e6c495dd-4e80-4b71-a765-bd10d637fccd · Vilniaus apygardos teismas

CivCivilinė byla Nr. 2A-696-580/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-2666-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andriaus Ignoto, JÅ«ros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. M. ieÅ¡kinį atsakovui AB SEB bankui dėl kredito sutarties sÄ lygų pripažinimo nesÄ Å¾iningomis ir negaliojančiomis ir dėl kredito sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo pripažinimo neteisėtu, byloje iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė A. M. pirminiu ieÅ¡kiniu prašė:

1) pripažinti, kad 2006-04-07 Kredito sutarties Nr. 17606180070392-07 (toliau – Kredito sutartis) bendrosios dalies 1 straipsnio dalis, kuri reglamentuoja fiksuotų palÅ«kanų sÄ vokÄ , 3.2. punkto, specialiosios dalies 6.3. punkto sÄ lygos atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 9 punkto sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų nustatymo kriterijų, t. y. įpareigoja vartotojÄ vykdyti sutarties sÄ lygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti, ir nustatyti, kad Kredito sutarties bendrosios dalies 1 straipsnis dalyje, kuri reglamentuoja fiksuotų palÅ«kanų sÄ vokÄ , 3.2. punkto, specialiosios dalies 6.3. punkto sÄ lygos negalioja nuo sutarties sudarymo (ab initio);

2) įpareigoti atsakovÄ nuo 2007-12-07 taikyti ieÅ¡kovei kintamÄ palÅ«kanų normÄ , kuriÄ sudaro 6 mėnesių Libor Eur palÅ«kanų normos eurais ir 0,7 proc. maržos suma. Patikslinusi reikalavimus, ieÅ¡kovė palaikė tik pirmÄ jį reikalavimÄ bei papildomai pareiÅ¡kė dar vienÄ savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ , kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu vienaÅ¡aliÅ¡kÄ Kredito sutarties, sudarytos tarp AB SEB banko ir A. M., nutraukimÄ kreditoriaus AB SEB banko iniciatyva. Nurodė, kad AB SEB bankas su ja sudarė Kredito sutartį, kuria ieÅ¡kovei suteiktas 260 919,18 Eur kreditas, kurio grÄ Å¾inimo terminas 2036-04-06.

Kredito sutartimi numatyta, kad kredito gavėja už naudojimÄ si kreditu mokės kintamas palÅ«kanas, apskaičiuojamas 6 mėnesių Libor eurais plius 0,7 proc. banko marža. 2007-12-07 bankas su ja pasirašė tarpusavio susitarimÄ Nr. 3 dėl Kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo, pagal kurį ieÅ¡kovė perėjo prie fiksuotų palÅ«kanų mokėjimo, buvo numatytas fiksuotų palÅ«kanų normos nustatymo periodiÅ¡kumas – 5 m., susitarimo pasiraÅ¡ymo dienÄ nustatyta fiksuota palÅ«kanų norma sudarė 5,19777 proc. 2012-03-06 ieÅ¡kovė gavo 2012-02-27 banko informacinį praneÅ¡imÄ apie 5 metų fiksuotų palÅ«kanų normos perskaičiavimÄ .

Nesutikdama su banko siÅ«loma fiksuotų palÅ«kanų norma, ji kreipėsi raÅ¡tu į bankÄ , siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bankas nepadidino 0,7 proc. maržos, tačiau bankas atsisakė suteikti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ informacijÄ apie fiksuotų palÅ«kanų kainodarÄ , todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ . Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-05-22 taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – uždraudė bankui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Kredito sutartį.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-12-19 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, pripažino negaliojančiu atsakovo 2012-04-06 sprendimÄ nustatyti ieÅ¡kovei naujÄ penkių metų fiksuotų palÅ«kanų normÄ 4,74011 proc., mokėtinÄ pagal Kredito sutartį nuo 2012-04-06, ir įpareigojo atsakovÄ nuo 2012-04-06 taikyti kintamÄ palÅ«kanų normÄ , apskaičiuotÄ 6 mėn. Libor eurais pridedant 0,7 proc. marÅ¾Ä . 2014-02-10 Vilniaus apygardos teismas 2012-12-19 sprendimÄ panaikino ir ieÅ¡kinį atmetė, tačiau sprendime nepasisakė dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-05-22 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Ä®siteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2014-02-10 sprendimui, atsakovas perskaičiavo bankui sumokėtų palÅ«kanų sumÄ už visÄ bylinėjimosi laikotarpį ir pareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovės sumokėti susidariusį 20 738,95 Eur palÅ«kanų skirtumÄ . 2014-10-16 praneÅ¡imu Nr. 01.10.03-23063 atsakovas įspėjo ieÅ¡kovę apie Kredito sutarties nutraukimÄ , nurodydamas, kad ieÅ¡kovei iki 2014-11-17 nesumokėjus bankui 25 880,45 Eur įsiskolinimo, nuo Kredito sutartis 2014-11-18 bus laikoma nutraukta. 2012-09-10 bankas raÅ¡tu Nr. 02.08.04-12584 pasiÅ«lė ieÅ¡kovei parengti Kredito sutarties naujÄ redakcijÄ .

