e6c8c430-96f2-4d08-aba0-e4f2dfd86824 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-193-178/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00606-2013-4 Procesinio sprendimo kategorija: 27.7, 44.2.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Dalios Kačinskienės, Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės R.

J. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-876-230/2014 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „KDS statyba“ ieÅ¡kinį atsakovei R. J. M. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė BUAB „KDS statyba“ kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei R. J. M., kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 246 934,20 Lt žalos atlyginimÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 1, b.l. 3-8).

Nurodė, jog Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartimi UAB ,,KDS statyba“ iÅ¡kelta bankroto byla. Atsakovė, kaip buvusi UAB „KDS statyba“ vadovė, paskirtajam bankroto administratoriui 2012 m. sausio 9 d. perdavė tik dalį įmonės turto. Administratorius nustatė, kad jam buvo perduotas ne visas įmonės turtas, nurodytas 2011 m. spalio 3 d. sudarytame įmonės balanse. Neperduoto (trÅ«kstamo) turto vertė sudaro: ilgalaikio turto (24 pozicijos) – 5 643,45 Lt (turto likutinė vertė), atsargų (683 pozicijos) – 241 290,75 Lt (atsargų įsigijimo vertė), iÅ¡ viso administratoriui neperduota įmonės turto už bendrÄ 246 934,20 Lt sumÄ .

Atsakovė iki iÅ¡keliant UAB „KDS statyba“ bankroto bylÄ buvo įmonės vadovė, todėl iki nutarties iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo buvo atsakinga už įmonės veiklos organizavimÄ ir jos tikslų įgyvendinimÄ , turėjo įstatyminę prievolę veikti iÅ¡skirtinai įmonės interesais, rÅ«pintis įmonės turtu, apsaugoti jį ir taip organizuoti įmonės veiklÄ , kad turtas bÅ«tų apsaugotas nuo iÅ¡Å¡vaistymo, pasisavinimo, žuvimo. Atsakovė, pasiraÅ¡ydama UAB „KDS statyba“ 2011 m. spalio 3 d. balansÄ , patvirtino, kad nurodytÄ dienÄ Ä¯monėje buvo balanse nurodytas ilgalaikis turtas ir atsargos.

Atsižvelgiant į tai, kad administratorius nustatė, jog atsakovė perdavė turto mažiau, nei apskaityta įmonės buhalteriniuose dokumentuose, konstatuotas įmonės ilgalaikio turto ir atsargų trÅ«kumas 246 934,20 Lt sumai, todėl vadovaujantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės žalÄ , kuriÄ sudaro neperduoto turto balansinė vertė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Priteisė iš atsakovės R. J. M. ieškovei BUAB „KDS statyba“ 19 493,54 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. liepos 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o valstybei – 584,81 Lt žyminį mokestį (t. 2, b.l. 147-153). Teismas nurodė, kad atsakovė turėjo įrodyti, jog balanse įrašytas turtas, kuris administratoriui nebuvo perduotas, yra neprarastas, tinkamai panaudotas ir pan., tačiau jos kaltę paneigiančių įrodymų nepateikė.

Atsakovei vadovaujant, įmonei turto inventorizacijos nebuvo atliekamos, tai pripažino ir liudytojas buvęs įmonės vyr. buhalteris V. K.. Tai, kad administratoriui buvo perduota daugiau atsargų, nei jų turėjo bÅ«ti pagal balansÄ , tik patvirtina, kad atsakovė nesiėmė priemonių užtikrinti tinkamÄ buhalterinę apskaitÄ , todėl Å¡io turto perteklius, nors ir nebuvo įtrauktas į buhalterinę apskaitÄ , pripažintinas įmonės turtu ir žalos dydžio negalima mažinti perteklinio turto verte.

