivaldybės teritorijos bendruomenės narius visuomenei naudingai veiklai atlikti. Visuomenei naudingai veiklai pasitelkiami asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte (12 p.).
Visuomenei naudingai veiklai nepasitelkiami asmenys išvardinti Aprašo 13 punkte. Tvarkos aprašo 12 punkte nurodyti asmenys, pateikę prašymus-paraiškas piniginei socialinei paramai gauti ir reikiamus dokumentus, supažindinami su visuomenei naudingos veiklos atlikimo tvarka bei sąlygomis ir gauna siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą (14 p.). Su asmenimis, kurie pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti, sudaroma rašytinė visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartis, kurioje nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos (15 p.).
Visuomenei naudingos veiklos organizatorius prieš pradedant atlikti visuomenei naudingą veiklą, privalo informuoti asmenis apie visuomenei naudingos veiklos turinį (pobūdį), eigą ir saugą, nurodydamas apsisaugojimo nuo galimų rizikos veiksnių būdus ir priemones (17 p.). Visuomenei naudingos veiklos organizatorius pildo visuomenei naudingos veiklos apskaitos žurnalą, nurodydamas asmens, atliekančio visuomenei naudingą veiklą, vardą, pavardę, asmens kodą (gimimo datą), atliekamos veiklos turinį (pobūdį), jos pradžią ir pabaigą, informaciją dėl saugos instruktavimo, kitus organizatoriui reikalingus duomenis (18 p.).
Apie atliktą visuomenei naudingą veiklą ir laiką visuomenei naudingos veiklos organizatorius pažymi visuomenei naudingos veiklos sutartyje (19 p.). Visuomenei naudingos veiklos trukmę ir atlikimo laiką nustato visuomenei naudingos veiklos organizatorius (20 p.).
Kupiškio rajono savivaldybės taryba 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. TS-21 patvirtino Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašą, nustatantį Kupiškio rajono savivaldybės ir jos teritorijos gyventojų, kuriems teikiama piniginė socialinė parama, tarpusavio susitarimu telkimo organizuojamai visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarką ir sąlygas (Aprašo 1 p.). Šio aprašo 22.1 punkte numatyta, kad visuomenei naudingai veiklai pasitelktiems asmenims, nevykdantiems šios pareigos kaip numatyta šiame Tvarkos apraše piniginė socialinė parama neskiriama ar skiriama tik (vaikui) vaikams, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos neteikiamos ar jų teikimas nutraukiamas, iki pareigos bus įvykdytos.
Remdamasi bylai aktualiu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, neturi pagrindo nesutikti su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendime pateikta argumentacija ir išvadomis.
Kaip minėta, pareiškėjui R. K. pateikus prašymus-paraiškas socialinei pašalpai gauti, 2014 m. kovo 19 d., 2014 m. birželio 13 d. ir 2014 m. rugsėjo 3 d. jam buvo parengti siuntimai Kupiškio rajono savivaldybės Skapiškio seniūnijoje atlikti visuomenei naudingą veiklą Nr. 507, Nr. 1136A ir Nr. 1586 (I t., b. l. 146, 157, 176), tačiau R. K. į seniūniją dėl visuomenei naudingų darbų atlikimo nebuvo atvykęs ir dėl šių darbų atlikimo nesitarė. Dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra asmuo, kuris negali būti pasitelktas visuomenei naudingai veiklai, nepateikė.
Atsižvelgus į ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad sprendimus, kokia veikla priskiriama prie visuomenei naudingos veiklos, kurios atlikimui gali būti pasitelkti piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys, įgalioti priimti tik šiuose teisės aktuose nurodyti subjektai. Visuomenei naudinga veikla atliekama ne piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų nuožiūra, o laikantis ją reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas R. K. ne pirmą kartą kreipiasi į teismą dėl Kupiškio rajono savivaldybės administracijos sprendimų neskirti socialinės pašalpos jam nevykdant Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytos pareigos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi išnagrinėjo administracinę bylą Nr. A502-1722/2013 pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl paramos neskyrimo už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. vasario 1 d., o 2014 m. balandžio 22 d. priimta nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-770/2014 pagal R. K. apeliacinį skundą dėl socialinės pašalpos neskyrimo už laikotarpius nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. ir nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėjas ir ankstesniuose skunduose teismo prašė pripažinti jo atliekamus valstybinės žemės tvarkymo, šienavimo darbus, visuomenei naudinga veikla ir juos įskaityti kaip Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytos pareigos įvykdymą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-143-770/2014 konstatavo, jog pareiškėjo išvardinti žemės sklypo tvarkymo darbai, net ir nustačius jų atlikimo faktą, vien tik pareiškėjo pageidavimu ir nesant socialinę paramą administruojančio subjekto pritarimo ir suderinimo, negali būti pripažinti kaip Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte ir Tvarkos apraše nurodyti visuomenei naudingo veiklos darbai.
Taigi konstatuotina, kad pareiškėjui buvo žinomos piniginės socialinės paramos teikimo sąlygos, tačiau pareiškėjas jų nesilaikė, visuomenei naudingos veiklos, kaip jį apibrėžta ginčo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose, neatliko, todėl piniginė socialinė parama ginčo laikotarpiu jam neskirta pagrįstai.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Irmantas Jarukaitis
Romanas Klišauskas
Skirgailė Žalimienė