Kadangi Kredito sutarties redakcijoje nebuvo pakeista fiksuotų palÅ«kanų formuluotė ir nebuvo numatyti jų nustatymo kriterijai, ieÅ¡kovė atsisakė pasiraÅ¡yti. Atsakovas geruoju sutiko pakeisti beveik visas Kredito sutarties nesÄ Å¾iningas sÄ lygas, iÅ¡skyrus bendrosios dalies 3.2 punktÄ („mokėjimo grafiko sudarymas“) ir specialiosios dalies 6.3 punktÄ („fiksuotos palÅ«kanos“).Atsakovas AB SEB bankas ieÅ¡kinį prašė atmesti. Nurodė, kad pagal 2007-05-22 susitarimÄ Nr. 1 pakeisti Kredito sutarties sÄ lygas ieÅ¡kovei praÅ¡ant bankas atidėjo kredito grÄ Å¾inimÄ 12 mėnesių, 2008-08-25 susitarimu Nr. 4 atidėjo kredito grÄ Å¾inimÄ 6 mėnesiams. 2010-03-10 susitarime Nr. 5 Å¡alys konstatavo, kad susitarimo pasiraÅ¡ymo dienÄ pagal sutartį uždelsto grÄ Å¾inti kredito dalis sudaro 315,23 Eur, sukauptos ir nesumokėtos palÅ«kanos – 4 007,42 Eur, delspinigiai – 409,07 Eur, bankas suteikė papildomÄ 2 161,33 Eur kreditÄ ir atidėjo kredito įmokų grÄ Å¾inimÄ 6 mėnesiams, pagal 2010-12-02 susitarimÄ Nr. 6 bankas vėl atidėjo kredito grÄ Å¾inimÄ 6 mėnesiams. 2012-05-22 teismas nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir uždraudė nutraukti sutartį dėl ginčijamų palÅ«kanų reikalavimo, tačiau neuždraudė nutraukti sutarties, jei ieÅ¡kovė nevykdys kitų savo sutartinių prievolių, iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo.

Kadangi teismo sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2014-02-10 sprendimu panaikinus pirmos instancijos teismo sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡sprendus iÅ¡ esmės, atskiro praÅ¡ymo panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones nereikėjo. Lietuvos Aukščiausias teismas 2014-11-17 nutartimi laikė laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau Å¡iÄ teismo nutartį atsakovas gavo tuomet, kai sutartis jau buvo nutraukta. IeÅ¡kovė ginčijamų palÅ«kanų nemokėjo, todėl susikaupė didelė nesumokėtų palÅ«kanų suma.

Ieškovė iki šiol prievolės visiškai nevykdo. Ieškovei darant esminius Kredito sutarties pažeidimus, bankas vienašališkai nutraukė sutartį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, iš ieškovės valstybei priteista 9 Eur pašto išlaidų.Teismas nustatė, kad 2006-04-07 šalys sudarė Kredito sutartį, kuria iki 2036-04-06 ieškovei suteiktas 203 240,23 Eur kreditas nekilnojamajam turtui užsienyje pirkti.

Kredito sutartimi sulygta dėl kintamų palÅ«kanų mokėjimo. Kredito grÄ Å¾inimo užtikrinimui nustatyta hipoteka nekilnojamam turtui. Kredito sutartis keista 6 kartus. Dėl pradelstų mokėjimų ieÅ¡kovei siųsti praneÅ¡imai – 2014-02-25, 2014-05-04, 2014-09-10 ir 2014-10-16. Atsakovas Kredito sutartį nutraukė nuo 2014-11-18. 2014-10-16 banko įspėjime dėl Kredito sutarties nutraukimo nurodyta, kad 2014-10-15 dienai ieÅ¡kovės skola bankui sudaro 25 880,54 Eur pradelstų mokėjimų, iÅ¡ jų 1 676,00 Eur pradelsta sumokėti kredito suma, 20 577,96 Eur palÅ«kanos ir 3 626,58 Eur nesumokėti delspinigiai.

Vadinasi, 2014-10-15 dienÄ ieÅ¡kovė bankui pradelsė sumokėti 1 676,00 Eur kredito sumÄ . Banko 2014-09-10 įspėjime dėl galimo kredito sutarties nutraukimo nurodyta, kad 2014-09-09 dienai pradelsta sumokėti kredito suma sudaro 813,27 Eur. 1 676,00 Eur kredito dalis pagal nustatytÄ kredito grÄ Å¾inimo grafikÄ susidarė nemokant beveik du mėnesius, todėl atsakovas turėjo teisę nutraukti Kredito sutartį nuo 2014-11-18. Dėl teismų nutarčių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais, teismas pažymėjo, jog nebuvo uždrausta bankui apskritai nutraukti Kredito sutartį, o tik dėl tos priežasties, kad ieÅ¡kovė nemoka didesnių nei 0,7 proc. maržos ir 6 mėnesių Libor eurais palÅ«kanų sumos.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes vienaÅ¡aliÅ¡kas kredito sutarties nutraukimas negali bÅ«ti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas, nes ieÅ¡kovė jau kurį laikÄ nemokėjo grÄ Å¾intino kredito sumų.Banko parengtų Kreditų fiziniams asmenims teikimo proceso apraÅ¡yme nurodoma, kokias palÅ«kanas kredito gavėjas gali rinktis, kaip kiekvienos palÅ«kanos apskaičiuojamos, ir priklausomai nuo to, kredito gavėjas gali rinktis. Teismo vertinimu, duomenų ir kriterijų, pagal kuriuos banko klientai turi apsispręsti renkantis palÅ«kanų rūšį (kintamas ar fiksuotas), pakanka, kad klientas galėtų nepriklausomai nuo banko apsispręsti dėl palÅ«kanų pasirinkimo.

