e6c55d96-80f5-4bf9-b480-ee30fccdda70 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e 2A-170-661/2019 Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01931-2017-3 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.1.2.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m sausio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Andriaus Veriko, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (atsakovė) N. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A.

R., A. R., UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovei N. D. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. S., UAB „Londesta“, Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovai patikslintu ieškiniu (t.1, el.b.l . 181-188, t2, el.b.l 129-130 ) prašė priteisti iš atsakovės ieškovams A. R. ir A. R. 23 553 Eur nuostolių, padarytų ieškovų nekilnojamajam turtui –butui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatant, kad žala priteisiama kiekvieno ieškovo turimo nekilnojamojo turto ir reikalavimo teisių daliai, o būtent:

A. R.-1/4 dalį, kas sudarytų 5 888,25 Eur, o A. R. naudai ¾ dalis, kas sudarytų 17 664,75 Eur, viso abiem ieškovams -23553 Eur. Priteisti iš atsakovės ieškovui UAB „Naujamiesčio būstas“ 13 374 Eur nuostolių, padarytų nekilnojamam turtui (bendro naudojimo patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius).

2. IeÅ¡kovai nurodė, jog 2016-12-06 ryte, apie 8 val.25 min., atsakovės N. D. iÅ¡sinuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio metu apdegė, aprÅ«ko, pirmo ir devinto butų bendro naudojimo patalpos, apdegė pianinas, aprÅ«ko vonios kambarys, tualetas, virtuvė, baldai, apdegė, aprÅ«ko pirmo buto gyvenamieji kambariai, baldai. AprÅ«ko bendro naudojimo laiptinė, laiptinėje durys, butai. Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyriaus 2016-12-15 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , medžiagos Nr. 53-2072 M-9-10-00055 nurodyta, jog spėjama gaisro priežastis yra bute buvusios nuomininkės N. D. neatsargus elgesys su ugnimi.

Atsižvelgiant į atlikto gaisro tyrimo iÅ¡vadas, pačios atsakovės duotus paaiÅ¡kinimus, liudytojų paaiÅ¡kinimus, bei kitus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, atsakovė yra atsakinga už kilusio gaisro padarinius ir privalo atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ , kurios dydis paskaičiuotas atkuriamuoju bÅ«du, o tai reiÅ¡kia, įvertinus turto nusidėvėjimÄ .

3. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, jog 2016-12-05 ji per tarpininko UAB „Londesta“ atstovÄ sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje buto nuomos sutartį, tÄ patį vakarÄ , reikalaujant tarpininko atstovui, ji iÅ¡sinuomotame bute apsigyveno. Butas buvo labai didelis, jo dalis buvo iÅ¡nuomota studentams, butas buvo apleistas. Bendrame koridoriuje stovėjo begalė juodų plastmasinių maišų su Å¡iukÅ¡lėmis, tarpininko atstovas paaiÅ¡kino, kad studentai tvarkosi. 2016-12-05 vėlai vakare atsakovė apsitvarkiusi iÅ¡sinuomotus kambarius, radusi kambaryje skridininių žvakelių ir smilkalų, jas uždegė, kurios degė apie 3,5 val..

Kai atsakovė nuėjo miegoti apie 1,30 val. miegoti, jos buvo užgesusios. Ryte, kambaryje rastÄ didelį raudonÄ Å¾aislinį dramblį atsakovė iÅ¡nešė į koridorių ir pastatė prie Å¡iukÅ¡lių, pati nuėjo į voniÄ , kurioje iÅ¡buvo apie 5-7 minutes, išėjusi iÅ¡ vonios, pamatė, kad dramblys visas smilksta, atsakovė užmetė ant jo skraistę ir bandė iÅ¡mesti per langÄ , atsisukusi pamatė, kad dega koridorius, degantį dramblį įmetė į voniÄ , pati bandė gesinti gaisrÄ , studentei Å¡aukė, kad bėgtų iÅ¡ namų, Å¡aukėsi pagalbos, kažkas iÅ¡kvietė gaisrinę.