Atsakovė neginčijo, kad administratoriui nebuvo perduotas visas balanse nurodytas turtas, t.y. iš esmės neneigė, kad neįvykdė įstatyme numatytos pareigos ir tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus, neneigė šiais veiksmais padarytos žalos ir priežastinio ryšio tarp jos neteisėtų veiksmų ir žalos, tik nesutiko su nustatytu žalos dydžiu. Teismo vertinimu, suvirinimo aparatas SUPERMIG 480 administratoriui neperduotas, todėl negalima teigti, kad administratorius už jį turėtų būti atsakingas.

Kol turtas neperduotas administratoriui, jis neturi duomenų, kad toks turtas yra, todėl negali užtikrinti ir jo apsaugos. Atsakovė neįrodė, kad turto perdavimas nurodytu laikotarpiu negalėjo įvykti bÅ«tent dėl administratoriaus kaltės, be to, Ä®BÄ® atsakovei, kaip įmonės vadovei, numatė pareigÄ perduoti turtÄ administratoriui. Atsakovė, savalaikiai neįvykdžiusi Å¡ios pareigos ne dėl administratoriaus kaltės, yra atsakinga už tai, kad turtas nustatytu terminu nebuvo perduotas ir dėl to jis galimai prarastas.

Taip pat teismas nepripažino įrodyta aplinkybę, jog suvirinimo aparatas dingo bÅ«tent atsakovės nurodytu laikotarpiu nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo iki turto perdavimo. Liudytojas R. S. patvirtino, kad Å¡iuo laikotarpiu dar iki turto perdavimo tik buvo nustatytas suvirinimo aparato dingimo faktas, tačiau duomenų, kada jis realiai buvo prarastas, byloje nepateikta. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad dalis balanse nurodyto turto yra AB „Kauno dujotiekio statyba“, nes Å¡ios įmonės raÅ¡tas tik patvirtina atsakovės kreipimosi į Å¡iÄ Ä¯monę faktÄ , o ne ieÅ¡kovo turto buvimÄ .

Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog balansas sudarytas netiksliai, nes atsakovė buvo atsakinga už įmonės apskaitos organizavimÄ , apskaitos dokumentų ir įmonės turto iÅ¡saugojimÄ , ji privalėjo iÅ¡ darbuotojų reikalauti, kad medžiagų panaudojimas bÅ«tų tinkamai įformintas. Byloje apklausti liudytojai R. K. ir R. S. ­patvirtino, kad darbų vadovai medžiagas iÅ¡ sandėlio gaudavo pagal užsakymus, kuriuos pasiraÅ¡ydavo direktorė, o jas panaudojus statyboje buvo suraÅ¡omi medžiagų nuraÅ¡ymo aktai, kuriuos taip pat turėdavo pasiraÅ¡yti direktorė.

Todėl atsakovė turėjo galimybę kontroliuoti medžiagų panaudojimÄ ir iÅ¡ užsakiusių medžiagas darbų vadovų reikalauti atsiskaityti už jų panaudojimÄ , pateikiant nuraÅ¡ymo aktus. Atsakovė nurodo, kad atsargos įgytos 1998-2010 m., todėl dabartinė jų vertė yra mažesnė nei jų įsigijimo vertė, tai patvirtina ir UAB „Audito sprendimai“ 2014 m. birželio 5 d. specialisto ataskaita. IeÅ¡kovas negali tiksliai įrodyti nuostolių dydį dėl atsakovės neperduotų atsargų praradimo, nes Å¡ių atsargų nėra ir nėra galimybės nustatyti jų rinkos vertės. Kadangi ieÅ¡kovo nuostoliai dėl prarasto turto – atsargų, negali bÅ«ti vertinami jų įsigijimo verte, o turto nėra, teismas sprendė, kad nuostolių dėl neperduotų atsargų dydis, atsižvelgiant į jų įsigijimo laikÄ ir paskirtį, galėtų bÅ«ti nustatytas, remiantis byloje nustatytu faktu, kad administratorius tas atsargas, kurias atsakovė realiai buvo perdavusi, pardavė už vertę, faktiÅ¡kai atitinkančiÄ 5,74 % (235 432,54 Lt apskaitytas turtas parduotas už 13 500 Lt) jų įsigijimo vertės. Teismas sprendė, kad nuostolių dydis dėl neperduotų atsargų sudaro 13 850,09 Lt (241 290,75 Lt x 5,74 %), todėl bendras ieÅ¡kovo žalos, patirtos dėl neperduoto turto, dydis sudaro 19 493,54 Lt (13 850,09 Lt + 5 643,45 Lt).