Vilniaus apygardos teismas 2014-02-10 civilinėje byloje Nr. 2A-267-553/2014 nurodė, kad ieÅ¡kovei visada buvo aiÅ¡kiai nurodoma, kokia yra palÅ«kanų (tiek kintamų, tiek fiksuotų) norma (galutinis skaičius) ir jos keitimo tvarka, kad ieÅ¡kovė gali pereiti prie fiksuotų ir atvirkščiai. Kasacinės instancijos teismas 2014-12-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2014 pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui, nurodė, kad sutinka su banko argumentais, kad taikant fiksuotÄ sias palÅ«kanas svarbiausia klientui suprasti galutinį palÅ«kanų dydį, jo perskaičiavimo terminus ir nuo ko gali priklausyti Å¡io dydžio pokytis ateityje.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2015-06-30 iÅ¡vadoje nurodė, kad ieÅ¡kovės ginčijamos Kredito sutarties nuostatos neatitinka Civiliniame kodekse įtvirtintų nesÄ Å¾iningumo sÄ lygų. IeÅ¡kovės ir jos atstovo argumentai dėl ieÅ¡kovės galimo diskriminavimo dėl profesijos, pabrėžiant, kad ji yra advokatė, todėl jai turi bÅ«ti taikomi aukÅ¡tesni atidumo, informuotumo, apdairumo standartai, nekeičia teismo padarytų iÅ¡vadų, nes ieÅ¡kovė turėjo suvokti sutarties sÄ lygas, kurios pripažintinos suprantamomis, aiÅ¡kiomis vidutinio apdairumo, rÅ«pestingumo, informuotumo asmeniui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantė A. M. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, arba nutarus, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, grÄ Å¾inti bylÄ Ä¯ pirmos instancijos teismÄ ;Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , neatskleidė bylos esmės, nepasisakė dėl didžiosios dalies apeliantės teisinių argumentų.Vienas vartojimo sutarties sÄ lygų atitikties sÄ Å¾iningumo kriterijams aspektų yra vertinimas, ar jos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sÄ lygos yra aiÅ¡kios ir suprantamos vartotojui, ir, ar bendrovė pateikė vartotojui visÄ sutarčiai sudaryti reikÅ¡mingÄ informacijÄ .

Reikalavimas, kad vartojimo sutarčių sÄ lygos bÅ«tų raÅ¡omos aiÅ¡kia, suprantama kalba ir vartotojui faktiÅ¡kai bÅ«tų suteikiama galimybė iÅ¡nagrinėti visas sÄ lygas, įtvirtintas 1993 m. balandžio 5 d. ES Tarybos direktyvos 93/13/EBB dėl nesÄ Å¾iningų sÄ lygų sutartyse su vartotojais preambulės 22 pastraipoje bei CK 6.188 straipsnio 6 dalyje.Ginčijami Kredito sutarties punktai nenumato objektyvių kriterijų, kuriais vadovaudamasis bankas turėtų teisę keisti palÅ«kanų normÄ vartotojui, taip pat nenurodo, kur vartotojas galėtų susipažinti su rodikliais, į kuriuos atsižvelgia bankas, siÅ«lydamas naujÄ fiksuotųjų palÅ«kanų normÄ .

PalÅ«kanų norma yra esminė sÄ lyga, todėl tokių sutarties sÄ lygų pakeitimas be sutartyje numatytų objektyvių kriterijų neatitinka vartotojo teisėtų lÅ«kesčių bei pažeidžia vartotojo, kaip silpnesnės sutarties Å¡alies, teises ir teisėtus interesus.Kredito sutartyje nenumatyta, kad į fiksuotÄ sias palÅ«kanas banko marža neįskaičiuojama. AB SEB banko 2007-05-24 ir 2007-07-02 patvirtintas Kreditų fiziniams asmenims teikimo proceso apraÅ¡ymas rodo, kad ir į fiksuotÄ sias palÅ«kanas yra įskaičiuojama banko marža.2007-12-07 susitarimo Nr. 3 sudarymo metu banko atstovai neaiÅ¡kino ieÅ¡kovei fiksuotųjų palÅ«kanų sudarymo taisyklių ir formulės į susitarimÄ neįtraukė, todėl ieÅ¡kovė pagrįstai tikėjosi, kad nepriklausomai nuo jos pasirinktos palÅ«kanų formos (kintamosios ar fiksuotosios) jos su banku sutarta 0,7 proc. banko marža galios visÄ kreditavimo laikotarpį (t. y. 30 metų), be to ji bet kuriuo metu galės grįžti prie kintamųjų palÅ«kanų, kurių kainodara yra skaidri ir ieÅ¡kovei aiÅ¡ki.Neturėdama informacijos apie fiksuotųjų palÅ«kanų skaičiavimo bÅ«dus ir nesutikdama su banko 2012-04-06 sprendimu nustatyta 4,74011 proc. fiksuotųjų palÅ«kanų norma, ieÅ¡kovė buvo įpareigota vykdyti sutarties sÄ lygas, su kuriomis neturėjo galimybės susipažinti, be teisės atsisakyti.2012-04-06 nustatant naujÄ 5 m. fiksuotųjų palÅ«kanų normÄ bankas, kaip stipresnė Kredito sutarties Å¡alis, pasinaudojo standartinės Kredito sutarties spragomis ir vienaÅ¡aliÅ¡kai beveik tris kartus padidino ieÅ¡kovei banko maržos dydį, tuo ženkliai padidindamas sutarties įvykdymo kainÄ .Pirmosios instancijos teismas nevertino bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovės nurodytos esminės aplinkybės, kad Kredito sutarties bendrosios ir specialiosios dalių standartines sÄ lygas parengė atsakovas, o apeliantė pasirašė prisijungimo bÅ«du, neturėdama galimybės derėtis dėl sÄ lygų.

Atsakovas net neįrodinėjo, kad Kredito sutarties bendrosios dalies sÄ lygos su ieÅ¡kove buvo aptartos individualiai. 2007-12-07 ir 2012-04-06 į galutinę suskaičiuotų fiksuotų palÅ«kanų normÄ turėjo bÅ«ti įskaičiuota banko marža. Å ios maržos dydis 0,7 proc. buvo nustatytas sudarant Kredito sutartį, todėl bankas turi taikyti tÄ pačiÄ marÅ¾Ä . Vilniaus apygardos teismo 2014-02-10 nutartyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartyje teismai nagrinėjo ginÄÄ dėl AB SEB banko 2012-04-07 vienaÅ¡aliÅ¡ko sprendimo nustatyti ieÅ¡kovei naujÄ 4,74011 proc. fiksuotų palÅ«kanų normÄ pripažinimo neteisėtu.