Atsakovė apdegusiomis rankomis ir kojomis buvo nuvežta į ligoninę. Atsakovė, nesutikdama su Priešgaisrinės priežiūros skyriaus specialistų išvada, jog dėl jos veiksmų kilo gaisras, nurodo, jog priešgaisrinės priežiūros skyriaus specialistai netyrė fakto, kad bute buvo daugiau nuomininkų, nei ji, buto bendro naudojimo durys, laiptinės durys nebuvo rakinamos, dėl to į koridorių gavėjo patekti bet kas, gaisro židinio zona buvo koridoriuje, o ne jos nuomojame kambaryje. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 19 d. nusprendė ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės N. D. ieškovų A. R. ir A. R. naudai 23553 Eur nuostolių, padarytų ieškovų nekilnojamajam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nustatant, kad žala priteisiama kiekvieno ieškovo turimo nekilnojamojo turto ir reikalavimo teisių daliai, o būtent: A. R.-1/4 dalį, kas sudarytų 5888,25 Eur, o A. R. naudai ¾ dalis, kas sudarytų 17664,75 Eur, viso abiem ieškovams -23553 Eur.

5. Teismas remdamasis Gaisro tyrimo medžiagoje bei liudytojo S. S. paaiÅ¡kinimais nustatė, jog atsakovės kambaryje Å¡alia rytinės kambario sienos, Å¡alia radiatoriaus ant grindų rasti apdegusio sintepono likučiai, kurie yra iÅ¡ degusio žaislo tokie patys, kaip rasti vonioje. Kaip minėta aukščiau, atsakovė nurodė, jog žaislÄ ji iÅ¡ kambario ryte nunešė ir pastatė ant Å¡iukÅ¡lių maišų, iÅ¡ vonios kambario pamačiusi degantį žaislÄ , pastvėrė jį ir įmetė į voniÄ .

Nustatytos įvykių sekos pagrindu teismas konstatvo, jog sinteponinis žaislas “Dramblys“ pradėjo degti atsakovės kambaryje, tai rodo iÅ¡silydžiusio sintepono pėdsakai atsakovės kambaryje bei ant kilimo prieÅ¡kambaryje. Kadangi atsakovė degino žvakes savo kambaryje, darytina iÅ¡vada, jog žaislas užsidegė nuo atsakovės neatsakingo elgesio su ugnimi, kaip ir nustatyta prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistų tyrimo medžiagoje ir paneigia atsakovės versijas, jog gaisrÄ galėjo sukelti kiti asmenys, nes jos nuomojamo buto namo laiptinės durys neva tai buvo nerakinamos, taip pat paneigia atsakovės versijÄ , jog ne ji sukėlė gaisrÄ , nes gaisro židinys buvo bendro naudojimo koridoriuje, o ne jos kambaryje.

Todėl, remiantis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatavo, jog atsakovei kyla civilinė atsakomybė dėl ieÅ¡kovų turtui padarytos žalos ( CK 6.245 str.- 6.249 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 6. Apeliantė (atsakovė) N. D. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai. Apeliantė skundÄ grindžia tuo, jog byloje nėra įrodymų patvirtinančiu, jog dėl atsakovės kaltės įvyko gaisras.

Apeliantės manymu Gaisro tyrimo medžiagoje konstatuotos aplinkybės neįrodo, jog dėl jos kaltės įvyko gaisras. Apeliantė taip pat ginčija priteistÄ Å¾alos dydį, kuris jos manymu yra neobjektyvus.

7. IeÅ¡kovai UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“, A. R. ir A. R. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ , su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovai iÅ¡ esmės laikosi pozicijos, iÅ¡dėstytos ieÅ¡kinyje ir palaiko teismo sprendimo argumentus. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 8. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normÄ bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

9. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės taikymo dėl sukelto gaisro padarinių.

10. Kadangi ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CPK 6.245 straipsnio 4 dalis), tai žalÄ padariusio asmens atsakomybei turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti atsakovo veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė bei žala, jas privalo įrodyti ieÅ¡kovas, tuo tarpu atsakovas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl žalos atsiradimo (CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK 12, 178 straipsniai).

Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtÄ Å¾alÄ , todėl, sprendžiant klausimÄ , ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rÅ«pestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalÄ padariusio asmens elgesys. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios, įstatyme įtvirtintos, rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytÄ Å¾alos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pabrėžtinas priežastinio ryšio ypatumas šioje byloje, nes reikalaujama žalos, padarytos gaisru, atlyginimo. Gaisras yra nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai.

Nors be tiesioginio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis) kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, tačiau Å¡is ryÅ¡ys, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, neturi bÅ«ti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo.

11. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2013).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-171/2008).