Teismas atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ sumažinti priteistinos žalos dydį dėl administratoriaus netinkamų veiksmų perimant turtÄ ir nesiimant priemonių jį iÅ¡saugoti, nes atsakovės kaltė dėl prarasto turto nepaneigta, o administratoriaus neteisėti veiksmai nenustatyti (CK 6.282 str. 1 d.). Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstÄ atsakovės praÅ¡ymÄ sumažinti atlygintinos žalos dydį ir dėl jos sunkios turtinės padėties (CK 6.282 str. 3 d.). Teismo nuomone, nors atsakovė pateikė duomenis, jog ji nekilnojamų daiktų ir transporto priemonių neturi, jos uždarbis nedidelis (apie 450 Lt), ji turi sveikatos problemų ir yra iÅ¡keldinta iÅ¡ buto, tačiau atsižvelgiant į tai, kad žalos dydis nustatytas tik apytikriai, o turto įvertinti nebuvo galima tik dėl to, kad jis atsakovės nebuvo perduotas, bei, remiantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, dar didesnis žalos dydžio sumažinimas reikÅ¡tų atsakovės interesų suabsoliutinimÄ , o kreditorių teisių sumenkinimÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai Atsakovė R. J. M. (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ apeliantės priteista 19 493,54 Lt žalai atlyginti, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ apeliantės 2770 Lt žalos atlyginimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 2, b.l. 156-160). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , taip pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias atlygintinos žalos dydžio sumažinimo institutÄ .

Apeliantė nurodo, kad sutinka su skundžiamo sprendimo dalimi dėl 19 493,54 Lt padarytos ieÅ¡kovui žalos atlyginimo, tačiau nesutinka su ta sprendimo dalimi, kurioje teigiama, kad nėra numatytų pagrindų sumažinti atlygintinos žalos dydį iki 2 770 Lt. Nutartis dėl bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo įsiteisėjo 2011 m. spalio 3 d., todėl 7 dienų terminas perduoti administratoriui turtÄ baigėsi 2011 m. spalio 10 d. Turtas perduotas tik 2012 m. sausio 9 d. Teismas netyrė ir nenustatė, kokius veiksmus atliko bankroto administratorius, kad turtas bÅ«tų apsaugotas.

Apeliantė nurodo, kad sirgo, tačiau liga netruko tris mėnesius, be to, ji ir kiti darbuotojai buvo atleisti iÅ¡ darbo. Esant nesaugomam turtui, nemaža dalis jo dingo. Bankroto administratorius neatliko jokių veiksmų, susijusių su turto apsauga, nors vadovaujantis Ä®BÄ® administratoriui privalu ja rÅ«pintis. Administratorius net apeliantei sergant galėjo pats perimti turtÄ , tuo tikslu sudaręs komisijÄ . Žalos atsiradime yra ir administratoriaus neteisėti veiksmai (neveikimas), t. y. turto apsaugos neužtikrinimas ir turto neperėmimas neprotingai ilgai, kas yra pagrindas sumažinti atlygintinos žalos dydį (CK 6.282 str. 1 d.).