Teismai nenagrinėjo reikalavimo dėl kredito sutarties bendrosios dalies sÄ lygų pripažinimo nesÄ Å¾iningomis pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ . Minėti sprendimai neturi prejudicinės galios nagrinėjamai civilinei bylai Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2011-07-18 nutarimu Nr. 10-424 nustatyta, kad Kredito sutarties specialiosios dalies 6.3 punktas įpareigoja vartotojÄ vykdyti Kredito sutarties sÄ lygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo bei teisės jų atsisakyti.

Iki ginčo perdavimo teismui ieÅ¡kovė niekada nebuvo informuota apie IFTP finansinį rodiklį ir jo įtakÄ kredito kainai. IeÅ¡kovė nebuvo supažindinta su kitais fiksuotų palÅ«kanų nustatymo kriterijais (pvz. IFTP norma, ieÅ¡kovės kaip banko klientės reitingu, Bloomberg informacine sistema ir kt.) ir tokių kriterijų Kredito sutartyje nėra. Todėl ieÅ¡kovė negalėjo prisiimti su nurodytais kriterijais susijusių 5 metų fiksuotų palÅ«kanų pasikeitimo rizikos.Bankų įstatymo 56 straipsnio 2 dalis numato, kad prieÅ¡ sudarydamas sutartį dėl finansinių paslaugų teikimo, bankas privalo suteikti klientui iÅ¡samiÄ informacijÄ apie finansinių paslaugų teikimo sÄ lygas, paslaugų kainÄ , paslaugos teikimo terminus, galimas pasekmes bei kitokiÄ informacijÄ , turinčiÄ Ä¯takos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su palÅ«kanų dydžių pasikeitimų ieÅ¡kovei pradėjus mokėti bankui fiksuotas palÅ«kanas. Mokant fiksuotas palÅ«kanas (pvz. 2012-05-07), vieno mėnesio įmoka padidėjo nuo 307,76 Eur (kintamų palÅ«kanų atveju) iki 856,79 Eur (fiksuotų palÅ«kanų atveju), t. y. daugiau negu 3 kartus, kai rinkoje bendra palÅ«kanų norma Euribor sumažėjo daugiau negu 4 kartus ir sudarė apie 1 proc. NeaiÅ¡ku, kaip bankas ateityje nustatys naujÄ 5 metų fiksuotų palÅ«kanų normÄ , nes jokie kriterijai standartinėje Kredito sutartyje nenumatyti ir bankas jų apeliantei neatskleidė.

Apeliantė mano, kad tuo atveju, jeigu atsakovas bÅ«tų priėmęs sprendimÄ nutraukti su ja Kredito sutartį dėl 1 676 Eur kredito įsiskolinimo, banko sprendimas bÅ«tų teismo pripažintas neteisėtu, kadangi Kredito sutarties pažeidimas teismo negalėtų bÅ«ti pripažintas esminiu (nesumokėto kredito suma sudarytų vos 0,6 proc. bendros kredito sumos).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-11-17 nutartimi uždraudė atsakovui AB SEB bankas imtis veiksmų dėl Kredito sutarties nutraukimo dėl tos priežasties, kad ieÅ¡kovė nemoka didesnių nei 0,7 proc. maržos ir 6 mėnesių Libor eurais palÅ«kanų sumos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepasisakė dėl 2014-11-17 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, todėl atsakovas prieÅ¡ nutraukdamas Kredito sutartį turėjo kreiptis su atskiru praÅ¡ymu dėl jų panaikinimo.Atsakovas 2014-10-16 praneÅ¡ime apie Kredito sutarties nutraukimÄ Nr. 01.10.03-23063 nurodė 25 880,54 Eur įsiskolinimo sumÄ , kuriÄ jis pripažino pakankama konstatuojant esminį Kredito sutarties nutraukimÄ . Jeigu atsakovas turėtų ketinimų nutraukti Kredito sutartį dėl 1 676 Eur nesumokėto kredito, jis turėtų parengti atitinkamÄ praneÅ¡imÄ .

Atsakovas AB SEB bankas prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Pažymėjo, kad bankas bendradarbiavo su ieÅ¡kove ir siekė iÅ¡saugoti sutartinius santykius: pagal 2007-05-22 susitarimÄ Nr. 1 atidėjo kredito grÄ Å¾inimÄ 12 mėn.; pagal 2008-08-25 susitarimÄ Nr. 4 atidėjo kredito grÄ Å¾inimÄ 6 mėn.; 2010-03-30 susitarimu Nr. suteikė papildomÄ 2 161,33 Eur kreditÄ daliai įsiskolinimo padengti, atidėjo kredito įmokų grÄ Å¾inimÄ 6 mėn.; pagal 2010-12-02 susitarimÄ Nr. 6 atidėjo kredito sumų grÄ Å¾inimÄ 6 mėn.Bankas negalėjo tęsti nuolatinius kredito grÄ Å¾inimo atidėjimus, nes tolygiai pagal grafikÄ mokėtinos sumos bÅ«tų kaupęsi ir dar labiau apsunkintų ieÅ¡kovės galėjimÄ vykdyti savo pinigines prievoles.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-05-22 nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo terminas iki sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo. Tačiau teismas neuždraudė nutraukti sutartį, jei ieÅ¡kovė nevykdys kitų savo piniginių prievolių. Laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki Vilniaus apygardos teismo 2014-02-10 sprendimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-17 nutartį bankas gavo po sutarties nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-12-19 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014-02-10 sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Nepagrįsta teigti, kad bankas turėjo kreiptis į teismÄ su atskiru praÅ¡ymu dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nes nutartyje buvo nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės galios iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo. IeÅ¡kovė ilgÄ laikÄ vykdė Kredito sutartį, keitė jos sÄ lygas ir nekėlė klausimų dėl sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo. Pačios ieÅ¡kovės iniciatyva Å¡alys tarėsi ir susitarė dėl kintamų palÅ«kanų.