12. Pagal kasacinio teismo suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vadÄ dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti iÅ¡vadÄ , jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas; turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje B. V. individuali įmonė „Vilguoja“ v. L. B., bylos Nr. 3K-3-688-684/2015; kt.).

13. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus: apklausė liudytojus; įvertino Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyriaus medžiagÄ , kurioje konstatuota, jog gaisro metu apdegė, aprÅ«ko pirmo ir devinto butų bendro naudojimo patalpos, apdegė pianinas, aprÅ«ko vonios kambarys, tualetas, virtuvė, baldai, apdegė, aprÅ«ko pirmo buto gyvenamieji kambariai, baldai, aprÅ«ko bendro naudojimo laiptinė, laiptinėje butų durys, butai.

Tyrimo metu nustatyta, jog gaisras kilo daugiabučio gyvenamojo namo pirmame aukšte esančiame bendrame dviejų butų koridoriuje. Pagal išdegimus ir ugnies plitimo kelius, pasireiškiančius koridoriaus sienų, lubų, durų ir pianino apdegimais, matyti, kad gaisro židinio zona buvo koridoriuje šalia pianino, prie durų. Gaisro židinio zonoje techninių gaisro kilmės priežasčių nenustatyta ( elektros instaliacijos, įrenginių ir pnš.). Medžiagoje nurodoma, jog iš nuomininkės N. D. paaiškinimų, bei kita surinka medžiaga, nutarime padaryta išvada, jog spėjama gaisro priežastis bute buvusios nuomininkės N. D. neatsargus elgesys su ugnimi, nuo to užsidegė medžiaginis žaislas “Dramblys“.

Gaisro tyrimo medžiagoje nustatyta, kad iÅ¡ vakaro prieÅ¡ gaisrÄ , atsakovė savo kambaryje degino žvakes, bei smilkalus. Teismas taip pat įvertino liudytojo S. S. paaiÅ¡kinimus, kuriuose nustatyta, jog atsakovės kambaryje Å¡alia rytinės kambario sienos, Å¡alia radiatoriaus ant grindų rasti apdegusio sintepono likučiai, kurie yra iÅ¡ degusio žaislo tokie patys, kaip rasti vonioje. Be to, apžiÅ«rėti gaisro apgadintÄ atsakovės iÅ¡sinuomotÄ butÄ (CPK 210 str.) buvo paskirtas iÅ¡važiuojamasis teismo posėdis, kurio metu teismas tiesiogiai apžiÅ«rėjo gaisravietę.

Taigi, teismas įvertino iš esmės visus pateiktus įrodymus, sugretindamas su apeliantės paaiškinimais. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra logiškas, nuoseklus ir pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Todėl, remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstai konstatuota, jog apeliantei (atsakovei) kyla civilinė atsakomybė dėl ieškovų turtui padarytos žalos (CK 6.245 str.- 6.249 str.).

14. Byloje ieÅ¡kovai pateikė UAB „Smart claims“ gaisro padarytos žalos nekilnojamojo turto įvertinimÄ ( t.1, el.b.l. 21-80), kurioje nurodyta jog ieÅ¡kovams A. R. ir A. R. padaryta 23553 Eur nuostolių, ieÅ¡kovui UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“ - 13374 Eur nuostolių. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų (CPK 12 str., 178 str.), pagrindžiančių padarytos žalos sumažinimÄ , todėl ieÅ¡kinys pagrįstai patenkintinas nurodyta suma, priteisiant ieÅ¡kovams A. R. ir A. R. 23553 Eur nuostolių, Å¡iÄ suma padalinant proporcingai jų turimai nuosavybei nukentėjusiame nuo gaisro bute. Taip pat ieÅ¡kovo UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“, kaip Å¡io pastato administratoriui, už žalÄ padarytÄ Å¡io pastato bendrojo naudojimo patalpoms pagrįstai priteista 13374 Eur nuostolių.

15. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apelianto apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

16. Kiti apelianto skundo argumentai iÅ¡ esmės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.) Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 17.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. IeÅ¡kovas A. R. pateikė teismui duomenis apie patirtas 375 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių.

Dėl Å¡io, iÅ¡ apeliantės ieÅ¡kovui priteistinos 375 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas, n u t a r i a : Apeliantės (atsakovės) N. D. skundÄ atmesti.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pritiesti ieÅ¡kovui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 375 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ apeliantės N. D., a.k. (duomenys neskelbtini) Teisėjai Alvydas Barkauskas Vaclovas Paulikas Andrius Verikas