Kitas pagrindas sumažinti atlygintinos žalos dydį yra sunki apeliantės turtinė padėtis (CK 6.282 str. 3 d.). Apeliantės tyčia nenustatyta, ji nekilnojamų daiktų ir transporto priemonių neturi, darbo užmokestis nedidelis (apie 450 Lt), serga sunkia liga (cukrinis diabetas), taip pat yra iÅ¡keldinta iÅ¡ buto. Teismas nustatęs minėtas aplinkybes, be teisinio pagrindo nematė galimybių mažinti priteistos žalos dydį. Nagrinėjamu atveju yra teisiniai pagrindai mažinti teismo nustatytÄ Å¾alos dydį, o jų netaikęs teismas pažeidė CK 6.282 straipsnio normas, reglamentuojančias atlygintinos žalos sumažinimo principus.

Apeliantės vertinimu, protingas ir atitinkantis sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus priteistinos žalos dydis yra 2 770 Lt, Å¡iÄ sumÄ leidžiant sumokėti per metus laiko. IeÅ¡kovas BUAB „KDS statyba“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 2, b.l. 165-168). Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: Per teismo nustatytus terminus įmonės valdymo organams kyla prievolė perduoti administratoriui įmonės turtÄ (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 1 p.).

Teismo nurodytu terminus ieÅ¡kovo turtas administratoriui apeliantės neperduotas, t.y. apeliantė neįvykdė įstatymo pagrindu kylančios imperatyvios prievolės. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad administratorius bÅ«tų atsisakęs turtÄ iÅ¡ apeliantės priimti ar daręs kliÅ«tis turtÄ perduoti. Apeliantė neįrodė, jog įmonės turtas laiku neperduotas dėl administratoriaus kaltės. Apeliantė nesiėmė veiksmų nustatytu terminu perduoti turtÄ , savo neveikimÄ teisindama nedarbingumu.

IÅ¡ Sodros pažymos matyti, kad apeliantės nedarbingumas su pratęsimais truko nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. Teismo terminas turtui perduoti prasidėjo 2011 m. spalio 4 d., baigėsi 2011 m. spalio 11 d., todėl iki tapdama laikinai nedarbinga apeliantė turėjo objektyviÄ galimybę per 15 dienų įvykdyti įstatyminę pareigÄ , tačiau to nepadarė, o tapusi nedarbinga aplaidžiai neužtikrino jos neperduoto turto saugumo. Apeliantei turto neperdavus, administratorius neturėjo duomenų apie konkretų įmonės turtÄ , todėl objektyviai negalėjo turto perimti bei užtikrinti jo apsaugos.

Be to, apeliantė nepateikė įrodymų, kad neperduotas įmonės turtas neva dingo laikotarpiu nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo iki administratoriui turtÄ faktiÅ¡kai perimant. Apeliantė neįrodė, kad egzistuoja pagrindai taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalį jos atsakomybei suÅ¡velninti. Sprendžiant apeliantės atsakomybės Å¡velninimo dėl sunkios turtinės padėties klausimÄ , svarbu sistemiÅ¡kai vertinti ne tik apeliantės pateiktus įrodymus, bet ir bylos nagrinėjimo metu teismo posėdžiuose teiktus apeliantės paaiÅ¡kinimus.

Apeliantė 2014 m. sausio 27 d. teismo posėdyje teigė, kad daugiausia galėtų ieÅ¡kovui sumokėti iki 50 000 Lt, nors apeliantės nurodytos aplinkybės apie sunkiÄ jos turtinę padėtį jau egzistavo ir Å¡io teismo posėdžio metu. Å i byla susijusi su vieÅ¡uoju interesu, todėl apeliantės sunki turtinė padėtis kaip pagrindas mažinti iÅ¡ jos priteistinų nuostolių sumÄ bei jos turtiniai interesai neturėtų bÅ«ti suabsoliutinti ieÅ¡kovo kreditorių, kurių finansiniams reikalavimams tenkinti naudotinos įmonei priteistos lėšos, atžvilgiu.