Vėliau ieÅ¡kovė pageidavo, kad palÅ«kanos bÅ«tų fiksuotos. IeÅ¡kovė palÅ«kanų nemokėjo tam nesant teisinio pagrindo, todėl susikaupė ženkli suma. IeÅ¡kovė, kaip kvalifikuota teisininkė, galėjo sutarties sÄ lygas iÅ¡analizuoti geriau nei bet kuris kredito gavėjas. Kredito sutarties specialiosios dalies 13 punkte ji nurodė, jog susipažino su sutarties sÄ lygomis prieÅ¡ kredito gavėjai pasiraÅ¡ant sutartį ir jas suprato. Visuose sutarties pakeitimuose įraÅ¡yti punktai, kuriuose kalbama, kad visos susitarimo sÄ lygos buvo aptartos individualiai, jog ieÅ¡kovė, kaip kredito gavėja, visas susitarimo sÄ lygas supranta.IeÅ¡kovė privalėjo kas mėnesį dalimis grÄ Å¾inti kreditÄ , nuo negrÄ Å¾intos kredito dalies mokėti palÅ«kanas, o taip pat sumokėti netesybas.

Ieškovė ne tik nemokėjo jos ginčijamų palūkanų dalies, bet nevykdė ir kitų piniginių prievolių. Terminas pradelstiems mokėjimams padengti buvo duotas protingas (30 dienų, t.y. dvigubai ilgesnis nei numatyta sutarties bendrosios dalies 5.2 punkte). Paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2014-09-09. Iki šiol ieškovė visiškai prievolės nevykdo – jokių mokėjimų neatlieka. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Byloje kilo ginčas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo bei Å¡ios sutarties sÄ lygų teisėtumo vartotojų teisių gynimo aspektu.Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovė A.

M. ir atsakovas AB SEB bankas 2006-04-07 sudarė Kredito sutartį, kuria nekilnojamajam turtui užsienyje pirkti ieškovei iki 2036-04-06 buvo suteiktas 203 240,23 Eur kreditas. Atsakovas Kredito sutartį dėl kreditorinių įsipareigojimų nevykdymo nutraukė nuo 2014-11-18. Iš atsakovo 2014-10-16 įspėjimo dėl kredito sutarties nutraukimo Nr. 01.10.03-23063 matyti, jog pradelsti mokėjimai sudarė 1 676 Eur pradelsta mokėti kredito suma, 20 577,96 Eur palūkanos ir 3 626,58 Eur delspinigių, bendra skola 25 880,54 Eur.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pagrindinės skolos dalies – priskaičiuotų palÅ«kanų, atsiradimas yra susijęs su teisme nagrinėtu Å¡alių ginču dėl palÅ«kanų dydžio nustatymo. Kredito sutarties sÄ lygos, pagal kurias buvo paskaičiuotas palÅ«kanų įsiskolinimas, Å¡ioje byloje ginčijamos kaip nesÄ Å¾iningos vartojimo sutarties sÄ lygos. Pirmuoju ieÅ¡kinio reikalavimu ieÅ¡kovė prašė pripažinti, kad Kredito sutarties 1 straipsnio dalis, kuri reglamentuoja fiksuotųjų palÅ«kanų sÄ vokÄ , 3.2. punkto bei specialiosios dalies 6.3. punkto sÄ lygos atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 9 punkto sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų nustatymo kriterijų.

Byloje taikytinos CK 6.188 straipsnio nuostatos, nes Kredito sutartis buvo sudaryta iki 2013-12-19 įstatymo Nr. XII-700 įsigaliojimo. Kredito sutarties sÄ lygų nesÄ Å¾iningumÄ ieÅ¡kovė grindė tuo, kad ji nebuvo tinkamai supažindinta su Kredito sutarties sÄ lygomis dėl fiksuotų palÅ«kanų dedamųjų nustatymo, Kredito sutartyje nėra objektyvių kriterijų, pagal kuriuos nustatomas fiksuotų palÅ«kanų dydis, nustatant fiksuotas palÅ«kanas buvo padidinta banko maržos norma.Vadovaujantis CK 6.188 straipsnio nuostatomis konstatuotina, jog tam, kad sutarties sÄ lyga bÅ«tų pripažinta nesÄ Å¾ininga, turi bÅ«ti nustatoma, jog:1. dėl Å¡ios sÄ lygos Å¡alys individualiai nesitarė;2. sÄ lyga iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ bei vartotojo teises ir interesus;3.

įpareigoja vartotojÄ vykdyti sutarties sÄ lygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti.Pasisakant dėl ieÅ¡kovės reikalavimo, susijusio su Kredito sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumu, reikalinga atsižvelgti į tai, jog fiksuotųjų palÅ«kanų nustatymo Å¡alių 2007-12-07 sudarytu susitarimu pakeisti Kredito sutarties sÄ lygas Nr. 3 klausimas jau buvo nagrinėtas teismuose. IeÅ¡kovė A. M. buvo pateikusi ieÅ¡kinį atsakovui AB SEB bankui, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu AB SEB banko 2012-04-06 sprendimÄ nustatyti 5 m. fiksuotų palÅ«kanų normÄ 4,74011 proc.

Å io sprendimo priėmimo pagrindas buvo 2007-12-07 susitarimas pakeisti Kredito sutarties sÄ lygas Nr. 3, todėl pasisakant dėl ieÅ¡kinio reikalavimo buvo iÅ¡samiai įvertintos ir minimo susitarimo sÄ lygos.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė ginčija, jog bylos negali bÅ«ti laikomos susijusiomis ir ankstesni teismų sprendimai neturi prejudicinės galios nagrinėjamai civilinei bylai, kadangi ankstesniame procese buvo nagrinėtas ginčas dėl AB SEB banko 2012-04-07 vienaÅ¡aliÅ¡ko sprendimo nustatyti ieÅ¡kovei naujÄ 4,74011 proc. fiksuotų palÅ«kanų normÄ pripažinimo neteisėtu, bet nebuvo nagrinėtas reikalavimas dėl Kredito sutarties bendrosios dalies sÄ lygų pripažinimo nesÄ Å¾iningomis pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ .

Su tokiu procesų sÄ sajumo vertinimu nesutiktina. Sprendimo įsiteisėjimo pasekmes apibrėžianti CPK 279 straipsnio 4 dalis įtvirtina, jog sprendimui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į teismÄ , jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra iÅ¡nagrinėtas.Ä®vertinus ankstesniame procese priimtus teismų procesinius sprendimus matyti, jog Å¡iuose procesuose buvo nagrinėjami tokie patys ieÅ¡kovės argumentai, kokie pareikÅ¡ti ir nagrinėjamoje civilinėje byloje.

IeÅ¡kovė prašė teismų įvertinti, ar bankas tinkamai įvykdė pareigÄ jai suteikti aiÅ¡kiÄ informacijÄ , kuria remdamasi ji priėmė sprendimÄ imti kreditÄ su fiksuotomis palÅ«kanomis, teigė, jog nebuvo atskleista fiksuotųjų palÅ«kanų dedamosios, įvertinta ieÅ¡kovės galimybė gauti informacijÄ apie fiksuotųjų palÅ«kanų sudarymÄ , skundėsi dėl banko maržos pokyčių bei reikalavo taikyti vartotojų teisių apsaugÄ reglamentuojančias teisės normas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2014 yra konstatuojama, jog 2007-12-07 Kredito sutarties pakeitimas Nr. 3, kuriuo kintamosios palÅ«kanos pakeistos į fiksuotÄ sias, buvo sudarytas ieÅ¡kovei įvertinus savo finansines galimybes, Å¡alies ekonominę padėtį, suvokiant keičiamų sÄ lygų turinį ir jų padarinius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad pasiraÅ¡ydama susitarimÄ dėl fiksuotųjų palÅ«kanų taikymo, ieÅ¡kovė nereikalavo, kad atsakovas nurodytų jai fiksuotųjų palÅ«kanų sudedamÄ sias dalis ir paliktų pirmine kredito sutartimi nustatytÄ 0,7 proc. banko marÅ¾Ä . Tai rodo, kad ieÅ¡kovė suprato fiksuotų ir kintamųjų palÅ«kanų skirtumus ir, įvertinusi sutarties sÄ lygas, priėmė adekvatų sprendimÄ , pasirinkdama jai palankiausiÄ kreditavimo bÅ«dÄ . Taigi, Å¡iais teismų sprendimais buvo pasisakyta ir dėl nagrinėjamoje byloje tiriamų aplinkybių.

Ä®siteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta, jog ieÅ¡kovė 2007-12-07 susitarimÄ dėl Kredito sutarties pakeitimo Nr. 3 sudarė suvokdama keičiamų Kredito sutarties sÄ lygų turinį, tikėdamasi naudingo rezultato, nereikalavo atskleisti fiksuotųjų palÅ«kanų dedamÄ sias dalis, taip pat įvertinti ir atmesti ieÅ¡kovės argumentai dėl banko maržos dedamosios. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nėra nurodyti jokie vartotojų teisių pažeidimai, nors teismui tokius argumentus ieÅ¡kovė teikė.

Å ių aplinkybių persvarstymas nagrinėjamoje byloje neatitiktų įsiteisėjusio teismo sprendimo pasekmių taikymo sÄ lygų. Nors ieÅ¡kovė turi teisę reikÅ¡ti naujus ieÅ¡kinius dėl kitų Kredito sutarties vykdymo aspektų, nei buvo pareikÅ¡ti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo byloje, tačiau tarp tų pačių Å¡alių vykusioje byloje nustatyti faktai neįrodinėjami iÅ¡ naujo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybę, jog 2007-12-07 susitarimas dėl Kredito sutarties pakeitimo Nr. 3, buvo parengtas su juo nesusipažinus, ieÅ¡kovė įrodinėja tuo, kad susitarimo tekstas buvo parengtas atsakovo ir ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytas prisijungimo bÅ«du.

Su tokia ieÅ¡kovės pozicija apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka. CK 6.160 straipsnio 2 dalis sudaromas sutartis skirsto į abipusių derybų bÅ«du sudaromas sutartis bei prisijungiant sudaromas sutartis. 2007-12-07 susitarimas yra akivaizdžiai individualiai parengta sutartis, kurioje įraÅ¡ytos tik santykiuose su ieÅ¡kove aktualios sutarties sÄ lygos. Å is susitarimas negali bÅ«ti naudojamas santykiuose su kitais banko klientais, kadangi nei vienam iÅ¡ jų susitarime įraÅ¡ytos sÄ lygos negali bÅ«ti aktualios.

Pradinėje Kredito sutartyje jos Å¡alys buvo susitarusios dėl kintamųjų palÅ«kanų taikymo, ieÅ¡kovei nebuvo jokio reikalingumo keisti palÅ«kanų formÄ , o bankas taip pat neturėjo jokių svertų daryti ieÅ¡kovei įtakÄ dėl Kredito sutarties pakeitimo. Šios aplinkybės rodo, jog 2007-12-07 susitarimas dėl Kredito sutarties pakeitimo Nr. 3 yra abipusių derybų bÅ«du sudaryta sutartis.IeÅ¡kovė pateikia skaičiavimus, jog kintamųjų palÅ«kanų pakeitimas į fiksuotÄ sias jai labai nenaudingas finansiÅ¡kai.

