2022-10-19 Nr. DBT-148-2-55-3-00544-2022-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-46/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00544-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2022 m. spalio 19 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Artūro Drigoto,

išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prasila“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl nuostolių priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareikštu ieškiniu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Prasila“ teismo prašo priteisti ieškovei iš atsakovės 2 650 178,26 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė yra potencialus nepriklausomas šilumos gamintojas; ji ketino gaminti šilumą ir ją parduoti Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai (toliau – ir Kolonija). Šiluma būtų parduodama Kolonijai (kaip šilumos tiekėjui), vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme nustatyta tvarka, t. y. už ne didesnę kainą, negu šilumos tiekėjo (Kolonijos) palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Ieškovė atliko visus teisės aktuose nustatytus veiksmus; atitiko tiek teisės aktuose numatytas, tiek Kolonijos nustatytas sąlygas, kad tokią veiklą galėtų vykdyti. Ieškovė taip pat atliko investicijas į šilumos gamybos įrenginius (įrengė biokuro katilinę tuo tikslu išsinuomotose patalpose). Ieškovė planavo, kad minimalus jos įrengtos katilinės laikotarpis – bent 16 metų. Projektui įgyvendinti ieškovė naudojo tiek nuosavas, tiek ir skolintas lėšas.

Kaip pažymima ieškinyje, Kolonija iš pradžių sudarė sąlygas tokiai veiklai vykdyti – išdavė technines sąlygas, o ieškovė atliko investicijas. Nepaisant to, vėliau Kolonijos pozicija kardinaliai pasikeitė; Kolonija sukliudė ieškovei pradėti šilumos gamybos ir pardavimo Kolonijai veiklą, atsisakė sudaryti sutartį dėl tokios šilumos pirkimo, nepaisant to, jog tokia Kolonijos pareiga nustatyta ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Dėl tokių Kolonijos veiksmų ieškovė patyrė nuostolius.

2018 m. balandžio 30 d. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos pripažino, kad ieškovės valdomi energetikos įrenginiai atitinka teisės aktų reikalavimus ir gali būti naudojami. 2012 m. rugpjūčio 16 d. tarp ieškovės ir Kolonijos buvo sudaryta Preliminarioji šilumos pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pagrindinė (t. y. Preliminariosios sutarties pagrindu sudaryta) šilumos pirkimo-pardavimo sutartis turi galioti bent iki 2022 m. gruodžio 31 d. Tai reiškia, kad jau 2012 m. ieškovė ir Kolonija buvo nusprendusios, jog šilumos gamybos ir pardavimo veikla bus vykdoma bent jau iki 2023 metų. 2017 m. spalio 10 d. ieškovė ir Kolonija sudarė Preliminariąją šilumos pirkimo–pardavimo sutartį dėl bandomosios eksploatacijos metu pagamintos šilumos supirkimo, kuria ieškovė įsipareigojo tiekti šilumą į Kolonijos, t. y. šilumos tiekėjo, valdomus šilumos tinklus.

Vis dėlto, vėlesniais 2018 m. birželio mėn. raštais, Kolonija informavo ieškovę, kad pradeda šilumos energijos gamybos ir tiekimo veikloje valdomo turto perdavimo procedūras restruktūrizuojamai valstybės įmonei „Mūsų amatai“ ir todėl sutartis su ieškove nebus sudaroma. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2018 m. spalio 5 d. nutarimu įpareigojo Koloniją pasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais Kolonijos reikalavimas dėl teisės nepasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą pripažinimo, buvo atmestas (Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2382-950/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1610-273/2019). Vėlesniais įsiteisėjusiais teismų sprendimais Kolonija buvo įpareigota per 7 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pasirašyti ieškovės 2018 m. gegužės 28 d. pateiktą katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą ir šilumos pirkimo–pardavimo sutartį su nepriklausomu šilumos gamintoju (ieškove) (Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-9155-359/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1653-390/2021).

Vis dėlto, nepaisant daugkartinių ieškovės raginimų, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos aktais patvirtintos Kolonijos pareigos su ieškove sudaryti sutartį, Kolonija ir toliau ignoravo ieškovės teisėtus lūkesčius ir interesą dėl sutarties sudarymo; veikė neteisėtai.

Be to, kaip nurodo ieškovė, Kolonijos iniciatyva, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2021 m. gruodžio 27 d. nutarimu Kolonijos turėtos šilumos tiekimo licencijos galiojimą panaikino. Ieškovės nuomone, Kolonija, savo iniciatyva paprašiusi panaikinti jai priklausančios šilumos teikimo licencijos galiojimą, siekė minėtos institucijos pagalba paneigti įsiteisėjusį, bet neįvykdytą teismo procesinį sprendimą.