Todėl teismo priteista nuostolių suma yra pagrįsta ir teisinga, o jos mažinti taikant CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra pagrindo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartimi UAB „KDS statyba“ iÅ¡kelta bankroto byla. Juridinių asmenų registro duomenimis apeliantė įmonės vadove buvo nuo 2009 m. balandžio 29 d. iki 2011 m. spalio 3 d. (iki nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo). IeÅ¡kovas reikalavimÄ atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ grindė tuo, kad apeliantė bankroto administratoriui neperdavė viso UAB „KDS statyba“ turto.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl neperduoto turto ieÅ¡kovo žalos dydis sudaro 19 493,54 Lt, taip pat atmetė apeliantės praÅ¡ymÄ sumažinti atlygintinos žalos dydį. Apeliantė padavė apeliacinį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas jos praÅ¡ymas sumažinti nustatytÄ Å¾alos dydį. Todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apskųsto sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vertina paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliantė neginčija ieÅ¡kovui padarytos žalos fakto bei teismo nustatyto 19 493,54 Lt žalos dydžio, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.282 straipsnio normas, nes byloje yra teisiniai pagrindai sumažinti teismo nustatytÄ Å¾alos dydį.

Apeliantės vertinimu, protingas ir atitinkantis sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus priteistinos žalos dydis yra 2 770 Lt. Todėl nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos tvarka spręstina, ar yra pagrindas sumažinti ieÅ¡kovui iÅ¡ apeliantės priteistos žalos sumÄ vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 ir 3 dalimis.          Nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktÄ ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo (ieÅ¡kovas), tuo tarpu aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų bÅ«ti sumažintas, – žalÄ padaręs asmuo (apeliantė).

Nuo visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo gali bÅ«ti nukrypta CK 6.282 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę ar žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iÅ¡ pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – iÅ¡imtis, turi bÅ«ti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sÄ lygos, ir sÄ Å¾iningumas, protingumas ir teisingumas iÅ¡ tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010, 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012).Dėl CK 6.282 straipsnio 1 dalies taikymoPagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

Taigi, minėta norma gali bÅ«ti taikoma tik jei bÅ«tų nustatyta ir BUAB „KDS statyba“ bankroto administratoriaus kaltė dėl patirtos žalos atsiradimo ar jos padidėjimo. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju bankroto administratoriaus kaltė yra nepreziumuojama, todėl jÄ turi įrodyti žalÄ padaręs asmuo - apeliantė. Apeliantė bankroto administratoriaus kaltę grindžia tuo, kad Å¡is nesiėmė veiksmų bankrutuojančios įmonės turtui apsaugoti, kas sudarė sÄ lygas žalai atsirasi ar jai padidėti.

Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantė neįrodė, jog UAB „KDS statyba” turtas bankroto administratoriui laiku neperduotas dėl jo paties kaltės. Ä®monių bankroto įstatymo (toliau - Ä®BÄ®) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas nustato, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

Ä®monės vadovui nevykdant Å¡ių reikalavimų ar juos vykdant nerÅ«pestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymÄ , pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindÄ atsirasti jo civilinei atsakomybei. Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 22 d. nutartimi iÅ¡kėlęs UAB „KDS statyba“ bankroto bylÄ , įpareigojo UAB „KDS statyba“ valdymo organus per 7 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ bei visus dokumentus.

Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2011 m. spalio 3 d., todėl įmonės turtas bei dokumentai bankroto administratoriui turėjo bÅ«ti perduoti iki 2011 m. spalio 10 d. Neginčytina, kad pareigÄ perduoti įmonės turtÄ turėjo bÅ«tent apeliantė kaip paskutinė įmonės vadovė, tačiau ji nustatytu terminu Å¡ios pareigos neįvykdė. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apeliantė įmonės turtÄ bankroto administratoriui perdavė tik 2012 m. sausio 9 d., t. y. praėjus beveik trims mėnesiams nuo teismo nustatyto termino pabaigos (t. 1, b.l. 48-59).