IeÅ¡kovės teigimu, mokant fiksuotÄ sias palÅ«kanas, vieno mėnesio įmoka padidėjo nuo 307,76 Eur (kintamųjų palÅ«kanų atveju) iki 856,79 Eur (fiksuotųjų palÅ«kanų atveju). Ankstesnėje Å¡alių vestoje civilinėje byloje dėl fiksuotųjų palÅ«kanų dydžio nustatymo teisėtumo teismai konstatavo, jog susitarimas dėl palÅ«kanų formos pakeitimo galioja visam Kredito sutarties laikotarpiui, t. y. iki 2036 m. Ä®vertinus tai, kad finansinių instrumentų kitimas yra nuolatinis ir nelabai prognozėms pasiduodantis dalykas, negalima teigti, jog ieÅ¡kovei Kredito sÄ lygų pakeitimas bÅ«tų nenaudingas ir ateityje.

Sudarant 2007-12-07 susitarimÄ dėl Kredito sutarties pakeitimo Nr. 3, ieÅ¡kovė pati apsisprendė, jog fiksuotųjų palÅ«kanų nustatymas jai yra naudingesnis. Fiksuotosios palÅ«kanos Å¡alina esmingo palÅ«kanų pasikeitimo rizikÄ , tuo suteikdamos saugumo kredito gavėjo interesams. Å iuo metu kreditavimo sutartims bankų taikomos palÅ«kanos yra smarkiai sumažėjusios, tačiau tolesnis palÅ«kanų kitimas yra nuspėjamas tik vertinant ekonomines finansines prognozes.Apibendrinant tai, kas buvo iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl Kredito sutarties sÄ lygų nepripažinimo pažeidžiančiomis vartotojų teises.

IeÅ¡kovė neįrodė pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ bÅ«tinų sÄ lygų, todėl jos ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje buvo pagrįstai atmestas.Kredito sutartis buvo nutraukta dėl Kredito sutarties pažeidimo nemokant kredito įmokų, palÅ«kanų ir delspinigių. Kredito sutarties nutraukimo sÄ lygos iÅ¡dėstytos Kredito sutarties bendrosios dalies 5.2 punkte ir leidžia bankui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Kredito sutartį prieÅ¡ 15 kalendorinių dienų registruotu laiÅ¡ku įspėjęs kredito gavėjÄ , jeigu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų ar paaiÅ¡kėja, kad kredito gavėjas pateikė klaidingÄ informacijÄ ar nuslėpė informacijÄ .

Pagal 5.2.1 punktÄ esminiu Kredito sutarties pažeidimu laikomas bendrosios dalies 4.1-4.10 punktuose nustatytų kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Kredito sutarties bendrosios dalies 4.1 punktu kredito gavėjas įsipareigoja nuo gautos kredito sumos mokėti palÅ«kanas, vykdyti prievoles bankui pagal Kredito sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafikÄ grÄ Å¾inti kreditÄ bankui bei sumokėti apskaičiuotas palÅ«kanas. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, jog Kredito sutarties bendrosios dalies 5.2 punktas buvo pakeistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4046-129/2012 2012-08-09 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi.

IÅ¡ Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-09 nutarties matyti, jog teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ieÅ¡kinį patvirtino minimos tarnybos ir AB SEB bankas taikos sutartį. Taikos sutartimi AB SEB bankas įsipareigojo pakeisti standartines kredito sutarties 5.2 punkto sÄ lygas bei keičiant su vartotojais jau sudarytas kreditavimo sutartis, vartotojams pageidaujantiems pasiraÅ¡yti kredito sutarties pakeitimÄ , iÅ¡dėstant sutartį nauja redakcija, pateikti pasiraÅ¡yti taikos sutarties sÄ lygas atitinkančiÄ sutartį.

Taikos sutartimi patvirtintos standartinės kredito sutarties 5.2 punkte nustatyta, kad bankas turi teisę nesikreipdamas į teismÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai prieÅ¡ 30 dienų kalendorinių dienų raÅ¡tu įspėjęs kredito gavėjÄ nutraukti sutartį ir pareikalauti sutarties nutraukimo dienÄ sugrÄ Å¾inti visÄ kreditÄ ir kitas mokėtinas sumas, jei kredito gavėjas padaro esminį sutarties pažeidimÄ arba atsitinka nurodyti įvykiai, pavyzdžiui kredito gavėjas sutartyje nustatyta tvarka ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nevykdo finansinių įsipareigojimų pagal sutartį; nevykdo bet kurio iÅ¡ bendrosios dalies 4.1, 4.4, 4.7, 4.12, 4.20, punktuose nustatytų kredito gavėjo įsipareigojimų (5.2.1. ir 5.2.2 punktai).Taikos sutarties nuostatos rodo, jog anksčiau su vartotojais sudarytos kreditavimo sutartys nebuvo pakeistos automatiÅ¡kai, o turėjo bÅ«ti keičiamos sudarant dokumentus dėl sutarčių pakeitimo.

Byloje nepateikti dokumentai, jog ieÅ¡kovės sudaryta Kredito sutartis buvo keista atsižvelgiant į taikos sutarties reikalavimus, todėl tarp Å¡alių taikytinos pirminėje Kredito sutartyje įtvirtintos nuostatos.Å is sutarčių aiÅ¡kinimas turi tik formalų aspektÄ , nes faktiÅ¡kai atsakovas 2014-10-16 įspėjimu dėl Kredito sutarties nutraukimo taikė sutarties nutraukimo sÄ lygas, kurios atitinka Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-09 nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatas.CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartis nutraukti sutartyje numatytais atvejais.

Nutraukiant sutartį pagal Å¡alių sutartas sÄ lygas. Nėra reikalinga vertinti, ar toks sutarties pažeidimas yra esminis ir atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies sÄ lygas. Pripažįstama, jog Å¡alys, veikdamos sutarčių laisvės principo Å¡viesoje, gali pačios susitarti, kokius sutarties pažeidimus jos laiko esminiais. Pirmosios instancijos teismas Kredito sutarties pažeidimu, suteikiančiu atsakovui teisę nutraukti Kredito sutartį, pripažino 1 676 Eur kredito sumos nesumokėjimÄ , nors iÅ¡ 2014-10-16 įspėjimo dėl kredito sutarties nutraukimo Nr. 01.10.03-23063 matyti, jog Kredito sutartis buvo nutraukta ne tik dėl kredito sumos savalaikio nesumokėjimo, bet ir dėl kitų susijusių mokėjimų nevykdymo.