Ieškinyje pateikiami argumentai, ieškovės nuomone, pagrindžiantys esant sąlygas, taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, t. y. neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (sutarties pažeidimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis), skolininko kaltė (CK 6.248 straipsnis). Kaip, be kita ko, nurodo ieškovė, Kolonija, atsisakydama sudaryti sutartį ir supirkti ieškovės pagamintą šilumą, atliko neteisėtus veiksmus, kurie kartu reiškia Kolonijos ir atsakovės kaltę; atitinkami nurodyti veiksmai buvo atliekami sąmoningai neteisėtai. Kolonija veikė nerūpestingai ir aplaidžiai, pažeidžiant ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius, todėl dėl jos kaltės ieškovė patyrė nuostolius.

Kauno apygardos teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Kaip pažymi teismas, nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai dėl nuostolių (žalos) atlyginimo kildinami iš tarp dviejų ūkio subjektų – ieškovės ir Kolonijos susiklosčiusių ūkinių santykių, t. y. iš 2012 m. rugpjūčio 16 d. Preliminarios šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, kurios pagrindu Kolonija turėjo sudaryti pagrindinę sutartį, bet to nepadarė. Tačiau reikalavimai atlyginti nuostolius pareikšti ne pačiai Kolonijai, o valstybei. Teismas nutartyje taip pat pažymėjo, kad atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Kolonijos, atsiliepime į ieškinį, triplike nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prašė bylą pagal rūšinį teismingumą perduoti nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, nes ieškiniai Lietuvos valstybei yra nagrinėjami administraciniuose teismuose (CK 6.271 straipsnis, ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė dublike nurodė, jog neprieštarauja, kad byla būtų perduota nagrinėti administraciniam teismui.

Remiantis šiais argumentais, teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo, bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

Kaip matyti iš ieškinio pareiškimo, prie jo pridėtų dokumentų, pradinis ieškinys buvo pareikštas atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo įtraukta Kolonija. Vilniaus apygardos teismo (pradinis ieškinys buvo pareikštas šiam teismui, o vėliau perduotas pagal teismingumą Kauno apygardos teismui) 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo patenkintas trečiojo asmens – Kolonijos – prašymas dėl netinkamo atsakovės atstovo pakeitimo tinkamu atstovu; atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo pakeista tinkama atsakovės atstove – Kolonija.

Pagal Kolonijos, kuri yra atsakovės Lietuvos Respublikos atstove, nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 1R-101 redakcija), 1 punktą, Kolonija yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi įstaiga, kurios paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant kardomąją priemonę – suėmimą, arešto ir laisvės atėmimo bausmes. Kolonija yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir kitų valstybės pinigų fondo lėšų; Kolonijos savininkė yra valstybė, savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota Teisingumo ministerija (Kolonijos nuostatų 4, 5 punktai).

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas.

Pagal bendrąją teisiniame reglamentavime įtvirtintą taisyklę, ginčai dėl žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Ginčų dėl žalos atlyginimo kategorija, kurie yra priskiriami administraciniam teismui, yra apibrėžta ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Visų pirma, pažymėtina, kad administracinio ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne vien tik vieno iš ginčijamo teisinio santykio subjekto ypatumai, pvz., tai yra viešojo administravimo subjektas, bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis ir prigimtis (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-53/2020). Kalbant apie ginčo dėl žalos atlyginimo priskyrimą pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą nagrinėti administraciniam teismui, žala turi būti padaryta atitinkamam subjektui veikiant viešojo administravimo srityje (t. y. susijusi su viešosios teisės reglamentuojama veikla) (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-12/2019).

Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-44/2022, 2019 m. gegužės 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-25/2019; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2019).

Taigi, aplinkybė savaime, kad atsakove byloje yra patraukta Lietuvos Respublika, o jos atstove nurodyta Kolonija, nėra lemianti ginčo priskirtinumą administraciniam teismui.

Kaip matyti iš ieškinio turinio, prie jo pridėtų dokumentų, ankstesnėse civilinėse bylose priimtų teismų procesinių sprendimų (Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2382-950/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1610-273/2019, Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-9155-359/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1653-390/2021), ginčas kyla iš esmės dėl žalos atlyginimo, Kolonijai atsisakius sudaryti pagrindinę šilumos pirkimo – pardavimo (taigi civilinę) sutartį su ieškove, nors, ieškovės teigimu, dėl to buvo sudaryta preliminarioji sutartis, yra įsiteisėję atitinkami teismų sprendimai, kurie yra nevykdomi. Tai, visų pirma, yra civilinės (privatinės), bet ne viešosios teisės reglamentuojama sritis.

Ieškovės keliamas ginčas pagal savo pobūdį nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte apibrėžtų ginčų kategoriją, kurie yra priskirtini administracinio teismo kompetencijai.

Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad keliamo ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, ir ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).

Kaip jau buvo minėta anksčiau, specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo, bet ne dėl kitų klausimų (be kita ko, nevertinama atsakovės tinkamumo klausimas, dėl kurio, kaip matyti iš procesinių dokumentų, šalys yra išdėsčiusios savo pozicijas, nei ginčui išspręsti taikytinų teisės normų klausimai).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla grąžinama Kauno apygardos teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Grąžinti bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prasila“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl nuostolių priteisimo, Kauno apygardos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Artūras Drigotas