Apeliantė nurodo, kad įpareigojimo perduoti turtÄ negalėjo įvykdyti dėl ligos, taip pat buvo atleista iÅ¡ darbo, o bankroto administratorius neatliko jokių veiksmų, susijusių su turto apsauga. Pažymėtina, kad bankroto procedÅ«ros dėl byloje vyraujančio vieÅ¡ojo intereso turi vykti nuosekliai ir operatyviai. Tiek Ä®BÄ®, tiek ir teismas įpareigojimÄ perduoti turtÄ ir dokumentus nustatė bÅ«tent apeliantei, todėl ji ir turi imtis iniciatyvos Å¡ios pareigos įvykdymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodomos priežastys negali pateisinti beveik tris mėnesius trukusio turto ir dokumentų perdavimo.

Juolabiau, kad apeliantei Ä®BÄ® numatyta pareiga yra nesusijusi su darbo santykių (ne)nutraukimo faktu. Be to, iÅ¡ Sodra pateiktų duomenų matyti, kad apeliantė nedarbingumo pažymėjimÄ turėjo nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2011 m. lapkričio 15 d. bei nuo 2011 m. lapkričio 29 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. (t. 2, b.l. 46-47). Å ios aplinkybės patvirtina, kad apeliantės nedarbingumas prasidėjo 2011 m. spalio 19 d., t.y. jau po nustatyto termino turto perdavimui pabaigos. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos neveikimÄ ir laikotarpiu tarp jos nedarbingumų - nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki 2011 m. lapkričio 29 d.

Todėl sutiktina su ieÅ¡kovo argumentais, kad apeliantė turėjo objektyviÄ galimybę įvykdyti įstatyminę pareigÄ perduoti paskirtajam bankroto administratoriui įmonės turtÄ , tačiau to nepadarė. Be to, byloje nėra duomenų ir apie apeliantės ligos sudėtingumÄ , t.y. jog apeliantės sveikatos bÅ«klė nedarbingumo laikotarpiu bÅ«tų buvusi tokia, jog ji objektyviai negalėtų įvykdyti jai nustatytos pareigos bankroto administratoriui perduoti įmonei priklausantį turtÄ . Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad administratorius privalėjo užtikrinti jam neperduoto turto apsaugÄ bei galėjo net apeliantei sergant pats šį turtÄ perimti.

Visų pirma, kaip minėta, pareiga perduoti įmonės turtÄ bei dokumentus tenka bÅ«tent apeliantei (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 1 p.), todėl nepagrįstai turto suradimo bei perėmimo pareigÄ apeliantė perkelia bankroto administratoriui. Antra, norint užtikrinti įmonės turto apsaugÄ , administratoriui pirmiausia tas turtas turi bÅ«ti perduotas, o administratoriui neturint duomenų apie įmonei priklausantį konkretų turtÄ , jis negali jo perimti bei juo labiau užtikrinti neperduoto turto apsaugos. Pažymėtina, kad bÅ«tent apeliantė kaip įmonės vadovė turi imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas bÅ«tų realiai iÅ¡saugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui.

Be to, byloje nepateikta duomenų, kad apeliantė buvo pasiruoÅ¡usi perduoti bankroto administratoriui turtÄ , tačiau pastarasis atsisakė jį priimti, ar bÅ«tų daręs kokias nors kliÅ«tis Å¡io turto perėmimui. Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad žalos atsiradime yra ir neteisėti administratoriaus veiksmai – turto apsaugos neužtikrinimas ir turto neperėmimas neprotingai ilgÄ laikÄ . Remiantis iÅ¡dėstytu, spręstina, kad apeliantė neįrodė, jog dėl BUAB „KDS statyba“ turto laiku neperdavimo ir dėl to patirtos žalos ar jos padidėjimo bÅ«tų ir bankroto administratoriaus kaltė (CPK 12 str., 178 str.).