Įspėjime aiškiai nurodyta, jog pradelstus mokėjimus sudarė 1 676 Eur pradelsta mokėti kredito suma, 20 577,96 Eur palūkanos ir 3 626,58 Eur delspinigių, bendra skola 25 880,54 Eur. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje dėl fiksuotųjų palūkanų dydžio nustatymo apylinkės teismas 2012-05-22 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo uždraudė AB SEB bankui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo imtis veiksmų dėl Kredito sutarties nutraukimo dėl tos priežasties, kad ieškovė nemoka didesnių nei 0,7 proc. maržos ir 6 mėn. Libor eurais palūkanų sumos, skaičiuojamos nuo Kredito sutarties specialiosios dalies 4.1 punkte ir 4.2 punkte numatyto kredito likučio už laikotarpį nuo 2012-04-06.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-19 sprendimu ieÅ¡kinys buvo patenkintas visiÅ¡kai, tačiau Å¡is teismo sprendimas neįsiteisėjo. Å alių ginčas iÅ¡spręstas Vilniaus apygardos teismo 2014-02-10 sprendimu atmetus ieÅ¡kinį. Priėmus Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ atsirado pagrindas taikyti CPK 150 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo. Å i teisės norma nurodo, kad teismui atmetus ieÅ¡kinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimÄ turi iÅ¡spręsti sprendimu. Vilniaus apygardos teismas 2014-02-10 sprendimu laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo neiÅ¡sprendė, todėl atsakovas turėjo pareigÄ raÅ¡yti atskirÄ praÅ¡ymÄ teismui dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-05-22 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. IeÅ¡kovei Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje pateikus kasacinį skundÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-11-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2014 dar kartÄ pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones – draudimÄ atsakovui AB SEB bankas imtis veiksmų dėl kredito sutarties nutraukimo dėl tos priežasties, kad ieÅ¡kovė nemoka didesnių nei 0,7 proc. maržos ir 6 mėnesių Libor eurais palÅ«kanų sumos, skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2012-04-06 iki kol Å¡ioje civilinėje byloje bus priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis.

Atsakovas teigia, jog šios nutarties iki Kredito sutarties nutraukimo (2014-11-18) negavo. Nepriklausomai nuo to, kad atsakovas galėjo negauti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-17 nutarties, Kredito sutarties nutraukimo momentu galiojo teismo draudimas, įtvirtintas minima nutartimi bei nepanaikinta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-05-22 nutartimi nutraukti Kredito sutartį dėl palūkanų nemokėjimo. Įvertinus tai, jog kasacinio teismo 2014-12-19 nutartimi ieškinys dėl fiksuotųjų palūkanų dydžio nustatymo buvo atmestas galutinai, tai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas laikytinas aplinkybe, dėl kurios svarstytinas klausimas dėl galimo Kredito sutarties nutraukimo momento perkėlimo, tačiau ne paties Kredito sutarties nutraukimo fakto vertinimo kaip neteisėto, kadangi toks santykių aiškinimas būtų pernelyg formalus.

Kadangi nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundÄ yra pateikusi tik ieÅ¡kovė, tai siekiant nebloginti jos padėties, vertintinas sutarties nutraukimo teisėtumas dėl 1 676 Eur kredito sumos nemokėjimo. Nors nesumokėta kredito suma nėra didelė lyginant su banko suteikta paskola, tačiau vertinant Kredito sutarties nutraukimo aplinkybes, atsižvelgtina ir į ieÅ¡kovės elgesį Kredito sutarties vykdymo metu. Bankas nurodo, kad pagal 2007-05-22 susitarimÄ Nr. 1 atidėjo kredito grÄ Å¾inimÄ 12 mėn.; pagal 2008-08-25 susitarimÄ Nr. 4 atidėjo kredito grÄ Å¾inimÄ 6 mėn.; 2010-03-30 susitarimu Nr. suteikė papildomÄ 2 161,33 Eur kreditÄ daliai įsiskolinimo padengti, atidėjo kredito įmokų grÄ Å¾inimÄ 6 mėn.; pagal 2010-12-02 susitarimÄ Nr. 6 atidėjo kredito sumų grÄ Å¾inimÄ 6 mėn. Tokios aplinkybės patvirtina, jog ieÅ¡kovės galimybės grÄ Å¾inti kreditÄ buvo ribotos ir problemos dėl įsipareigojimų vykdymo kilo dažnai.

Taip pat įvertintina ir tai, jog ieÅ¡kovei paskaičiuota labai didelė 20 577,96 Eur nesumokėtų palÅ«kanų suma.IeÅ¡kovės argumentai dėl diskriminavimo dėl profesijos sudarant 2007-12-07 susitarimÄ dėl Kredito sutarties pakeitimo Nr. 3 buvo įvertinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartyje, kurioje teismas nurodytų aplinkybių nepripažino diskriminacija, tačiau ieÅ¡kovei, kaip profesionaliai advokatei, turinčiai ilgametę darbo patirtį su įmonėmis ir tvarkančiai jų finansinius klausimus reglamentuojančias sutartis, taikė aukÅ¡tesnį nei vidutiniÅ¡kai gerai informuoto, protingai atidaus ir apdairaus vartotojo suvokimo standartÄ .IeÅ¡kovė prašė jos apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu bylos aplinkybės yra iÅ¡samiai patvirtintos įrodymais, byloje dalyvaujantys asmenys yra davę paaiÅ¡kinimus, naujų įrodinėtinų aplinkybių neatsirado, todėl pagrindas skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ nenustatytas.Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apskųstÄ jį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl 2015 m. spalio 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

A. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                             Andrius Ignotas            JÅ«ra Marija Strumskienė            Alma Urbanavičienė