Todėl apeliantės praÅ¡ymas sumažinti pirmosios instancijos teismo nustatytos atlygintinos žalos dydį CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl CK 6.282 straipsnio 3 dalies taikymoApeliantė taip pat praÅ¡o sumažinti atlygintinos žalos dydį ir dėl jos sunkios turtinės padėties, nes ji nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturi, darbo užmokestis nedidelis (apie 450 Lt), serga sunkia liga (cukrinis diabetas), taip pat yra iÅ¡keldinta iÅ¡ buto. Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatÄ teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Byloje nenustatyta, kad apeliantė bÅ«tų atlikusi tyčinius veiksmus, todėl spręstina, ar yra pagrindas sumažinti teismo nustatytos atlygintinos žalos dydį dėl sunkios apeliantės turtinės padėties. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ atlygintinos žalos sumÄ ir CK 6.282 straipsnio 3 dalies pagrindu. Nors pagal apeliantės nurodytas aplinkybes ir bÅ«tų galima spręsti apie sunkiÄ jos finansinę padėtį, tačiau pateikti įrodymai nėra pakankami atlygintinos žalos sumažinimui.

Visų pirma, apeliantė yra darbingo amžiaus bei darbÄ turintis asmuo. Apeliantė nepateikė teismui pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti apie jos ligos (cukrinio diabeto) sudėtingumÄ , kas įtakotų ir jos darbingumÄ . Byloje esantis vienintelis įrodymas - Kauno medicinos universiteto klinikų iÅ¡raÅ¡as, nepatvirtina jos sunkios sveikatos bÅ«klės, be to, iÅ¡ jo matyti, kad apeliantė minėtoje įstaigoje gydėsi laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 27 d. iki 2008 m. lapkričio 7 d. (t. 2, b.l. 103).

Taip pat apeliantė nepateikė teismui duomenų ir apie turimas lėšas banko (bankų) sÄ skaitose. Antra, ieÅ¡kovui negalint tiksliai įrodyti patirtos žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl apeliantės neteisėtų veiksmų įmonė patyrė 19 493,54 Lt žalÄ , kas sudaro nepilnus 8 proc. reiÅ¡kiamo reikalavimo sumos (246 934,20 Lt) (CK 6.249 str. 1 d.). IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas žalos dydį nustatė apytikriai, nes dėl apeliantės veiksmų nebuvo galima nustatyti neperduoto turto vertės. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sprendė, kad dar didesnis žalos dydžio sumažinimas reikÅ¡tų apeliantės interesų suabsoliutinimÄ , o kreditorių teisių sumenkinimÄ .

Taigi, žalos dydžio sumažinimas atsižvelgiant tik į apeliantės turtinę padėtį bei neatsižvelgiant į kreditorių interesus, nėra pakankamai pagrįstas ir teisingas. Trečia, CK 6.282 straipsnio 3 dalies pagrindu, esant sunkiai žalÄ padariusio asmens turtinei padėčiai, teismas gali, o ne privalo sumažinti atlygintinos žalos dydį. Remiantis iÅ¡dėstytu, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo jį naikinti arba keisti, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad apeliantė paduodama apeliacinį skundÄ sumokėjo 144 Lt (41,71 Eur) žyminį mokestį. Tačiau Å¡ioje byloje ji yra atleista nuo žyminio mokesčio už paduotÄ apeliacinį skundÄ mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliantei grÄ Å¾intinas jos sumokėtas 41,71 Eur (144 Lt) dydžio žyminis mokestis, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi Å¡ia teismo nutartimi (CPK 87 str. 3 d.).

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,              n u t a r i a :              Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              GrÄ Å¾inti atsakovei R. J. M. (duomenys neskelbtini) už paduotÄ apeliacinį skundÄ jos sumokėtÄ 41,71 Eur (144 Lt) žyminį mokestį.              Teisėjai                                                                                                                                                               Dalia Kačinskienė                                                                                            Alvydas PoÅ¡kus                                                                                                                                                                                                    Vigintas ViÅ¡inskis